Civilinė byla Nr. e2A-742-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00057-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Papėdė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dac planet development“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Papėdė“ dėl PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, permokos grąžinimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Papėdė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dac planet development“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dac planet development“ pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras 63 845,56 Eur dydžio sumai: 1) 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01097 su atliktų darbų aktu Nr. 1; 2) 2017 m. spalio 6 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta 2017 m. rugsėjo 11 d.) PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01103 su atliktų darbų aktais Nr. 2 ir 3; 3) 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01129 su atliktų darbų aktais Nr. 2 ir 3; 4) 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01131 su atliktų darbų aktais Nr. 3-1 – 16; 5) 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01132 su atliktų darbų aktais Nr. 10 ir 13; 6) 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01134 su atliktų darbų aktais Nr. 1 – 14.1; 7) 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01138 su atliktų darbų aktais Nr. 3-3 – 18; 8) 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01153 su atliktų darbų aktais Nr. 1-1 – 32; 9) 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01162 su atliktų darbų aktais Nr. 15-3 – 33; 10) 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą PAP Nr. 01163 su tiekėjų sąskaitomis faktūromis; priteisti iš atsakovės UAB „Papėdė“ 63 845,56 Eur permoką (baigiamųjų kalbų metu atsisakiusi dalies reikalavimų prašė priteisti 61 652,44 Eur), 1 915,38 Eur palūkanas, 2 480 Eur už atliktą ekspertizę, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė organizavo bei atliko statybos rangos darbus (paprastojo remonto darbus) statybos objekte, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 20-35. Pirmieji darbai – objekto ardymo (išvalymo ir griovimo) buvo pradėti 2017 m. rugpjūčio mėn., atliktų darbų kiekiai užfiksuoti atsakovės parengtose PVM sąskaitose faktūrose PAP Nr. 01097 su atliktų darbų aktu Nr. 1 ir PAP Nr. 01103 su atliktų darbų aktais Nr. 2 bei 3.
3. Dėl tolesnių darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos šalys susitarė pasirašydamos 422 095,56 Eur (įskaitant PVM) vertės statybos rangos sutartį. Pagal sutartį tiksli darbų kaina turėjo būti nustatoma pagal rangovės faktiškai atliekamus darbus, t. y. sutartimi nebuvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos. Darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. birželio 15 d. ir, nors darbų atlikimo terminai buvo praleisti, ieškovė su atsakove atsiskaitydavo pagal pastarosios pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus.
4. Pastebėjusi, kad pateikiamų apmokėti darbų kokybė ir aktuotų darbų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų ir nesulaukusi atsakovės atsakymų į pateiktus klausimus, ieškovė sustabdė savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, kreipėsi į teismo ekspertus, kurie 2019 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu padarė išvadą, jog atsakovė yra faktiškai neatlikusi į darbų aktus įtrauktų (užaktuotų) darbų, kurių vertė 39 844,68 Eur (be PVM), o užaktuotų darbų kainos ir medžiagos 24 000,88 Eur (be PVM) viršija vidutinę rinkos kainą. Atsižvelgiant į ekspertinio tyrimo aktu nurodytas faktiškai atliktų darbų kiekių ir kainos neatitiktis, ieškovė turi teisę į tinkamą sutarties kainos nustatymą, todėl jos nurodytos PVM sąskaitos faktūros su atliktų darbų aktais pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 63 845,56 Eur (be PVM) sumos dalyje. Aplinkybė, kad dalis darbų, kurie yra nurodyti ginčijamuose atliktų darbų aktuose, buvo atlikti kitame objekte, atsispindi ekspertinio tyrimo akto 4.1 lentelėje ir leidžia teigti, jog ieškovė sąžiningai patikėjo ekspertams vertinti objekte atliktų darbų kiekius, nurodydama jiems, kad dalis darbų buvo atlikta ir kitame objekte.
5. Galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra pasirašytas, ieškovė darbų kokybės bei jų atlikimo nėra patvirtinusi, todėl ir galutinė sutarties kaina nėra patvirtinta, o atsižvelgiant į ekspertinio tyrimo akto išvadas, ši kaina koreguotina (mažintina) faktiškai neatliktų darbų suma.
6. Baigiamojoje kalboje ieškovė nurodė, kad konsultacinėje išvadoje Nr. 21-57 ekspertas patikslino savo 2019 m. balandžio 4 d. tyrimo akto išvadą pirmuoju klausimu, pažymėjęs, jog dėl pastebėtos klaidos nurodytą sumą reikėtų sumažinti 2 193,12 Eur be PVM suma. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė sumažinti ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą nuo 63 845,56 Eur iki 61 652,44 Eur, iš kurių 37 651,56 Eur už neatliktus, tačiau užaktuotus darbus, o 24 008,88 Eur – už viršytą vidutinę statybos kainą.
7. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė buvus šalių susitarimą dėl papildomų darbų kituose ieškovei priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose atlikimo; nenustačius, kokia apimtimi buvo atlikti darbai kituose objektuose, negalima teigti, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo neatlikti. Ekspertinį tyrimą užsakė ieškovė (užsakovė), tačiau atsakovės (rangovės) atstovas į objekto apžiūrą nebuvo kviečiamas, todėl ekspertinis tyrimas atliktas neobjektyviai, pagal ieškovės selektyviai atrinktus duomenis, iš anksto turint tikslą gauti ieškovės pageidaujamą rezultatą. Sutartyje šalys nesitarė, kad darbų kainos turės atitikti rinkos kainas, nustatytas pagal kažkokį standartą; sutartyje yra aiškiai įvardinta sutarties kaina (sutarties 9 punktas). Abi šalys patvirtino lokalines ir objektines sąmatas, kuriose nurodytos kiekvienos darbų grupės kainos, visi atlikti darbai buvo priimti abiejų šalių pasirašytais darbų atlikimo aktais ir ieškovės apmokėti, tai rodo, kad darbų kainos ieškovei buvo žinomos iš anksto ir jai buvo tinkamos.
8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi sujungė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. e2-741-584/2020 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1263-413/2020, atsižvelgęs į tai Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nurodė, kad sujungus bylas UAB „Papėdė“ Kauno miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys laikomas priešieškiniu.
9. Atsakovė UAB „Papėdė“ pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Dac planet development“ 23 286,61 Eur skolą, 8 106,51 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 Eur išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė nurodė, kad užsakovė nėra apmokėjusi už pagal sutartį atliktus remonto darbus PVM sąskaitų faktūrų: 2018 m. birželio 29 d. Nr. 01163 sumai 5 175,39 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 01177 sumai 14 650,92 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 01178 sumai 1 515,30 Eur; 2018 m. rugsėjo 25 d. Nr. 01186 sumai 2 026,80 Eur; iš viso – 23 286,61 Eur sumai. Pagal sutarties 18 punktą nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus užsakovė privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos. Už vėlavimą atsiskaityti apskaičiuoti delspinigiai nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d. sudaro 8 106,51 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė atsakovei UAB „Papėdė“ iš ieškovės UAB „Dac planet development“ 9 241,46 Eur skolą, 332,69 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 574,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 583,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad UAB „Dac planet development“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Papėdė“ (rangovė) 2018 m. sausio 19 d. sudarė paprastojo remonto darbų rangos sutartį. Šia sutartimi rangovė įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus užsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 20-35, pagal šalių patvirtintas ir pasirašytas objektines bei lokalines sąmatas. Byloje kilo ginčas dėl darbų kainos sumažinimo, kai faktiškai darbai buvo priimti ir už juos sumokėta.
13. Teismas, įvertinęs šalių sutarties turinį, nurodė, kad sutarties 1, 9, 10 punktų sisteminė ir lingvistinė analizė, priešingai nei teigia ieškovė, leidžia daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl konkrečios sutarties kainos, kuri, įvertinus dar dviejuose statybos objektuose atliktus ir sutartyje nenumatytus darbus, taip pat iki šios sutarties sudarymo UAB „Papėdė“ atliktus ir ieškovės priimtus darbus pagal ginčijamus 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01097 ir darbų aktą Nr. 1, taip pat 2017 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01103 ir atliktų darbų aktus Nr. 2 bei Nr. 3, yra ne mažesnė kaip 375 023 Eur (be PVM). Sutarties 1 ir 10 punktai reglamentuoja ne sutarties kainą, bet atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šie punktai keičia sutarties kainą, išskyrus atvejus, kai šalys dėl to susitaria raštu (pvz., pasirašydamos atliktų darbų aktus, mokėjimo dokumentus, kurie mažina sutarties kainą), darbai neatitinka kiekybės (atliekama mažiau arba visai neatliekama) bei kokybės reikalavimų ir pan.
14. Teismas nustatė, kad ieškovė yra gavusi sumokėti sąskaitas, kurių dydis 352 643,90 Eur, o sumokėjo atsakovei 338 131,67 Eur. Tai reiškia, kad sutarties 9 punkte nustatyta darbų kaina nėra sumokėta.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nenurodydama bei neanalizuodama faktinių bylos aplinkybių, kurių pagrindu reiškiami materialiniai reikalavimai, reikalavimus grindė jos užsakymu atliktu 2019 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu, kuriame konstatuota, kad rangovas faktiškai neatliko, nors užaktavo darbus, kurių kaina 39 844,68 Eur, o taip pat, jog rangovo atliktų darbų kaina 24 008,88 Eur suma viršija tokių darbų vidutinę statybos kainą. Atsižvelgdama į tai, kad ekspertinio tyrimo aktas buvo pakoreguotas 2021 m. rugsėjo 3 d. konsultacine išvada Nr. 21-57 dėl padarytos 2 193,12 Eur (be PVM) klaidos, ieškovė prašė sumažinti ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą nuo 63 845,56 Eur iki 61 652,44 Eur, iš kurių 37 651,56 Eur – už neatliktus, tačiau užaktuotus darbus, o 24 008,88 Eur – už viršytą vidutinę statybos kainą.
16. Teismas nustatė, kad ieškovės užsakymu atliktame tyrimo akte antruoju klausimu pateikta išvada, jog atliktų darbų aktuose nurodyta kai kurių darbų kaina yra žymiai didesnė už vidutinę rinkos kainą, ją viršija 24 008,88 Eur be PVM, padaryta remiantis Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga. Tačiau, atsižvelgęs į sutarčių teisės principus ir įvertinęs sutarties nuostatas, reguliuojančias jos kainos nustatymą, teismas nurodė nesant teisinio pagrindo vadovautis užsakovo nurodytomis vidutinėmis darbų atlikimo rinkos kainomis pagal nurodytas rekomendacijas, nes šalys dėl tokio sutarties kainos mechanizmo nustatymo nesitarė. Todėl ieškovės pozicija dėl 24 008,88 Eur be PVM priteisimo yra nepagrįsta.
17. Atsižvelgdamas į šalių pateiktų įrodymų – ieškovės pateikto ekspertinio tyrimo dalies dėl 37 651,56 Eur permokos bei atsakovės UAB „Papėdė“ užsakymu 2020 m. gegužės 14 d. parengto ekspertinės išvados akto – prieštaringą pobūdį, teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė byloje teismo statybinę atliktų statybos darbų nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui D. K. Atlikęs ekspertizę, ekspertas pateikė 2021 m. gegužės 5 d. teismo ekspertizės aktą ir šio akto 2021 m. lapkričio 16 d. papildymus.
18. Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 5 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, jog pagal objektinę sąmatą neatlikta iš viso darbų už 7 819,30 Eur be PVM. Atsakydamas į šalių užduotus klausimus, teismo ekspertas pateikė teismo ekspertizės papildymą, kuriame nurodė keletą neatitikimų ekspertizės akte, kuriuos reikėtų ištaisyti. Įvertinus ekspertizės akto papildymus, S007 sąmatinė darbų vertė yra 55 509,08 Eur be PVM, atliktų darbų vertė yra 51 789,25 Eur be PVM, tai reiškia, kad neatlikta darbų už 3 719,83 Eur. Įvertinus nurodytus pakeitimus, nustatyta, kad ekspertizės akto 6 lentelėje iš viso darbų vertė atliktų darbų aktuose yra 307 897,36 Eur be PVM, faktiškai atliktų darbų vertė yra ne 300 078,06 Eur be PVM, bet 299 033,60 Eur be PVM, todėl bendra visų neatliktų darbų vertė yra ne 7 819,30 Eur, o 8 869,76 Eur be PVM.
19. Teismo ekspertas nurodė, kad ne visi darbų aktai ir pagal juos atlikti darbai patenka į sutartį, todėl ne visi atlikti darbai priskirtini objektinei sąmatai Nr. 1, taip pat ne visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti objekte Vilniuje, Gedimino g. 20-35. Susumavus šiuos atliktus darbus ekspertizės lentelėje pateikiama jų suma siekia 9 232,48 Eur be PVM. Todėl keičiasi ekspertizės akto 9 lentelėje nurodyta atliktų darbų vertė, t. y. vietoje 309 310,54 Eur turi būti 308 266,08 Eur.
20. Atliktų darbų aktuose Nr. 15, Nr. 15-1, Nr. 15-2, Nr. 15-3, kurie įtraukti į atitinkamas PVM sąskaitas faktūras, nurodyti papildomi darbai kituose objektuose, nepatenka į sutartį ir objektinę sąmatą, tačiau papildomi darbai kituose objektuose, kurių vertė yra 13 745,61 Eur be PVM, yra atlikti.
21. Teismas nusprendė, kad rangovas (atsakovė) atliko darbų už 322 011,69 Eur (308 266,08 + 13 745,61) be PVM (389 634,11 Eur su PVM), o neatliko darbų už 8 869,76 Eur be PVM (10 732,41 Eur su PVM), todėl ieškovės reikalavimo dalį dėl 8 869,76 Eur be PVM neatliktų darbų vertės laikė pagrįstu.
22. Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė nei konkretaus jų atsiradimo pagrindo, nei paskaičiavimo mechanizmo. Kita vertus, pagal sutartį atsakovė darbus buvo atlikusi, ieškovė šiuos darbus priėmė pasirašydama atliktų darbų aktus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei kilo pareiga ieškovei mokėti procesines palūkanas.
23. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, įvertinęs, kad viena atsakovės nurodoma sąskaita faktūra patenka į ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, dėl kurių šiame sprendime jau yra pasisakyta ir konstatuota, jog pagal visas ieškinyje pateiktas PVM sąskaitas faktūras atlikta darbų iš viso už 322 011,69 Eur be PVM, teismas nusprendė, kad minėtoje 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 01163 likusi neapmokėta 5 175,39 Eur suma atimtina iš atsakovės priešieškiniu prašomos priteisti skolos. Tokiu būdu atsakovės priešieškiniu reikalaujama priteisti iš ieškovės suma už išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumažėja iki 18 111,22 Eur.
24. Nustatęs, kad atsakovė neatliko darbų už 8 869,76 Eur be PVM, ir atlikęs vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismas atsakovės UAB „Papėdė“ prašomą priteisti iš ieškovės sumą už atliktus darbus sumažino 8 869,76 Eur suma ir nusprendė, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 9 241,46 Eur skola.
25. Pasisakydamas dėl atsakovės prašomų priteisti delspinigių, įvertinęs, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; kt.), teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog sutartimi nustatytos netesybos (0,2 proc. dydžio delspinigiai) yra akivaizdžiai per didelės ir sumažino jų dydį iki 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) ir atsakovei iš ieškovės priteisė 332,69 Eur, apskaičiavęs juos nuo priteistinos 9 241,46 Eur sumos.
26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų įstatymas) teismas, konstatavęs, kad ieškovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės, nusprendė, jog atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, teismas nusprendė, jog šalių pasirašyta sutartis atitinka Mokėjimų įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl atsakovė turi teisę gauti šiame įstatyme numatytą fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Atsakovė UAB „Papėdė“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą šioje dalyje: 1) sumažinti iš atsakovės priteistą sumą nuo 8 869,76 Eur iki 4 005,32 Eur; 2) padidinti iš ieškovės UAB „Dac planet development“ priteistą pagrindinės skolos sumą nuo 18 111,22 Eur iki 23 286,61 Eur; 3) padidinti iš ieškovės priteistą delspinigių sumą nuo 332,69 Eur iki 8 106,51 Eur; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Teismas, neįvertinęs atsakovės pateiktų įrodymų, nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neatliko darbų už 4 864,44 Eur (4 086,03 Eur plytelių klojimas + 778,41 Eur elektrotechnikos darbai). Teismas ekspertizės akto nevertino kritiškai, kas galėjo nulemti neteisingo sprendimo priėmimą.
27.2. Ekspertizės akto 7 lentelėje nurodyta, kad darbų „Elektrotechnikos darbai“ vertė atliktų darbų aktuose nurodyta 41 968,32 Eur be PVM, o faktiškai atliktų darbų vertė be PVM sudaro 40 915,49 Eur (skirtumas – 1 052,83 Eur). Skirtumas tarp aktuotų ir faktiškai atliktų darbų detalizuotas ekspertizės akto 5 lentelėje. Ieškovės atstovas J. L. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš tiesų projekte buvo numatytas kompiuterinių ir elektros tinklų privedimas į visas darbo vietas ir kad buvo nuspręsta šį sprendinį pakeisti; ieškovės teigimu, toks sprendimas priimtas, kai darbai nebuvo baigti iki galo; atsakovės teigimu, ieškovei persigalvojus, darbai buvo pilnai atlikti, todėl visus atliktus darbus reikėjo demontuoti ir perdaryti. Atsakovės poziciją pagrindžia šalių pasirašyti darbų atlikimo aktai, o ieškovės pozicija pagrįsta tik jos atstovo paaiškinimais, todėl, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad atsakovė įrengė rozetes ir kištukinius lizdus, tačiau ieškovės nurodymu juos demontavo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvados 5 lentelėje pateiktais duomenimis, kad atsakovė neatliko elektrotechnikos darbų už 1 052,83 Eur. Iš šioje lentelėje nurodytų darbų atsakovas neatliko darbų tik už 274,42 Eur. Kiti darbai, eksperto fiksuoti kaip neatlikti, kurie sudaro 778,41 Eur, buvo atlikti, tačiau, ieškovės prašymu, demontuoti, todėl ekspertas negalėjo jų užfiksuoti, bet tai nepaneigia ieškovės pareigos už juos atsiskaityti.
27.3. Teismas, nustatydamas aktuotų, bet faktiškai neatliktų darbų vertę, rėmėsi ekspertizės akto 7 lentele, kurioje nurodyta, kad darbų „Grindys ir sienos iš akmens“ vertė atliktų darbų aktuose nurodyta 35 295,65 Eur be PVM, o faktiškai atliktų darbų vertė be PVM sudaro 31 209,62 Eur (skirtumas 4 086,03 Eur), tačiau byloje yra duomenys dėl: pirminio šalių susitarimo dėl grindų ir sienų dengimo „Travertino“ plytelėmis; susitarimo įgyvendinimo per subrangovą UAB „AKMI“, aiškaus subrangovo UAB „AKMI“ panaudotų medžiagų (112,25 kv. m) ir darbo kiekio (112,25 kv. m) bei kainos (35 289,26 Eur), kurią UAB „Papėdė“ sumokėjo; iš esmės tapačios rangovės UAB „Papėdė“ pateiktos kainos 35 295,65 Eur užsakovei UAB „Dac planet development“, neviršijančios objektinėje sąmatoje numatytos kainos (36 942,15 Eur); todėl darbų atlikimo akte Nr. 23 apeliantė šių darbų kainą apskaičiavo teisingai.
27.4. Nėra aiškūs teismo motyvai, kodėl jis atmetė 5 175,39 Eur skolos likutį pagal 2018 m. birželio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 01163; motyvai, esą tai susiję su tuo, kad teismas nustatė, jog ši sąskaita patenka į ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, o teismas nustatė, jog pagal visas ieškinyje pateiktas PVM sąskaitas faktūras atlikta darbų iš viso už 322 011,69 Eur, neišplėtoti. Apeliantė pažymi, kad šią sąskaitą sudaro 5 pozicijos, dėl kiekvienos iš jų pasisakyta ekspertizės akte, nurodyti daiktai/darbai ieškovei buvo pateikti/atlikti ir jų kaina apskaičiuota teisingai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę gauti pinigus pagal šią sąskaitą, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 5 175,39 Eur skolos likutį.
27.5. Teismas nepagrįstai sumažino netesybas nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. ir jas apskaičiavo tik nuo 9 241,46 Eur. Netesybos turėtų būti skaičiuojamos nuo 23 286,61 Eur, taikant 0,2 proc. kaip šalys ir buvo susitarusios. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo turėtų būti pakeistas, padidinant priteistas netesybas nuo 332,69 Eur iki 8 106,51 Eur.
27.6. Teismų praktikoje nėra tokios nuostatos, kad 0,5 proc. ar 0,2 proc. dydžio netesybos savaime yra laikomos aiškiai per didelėmis ir turi būti sumažintos. Todėl pirmosios instancijos motyvas, esą 0,2 proc. delspinigių norma yra per didelė, nepagrįstas, o teismo nurodyta kasacinio teismo praktika yra jau seniai neaktuali ir nebetaikoma. Nustatydamas netesybų dydį teismas vadovavosi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 pateiktais išaiškinimais, kurie buvo taikomi vartojimo rangos santykiuose, ginant silpnesniąją šalį – vartotoją. Šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas tarp dviejų verslininkų, todėl minėtos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi.
27.7. Ieškovė yra juridinis asmuo, turintis pakankamai derybinės patirties, kuriam prieinamos profesionalių teisininkų konsultacijos, todėl galėjo derėtis dėl jam priimtinų sąlygų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad sudarydama sutartį neturėjo galimybės derėtis ar jos derybinė galia buvo apribota. Atitinkamai, šalių sutartos netesybos yra šalių derybų rezultatas ir sutarties laisvės principo realizavimas, nes galbūt būtent tokia netesybų forma ir delspinigių norma nulėmė šalių susitarimą dėl kitų sąlygų. Net darant prielaidą, kad ieškovei taikoma delspinigių norma yra per didelė, teismas nepateikė motyvų, kodėl ją sumažino iki 0,02 proc.
27.8. Teismas atsakovės naudai priteisė 18 111,22 Eur skolos, šios sumos atžvilgiu iš karto atliko įskaitymą su ieškovės tenkinta reikalavimo dalimi 8 869,76 Eur ir sprendė atsakovei priteisti 9 241,46 Eur. Tačiau apskaičiuodamas priteistinas netesybas, teismas nepagrįstai jas apskaičiavo ne nuo 18 111,22 Eur skolos, o nuo 9 241,46 Eur sumos. Netesybos yra susietos su ieškovės laiku neįvykdyta pinigine prievole, todėl skaičiuodamas delspinigius teismas turėjo skaičiuoti nuo pradelstos 18 111,22 Eur sumos, juolab kad pagrindinės skolos pagrindu netesybos susiformavo 2018–2019 m., o pagrindinės skolos įskaitymas atliktas 2022 m. kovo 14 d.
28. Ieškovė UAB „Dac planet development“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
28.1. Sprendimo dalis dėl faktiškai neatliktų darbų sumos yra visiškai teisėta ir pagrįsta, kadangi teismo ekspertizė buvo atlikta įvertinus visą bylos medžiagą, tame tarpe ir apeliantės rašytinius paaiškinimus bei pateiktus papildomus įrodymus, tačiau teismo ekspertas net ir jų kontekste priėjo prie išvados, jog apeliantės skundu ginčijamų užaktuotų, tačiau neatliktų darbų vertė bendrai sudaro 4 864,44 Eur sumą.
28.2. Apeliantė nepaneigė ir neįrodė, kad faktiškai elektrotechnikos darbų atliko daugiau, nei jų buvo nustatyta. Atlikti statybiniai tyrimai atskleidė, kad tokių darbų faktiškai atlikta nebuvo, t. y. nėra net užuomazgų, jog jie galėjo būti atlikti ir vėliau panaikinti.
28.3. Apeliantė neįrodė, kad faktiškai grindų ir sienų iš akmens darbų atliko daugiau, nei jų buvo nustatyta. Ekspertizės akte aiškiai nurodoma, kad skaičiavimas paremtas pačios apeliantės nurodytais įkainiais jos atliktų darbų akte, tačiau apeliantė tai ignoruoja, galimai bandydama suklaidinti teismą skaičiavimų tikslumu. Apeliantė yra profesionali rangovė, todėl turėdama ne tik reikiamų žinių, bet ir patirtį šioje srityje, ji turi pareigą aiškiai ir tiksliai užfiksuoti, kokius darbus faktiškai atliko, kokį darbų kiekį ir už kokią kainą. Apeliaciniame skunde apeliantė pripažįsta, kad tikrasis darbų kiekis yra 112,25 kv. m. Nustačius, kad faktiškai buvo atlikta tik 112,25 kv. m kiekis darbų, atitinkamai teismo ekspertas perskaičiavo šio darbo kainą pagal minėtus, pačios apeliantės nurodytus įkainius. Apeliantės byloje pateikta jos subrangovo sąskaita ar kiti dokumentai niekaip neįrodo, jog faktiškai atlikta daugiau darbų, nei nustatyta ekspertinių tyrimų metu.
28.4. Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai išanalizavo ir aptarė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir iš jų kylančias piniginių prievolių sumas, tačiau, skaičiuojant kas ir kam yra iš tiesų skolingas, padarė klaidą ir nepagrįstai priteisė skolą apeliantei. Vykstančio teisminio proceso metu ieškovė apeliantei už rangos darbus per visus objektus jau yra sumokėjusi 338 131,67 Eur sumą, t. y. daugiau, nei apeliantė turėtų gauti už jos faktiškai atliktus darbus. Todėl teismas, nuspręsdamas priteisti skolą, tą padarė nepagrįstai, nes šis apeliantės reikalavimas apskritai turėjo būti atmestas. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija atliktų darbų kiekio kituose objektuose, ieškovės jai sumokėtų sumų dydžio.
28.5. Teismas pagrįstai ir teisėtai sumažino neprotingo dydžio delspinigių normą bei tinkamai apskaičiavo delspinigių sumą. Priešingai nei nurodo apeliantė, sutartimi nustatyta 0,2 proc. delspinigių norma yra neprotingai didelė, neatitinka teisingumo, sąžiningumo principų, sudaro galimybę apeliantei pasipelnyti baudžiant ieškovę, o ne siekiant kompensuoti nuostolius. Nepaisant sprendime pateiktų motyvų išsamumo, teismas ne tik pagrįstai ir teisėtai sumažino delspinigių normą nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., tačiau galėjo apskritai delspinigių nepriteisti. Aptariama sutarties sąlyga yra nustatyta pačios apeliantės, jos naudai ir jos iniciatyva; apskaičiuota delspinigių suma sudaro beveik 35 proc. jos pagrindinio reikalavimo sumos, t. y. sudaro pakankamai reikšmingą dalį, nors apeliantė nepatyrė jokių nuostolių, neigiamų padarinių. Apeliantė delspinigius skaičiavo už nepagrįstą laikotarpį – nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d., nors šalys dar 2018 m. lapkričio 1 d. pasirašė šalių tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo apeliantė aiškiai deklaravo neturinti jokių pretenzijų dėl delspinigių mokėjimo.
28.6. Teismas pagrįstai apskaičiavo delspinigius nuo sumos, gautos atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kadangi kitu atveju būtų pažeistos ieškovės teisės, delspinigių skaičiavimas taptų nesąžiningas ir neteisingas, sudarytų apeliantei galimybes nepagrįstai pasipelnyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinys ir priešieškinis dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų
30. Byloje nustatyta, kad UAB „Dac planet development“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Papėdė“ (rangovė) 2018 m. sausio 19 d. sudarė paprastojo remonto darbų rangos sutartį, kurios objektas – paprastojo remonto darbai užsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 20-35, pagal šalių patvirtintas ir pasirašytas objektines bei lokalines sąmatas (sutarties 1 punktas). Darbų pradžia nustatyta 2018 m. sausio 22 d., pabaiga – iki 2018 m. birželio 15 d.; darbai laikomi baigtais, kai pasirašomas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas (sutarties 3.2 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad rangovė vykdys tarpinius atsiskaitymus. Kas mėnesį už tinkamai atliktus darbus rangovė išrašo sąskaitą faktūrą, kurią užsakovė įsipareigojo apmokėti per 5 darbo dienas nuo tarpinio darbų atlikimo akto pateikimo (sutarties 3.4 – 3.5, 4.2, 11 punktai).
31. Sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad darbų kaina yra 348 839,30 Eur plius PVM 73 256,26 Eur, iš viso bendra kaina – 422 095,56 Eur. Rangovei (UAB „Papėdė“) mokama suma yra 375 023 Eur. Nenumatytiems darbams užsakovė (UAB „Dac planet development“) numatė 5 proc. rezervą, skaičiuojamą nuo 348 839 Eur sumos, t. y. 17 442 Eur. Sutarties 10 punkte numatyta, kad užsakovė sumoka rangovei kiekvieno sutarto ataskaitinio laikotarpio gale rangovės pateiktą sąskaitą faktūrą už faktiškai per ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus.
32. Sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad rangovė perduoda darbus užsakovei pagal darbų atlikimo grafiką (priedas Nr. 3); užsakovė dalyvaujant rangovei apžiūri ir priima atliktą darbą (jo rezultatą); atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu.
33. Pagal sutarties 18 punktą užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, rangovei moka po 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos.
34. Sutarties priede Nr. 1 (objektinė sąmata) nurodytos 29 pozicijos darbų, medžiagų ir mechanizmų, kurių vertė 348 839,30 Eur (422 095,56 Eur su PVM).
35. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamo atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį – ieškovės teigimu, ji yra permokėjusi atsakovei už neteisingai nurodytus (faktiškai neatliktus) darbus, todėl darbų aktai ir sąskaitos pripažintini negaliojančiais ir faktiškai permokėtos sumos priteistinos iš atsakovės; atsakovės teigimu, ieškovė nėra tinkamai atsiskaičiusi už atliktus darbus, todėl iš ieškovės priteistinas susidaręs įsiskolinimas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatęs, kad atsakovė neatliko užaktuotų darbų už 8 869,76 Eur be PVM (10 732,41 Eur su PVM), o ieškovė nėra apmokėjusi 18 111,22 Eur sumai išrašytų sąskaitų, ir atlikęs vienarūšių reikalavimų įskaitymą priteisė iš ieškovės atsakovei 9 241,46 Eur skolą, bei sumažinęs nepagrįstai dideles netesybas – 332,69 Eur delspinigių sumą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė (atsakovė, rangovė) pateikė apeliacinį skundą, iš esmės skųsdama teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nurodydama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė neatliko darbų už 4 864,44 Eur, todėl sumažintina apskaičiuota neatliktų darbų suma nuo 8 869,76 Eur iki 4 005,32 Eur; neaiškūs teismo motyvai atsisakant priteisti 5 175,39 Eur skolos likutį pagal 2018 m. birželio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 01163 bei teismas nepagrįstai sumažino delspinigių normą iki 0,02 proc. ir juos apskaičiavo nuo neteisingos skolos sumos.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
37. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, teisingai nusprendė, jog atsakovė yra užaktavusi daugiau darbų nei faktiškai atlikusi, o ieškovė nėra tinkamai atsiskaičiusi.
Dėl neatliktų darbų
38. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
39. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais.
40. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2021 m. gegužės 5 d. ekspertizės aktu ir atsakant į šalių klausimus 2021 m. lapkričio 16 d. pateiktu ekspertizės papildymu, nustatė, kad faktiškai nebuvo atlikta darbų už 8 869,76 Eur. Apeliantė nesutikdama su tokia išvada teigia, kad teismas neįvertino jos pateiktų rašytinių paaiškinimų, kritiškai nevertino ekspertizės akto išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys neleidžia pritarti apeliantei – pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atliktos ekspertizės išvadas, nagrinėdamas ieškovės pareikštus reikalavimus ir atsakovės atsikirtimus sudarė galimybę šalims užduoti klausimus ekspertui, įvertino atsakant į papildomus klausimus pateiktą ekspertizės papildymą; rėmėsi ir kitais byloje esančiais įrodymais ir iš jų visumos darė atitinkamas išvadas.
41. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212–216 straipsniai). Bylos duomenimis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi skyrė byloje statybinę atliktų darbų nustatymo ekspertizę, pavedė apeliantės pasiūlymu paskirtam ekspertui atsakyti į du klausimus (su išvestiniais): 1) kurie iš šalių patvirtintų kaip atliktų darbų, užfiksuotų nurodytose sąskaitose faktūrose su atliktų darbų aktais, buvo atlikti patalpose, esančiose Vilniuje, Gedimino pr. 20-35, Tumėno g. 4 ir Kaune, Ašigalio g. 1B?; 2) ar nurodytuose dokumentuose užfiksuoti darbai faktiškai atitinka atliktus darbus ir jų kiekius? Jeigu ne, kokia yra šiuose dokumentuose nurodytų kaip atliktų, tačiau faktiškai neatliktų, darbų vertė? Kokie yra neatitikimai tarp šiuose dokumentuose nurodytų kaip atliktų ir faktiškai atliktų darbų? Kokia būtų faktinė (vidutinė rinkos) faktiškai atliktų darbų vertė pagal jų atlikimo metu buvusias rinkos kainas (nustatoma pasinaudojant UAB SISTELA informacine sistema)?
42. Kasacinio teismo praktikoje teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), akcentuojant, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ir nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).
43. Bylos duomenimis, ieškovė rėmėsi jos užsakymu atliktu 2019 m. balandžio 4 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 19-21, kurį parengė UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“; minėtame akte konstatuota, kad rangovė faktiškai neatliko, nors savo aktuose užaktavo darbus, kurių kaina – 39 844,68 Eur, o taip pat, jog rangovės atliktų darbų kaina 24 008,88 Eur suma viršija tokių darbų vidutinę statybos kainą. Šis tyrimo aktas iš dalies buvo pakoreguotas 2021 m. rugsėjo 3 d. konsultacine išvada Nr. 21-57 dėl padarytos 2 193,12 Eur (be PVM) klaidos, tokiu būdu sumažinant užaktuotų, bet neatliktų darbų sumą, iki 37 651,56 Eur. Apeliantė pateikė į bylą jos užsakymu įvertinti atliktų darbų apimtis ir vertę eksperto 2020 m. gegužės 14 d. parengtą ekspertinės išvados aktą, kuriame, atlikęs to paties statybos objekto tyrimą, specialistas konstatavo, kad: atliktų darbų pozicijos nežymiai skiriasi nuo kiekių nurodytų atliktų darbų aktuose. Vertinant bendrą darbų apimtį, tai nėra esminis kiekių skirtumas; rangovė atliko darbų daugiau už 4 814,69 Eur be PVM, negu buvo užaktuota. Vertinant bendrą atliktų darbų vertę, tai nėra esminis kainos pokytis; statybos darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose, yra visa apimtimi faktiškai atlikti ir atitinka sutartinius įkainius. Atsižvelgdamas į šalių pateiktų įrodymų prieštaringą pobūdį, pirmosios instancijos teismas ir paskyrė 2020 m. liepos 1 d. nutartimi teismo statybinę atliktų statybos darbų nustatymo ekspertizę.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktų, tiek teismo paskirtos ekspertizių išvados skiriasi, tačiau, nepaisant skirtumų, jose konstatuota, kad atsakovė vis tik nėra atlikusi dalies darbų, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose. Nors į bylą pateiktas teismo ekspertizės aktas 2021 m. lapkričio 16 d. ir buvo papildytas, tačiau tyrimas, pateikiant atsakymus į teismo suformuluotus klausimus, atliktas išsamiai, ekspertas aprašė tyrimo metu nustatytas ir užfiksuotas faktines aplinkybes ir duomenis, atlikti tyrimai, padarytos išvados logiškai išplaukia iš tyrimo eigos, ir teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų – pateiktų atsakymų į teismo suformuluotus klausimus motyvavimo ir pagrįstumo, dėl to nėra pagrindo šiuo aktu nesivadovauti. Be to, atsižvelgiant į ekspertui suformuluotus klausimus, į patį tyrimo objektą, tai kad iš esmės buvo tiriami atsakovės sudaryti atliktų darbų aktai, siekiant nustatyti, ar visi juose nurodyti darbai buvo atlikti, kad ekspertui tyrimui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės kritika ekspertizės aktui iš esmės paremta subjektyviu, jos pačios sudarytų aktų vertinimu; apeliaciniame skunde atsakovės išdėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų pateiktą eksperto išvadą vertinti nepatikima. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadas vertino nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių, eksperto išvados neprieštarauja kitiems, byloje esantiems įrodymams, vertinant jas įrodymų visumos kontekste.
45. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neatliko darbų už 4 864,44 Eur (778,41 Eur elektrotechnikos darbai + 4 086,03 Eur plytelių klojimas), todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir ieškovei priteista 8 869,76 Eur suma turėtų būti mažintina iki 4 005,32 Eur (8 869,76 Eur – 4 864,44 Eur).
46. Bylos duomenimis, ekspertizės akto 7 lentelėje nurodyta, kad darbų „Elektrotechnikos darbai“ vertė atliktų darbų aktuose nurodyta 41 968,32 Eur be PVM, o faktiškai atliktų darbų – 40 915,49 Eur (skirtumas – 1 052,83 Eur); skirtumas detalizuotas ekspertizės akto 5 lentelėje. Apeliantė, nors ir kritikuoja teismo paskirtos ekspertizės akto išvadas, tačiau pati apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dalis neatitikimų nustatyti pagrįstai, kad iš aktuotų 1 907,73 Eur darbų faktiškai atlikta už 1 633,31 Eur, todėl skirtumas – 274,42 Eur; tačiau dėl neatliktų darbų dalies: 1) elektros rozečių montavimas; 2) TV ir LAN kištukinio lizdo montavimas; 3) medžiagos elektros kištukinio lizdo JUNG LS990 montavimui į sienas ir instaliacijai loviuose; 4) medžiagos TV kištukinio lizdo JUNG LS990 montavimui sienose; 5) medžiagos LAN kištukinio lizdo JUNG LS990 montavimui sienoje arba balduose; – kurių užaktuota 1 751,84 Eur, faktiškai atlikta 973,43 Eur, skirtumas 778,41 Eur, apeliantė nesutinka. Apeliantės teigimu, darbai, eksperto fiksuoti kaip neatlikti, kurie sudaro 778,41 Eur, buvo atlikti, tačiau ieškovės prašymu buvo demontuoti, todėl ekspertas negalėjo jų užfiksuoti, bet tai nepaneigia ieškovės pareigos už juos atsiskaityti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė skunde akcentuoja, jog 2018 m. balandžio mėn. pasitarimo su ieškovės atstovais metu paaiškėjo, kad užsakovė atsisako laidinio kompiuterinio tinklo ir dalies elektros rozečių, nes nuspręsta įrengti belaidį tinklą, todėl buvo atliktas kompiuterinių laidų komutavimas ir laidų perkėlimas virš pakabinamų lubų; naikinamų rozečių laidai buvo pašalinti ir užtaisyti rėžiai sienose, todėl atsirado nurodytos darbų ir gaminių kiekių neatitiktys. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, kad, ieškovės teigimu, nusprendus pakeisti projekto sprendinį, darbai nebuvo baigti iki galo, tuo tarpu, apeliantės teigimu, pirminiai darbai buvo visiškai atlikti, todėl, ieškovei persigalvojus, visus atliktus darbus reikėjo demontuoti ir perdaryti. Apeliantė pabrėžė, kad objektyviai nustatyti, kurios šalies nurodytos aplinkybės yra teisingos, neįmanoma.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
48. Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, nustatytas byloje aplinkybes – atsakovė yra atlikusi mažiau darbų nei užaktavusi; pati nurodo, jog ir ekspertizės akte dėl elektrotechnikos darbų yra ir jos pačios pripažįstama dalis neatliktų, tačiau užaktuotų darbų; apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes dėl atliktų elektronikos darbų demontavimo ir perdarymo (ypač atsižvelgiant į tai, kad visus darbus fiksuodavo atliktų darbų aktuose); apeliantės nurodomi darbai, pvz., elektros rozečių montavimas, TV ir LAN kištukinio lizdo montavimas fiksuoti 2018 m. gegužės mėn. sudarytuose atliktų darbų aktuose (pvz., aktai Nr. 11-4, 11-5), nors kaip pati nurodo, ieškovė dar 2018 m. balandžio mėn. nusprendė pakeisti projekto sprendinius, teisėjų kolegija padaro išvadą, jog įrodymų viseto pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl neatliktų elektronikos darbų apeliantės ginčijamai 778,41 Eur sumai, t. y. apeliantė neįrodė šiai sumai atlikusi elektronikos darbų.
49. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas, nustatydamas aktuotų, bet faktiškai neatliktų darbų, vertę, nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akto 7 lentelėje nurodyta darbų „Grindys ir sienos iš akmens“ verte – atliktų darbų aktuose nurodyta 35 295,65 Eur be PVM, o faktiškai atliktų darbų vertė yra 31 209,62 Eur (skirtumas 4 086,03 Eur). Teismas neįvertino apeliantės šiuo aspektu 2022 m. sausio 7 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų bei įrodymų. Vien todėl, kad darbų atlikimo akte Nr. 23 panaudota neaiški ir klaidinanti darbų kiekių ir kainos apskaičiavimo specifika, galutinei kainai nesiskiriant nuo subrangovės UAB „AKMI“ paskaičiuotos kainos, neturėtų paneigti ieškovės pareigos sumokėti už sutartus ir pilnai atliktus darbus.
50. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal objektinės sąmatos kodą S010 turėjo būti atlikti grindų ir sienų aptaisymo akmens plytelėmis darbai, kurių numatyta vertė – 38 425,49 Eur be PVM; atliktų darbų akte Nr. 23 nurodyta grindų ir sienų aptaisymo plytelėmis atliktų darbų vertė – 35 295,65 Eur. Teismo ekspertas nurodė, kad patikrinus atliktus darbus nustatyta, jog travertino akmens plytelių dangos yra išklijuota mažiau nei nurodyta atliktų darbų akte – bendras kiekis atliktų darbų aktuose – 126,946 kv. m, o nustatytas atliktų darbų kiekis – 112,25 kv. m, suskaičiavus atliktų darbų kiekius ir jiems pritaikius atliktų darbų aktų įkainius nustatyta atliktų darbų vertė – 31 209,62 Eur be PVM. Bylos duomenimis apeliantės atliktų darbų akte Nr. 23 nurodytas darbų kiekis 224,5 kv. m., bendra vertė be PVM – 35 295,65 Eur.
51. Apeliantė 2022 m. sausio 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išrašant ieškovei sąskaitą už minėtus darbus buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoje faktinio darbų kiekio 112,25 kv. m nurodyta 224,50 kv. m. Minėtas rašymo apsirikimas neturėjo įtakos bendrai kainai, nes apeliantė užaktavo natūralaus akmens gamybos ir montavimo darbus, kurių suma yra 35 295,65 Eur be PVM, ir atitinka UAB „AKMI“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodomai sumai 35 282,26 Eur be PVM, o susidaręs 13,39 Eur skirtumas paaiškinamas tuo, kad buvo atlikti ir užaktuoti akmens likučių išvežimo į kitas patalpas darbai. Bylos duomenimis apeliantė iš tiesų sudarė su subrangove UAB „AKMI“ sutartį Nr. 18/02/22, kurioje numatytas akmens išklojimo kiekis – 128,08 kv. m; sutarties kaina 36 942,15 Eur be PVM; 2018 m. gegužės 30 d. UAB „AKMI“ pateiktos sąskaitos faktūros suma – 35 289,26 Eur, sąskaitoje išskirta montavimo darbų ir medžiagų kiekis – 112,25 kv. m, sudarantis 12 488,94 Eur, kitas sumas sudaro grindų plytelės, apdailos detalės ir sienų detalės.
52. Pagal CK 6.650 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo ar kt. Taigi, vien aplinkybė, kad apeliantė buvo sudariusi su UAB „AKMI“ subrangos sutartį ir už šios sutarties pagrindu atliktus darbus išrašyta sąskaita faktūra atitinkamai sumai bei pažyma apie atliktų darbų vertę savaime nedaro įtakos ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių ir atsiskaitymo.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs, kad faktiškai buvo atlikta tik 112,25 kv. m kiekis darbų, o apeliantės pateikti skaičiavimai atlikti didesniam darbų kiekiui (126,946 kv. m), bet ne faktiškai nustatytam (112,25 kv. m – kurį pripažįsta ir pati apeliantė), teismo ekspertas proporcingai perskaičiavo šių darbų kainą pagal pačios apeliantės ieškovei nurodytus įkainius, o ne vien tik pagal akte nurodytą 224,50 kv. m darbų kiekį; tokiu būdu faktiškai atliktų darbų vertė yra 31 209,62 Eur be PVM, o ne 35 295,65 Eur, atsižvelgiant į tai faktiškai atliktų akmens plytelių klojimo darbų vertė pagrįstai buvo sumažinta 4 086,03 Eur suma, o apeliacinio skundo argumentais apeliantė šių skaičiavimų nepaneigė.
54. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl 2018 m. birželio 29 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 01163, kurios skolos likutis yra 5 175,39 Eur, teigdama, kad šią sąskaitą sudaro 5 pozicijos ir ekspertizės akte dėl jų pasisakyta, jog sąskaitoje faktūroje Nr. 01163 nurodyti daiktai/darbai ieškovei buvo pateikti/atlikti ir jų kaina apskaičiuota teisingai, todėl teismas itin lakoniškais motyvais skolos likučio nepriteisė nepagrįstai.
55. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas, nustatęs, jog ši sąskaita patenka į ieškiniu ginčytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, dėl kurių sprendime jau yra pasisakyta ir konstatuota, kad pagal visas ieškinyje pateiktas PVM sąskaitas faktūras atlikta darbų iš viso už 322 011,69 Eur be PVM, likusią neapmokėtą pagal šią sąskaitą 5 175,39 Eur sumą atėmė iš atsakovės priešieškiniu prašomos priteisti skolos.
56. Byloje iš ieškovės pateikto išrašo apie atsiskaitymą nustatyta ir apeliantė to neginčija, kad iki 2018 m. lapkričio 14 d. ieškovė yra apeliantei iš viso sumokėjusi 338 131,67 Eur (iš jų 337 660,34 Eur iki 2018 m. liepos 19 d., t. y. iki sąskaitų Nr. 01177, Nr. 01178 ir Nr. 01186 sudarymo); ieškovė yra gavusi apmokėti 15 sąskaitų (tarp kurių ir priešieškinyje nurodytos neapmokėtos sąskaitos bei neginčyta ir apmokėta sąskaita Nr. 01197), kurių bendra suma 352 643,90 Eur be PVM. Pateikti mokėjimo duomenys rodo, kad ieškovė atlikdama mokėjimus, nors ir nurodydavo apeliantės išrašytos PVM sąskaitos faktūros numerį, tačiau dažnai faktiškai mokėdavo didesnę nei sąskaitoje nurodyta sumą. Teisme pareikštu ieškiniu ieškovė be kita ko prašė pripažinti negaliojančia ir apeliantės išrašytą 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01163 (kitų apeliantės priešieškinyje nurodytų kaip neapmokėtų sąskaitų faktūrų Nr. 01177, Nr. 01178 ir Nr. 1186 ieškovė ieškiniu neginčijo). Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje esant nustatytam faktui, kad pagal ieškovės ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras bendrai (t. y. ir pagal apeliantės nurodytą sąskaitą Nr. 01163) atsakovė yra neatlikusi darbų 8 869,76 Eur sumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės prašytos priteisti neapmokėtų sąskaitų sumos atėmė, apeliantės teigimu, neapmokėtą sąskaitos Nr. 01163 dalį – 5 175,39 Eur, kadangi ši suma, kaip ir visa sąskaitoje Nr. 01163 nurodyta suma, bendrame kontekste įvertinta sprendžiant dėl apeliantės (ne)atliktų, tačiau užaktuotų darbų.
57. Ieškovė teigia, kad apeliantė per visus šalis siejančius teisinius santykius bendrai darbų atliko už 322 011,69 Eur sumą ir ieškovė jau yra sumokėjusi jai 338 131,67 Eur sumą, t. y. daugiau, nei apeliantė turėtų gauti už jos faktiškai atliktus darbus, todėl teismas, nuspręsdamas priteisti skolą, tą padarė nepagrįstai. Ieškovė tokius motyvus dėsto atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, tačiau pati apeliacine tvarka neskųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos paskirtį ir ribas (CPK 320 straipsnis), šių ieškovės argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl netesybų
58. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
59. Nagrinėjamu atveju apeliantė (rangovė) prašė priteisti iš pažeidusios prievolę užsakovės (ieškovės) 8 106,51 Eur dydžio delspinigius, kuriuos skaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d., taikydama 0,2 proc. delspinigių normą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino apeliantės reikalavimą dėl nesumokėtos sumos priteisimo (9 241,46 Eur dalyje) ir nusprendęs, kad sutartimi nustatyta 0,2 proc. delspinigių norma yra akivaizdžiai per didelė, sumažino ją iki 0,02 proc. bei apeliantei iš ieškovės priteisė 332,69 Eur delspinigių. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija nurodo, kad sutartyje nustatyta delspinigių norma buvo sumažinta nepagrįstai; be to, teismas delspinigius apskaičiavo nuo per mažos skolos sumos.
60. Šalių sudarytos sutarties 18 punkte nustatyta, kad užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, rangovei moka po 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo bendros kainos.
61. Apeliantė teisi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai), be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
62. Taigi, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės atsiskaityti nevykdymą. Tačiau, nepaisant šalių susitarimo, sutartos netesybos, esant atitinkamam reikalavimui, teismo gali būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
63. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).
64. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; kt.).
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
66. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pagrindas mažinti netesybas, nes jos yra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Vertindama, ar apeliantės nurodyta netesybų norma nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra ginčo, jog darbai pagal sutartį vėlavo; tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties (atlikta mažiau darbų, nei užaktuota), t. y. ir pati apeliantė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus; 0,2 proc. dydžio netesybos sudarytų net trečdalį apeliantei nesumokėtos sumos; apeliantė nepateikė jokių duomenų apie realiai patirtų nuostolių dydį, apeliaciniame skunde iš esmės cituodama jai aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir remdamasi tuo, kad tokios netesybos sulygtos sutartimi.
67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai delspinigius (netesybas) skaičiavo nuo įskaitytos sumos, kadangi realus ieškovės įsiskolinimo pagal apeliantės pateiktas PVM sąskaitas faktūras dydis paaiškėjo tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus.
68. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
69. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai nustatė bei vertino reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus ir iš dalies tenkindamas ieškinį bei priešieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
70. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad patyrė 1 210 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2022 m. gegužės 2 d. sąskaita bei mokėjimo nurodymu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dac planet development“ (juridinio asmens kodas 135707844) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Papėdė“ (juridinio asmens kodas 233636310) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė