Civilinė byla Nr. e2-1328-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01510-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2.; 2.6.8.11.1.; 3.2.6.1.; 3.2.8.3.

(S)

 

 

 

 

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

       SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

sekretoriaujant Olgai Fadejevai, 

dalyvaujant ieškovui J. J.,

atsakovės atstovui advokatui Andriui Juoniui,

trečiojo asmens bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui,

viešame mišriame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“, trečiasis asmuo bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini),

 

        Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu prašydamas iš atsakovės VšĮ ,,Vilniaus universitetas“ (toliau – atsakovė), bankrutuojančiai J. J. įmonei (duomenys neskelbtini) priteisti 165 730,31 Eur skolą, kurią sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur sutarties 11.5 punktu paskaičiuota bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. sudaryta Kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartimi, bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) kreditorius V. P. J. ieškovui neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintas 2 445,83 Eur kreditorinio finansinio reikalavimo kylančias ir su ja susijusias kreditoriaus teises.

3.       Ieškovas netiesioginiame ieškinyje nurodė, jog atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ prieš laiką nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašytą Rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbų, liko 165 790,31 Eur sumoje neatsiskaičiusi su bankrutuojančia J. įmone (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad nuo J. įmonės (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo praėjo 2 metai, tačiau nemokumo administratorė jokių veiksmų siekiant prisiteisti skolą iš atsakovės, nepradėjo, kadangi ieškiniai nebuvo pateikti. Todėl šiuo pagrindu ieškovas mano, kad nemokumo administratorė savo veiksmais pažeidė Įmonių bankroto įstatyme Nr. IX-216 11 įtvirtintas nemokumo administratoriaus pareigas: 1) iškelti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir ( ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 punktas, galiojusi); 2) nemokumo administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 punktas), todėl šiais pagrindais pateikė netiesioginį ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo pagal 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašytą Rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664.

4.       Trečiojo asmens bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) atstovė nemokumo administratorė UAB „Top Consult“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė civilinę bylą nutraukti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai nei teigia ieškovas, nemokumo administratorė paaiškina, kad ši 2021 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ dėl skolos pagal Rangos sutartį, tais pačiais pagrindais, kuriais vadovaujasi ir ieškovas, todėl ieškovo teiginiai dėl to, kad nemokumo administratorė nevykdė savo pareigų yra nepagrįsti. Trečiojo asmens atstovė taip pat paaiškino, kad 2022 m. birželio 27 d. teismas civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 priėmė sprendimą, kuriuo identiškas ieškinys buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorė mano, jog ieškovui nėra pagrindo reikšti ieškinį tais pačiais pagrindais ir iškelta nagrinėjama byla turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi.

5.       Ieškovas dubliku prieštarauja trečiojo asmens bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) atstovės nemokumo administratorės UAB „Top Consult“ teiginiams, palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus. Paaiškina, jog nemokumo administratorė kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl skolos atlyginimo už atliktus darbus VU bendrabučio (duomenys neskelbtini) nepateikė argumentų, įrodymų apie tai, kad atsakovė nebuvo atsiskaičiusi už atliktus darbus. Nurodė, kad sudarytos Rangos sutarties vėlavimą įtakojo šie atsakovės pažeidimai: 1) Atsakovė statybvietę turėjo perduoti 2014m. lapkričio mėn., tačiau perdavė yra 2015m. birželio 29 d., t. y. vėluodama 7 mėnesius; 2) Techninio - darbo projekto pradžia turėjo būti 5 dienos po projektinių pasiūlymų tvirtinimo, tačiau į laiku pateiktus projektinius siūlymus atsakovė nereagavo, todėl negalima teigti, jog projektas buvo parengtas nelaiku; 3) Bendroji ekspertizė buvo atlikta 2015 m. balandžio 8 d., bendrastatybiniai darbai pradėti tą patį mėnesį, kaip ir numatyta veiklos grafike, tačiau atsakovė pareikalavo darbus nutraukti; 4) Sutarties 11.1.3 punktu, atsakovė Rangos sutartį galėjo nutraukti, jei ieškovas (rangovas) vėluoja darbus baigti daugiau nei 1 mėn. tai yra 2016 m. rugpjūčio 30 d., tačiau darbai nutraukti 2016 m. liepos 5 d., tai yra 2 mėn. anksčiau termino. Ieškovas pažymėjo, kad nemokumo administratorė minėtoje civilinėje byloje net neprašė atsakovės pagrįsti patirtus nuostolius. Taip pat pabrėžė, jog nemokumo administratorė nepasidomėjo, kodėl atsakovė pasirašė Rangos sutartį su nauju rangovu neatlikusi bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) atliktų ir atsakovės priimtų darbų kontrolinio apmatavimo, defektinio akto, nepasidomėjo kodėl buvo padidintos darbų apimtys, kurios paskaičiuotos techninio darbo projekto kiekių žiniaraštyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas dar kartą akcentavo, kad nemokumo administratorė nedėjo jokių pastangų, kad būtų apginti įmonės kreditorių interesai.

6.       Atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: 1) Pašalinti iš civilinės bylos joje trečio asmens procesiniu statusu dalyvaujančią nemokumo administratorę UAB „Top Consult“ ir į civilinę bylą trečio asmens procesiniu statusu įtraukti įmonę; 2) Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovės naudai; 3) Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų priteisti iš atsakovės įmonės naudai 35 766,96 Eur skolos už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytos pinigų sumos ir 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo nutraukti; 4) Ieškovo reikalavimams priteisti iš atsakovės įmonės naudai 1 899,32 Eur delspinigių, 62 149,52 Eur dydžio baudą (Sutarties 11.5 punkto pagrindu) bei 49 274,19 Eur įmonės patirtų nuostolių atlyginimą, taikyti ieškinio senatį; 5) Ieškinį atmesti bei priteisti patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas teigia, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Nurodo, jog įmonė, veikdama per nemokumo administratorių, buvo pareiškusi atsakovei ieškinį dėl: 1) 23 607,74 Eur skolos už atliktus darbus pagal 2016 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 11 ir 2016 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą JOA Nr. 2016/026; 2) 14 041,69 Eur skolos už atliktus darbus pagal 2016 m. liepos 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 12 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą JOA Nr. 2016/028; 3) 14 579,53 Eur sulaikytos pinigų sumos pagal sutartį ir PVM sąskaitas – faktūras (JOA Nr. 2015/05, 2015/11, 2015/16, 2015/21, 2015/26, 2015/31, 2015/37, 2015/45, 2016/013, 2016/018), bei 1 880,24 Eur delspinigių priteisimo. Pažymi, kad ieškinio 1, 2 ir 3 punktuose dėstomi reikalavimai dėl 35 766,96 Eur skolos už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytos pinigų sumos ir 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo buvo jau išspręsti teismo sprendimu, pagal įmonės ieškinį atsakovei, todėl šioje apimtyje civilinė byla turėtų būti nutraukiama, kadangi ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis teikdamas tapatų ieškinį kaip buvo teikta anksčiau nemokumo administratoriaus.

7.       Atsakovės atstovas paaiškina, kad Rangos sutartimi šalys susitarė dėl dvejopo darbų priėmimo: 1) Darbų priėmimo apmokėjimui ir 2) Darbų rezultato priėmimo. Nurodo, kad priimdamas darbus atsakovė tikrino tik apmokėjimui teikiamų darbų kiekybę, o darbų kokybė turėjo būti tikrinama tik užbaigus darbus. Atsakovė mano, jog nepataisant sutarties nutraukimo įmonė siekdama gauti galutinį mokėjimą už kokybiškai bei tinkamai iki sutarties nutraukimo atliktus darbus privalėjo vadovautis sutarties 6.6. punktu, t. y. informuoti atsakovę apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą kokybės prasme, o atsakovė - atlikti darbų kokybės patikrą. Atsakovė gavusi galutinius atliktų darbų aktus bei jų pagrindu surašytas PVM sąskaitas – faktūras, manė, kad tokių dokumentų pateikimas yra laikytinas pranešimu apie pasirengimą perduoti iki sutarties nutraukimo atliktus darbus atsakovei kokybės prasme. Todėl atsakovė nustačiusi esminius dokumentų trūkumus, išvardintus minimame pranešime, sutarties 6.6.1.2 punkto pagrindu atsisakė priimti darbus kokybės prasme bei apie tai raštu informavo įmonę, nurodydamas atsisakymo pagrindą, kartu įvardindamas darbus, kuriuos įmonė privalo atlikti bei grąžindamas įmonei jos patektus dokumentus, inter alia dalį ieškinio reikalavimų grindžiančius atliktų darbų aktą Nr. 11 bei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. JOA 2016/026 ir atliktų darbų aktą Nr. 12 bei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. JOA 2016/028. Taip pat pabrėžė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. surašytu vertinimo aktu teismo ekspertas doc. dr. D. K. konstatavo esminius atliktų darbų dalies kokybės trūkumus, kurių įmonė nepašalino, o šiuos trūkumus naujosios sutarties pagrindu šalino naujasis rangovas. Taigi, pagal Sutarties 8.8 punktą, galutiniam mokėjimui gauti reikiamus dokumentus įmonė gali pateikti tik tada kai sutarties šalys pasirašo darbų priėmimo – perdavimo aktą ir Įmonė ištaiso visus smulkius defektus bei nebaigtus darbus, įvardintus priėmimo – perdavimo akte, todėl atsižvelgiant, jog darbų trūkumai nebuvo panaikinti, darbai nebuvo priimti, ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 35 766,96 Eur skolą už atliktus darbus yra nepagrįstas.

8.       Dėl reikalavimų priteisi iš atsakovės sulaikytą pinigų sumą bei skolą už statybos rangos darbus, atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad sutarties 11.4 punktu įmonė ir atsakovė susitarė, jog nutraukus sutartį dėl įmonės kaltės atsakovė privalo sumokėti įmonei už iki sutarties nutraukimo įmonės atliktus darbus iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija. Taip pat nurodo, kad atsakovė informavo įmonę apie, tai kad nuo pranešimo įteikimo įmonei dienos atsakovė sustabdė visų piniginių prievolių įmonei pagal sutartį vykdymą (pasinaudojo savigyna) iki įmonė pateiks atsakovei visus dokumentus, nurodytus pranešime bei paaiškės atsakovės dėl įmonės netinkamo nutrauktų sutarčių, inter alia sutarties, vykdymo patirtų nuostolių dydis. Atsakovė paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017, teismai pripažino atsakovės veiksmus teisėtais ir kartu nustatė, jog Rangos sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė pagrįstai ir teisėtai dėl įmonės įvykdyto esminio sutarties pažeidimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovės dėl įmonės esminio sutarties pažeidimo patirti nuostoliai ženkliai viršijo atsakovės sulaikytą pinigų sumą, sutarties 11.4. punkto pagrindu atsakovė iš įmonei mokėtinos pinigų sumos, įskaitant ir sulaikytas pinigų sumas, išskaičiavo pastarojo patirtus tiesioginius nuostolius ir jokių pinigų sumų, įskaitant ir sulaikytas pinigų sumas atsakovė įmonei mokėti neprivalo, todėl tiek ieškinio reikalavimas dėl 16 700,33 Eur dydžio atsakovės sulaikytos pinigų sumos priteisimo, tiek ir dėl 35 766,96 Eur skolos už neapmokėtus darbus priteisimo atsakovės laikytini nepagrįstais ir turėtų būti teismo atmesti, o kadangi šie atmesti, atmestinas ir reikalavimas priteisti 1 899,32 Eur delspinigių.

9.       Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės sutartyje numatytą baudą, įmonės darbų užbaigimui supirktų ir nepanaudotas medžiagų bei įmonės neapmokėtos inventoriaus nuomos kainas, atsakovės atstovas nurodo, kad sutarties 11.5 punktas numato, jog be pagrindo nutraukus sutartį šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 proc. baudą nuo bendros rekonstrukcijos darbų kainos. Todėl atstovas mano, kad ieškovas reikalauja priteisti įmonės naudai baudą, laikydamas, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė Sutartį. Pažymi, kad balkoninių apdailos plokščių, pastolių, tvoros, konteinerių atsakovė neįsigijo/nenuomojo iš ieškovo nei sutarties, nei kokiu kitu pagrindu. Nurodo, kad PVM sąskaitų – faktūrų JOM 2016/046, 2016/051 ir 2016/053 atsakovė nepasirašinėjo, mano, kad „gavo“ parašė pats ieškovas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios pirmiau minėtos sąskaitos faktūros nėra įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą ir įmonė į valstybės biudžetą nėra sumokėjusi šiose sąskaitose nurodyto ir mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Pakartojo, kad pirmiau teismams pripažinus faktą, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį, ieškovo reikalavimai dėl baudos už nepagrįstą sutarties nutraukimą ir nuostolių, atsiradusių dėl tariamai nepagrįsto ir neteisėto sutarties nutraukimo, atlyginimo priteisimo iš atsakovo įmonės naudai turi būti atmesti.

10.       Atsakovės atstovas taip pat argumentavo, kad tuo atveju jei teismas spręstų kad atsakovė praleido sutartimi sulygtos piniginės prievolės sumokėti įmonei darbų kainą ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas prasidėjo ne vėliau kaip 2017 m. kovo 20 d. ir ieškinio pareiškimo dieną senatis buvo suėjusi. Tuo tarpu reikalavimui dėl Sutarties 11.5. punkte numatytos baudos priteisimo sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas prasidėjo sekančią dieną po Sutarties nutraukimo (2016 m. liepos 21 d.) ir ieškinio pateikimo dienai taip pat buvo senatis jau buvo suėjusi.

11.       Atsakovės atstovas taip pat mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovui kaip įmonės kreditoriui yra žinoma arba jam veikiant pagal bonus pater familias elgesio standartą turėjo būti žinoma, kad ieškinio 1, 2 ir 3 punktuose aptarti ir atsakovei reiškiami reikalavimai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu pagal įmonės, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, ieškinį atsakovei. Taigi, reikšdamas ieškinį šia apimtimi, ieškovas neabejotinai žinojo, jog pastarasis neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio tokių reikalavimų apimtyje. Atsakovė mano, kad ieškovas ieškinį pareiškė tyčia, siekdamas vilkinti įmonės bankroto procesą ir taip dirbtinai atidėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 iš ieškovo, kaip subsidiaraus su įmone skolininko, atsakovės naudai priteistų 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidų priverstinį išieškojimą iš ieškovo. Paaiškina, kad įmonei neužbaigus bankroto proceso, atsakovė neturi teisės gauti vykdomojo rašto dėl ženklios pinigų sumos išieškojimo, todėl prašė teismo skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir šios baudos 50 proc. dydį skirti atsakovės naudai.

12.       Ieškovas dubliku prieštarauja atsakovės VšĮ „Vilniaus universiteto“ atstovo argumentams, palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodo, kad atsakovei iš statybvietės išvarius įmonės darbuotojus, įmonė (rangovė) prarado suderintą darbo jėgą neapibrėžtam laikotarpiui, rezervuotais pastoliais naudojosi jau kiti rangovai, buvo sužlugdytas žiniaraščio grafikas. Ieškovas paaiškina, kad jis 2016 m. liepos 29 d. atsakovės kvietimu atvyko perduoti statybvietę aplink bendrabutį Nr. 6, buvo apžiūrėtas stogas, vaikštant pastoliais 16 aukštų fasadai, teritorija, bendrabučių Nr. 4, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 12, vandens ir el. skaitiklių rodmenys, teritorija, bendrabučių Nr. 4, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 12 projektinė ir išpildomoji dokumentacija, atsakovė ir įmonė pasirašė statybvietės perdavimo priėmimo aktą, teigia, kad statybos darbų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Nurodo, kad aktą Nr. 11 už atliktus darbus iki 2016 m. liepos mėn. 8 d. atsakovė pasirašė 2016 m.. Aktą Nr. 12 rangovės nurodymu techninis prižiūrėtojas atsisakė pasirašyti, tad aktas 2016 m. buvo pateiktas atsakovės sekretorei. Atsakovė jokių pretenzijų nepareiškė, tad aktas, ieškovo manymu, įsigaliojo 2016 m. ir darbai turėjo būti apmokėti per 30 d. t. y. iki 2016 m. lapkričio 2 d., tačiau atsiskaityta už šiuos nebuvo.

13.       Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismas

konstatuoja:

 

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

 

14.       Byloje nustatyta, kad VšĮ „Vilniaus universitetas“ 2014 metais paskelbė viešąjį konkursą (pirkimo Nr. 154238) siekiant atlikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus. Bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini) laimėjo paskelbtą konkursą, ko pasėkoje tarp šių 2014 m. lapkričio 19 d. buvo sudarytos šios rangos sutarys: 1) RANS-50000-2662; 2) RANS-50000-2663; 3) RANS-50000-2664; 4) RANS-50000-2665, 5) RANS-50000-2666. Šiomis rangos sutartimis bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sutartyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka atlikti VšĮ „Vilniaus universitetas“ bendrabučių, esančių adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), modernizavimo rangos darbus, o VšĮ „Vilniaus universitetas“ priimti bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) atliktus minėtų pastatų modernizavimo rangos darbus bei sumokėti jų kainą. Netiesioginio ieškinio reikalavimai kildinami iš 2014 m. lapkričio 19 d. Rangos sutarties Nr. RANS-50000-2664, kuria bylos šalys susitarė dėl bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rangos darbų atlikimo. Sutarties 1.2 ir 2.1 punktais bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją, reikalingą rangos darbų vykdymui, atlikti projekto vykdymo priežiūrą, atskirų statybos objekto dalių bendrastatybinius ir elektrotechnikos darbus, pateikti statybos techninę dokumentaciją ir organizuoti statybos užbaigimo procedūrą.

15.       Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 d. kovo 21 d. dalis darbų dėl klimatinių sąlygų (neigiamos paros oro temperatūros) nebuvo statybvietėje nebuvo vykdomi. 2016 m. birželio 27 d. įvykusio gamybinio pasitarimo VšĮ „Vilniaus universitetas“ iš bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) ir ieškovo elgesio suprato, kad darbai nebus baigti iki pratęsto termino, t. y. iki 2016 m. liepos 30 d. To pasėkoje VšĮ „Vilniaus universitetas“, vadovaudamasis sutarties 11.1.3 punkte numatyta teise dalį sudarytų rangos sutarčių ir ginčo Rangos sutartį, t. y. 2014 m. lapkričio 19 d. Nr. Rans-50000-2664 nutraukė prieš terminą bei pareikalavo, kad bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini) grąžintų statybvietę VšĮ „Vilniaus universitetas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 181 straipsniu bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini) įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

16.       VšĮ „Vilniaus universitetas“ skubos tvarka įvykdė naują viešąjį pirkimą, kuriuo viešojo pirkimo būdu buvo nupirkti bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) neužbaigti darbai bei nekokybiškai atliktų darbų dalies ištaisymo rangos darbai. Todėl bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 28 d. ir 29 d. bei rugpjūčio 1 d., dalyvaujant antstoliui Sauliui Mulevičiui, teismo ekspertui doc. dr. D. K. ir naujųjų rangovų atstovams statybvietės priėmimo – perdavimo aktais perdavė statybvietes ir atliktų rangos darbų dalies rezultatą VšĮ „Vilniaus universitetas“, o pastarasis tuo pačiu metu statybvietės priėmimo – perdavimo aktų dalyką atitinkamai perdavė naujai rangovei – UAB „Versina“. VšĮ „Vilniaus universitetas“ nauja rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1009 įsipareigojo sumokėti naujai rangovei 748 050,88 Eur už šios atliktus rangos darbus (Bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) nekokybiškai atliktų darbų dalies rezultato ištaisymą bei šios neatliktų darbo dalies užbaigimą). Už darbų atlikimą VšĮ „Vilniaus universitetas“ naujai rangovei UAB „Versina“ sumokėjo 745 611,51 Eur. VšĮ „Vilniaus universitetas“ bankrutuojančiai J. įmonei (duomenys neskelbtini) už visų darbų tinkamą ir kokybišką rezultatą buvo įsipareigojusi sumokėti 621 495,22 Eur (2 145 898,70 Lt), iki sutarties įmonei už atliktų darbų dalį buvo sumokėta 353 042,69 Eur. To pasėkoje nustatyta, kad dėl sutarties vienašališko nutraukimo rangos darbų kaina padidėjo 477 158,47 Eur.

17.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017 m. liepos 7 d. bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini) kreipėsi ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2-1441-866/2019) dėl skolos už Įmonės atliktus, VšĮ „Vilniaus universitetas“ bendrabučio esančio adresu, (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Įskaičius bankrutuojančiai J. įmonei (duomenys neskelbtini) iš VšĮ „Vilniaus universitetas“ priteistiną 77 137,56 Eur sumą, teismas priteisė VšĮ „Vilniaus universitetas“ subsidiariai iš bankrutuojančios J. įmonei (duomenys neskelbtini) ir J. J. (ieškovo) 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 minėtą sprendimą pakeitė konstatuodamas, jog VšĮ ,,Vilniaus universitetas“ turi teisę reikalauti iš įmonės ir ieškovo tik nuostolių, susijusių su įmonės atliktų darbų trūkumų šalinimu, atlyginimo – 56 675,51 Eur, tačiau neturi teisės reikalauti sutarties (pradinės nutrauktos sutarties) ir naujosios sutarties (pakeičiančiosios) kainų skirtumo (420 483,47 Eur). 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis palikta nepakeista. 2020 m. kovo 17 d. netiesioginiu ieškiniu ieškovas J. J. pateikė ieškinį atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ dėl skolos priteisimo už atliktus bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) darbus pagal sutartį, delspinigių ir sutartyje numatytos baudos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 35 766, 96 Eur skolos, 1 882,47 Eur sulaikytos sumos, 1 899,32 Eur delspinigių, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. 2021 m. liepos 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-430-781/2021 minėtas priimtas sprendimas buvo panaikintas ir byla nutraukta. 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022 Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis palikta nepakeista. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teisme bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Top Consult“, pareiškė ieškinį atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Šis ieškinys teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 buvo atmestas. 

18.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymo saugomus interesus, turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. Įstatymuose numatytais atvejais kreipimosi į teismą teisę asmenys gali realizuoti ir siekdami apginti kitų asmenų teises (viešo intereso gynimo, atstovavimo pagal įstatymą ir kiti panašūs atvejai) (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Kreditoriai taip pat gali naudotis ir specialiais jų teisių bei interesų apsaugai įtvirtintais institutais – pareikšti actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis) ar netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis).

19.       Keipimosi į teismą teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Ar šios tvarkos yra laikomasi, be kita ko, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti atitinkamą ieškinį, teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai yra sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Pareiškiant netiesioginį ieškinį yra priverstinai įgyvendinamos skolininko teisės ir reikalavimas teisme pareiškiamas jo vardu, jeigu pats skolininkas šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas subjektų, turinčių teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, ratas, yra nurodyta, kad tokį ieškinį gali pareikšti tik kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Todėl asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-635-464/2023).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

21.       Nagrinėtinu atveju ieškovas kreipiantis į teismą su netiesioginiu ieškiniu nurodė, kad šis 2022 m. balandžio mėn. 14 d. sudaryta Kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartimi, bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) kreditorius V. P. J. ieškovui neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintas 2 445,83 Eur kreditorinio finansinio reikalavimo kylančias ir su ja susijusias kreditoriaus teises. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ prieš laiką nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašytą Rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbų, liko 165 790,31 Eur sumoje neatsiskaičiusi su bankrutuojančia J. įmone (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad nuo bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo praėjo 2 metai, tačiau nemokumo administratorė jokių veiksmų siekiant prisiteisti skolą iš atsakovės, nepradėjo, kadangi ieškiniai nebuvo pateikti, todėl manydamas, kad nemokumo administratorė nevykdė savo pareigų įtvirtintų Įmonių bankroto įstatyme Nr. IX-216, teikia netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ dėl 165 730,31 Eur skolos bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš minėtų aplinkybių spręstina, kad ieškovas turėjo teisę pateikti netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetas“ dėl skolos bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi nei remiantis byloje esančiais įrodymais, nei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kreditorius – ieškovas J. J. nagrinėjamu atveju nėra praradęs neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės, t. y. su kreditoriumi iki šiol nėra atsiskaityta, ieškovo teigimu nemokymo administratorė nevykdė savo pareigų pateikti ieškiniu, ko pasėkoje gali būti pažeistos kreditoriaus teisės.

22.       Ieškovas kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu prašydamas iš atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ (toliau – atsakovė), bankrutuojančiai J. J. įmonei (duomenys neskelbtini) priteisti 165 730,31 Eur skolą, kurią sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur Sutarties 11.5 punktu paskaičiuota bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. CPK 293 straipsnio 3 punktas įpareigoja teismą nutraukti bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

24.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai dėl 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo buvo išspręsti ankstesniu teismo sprendimu. Kaip matyti iš bylos duomenų bei Teismų informacinės sistemos LITEKO Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 įmonės nemokumo administratoriaus pareikštą ieškinį atmetė.

25.       Civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 ieškovė bankrutuojanti J. įmonė (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top Consult“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ ,,Vilniaus universitetas“ prašydama priteisti atsakovės ieškovės naudai 37 649,43 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 14 579,53 Eur skolą už atliktus statybos darbus ir kurios mokėjimą atsakovė sulaikė pagal Rangos sutarties 8.5.2 punktą, 1 880,24 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog nemokumo administratorė tikrindama įmonės sudarytus sandorius nustatė, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė pagal ginčo Rangos sutartį. Paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. civilinėje byloje Nr. B2-2725- 340/2019 iškėlė bankroto bylą J. įmonei (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“. 2014 m. lapkričio 19 d. J. įmonė (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „Vilniaus universitetas“ sudarė statybos Rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo. 2016 m. liepos 5 d. atsakovė išsiuntė ieškovei raštą, kuriuo informavo, jog nutraukia Rangos sutartį. 2016 m. liepos 29 d. ieškovė perdavė statybvietę atsakovei, o 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovei sąskaitas apmokėjimui. 2019 m. liepos 11 d. nemokumo administratorė išsiuntė raginimą atsakovei sumokėti skolą pagal Rangos sutartį, bet atsakovė skolos nesumokėjo. Kaip matyti iš aptariamos bylos duomenų tiek aptariamas ieškinys, tiek šiuo metu nagrinėtina jo dalis yra grindžiami 2014 m. lapkričio 19 d. sudaryta Rangos sutartimi Nr. Rans-50000-2664, 2016 m. liepos 7 d. atliktų darbų aktu Nr. 11 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. JOA 2016/026 bei 2016 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktu Nr. 12 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. JOA 2016/028. Teismas spręsdamas dėl šių reikalavimų pažymėjo, kad prieš sudarydama Rangos sutartį, ieškovė turėjo numatyti, kad, įmonei laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovė gali nutraukti Rangos sutartį ir sudaryti ją pakeičiančią sutartį. Taigi atsakovė pagrįstai teigė, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos sudaro rangos ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas. Teismas taip pat nurodė, kad kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo 63 ir 77 punktuose, atsakovė naujajam rangovui UAB „Versina“ sumokėjo 745 611,51 Eur, ir iš šios sumos ne mažiau kaip 56 675,51 Eur sumokėta už ieškovės darbų trūkumų šalinimą. Teismas konstatavo, kad skirtumas tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties kainų yra 477 158,47 Eur; iki Rangos sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei sumokėjo 353 042,69 Eur, dėl ko darbų kaina dėl ieškovės kaltės išaugo (neįskaičiuojant defektų šalinimo kaštų) 477 158,47 Eur. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, ši suma teismo laikyta atsakovės nuostoliais, patirtais dėl ieškovės prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus esminio pažeidimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl, pripažinus, kad, ieškovei pažeidus esminius savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė patyrė 477 158,47 Eur žalą, teismas sprendė, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei nei skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei sulaikytos skolos sumos. Iš to sekė, kad teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas analogiškas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus ir sulaikytos skolos sumą. Netenkinus šių reikalavimų, kaip nepagrįstas atmesti ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl nebuvo pagrindo delspinigiams skaičiuoti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis).

26.       Atsižvelgiant į aptartą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Nr. e2-987-603/2022 konstatuojama, kad ieškovo netiesioginiu ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl 35 766,96 Eur priteisimo už atliktus darbus, sulaikyto 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimo 16 700,33 Eur priteisimo bei 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo laikyti išspręstais Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022, todėl ieškovas neturi teises reikšti pirmiau įvardintų reikalavimų atsakovei, atsižvelgiant į tai, nagrinėjama civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

27.       Ieškovas netiesioginiu ieškiniu taip pat prašo priteisti 62 149,52 Eur baudą, mokėjimą už darbų užbaigimui supirktus ir nepanaudotas medžiagas 20 544,86 Eur, neapmokėtą inventoriaus nuomą, kurią sudaro 1 915,08 Eur bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.       Iš Rangos sutarties 11.5 punkto matyti, kad be pagrindo nutraukus sutartį šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 procentų baudą nuo bendros rekonstrukcijos darbų kainos. Kaip minėta pirmiau, atsižvelgus į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2-987-603/2022 konstatavo, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą 2014 m. lapkričio 19 d. Rangos sutartį Nr. Rans-50000-2664, prašoma priteisti bauda už sutarties nutraukimą negali būti priteisiama, kadangi sutartis nutraukta teisėtai.

29.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 42 punktas).

30.       Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 814,25 Eur dydžio pinigų sumą už bankrutuojančios įmonės pirktas balkonines apdailos plokštes, 26 544,86 Eur nuomotus pastolius ir 1 915,08 Eur nuomotą tvorą, konteinerius ir kt. smulkią techniką yra nepagrįstas, kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė šiuos daiktus iš ieškovo ar bankrutuojančios įmonės būtų pirkusi, taip pat nėra įrodymų, kad su ieškiniu teikiamas teismui PVM sąskaitas – faktūras JOM 2016/046, 2016/051 ir 2016/053 atsakovė būtų gavusi ir jas patvirtinusi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo reikalavimai dėl pirktų medžiagų, nuomoto inventoriaus ir kt., yra susiję su ieškovo vertimu, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė Rangos sutartį, todėl atkreipiant dėmesį į tai, kad sutartis buvo nutraukta atsakovės pagrįstai ir į tai, kad ieškovas nepateikė jokių kitų atsikirtimų į atsakovės teiginį, jog nurodytos PVM sąskaitos – faktūros JOM 2016/046, 2016/051 ir 2016/053 nėra įtrauktos į bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, laikyti nepagrįstais ir todėl teismo atmetami.

31.       Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 265 straipsnis).

32.       Atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant atsakovės VĮ ,,Vilniaus universitetas“ naudai. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kt.) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškimo pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis pareiškimas būtų pateiktas aiškiai nesąžiningai, netinkamai vykdant savo įrodinėjimo pareigą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Tai, kad teismo vertinimu ieškovas nepagrindė ir neįrodė atsakovės trečiajam asmeniui neįvykdytos prievolės realumo, dar nereiškia, kad ieškovo pateiktas netiesioginis ieškinys turi būti vertinamas kaip sąmoningas tyčinis veiksmas. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu. Teismas ieškovo netiesioginio ieškinio pateikimo nepripažįsta ieškovo piktnaudžiavimo teise. Todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir ieškovui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015).

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Civilinę bylą nutraukus dalyje dėl skolos už atliktus darbus, sulaikyto mokėjimo bei delspinigių nutraukus, o kitus ieškinio reikalavimus atmetus, iš ieškovo atsakovės ir trečiojo asmens naudai priteisiamos atsakovės, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34.       Atsakovė VšĮ „Vilniaus universitetas“ teismui pateikė prašymą priteisti šios naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 748,98 Eur. Prašymas grindžiamas 2023 m. birželio 1 d. PVM sąskaita – faktūra ir 2023 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, iš ieškovo J. J. atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ naudai priteisiamas 3 748,98 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

35.       Trečiasis asmuo bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) pateikė prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2023 m. birželio 6 d. prašymu, trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai 1 800 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymas grindžiamas 2023 m. birželio 2 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas bei atliktu mokėjimo kopija. 2023 m. liepos 17 d. prašymu prašo papildomai priteisti 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prašymas grindžiamas 2023 m. liepos 2 d. sąskaita bei atlikto mokėjimo kopija. Iš viso trečiasis asmuo šio naudai prašo iš ieškovo priteisti 2 100 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, iš ieškovo J. J. trečiojo asmens bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) naudai priteisiamas 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 3 punktu, 301 straipsniu, teismas

 

nusprendžia:

 

civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų priteisi iš atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ (į. k. 211950810) bankrutuojančiai J. įmonei (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikyto mokėjimo ir 1 899,32 Eur delspinigių nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. J. (a. k (duomenys neskelbtini)) atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ (į. k. 211950810) naudai 3 748,98 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo J. J. (a. k (duomenys neskelbtini)) trečiojo asmens bankrutuojančios J. įmonės (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 2 100 Eur (du tūkstančius šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė