Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.2.-628-879/2016
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00396-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 41.1.; 52.3.
(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. kovo 7 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė,
sekretoriaujant Ingai Madeikienei,
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei A. M.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Ž. a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. 1d.
n u s t a t ė:
UAB(duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 147063097) vadovas R. Ž. laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, žinodamas apie UAB(duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – valstybinė mokesčių inspekcija), nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo - nors UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui, tačiau jis, neatsiskaitęs pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus teises.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) direktorius pateikė prašymą išdėstyti arba atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau nagrinėjant šį prašymą, buvo nustatyti pažeidimai atsiskaitinėjant su kreditoriais, t.y. buvo pažeisti CK 6.9301 str. reikalavimai dėl atsiskaitymų eiliškumo. Bendrovės vadovas, žinodamas įmonės finansinę padėtį, t.y. kad nėra pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti kad būtų su kreditoriais atsiskaitoma pagal įstatymo nuostatas, t.y. laikantis reikalavimų dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Apmokant skolas kreditoriams pirmiausia turėjo būti atsiskaitoma su valstybe, paskui su kitais kreditoriais, jei šios tvarkos būtų laikomasi, valstybė neturėtų tokios skolos, kokia yra dabar. Įmonei skola nebuvo išdėstyta, nes nebuvo nustatyta, kad įmonė nepajėgi mokėti mokesčius, įmonei nebuvo iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl mokesčius privalėjo mokėti laiku ir pagal įstatymą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl mokesčių nepriemokos išdėstymo ir mano, kad tuo metu, kol buvo nagrinėjamas jo prašymas, įmonė galėjo atlikinėti atsiskaitymus su kitais kreditoriais iki prašymo išnagrinėjimo. Prašymą inspekcija nagrinėja 30 dienų. Rugsėjo 25 d. gavo neigiamą atsakymą dėl mokesčių nepriemokos išdėstymo. Tuomet teikė antrą prašymą, papildomus dokumentus, nurodė priežastis kodėl susidarė nepriemoka, kuri susidarė tik 2015 m. liepos mėnesį. Mano, kad rugsėjo mėnesį turėjo teisę atsiskaitinėti su kreditoriais už medžiagas, atliktus darbus nesilaikant eiliškumo, nes įmonė stengėsi vykdyti veiklą, o su valstybe tikėjosi susitarti dėl mokesčių atidėjimo ir mokesčius valstybei sumokėti susigrąžinus skolas iš jiems skolingų įmonių. Pagrindinė PVM mokesčio nepriemoka susidarė dėl įstatymo pasikeitimo nuo liepos 1 d., įstatymo nuostatos dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos buvo nepalankios UAB(duomenys neskelbtini), kaip statybos bendrovei. Mokėjimus atliko neskirstydami kreditorių, tam kad įmonė toliau galėtų funkcionuoti ir būtų nesugadinta įmonės reputacija. Kadangi buvo pateiktas prašymas išdėstyti nepriemokos mokėjimą valstybei, todėl mano, kad atsiskaitymus turėjo teisę vykdyti, tikėjosi, kad prašymas bus patenkintas, nes tokius prašymus bendrovė anksčiau buvo teikusi keletą kartų ir jie buvo patenkinami.
Iš UAB(duomenys neskelbtini) 2015-10-02 prašymo atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad bendrovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama atidėti 30325,11 Eur nepriemokos valstybei sumą mokėjimą ( b.l.14).
Iš UAB „Medicinos bankas“ pateikto UAB(duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo už 2015-09-01- 2015-09-30 laikotarpį matyti, kad bendrovė gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymą su kreditoriais ( b.l.15-18).
Iš „Swedbank“ pateikto UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo už 2015-09-01- 2015-09-28 laikotarpį matyti, kad bendrovė gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymą su kreditoriais ( b.l.19-23).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-11-25 sprendimo matyti, kad netenkinamas UAB (duomenys neskelbtini) prašymas išdėstyti mokesčių nepriemokos mokėjimą bendrai 30 325,11 Eur sumai ( b.l.54-55).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išvados dėl UAB(duomenys neskelbtini) prašymo išdėstyti mokesčių nepriemokos mokėjimą matyti, kad buvo nustatyta jog bendrovė nėra sunkumus patirianti įmonė, kuriai reikėtų valstybės pagalbos sumokant įsiskolinimą biudžetui, jos veikla 2014 m. ir 2015 m. 9 mėn. buvo pelninga. ( b.l.56-60).
Iš 2016-02-04 Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.eB2-358-544/2016 matyti, kad yra priimtas UAB(duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sustabdyti išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus ( b.l.82-85).
Iš 2016-02-04 Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.B2-348-544/2016 matyti, kad Panevėžio apygardos teisme sujungtos UAB(duomenys neskelbtini) civilinės bylos dėl bankroto bendrovei iškėlimo ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ( b.l.86-87).
ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. R. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
R. Ž. yra UAB(duomenys neskelbtini), kuri Juridinių asmenų registre įregistruota 1990-12-22 bendrovės vadovas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos yra UAB(duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacines sistemos duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka valstybei 2015-12-03 buvo 51 742,29 Eur, tame tarpe gyventojų pajamų mokestis sudarė 2 794 Eur bei 98,38 Eur delspinigiai, baudos ir palūkanos, pelno mokesčio nepriemoka 1 153,00 Eur bei 19,02 Eur delspinigiai, baudos ir palūkanos, o pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka 46 087,12 Eur bei 1 590,77 Eur delspinigiai, palūkanos ir baudos. Mokestinės nepriemokos Valstybei susidarė bendrovei įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2015 metus, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2015 m. liepos-lapkričio mėnesius, o pelno mokesčio avanso nepriemoka susidarė už 2015 m. UAB(duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui teikė visų šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. teigė, kad bendrovė pateikė prašymą, jog nepriemoka valstybei būtų išdėstyta ar jos mokėjimas atidėtas. Tuo pačiu jis, kaip įmonės vadovas, tikėdamasis, kad prašymas bus tenkintas, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip siekdamas išsaugoti įmonės reputaciją. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio, jame nenumatyta jokių išimčių ir mokėjimų tvarkos pakeitimo galimybių ar sąlygų, kurioms esant, eiliškumas galėtų būti keičiamas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. suprato, jog turi laikytis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, o tai patvirtina ta aplinkybė, kad jis kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas atidėti ar išdėstyti mokesčių mokėjimą valstybei, tačiau nesulaukęs ar bus tenkintas jo prašymas, toliau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Darytina išvada, kad R. Ž., kaip UAB(duomenys neskelbtini) direktorius, atsiskaitydamas su įmonės kreditoriais ne pagal įstatymo reikalavimus, suprato, kad pažeidžia atsiskaitymų su kreditoriais tvarką ir tokio tikslo siekė. Atkreiptinas dėmesys, kad nors įmonės prašymas atidėti ir išdėstyti mokesčių mokėjimo nepriemoką valstybei nebuvo patenkintas, tačiau šio mokesčių administratoriaus sprendimo R. Ž. administracinių bylų teisenos tvarka neskundė.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, t.y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-3), mokesčių mokėtojo – juridinio asmenims duomenis (b. l. 4-7), UAB (duomenys neskelbtini) balansą (b. l. 8-11, 25-50), bendrovės sąskaitos išrašus (b.l. 15-24, 5152), išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išdėstyti mokesčių nepriemokos mokėjimą ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad UAB(duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 147063097) vadovas R. Ž. laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, vykdė atsiskaitymus su įvairiais ketvirtos ar penktos eilės kreditoriais, nors turėjo pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką valstybei, kuri pagal įstatymą yra trečiosios eilės kreditorius. Darytina išvada, kad R. Ž., būdamas atsakingu asmeniu už UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB(duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis įstatyme, t.y. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. R. Ž. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises.
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti VMI pateiktų duomenų pagrįstumu, todėl daro išvadą, kad UAB(duomenys neskelbtini) vadovas R. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė įrodyta, todėl jis baustinas.
R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą R. Ž., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis– neteistas, administracinės nuobaudos už KET pažeidimus galiojimas baigėsi 2015-03-06 todėl laikytina, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į tai, kad nėra baustas už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, į tai, kad, nėra sunkinančių aplinkybių, pažeidimas sąlyginai tęsėsi trumpą laiką, atsižvelgiant į jo paaiškinimus apie skolos susidarymo priežastis, į tai, kad jis bandė tartis su valstybe ir dėjo pastangas, kad būtų sumokėti mokesčiai, stengėsi išdėstyti mokėjimus, šiuo metu siekia išsaugoti bendrovę, ją restruktūrizuoti ir yra kreipęsis į Panevėžio apygardos teismą su tokiu prašymu, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. Ž. pritaikius ATPK 301 str. ir paskyrus administracinę nuobaudą mažesnę nei ATPK 506 straipsnio l dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos minimalus dydis.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 506 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p.
n u t a r i a :
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio l dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas bylos numeris ir įmokos kodas.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Daina Vaidachavičienė