Baudžiamoji byla Nr. 1-3754-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55782-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis išsilavinimo, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Maišiagalos  sen., Vilniaus r., teistas 10 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas bei A. K. laikomas atlikusiu bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 

n u s t a t ė : 

A. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 

jis 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 18.00 val., parduotuvėje „Maxima X“, esančioje Vilniuje, V. Grybo g. 21, būdamas prie kasų, padavė kasininkei depozitinį taromato čekį, o kasininkei jam padavus 10 euro centų monetą, A. K., kasininkės akivaizdoje, pagriebė iš bilietų stovo loterijos bilietus: 2 loterijos bilietus „Vegas“, vieno kaina 5,00 eurai, iš viso kainuojančius 10,00 eurų, ir 2 loterijos bilietus „Karališki turtai“, vieno kaina 5,00 eurai, iš viso kainuojančius 10,00 eurų, t.y. bendrai 20,00 eurų sumai ir taip atvirai pagrobęs svetimą turtą, pasišalino iš parduotuvės, padarydamas UAB „Maxima“ 20,00 eurų vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

A. K. kaltė, padarius minėtą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:  

- kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis nebuvo gydytas dėl psichinių sutrikimų, nėra registruotas priklausomybės ligų centre, galvos traumų neturėjo. Jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą veiką, tačiau loterijos bilietų vagystės aplinkybių tiksliai neatsimena, kadangi praėjo daug laiko. Tai galėjo būti 2017 metais, rugsėjo pabaigoje, „Maxima“ parduotuvėje, esančioje V. Grybo gatvėje, kur į taros supirktuvę pridavė vieną butelį ir gavo čekį. Nuėjo prie kasos, kur kasininkei padavė čekį. Kol kasininkė ieškojo pinigų kasoje, jis nuo buvusio prie kasos stovo pagriebė 4 loterijos bilietus, kurių kaina po 5 eurus ir pabėgo iš parduotuvės. Suvokė, kad kasininkė matė, kaip jis vogė loterijos bilietus. Nežinojo,  kad jo ieškojo policija, nes buvo išvykęs uždarbiauti į Lenkiją. Iš sesers S. K. sužinojo, kad jo ieško policija. Todėl nutarė pats grįžti į Lietuvą. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 58-59);

- liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji

dirba prekybos centre „Maxima“, esančiame V. Grybo g. 21, Vilniuje, pardavėja-kasininke. 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 18 val., prie jos kasos priėjo vyras, kuris padavė jai depozitinį taromato čekį ir ji tam vyrui išmokėjo 10 euro centų. Paėmęs pinigus, vyras nuo buvusio prie kasos stovo griebė brangiausius loterijos bilietus - 2 loterijos bilietus „Vegas“, vieno kaina 5,00 eurai, iš viso kainuojančius 10,00 eurų,  ir 2 loterijos bilietus „Karališki turtai“, vieno kaina 5,00 eurai, iš viso kainuojančius 10,00 eurų, o bendrai kainuojančius 20,00 eurų ir išbėgo iš parduotuvės, laikydamas  bilietus rankoje. Ji sušuko vyriškiui sustoti, tačiau vyras nesustojo. Tuo metu prie kasos dar buvo pirkėjų, kurie matė vagystę (b. l. 29-30);

- liudytojos B. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba UAB „Eigris saugos auditorius“ saugos auditore, jos darbo vieta yra Maxima X421, V. Grybo g. 21, Vilniuje. 2017 m. rugsėjo 25 d. ji stebėjo minėtos parduotuvės prekybos salę ir per vaizdo stebėjimo įrangą pamatė, kad apie 17.57 val. vyras, būdamas antroje kasoje, pateikė kasininkei D. S. depozitinį taromato čekį ir kasininkė pasilenkė prie kasos stalčiaus, kad sumokėtų vyrui. Tuo metu vyras griebė iš bilietų stovo keturis loterijos bilietus, du bilietus „Vegas“, kurio vieneto kaina 5 eurai, bendros 10 eurų vertės ir du bilietus „Karališki turtai“, kurio vieneto kaina 5 eurai, bendros 10 eurų vertės. Vyras bilietus pavogė matant kitiems asmenims, tai matė kasoje dirbusi kasininkė ir eilėje stovėję žmonės. Kasininkė iš savo darbo vietos staigiai atsistojo, o vyras išbėgo pro parduotuvės duris, kadangi durys nuo kasos yra pakankamai arti, vyras išbėgo per 37 sekundes. Kadangi ji nežinojo apsivogusio vyro asmenybės, pastarojo nuotrauka ir įvykio vaizdo įrašą patalpino į jų vidinę duomenų bazę su prašymu atpažinti. Pagal jų nustatytą tvarką, jeigu asmenį atpažįsta tik vienas darbuotojas, jie pareiškime rašo žodį „galimai“, o jeigu asmenį atpažįsta trys ir daugiau žmonių, jie pareiškime nurodo, kad yra nustatyta asmenybė. Šiuo atveju 2017 m. spalio 2 d. buvo nustatyta, kad minėtų bilietų vagystę įvykdė A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Šis vyras jiems yra labai gerai žinomas, kadangi nuolat vagiliauja tinko parduotuvėse (b. l. 32);

- prekybos centro „Maxima“ 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu policijai dėl loterijos bilietų vagystės iš parduotuvės bei šio pareiškimo 2017 m. spalio 2 d. papildymu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 2 d. remiantis vidiniais duomenų šaltiniais apie parduotuvėse vagiliaujančius asmenis nustatyta, kad minimą vagystę įvykdė A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13; 14);

- 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Maxima LT“ pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 20 eurų žala už loterijos bilietų vagystę yra atlyginta, pretenzijų A. K. bendrovė neturi. Byloje yra vietinio mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad A. K. sesuo S. K. atlygino UAB „Maxima LT“ padarytą 20 eurų žalą (b. l. 16-17, 18);

- 2017 m. spalio 23 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. vyras, stovėdamas „Maxima X“ parduotuvėje, V. Grybo g. 21, Vilniuje, antrosios kasos eilėje, 17.57 val., pateikė kasininkei taromato čekį, griebė iš bilietų stovo loterijos bilietus ir pabėgo (b. l. 24-27).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkams, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoją šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis pardavėjos–kasininkės ir pirkėjų akivaizdoje, griebė iš stovinčio prie kasos bilietų stovo loterijos bilietus bei su jais išbėgo pro parduotuvės duris, aiškiai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvira vagystė.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jo dydžiu (b. l. 123).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – anksčiau teistas, teistumai išnykę (b.l. 68-74), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 82-112), nedirba (b.l. 113), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 114), 2017-2018 metų laikotarpiu penkis kartus lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre (b.l. 35), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra. Todėl atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą.  Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 6 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (pagrobtas nedidelės vertės turtas, žala atlyginta, dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu.   

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 5 d., 10.40 val. iki 2018 m. lapkričio 6 d., 12.46 val., (dvi paros) (b. l. 51, 60). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 61-62) paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 MGL, t.y. 225,96 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – 4 MGL, t.y. 150,64 eurų (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. K. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2018 m. lapkričio 5 d., 10.40 val. iki 2018 m. lapkričio 6 d., 12.46 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, jog A. K. skirtą bausmę yra atlikęs.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja        Ingrida Mikužytė