Civilinė byla Nr. e2A-171-613/2023
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00354-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5; 3.3.1.18.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys R. G., uždaroji akcinė bendrovė ,,Nibera“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 025,10 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50,05 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 20 d. sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl šio sutrikimo sugedo šildymo sistemos automatika. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė, įvertinusi draudėjo pateiktus žalos dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo ir išmokėjo 1 220,36 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui, adresu (duomenys neskelbtini). Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, 1 025,10 Eur.
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2008 m. sausio 16 d. R. G. ir atsakovė sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 38437306, pagal kurią atsakovė teikia elektros energiją, o klientas ją perka. 2020 m. lapkričio 20 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 15.11 val. iki 16.10 val., kai dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto šalinimo buvo atjungtos 2 transformatorinės su 39 vartotojais. Šio gedimo iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Atsakovės darbuotojams gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymėjo, jog vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas, savaime neįrodo/nesąlygoja Kliento elektros įrenginių gedimo. Pažymi, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Kliento turto gedimo priežastis buvo – sutrikęs elektros energijos tiekimas. Ieškovė į bylą nepateikia defektinių aktų, kuriuose būtų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis. Nurodo, jog gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga. Vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vartotojas tinkamai vykdė tiek Sutarties, tiek teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos bei įrodymų apie pastarųjų (ne)suveikimą. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų veiksmų (neveikimo) egzistavimo. Be to ieškinyje nėra jokių įrodymų, nurodančių, ar juo labiau pagrindžiančių, priežastinį ryšį tarp atsakovės tiesioginių veiksmų (ne)veikimo ir ieškovės nuostolių atsiradimo. Į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuriuo vadovaujantis būtų galima spręsti, kad nuostoliai kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovė, administruodama žalą iš esmės nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežastims nustatyti, o būtent neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva. Aplinkybė, kad ieškovė klientui išmokėjo draudimo išmoką, neištyrus visų žalos padarymo aplinkybių, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovei. Atsakovė niekada nebuvo besąlygiškai įsipareigojusi klientui atlyginti bet kokius jo patirtus nuostolius dėl elektros energijos atjungimo, įtampos kričių ar svyravimų. Elektros įtampos kričiai ir svyravimai normos ribose yra galimi ir leistini pagal Standartą.
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Ignitis“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gamtinių dujų ir elektros energijos sistemos operatoriumi yra AB „Energijos skirstymo operatorius“. UAB “Ignitis” yra gamtinių dujų ir elektros energijos tiekėjas. Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos gamintojai, tiekėjai, perdavimo ir skirstymo įmonės, rinkos operatorius, perdavimo bei skirstymo tinklų operatoriai. Skirstymo tinklų operatorius yra atsakingas už skirstymo tinklus iki vartotojų, gamintojų ar perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško bei už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą atsižvelgiant į skirstymo tinklų naudotojų poreikius. Pažymėjo, jog vadovaujantis Taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos, viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog atsakovės valdomame elektros tinkle vyko kokie nors neleistini reiškiniai. UAB „Ignitis“ įsitikinimu, teismui pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nibera“ raštas (Defektinis aktas) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad kliento elektros įrangos gedimai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Šiame akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad dėl tikėtino el. įtampos šuolio sugedo Radio 24V Room controls DEM 6T0782a valdymo automatika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisė 1 025,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 50,05 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 94,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisė 50,55 Eur pašto išlaidų. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 15.11 val. iki 16.10 val., kai dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto šalinimo buvo atjungtos 2 transformatorinės su 39 vartotojais. Šio gedimo iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Atsakovės darbuotojams gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas.
4.2. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 20 d. įvykio metu ji atliko įtampos charakteristikų duomenų matavimą, kad įvykio metu elektros įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas ir atsakovė negalėtų būti atsakinga už padarytą žalą, taip pat nepateikė duomenų, kad ji veikdama atidžiai ir rūpestingai, tiek gedimo metu, tiek atnaujinant elektros energijos tiekimą vartotojui įsitikino elektros energijos kokybe, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos.
4.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas buvo nenumatytas, elektros tiekimas nutrūko dėl gedimo, įrangos defektų nustatymo rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas galimos apdrausto turto gedimo priežastis siejama būtent su elektros tinklo sutrikimu, elektros šuoliu, nesant duomenų, kad elektros energijos tiekimo sutrikimo metu įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas, sprendė, kad tai sudaro pakankamą pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai bei neužtikrino saugaus, kokybės standartus atitinkančio elektros energijos tiekimo ir tai priežastiniu ryšiu lėmė draudėjo turto sugadinimą ir dėl to kilusius nuostolius (žalą).
4.4. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė turtinę žalą pagrindė rašytiniais įrodymais bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, o byloje nekilo ginčo dėl žalos (nuostolių) dydžio. Teismas įvertinęs įrodymus byloje, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą šioje civilinėje byloje pripažinti įrodytomis visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir konstatavo, kad yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės žalos (nuostolių) atlyginimą.
4.5. Pirmosios instancijos teismas be kita ko, ieškovės reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas nuo 2021 m. vasario 1 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos pripažino pagrįstomis ir tenkino priteisė ieškovei iš atsakovės 50,05 Eur kompensacinių palūkanų. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgiant į atsakovės teisinius reguliavimus bei nuosekliai formuojama panašių bylų teismų praktika paremtus argumentus, todėl turi būti panaikintas.
5.2. Nagrinėjamu atveju, nustatęs, kad atsakovę ir draudėją R. G. šiuo atveju siejo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti sutartinės civilinės atsakomybės klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju sutarties šalių prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės apimties pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir nevertino, taigi jau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negalimas laikyti pagrįstu.
5.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, abejotino patikimumo ir visiškai neinformatyviais įrodymais, nepagrįstai bei nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos visą tikslios įrangos gedimo priežasties bei atsakingo asmens įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovui, taip paneigdamas būtent ieškovui tenkančias civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigas.
5.4. Atsakovė pateikė įrodymus dėl atsakovės valdomo skirstomojo tinklo, kurie pagrindžia, kad atsakovės valdomas skirstomasis tinklas buvo įrengtas tinkamai, turėjo visas reikiamas apsaugas ir virštampių draudėjui suformuoti negalėjo, kai tuo tarpu ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti paties draudėjo valdomo vidaus tinklo, kuriame lygiai taip pat galėjo kilti ieškovės žalos priežastimi nurodomas įtampos šuolis, tvarkingumą.
5.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad viršįtampis gali kilti ne tik atsakovės valdomame skirstomajame tinkle, bet ir paties draudėjo vidaus tinke, už kurį atsakovė nėra niekaip atsakinga ir tai pripažino apklausos metu trečiojo asmens UAB „Nibera“ atstovas. Ieškovei neteikiant byloje jokių įrodymų dėl paties draudėjo vidaus tinklo tvarkingumo, o atsakovei pateikus konkrečius įrodymus, kad atsakovės tinklas buvo tvarkingas ir viršįtampių draudėjui įvykio datą suformuoti negalėjo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad viršįtampis kilo būtent atsakovės valdomame, o ne paties draudėjo vidaus tinkle.
5.6. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo ir atsakovės teisinius reguliavimus, sutarties nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika grįstus paaiškinimus, kad atsakovė nei sutartimi nėra įsipareigojusi, nei teisės aktais nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų.
5.7. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė apskritai net neišsiaiškinęs, ką ieškovė įvardija įtampos šuoliu nagrinėtu atveju ir ar tai apskritai net galėtų būti laikomas neleistinu reiškiniu pagal tiekiamos elektros energijos kokybę Lietuvoje reglamentuojančio Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 reikalavimus.
5.8. Nurodo, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo, jo nepagrindė leistinais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas. Byloje esantys įrodymai bei nurodyti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė šiuo atveju nėra atsakinga už kilusią žalą.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2008 m. sausio 16 d. tarp R. G. ir atsakovės buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 38437306, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją, kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas į objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o klientas įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei Sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją (Sutarties 5.1 punktas).
11. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir R. G. 2019 m. spalio 30 d. sudaryta būsto draudimo sutartis (liudijimas) serija LD 115738498. Minėto liudijimo pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. apdraudė būsto draudimu turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 30 d. tarp užsakovo R. G. ir rangovo UAB ,,Nibera“ pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. NIB-(2020-11-30) patvirtina, jog objekte (duomenys neskelbtini) buvo atlikti šildymo sistemos valdymo automatikos remonto darbai su medžiagomis (Uponor Smatrix Pulse 1 komplektas; Uponor Smatrix Wave D+RH T-169 1 komplektas, Uponor Smatrix Pulse X-265+R-208 6X) viso su PVM 1260,36 Eur. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įvykį, t. y. dieną kuomet buvo dingusi elektra, pripažino draudiminiu, todėl išmokėjo R. G. pervedė 1220,36 išmoką už įvykį 2020 m. lapkričio 20 d.
12. Atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui buvo reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
13. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės teigimu, priežastinio ryšio buvimas iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – UAB „Nibera“ 2020 m. lapkričio 24 d. defektiniu aktu, kuriame nurodyta, kad dėl tikėtino elektros įtampos šuolio sugedo Uponor Radio 24V Room controls DEM 6T0782a valdymo automatika.
14. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų buvimą.
16. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.
17. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
18. Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
19. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
20. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).
21. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį – tiekti elektros tinklais elektros energiją, kuri dėl savo pobūdžio yra susijusi du didesniu pavojumi aplinkiniams, atsakovė šios bylos kontekste pripažintina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. 15:11 val. iki 16:10 val. dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto šalinimo buvo atjungtos 2 transformatorinės su 39 vartotojais, tarp kurių ir klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos teikimas.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žala atsirado dėl to, kad atsakovė pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją objekte adresu (duomenys neskelbtini), kas lėmė tai, jog objekte esanti šildymo sistemos valdymo automatika sugedo.
24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimo. Pasak atsakovės, ji neatliko neteisėtų veiksmų vartotojos atžvilgiu, kadangi neturėjo pareigos teikti objektui elektros energiją nenutrūkstamai; byloje esantis defektinis aktas neįrodo priežastinio ryšio tarp elektros dingimo ir vartotojo šildymo sistemos valdymo automatikos sugadinimo.
25. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Joks įrodymas byloje neturi teismui išankstinės galios, o sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų įrodymų visetą ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomąją galią.
26. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, teigdama, kad atsakovės atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus vartotojos atžvilgiu ir atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą.
28. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas ir jame nurodyta praktika).
29. CK 6.386 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą.
30. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Aprūpinimo elektros energija nutraukimas ar ribojimas galimas tik šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Pagal aptarto įstatymo 71 straipsnio 2 dalį, elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tinklų naudotojui turi būti nedelsiant pranešama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą.
31. Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 38437306 6.6 punktu šalys sulygo, kad atsakovė turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą ar persiuntimą Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.
32. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
33. Taisyklių 148 punkte nustatyta, kad kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų, tiekėjas ir (ar) operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl tiekėjo ir (ar) operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus Taisyklių 150 punkte nurodytus atvejus. Pagal Taisyklių 150.7 ir 150.9 papunkčius, tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose) (150.7 p.); kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko (150.9 p.).
34. Remiantis aptartomis teisės aktų ir Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 38437306 nuostatomis, sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovė neturėjo pareigos teikti vartotojai elektros energiją nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, kadangi pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022, 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).
35. Iš į bylą pateikto Neplaninių atjungimų su etapais sąrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. 15:11 val. iki 16:10 val. Klaipėdos regiono tinkle atsijungė elektros linija L-SP15.1, ji buvo atjungta dėl 10 kV oro linijos skyriklio OLS P-384 defekto šalinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks elektros atjungimas atitiko Elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies (elektros energijos persiuntimas gali būti nutrauktas tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama likviduoti patirtus gedimus ar sutrikimus) bei Taisyklių 150.7 punkto reikalavimus (elektros energijos tiekimas vartotojui gali būti automatiškai nutrauktas dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio).
36. Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktas Nr. 43530-12-F324A patvirtina aplinkybes, kad vartotojai buvo nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Vadovaujantis Taisyklių 85.1 punkto reikalavimais, trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas.
37. Remiantis išdėstytu, Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 38437306 bei Taisyklių 85.1 punktas įpareigojo atsakovę atkurti elektros energiją ne vėliau kaip per 24 valandas. Bylos duomenys patvirtina, kad vartotojai elektros energijos tiekimas buvo atkurtas per 00:59 val. (t. y. elektros tiekimas nutrūko 15:11 val., o buvo atkurtas 16:10 val.), taigi Sutarties ir Taisyklių leistinose ribose.
38. Apibendrinant išdėstytą, nustatyta, kad atsakovė elektros energijos tiekimo nutrūkimo metu tinkamai vykdė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, Elektros energetikos įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, suteikiančius teisę atsakovei, siekiant likviduoti elektros energijos tiekimo sistemos gedimą, laikinai iki 24 val. nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojai, kuriai nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Tokiais veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktuose ir sutartyje jai įtvirtintų pareigų vartotojos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovės pareigų vykdymo netinkamumą.
39. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu.
40. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
42. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog žala ieškovei (kuri perėmė reikalavimo teises iš vartotojos) padaryta būtent atsakovės veiksmais (CPK 178 straipsnis).
43. Bylos duomenys patvirtina, kad išvadą apie priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos egzistavimą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „Nibera“ serviso vadovo surašytu raštu, kuriame nurodyta, kad šildymo sistemos valdymo automatikos apžiūros metu nustatyta kad dėl tikėtino elektros įtampos šuolio sugedo Uponor Radio 24V Room controls DEM 6T0782a valdymo automatika. Įranga sugadinta nepataisomai, todėl rekomenduojama pakeisti šildymo automatiką į analogišką.
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartame rašte nėra nustatytos priežastiniam ryšiui konstatuoti reikšmingos faktinės aplinkybės: šildymo sistemos valdymo automatikos sugedimo laikas, jos būklė dėl natūralaus nusidėvėjimo. Be to, šildymo sistemos valdymo automatika apžiūrėta ne elektros energijos tiekimo nutrūkimo dieną ar nedelsiant po jos, tačiau praėjus 3 dienoms. Byloje nėra pateikta duomenų, kad defektinį aktą surašęs UAB „Nibera“ vadovas D. Ž. turėtų atitinkamą kvalifikaciją nustatyti šildymo sistemos valdymo automatikos sugedimo faktą ir sugedimo priežastį (CPK 178 straipsnis).
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad šildymo sistemos valdymo automatikos gedimo priežastimi buvo būtent elektros energijos tiekimo nutrūkimas, taigi nesudaro pagrindo pripažinti egzistavus faktiniam priežastiniam ryšiui.
46. Nustačius, kad tarp atsakovės teisėtų veiksmų ir atsiraudusios žalos neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nėra pagrindo analizuoti aplinkybių, ar šiuo atveju egzistavo ir teisinis priežastinis ryšys, kadangi esant aptartai situacijai, kai nenustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos neegzistuoja.
47. Į aptartas aplinkybes ir jų įtaką priežastinio ryšio faktui konstatuoti pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie priežastinio ryšio egzistavimą.
48. Kaip minėta, neįrodžius bent vienos asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti civilinę atsakomybę, privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės atsakomybės prievolei. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo tenkinti ieškovės civilinės atsakomybės prievolės pagrindu pareikšto ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
49. Ieškovė nepateikė jokių užfiksuotų buvusios įtampos duomenų, nelygino jų su Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais, t. y. ieškovė neįrodė neleistino pagal teisinį reglamentavimą įtampos šuolio fakto. Vien aplinkybė, kad ieškovo pateiktame UAB „Nibera“ defektiniame akte nurodyta, kad įranga sugedo dėl tikėtinos elektros įtampos šuolio, nepateikiant daugiau jokios informacijos, nereiškia, kad defektiniame akte nurodytas įtampos šuolis yra tas įtampos šuolis, kuris neleistinas pagal elektros energijos kokybę Lietuvoje reglamentuojančio Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 reikalavimus.
50. Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose – atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą; ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka būtent ieškovei.
51. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei būtinos kilti sąlygos (neteisėti atsakovo veiksmai ir priežastinis ryšys). Įvertinus aptartas aplinkybes, ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
52. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, nepagrįstai konstatavo atsakovės atžvilgiu egzistuojant deliktinės civilinės atsakomybės prievolę, dėl ko teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
54. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju ieškovės ieškinį atmetus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 50,55 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ši suma priteista valstybei iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteistinos iš ieškovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
56. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovės priteisiamos apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 24 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) valstybės naudai 50,55 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Teisėja Giedrė Seselskytė