Civilinė byla Nr. 2-3269-772/2013
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02264-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.1.; 42.9.; 44.6.;
44.8.; 45.2.; 114.11.; 116.1.
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2013 m. spalio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Andrulienei,
dalyvaujant ieškovo UAB ,,Odos gaminiai“ ir Ko atstovams: advokatui Gintarui Žičkui ir direktoriui V. B.,
neatvykus atsakovo Dereks Deri San. Ve Tic. Ltd. Sti atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo UAB ,,Odos gaminiai“ ir Ko ieškinį atsakovui Dereks Deri San. Ve Tic. Ltd. Sti (Turkijos Respublika) dėl netinkamos kokybės daikto grąžinimo, sumokėtos kainos ir nuostolių atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas, remdamasis bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės principais, su ieškiniu 2013-03-28 kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti tarp UAB „Odos gaminiai“ ir ko bei Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI sudarytą pirkimo - pardavimo sandorį dėl odos skėlimo mašinos perleidimo dėl esminio sandorio pažeidimo ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) sumokėtą kainą, t. y. 30 000 USD (arba 71 875,74 Lt), o odos skėlimo mašiną, esančią adresu Aerouosto g. 11, Šiauliai, grąžinti atsakovui Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI, įpareigojant pastarąjį padengti grąžinimo išlaidas, 2) priteisti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) iš atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. 10 004,73 Lt nuostolių atlyginimo, 3) bei priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, žyminį mokestį, išlaidas vertimams bei teisinei pagalbai apmokėti.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp jo (pirkėjo) ir atsakovo (pardavėjo) buvo sudaryta sutartis dėl naudotos odos skėlimo mašinos (įrengimas odoms paruošti), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui minėtą agregatą (atnaujintą ir tinkamą naudoti), o ieškovas įsipareigojo sumokėti 30 000 USD. Minėtai sumai atsakovas 2011-06-01 išrašė ieškovui išankstinę sąskaitą, kuri ieškovo buvo apmokėta dviem mokėjimo pavedimais - 2011-06-07 ir 2011-07-15. Prieš išsiunčiant pirkinį ieškovui į Lietuvą, 2011-07-26 pardavėjas išrašė ir įprastą sąskaitą analogiškai sumai. Įrenginys ieškovui į Lietuvą atsiųstas 2011-08-04.
Praėjus neilgam laikui, ieškovas pastebėjo ne vieną įrenginio defektą, apie kuriuos atsakovas jo nebuvo informavęs. Nustatyta, kad nuo kai kurių detalių nubyrėję dažai, sunku sugauti peilio eigą, nėra arba nulaužti tepimo taškai, girdimas traškesys paskirstymo dėžutėje. Apie tai pardavėjas nedelsiant buvo informuotas raštu. 2011-09-13 siųstoje pretenzijoje su nuotraukomis pirkėjas nurodė dar daugiau pastebėtų defektų - matosi, jog yra subyrėjęs darbinio rato guolis, taip pat pastebimi defektai stalo pakėlimo hidraulinėje sistemoje. Dėl esamų defektų pirkėjas visą laiką nuo įsigijimo negalėjo tinkamai naudotis įrenginiu. Laikotarpiu nuo 2011-10-26 iki 2011-10-31 pardavėjas buvo atsiuntęs savo darbuotoją - derintoją, kad šis sutvarkytų esamus gedimus, suderintų ir pagaliau užtikrintų tinkamą įrengimo darbą. Atvykus derintojui paaiškėjo, kad šis kalba tik turkiškai, jokia kita kalba nebendrauja ir nesupranta. Pirkėjas buvo suradęs žmogų, kuris vertėjavo bendraujant su derintoju, tačiau defektai vis tiek liko nepašalinti, naudojimasis įrengimu - neįmanomas. Pardavėjo teigimu, vertimas atliktas netiksliai, kas neva sąlygojo negalėjimą išsiaiškinti tikslių gedimų ir jų ištaisyti, nors apie esamus gedimus pardavėjas buvo informuotas iš anksto raštu, taip pat siųstos defektų fotonuotraukos.
Pardavėjo derintojui nepašalinus defektų, pirkėjas savarankiškai ėmėsi remonto darbų. Atliekant remontą pirkėjas patyrė papildomų išlaidų reikiamoms detalėms ir darbams, pardavėją apie tai informavo raštu, tačiau šis nurodytų išlaidų neatlygino.
Derybos tarp šalių užsitęsė ilgą laiką, tačiau šalims iki šiol nepavyko pasiekti kompromiso - pardavėjas nesutinka suremontuoti įrenginį, kad šis būtų tinkamas naudoti, atlyginti pirkėjui patirtas išlaidas įrenginio remontui ar kitu būdu spręsti susidariusią situaciją.
Ieškovas teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.333 str. 1 d. nustatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
Nors tarp šalių nebuvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau tai, kad toks sandoris buvo sudarytas, matyti iš pateikiamų pardavėjo išrašytos ir pirkėjo apmokėtos sąskaitos, deklaracijos, šalių ikiteisminio susirašinėjimo dokumentų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nesant rašytinės sutarties, o sąskaitoje - faktūroje nesant aptartai prekės kokybei, joje nenurodžius, kas laikoma esminiai sutarties pažeidimais ir pan., laikytina, jog prekė privalėjo atitikti įprastus reikalavimus, t. y. ji turi būti tokios kokybės, kad ją būtų galima naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2011-04-21 nutartis c.b. Nr. 2A-53-516/2011). Iš į bylą pateikiamų dokumentų matyti, kad pirkta dėvėta, bet atnaujinta odos skėlimo mašina, kurią, kaip buvo informuotas ir pardavėjas, pirkėjas ketino naudoti nuluptos odos skėlimui po kalkinimo ir mezdravimo. Gavus įrengimą ir pamėginus jį panaudoti pagal paskirtį paaiškėjo, kad juo neįmanoma skelti jokių odų, peiliai nepagaląsti, guoliai nesutepti, subyrėję. Kitaip tariant, įrenginio nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, kas reiškia, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.
Ieškovas ieškinyje teigė, kad įstatymas numato, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d.). Šie pirkėjo gynybos būdai yra alternatyvūs ir pasirenkami pirkėjo nuožiūra pagal konkrečias aplinkybes.
Dėl to ieškovas pirmiausia, kreipėsi į pardavėją, kad šis neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus, tačiau į Lietuvą atvykęs pardavėjo atstovas (derintojas) nesugebėjo to padaryti. Pardavėjui nesiūlant jokių alternatyvių situacijos sprendimo būdų, pats pirkėjas ėmėsi iniciatyvos suremontuoti įrenginį, pirko ir keitė detales, apie tai informuodamas pardavėją ir tikėjosi, kad šis geranoriškai atlygins patirtas išlaidas, tačiau to iš pardavėjo nesulaukta. Net po remonto, dalių pakeitimo, įrenginys ir toliau kelia nuolatines problemas, jo neįmanoma normaliai naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Po kurio laiko pardavėjui ėmus neigti bet kokią savo atsakomybę, vengti konstruktyviai spręsti situaciją, o pirkėjui negalint pagal paskirtį naudoti įsigyto brangaus įrenginio, matant pardavėjo neketinimą geranoriškai padengti papildomas išlaidas remontui ir nebenorint investuoti nuosavų lėšų į įrenginio remontą, pirkėjas naudojasi savo teise atsisakyti sutarties bei reikalauti pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą ir padengti pirkėjo patirtas įrenginio siuntimo, remonto bei kitas papildomas išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog įstatymas numato, kad atsisakyti sutarties CK 6.334 str. 1 d. 4 p. pagrindu galima, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 str. 2 d. įtvirtinta, jog nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Anot ieškovo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vertinant CK 6.217 str. 2 d. išvardytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, ar dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti nukentėjusios šalies asmeniniai interesai; sutarties esminį pažeidimą lemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (LAT c.b. nutartis Nr. 3K-3-349/2008). Pagal ieškovą teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (LAT c.b. nutartis 2004-06-29 Nr. 3K-p-346/2004).
Kadangi įsigyto daikto dėl jo trūkumų, net ir po pirkėjo lėšomis atlikto remonto bei pardavėjo atstovo - derintojo apžiūros, neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pardavėjas buvo informuotas net ir apie tai, kokioms konkrečiai odoms bus naudojamas aparatas), nors už jį sumokėta didelė pinigų suma, galima pagrįstai teigti, jog pirkėjas iš esmės negavo to, ko protingai tikėjosi įsigydamas brangią prekę. To pasėkoje buvo pažeisti teisėti ieškovo lūkesčiai - jis negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydamas sandorį, todėl turi būti pripažinta, jog atsakovas, perduodamas netinkamos kokybės įrenginį, kurio neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį, iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškovas turi teisę panaudoti įstatymų jam suteiktas gynybos priemones - teisę atsisakyti sutarties.
Pagal ieškovą CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nustatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip jau išdėstyta aukščiau, įvertinus tai, kad įsigyto daikto dėl daugybės trūkumų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, laikytina, kad jis iš esmės neatitinka keliamų kokybės reikalavimų, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsižvelgiantį CK nuostatas bei išdėstytas faktines aplinkybes bei į tai, jog pirkėjas atsisako sutarties dėl esminio jos pažeidimo - netinkamos kokybės daikto perdavimo, atsakovas privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą kainą už įrengimą, t. y. 30 000 USD, arba, remiantis sumokėjimo metu buvusiais valiutų kursais, 71 875,74 Lt (14 200 USD buvo sumokėta 2011-06-07 mokėjimo pavedimu Nr. 347, kuomet valiutų kursas buvo 2,3562, o likusioji dalis (15 800 USD) - buvo sumokėta 2011-07-15 mokėjimo pavedimu Nr. 430, kai kursas siekė 2,4315).
Be to, CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Paaiškėjus, kad įrenginys turi trūkumų, yra netinkamas naudoti, po šalių susirašinėjimo į Lietuvą pardavėjas atsiuntė savo atstovą - derintoją, kuris turėjo pašalinti esamus trūkumus, jį suremontuoti, kad įrenginys tinkamai veiktų. CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numato, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalina daikto trūkumus, kitaip tariant, su trūkumu šalinimu susijusios išlaidos priklauso išimtinai pardavėjui. Vis dėlto, pardavėjo derintojas Lietuvoje buvo laikotarpyje nuo 2011-10-26 iki 2011-10-31 ir visą šį laiką gyveno viešbutyje. Kaip minėta, derintojas taip ir nesugebėjo pašalinti įrengimo trūkumų, t. y. jo atvykimas į Lietuvą buvo nerezultatyvus. Nepaisant to, kad pardavėjas trūkumus ištaisyti turėjo visiškai neatlygintinai, bei tai, kad trūkumai taip ir nebuvo ištaisyti, ieškovas turėjo apmokėti 475 Lt sąskaitą už pardavėjo derintojo gyvenimą viešbutyje. Ši suma laikytina tiesioginėmis ir atlygintinomis ieškovo išlaidomis.
Kadangi pats pardavėjas nesugebėjo ištaisyti daikto trūkumų, pirkėjas pasinaudojo kita įstatymo numatyta galimybe ir pats ėmėsi įrengimo remonto, o apie patirtas išlaidas informavo atsakovą. CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numato, kad pardavėjas turi atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Siekdamas suremontuoti įsigyta įrengimą, ieškovas įsigijo dalis, kurios buvo akivaizdžiai susidėvėjusios, neveikė, kai kurias jų remontavo. Tam išleista 9 529,73 Lt (arba 2 760 EUR, neįskaitant ieškovo darbuotojų darbo mėginant suremontuoti įrenginį). Nors ieškovas dėjo visas pastangas, kad daiktas veiktų (pažymėtina, kad ieškovas įsigijo įrengimą, nes šis buvo reikalingas, todėl ir neskubėjo sutarties atsisakyti, grąžinti daiktą ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei padengti kitus nuostolius, siekė išnaudoti visas kitas alternatyvas), tačiau net suremontavus aiškiai pirkėjo identifikuotus trūkumus, gedimus, įrenginys nėra tinkamas pilnavertiškai jį eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Nepaisant to, įrenginio remonto sąnaudos ieškovui taip pat atlygintinos, nes atsakovui grąžinamas geresnės komplektacijos įrenginys nei buvo nupirktas.
Vadinasi, dėl to, kad atsakovas ieškovui pardavė netinkamos kokybės daiktą, pastarasis be sumokėtos kainos, papildomai patyrė 10 004,73 Lt tiesioginių išlaidų, kurios privalo būti atlygintos.
Ieškovas teigė, kad pagal įstatymą nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojamos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Į šią sumą gali būti įskaičiuojamas pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Priešingai nei netesybos ir (arba) palūkanos, kurios skaičiuojamos pagal įstatymą ar sutartį iki bylos iškėlimo teisme, procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130, 2005 m ,,Teismų praktika“ Nr. 23).
CK 6.210 str. 2 d. numato fiksuoto dydžio metines palūkanas. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ūkio subjektai jiems taikoma 6 proc. dydžio palūkanų norma. Tokio dydžio procesinių palūkanų ieškovas ir reikalauja.
Ieškovas nurodė, kad už teismui pateiktą ieškinį jis sumokėjo į valstybės biudžetą 2 456 Lt žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal CPK 80 str. Taip pat prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant būsimo sprendimo visiško realaus įvykdymo.
Ieškovas papildomai nurodė, kad ginčo šalys yra skirtingų valstybių subjektai. Nors įprastai bylos teismingumas nustatomas pagal atsakovo buveinės vietą, tačiau LR CPK numato ir kitokias galimybes. Pagal CPK 787 str. 1 d. 3 p. bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos CPK VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje (šeimos, tėvų ir vaikų, daiktinių teisinių santykių bylų teismingumas), yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Šiai dienai ginčo objektas - odos skėlimo įrenginys yra Lietuvoje, todėl byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Šiuo metu įrenginys saugomas ieškovo buveinėje Šiauliuose. Taip pat paminėtina, kad pirkimo - pardavimo sutarties esmė - daikto perdavimas ir priėmimas, todėl pirkimo - pardavimo sandorio vykdymo vieta įprastai laikoma prekių pristatymo vieta. Įrenginys pirkėjui pristatytas ir perduotas jo buveinės vietoje Šiauliuose. Atsižvelgiant į abu šiuos aspektus teigtina, kad remiantis teismų veiklos teritoriniu paskirstymu, šis ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismui.
Kalbant apie taikytiną teisę taip pat atsižvelgtina į tai, su kuria valstybe labiausiai susijęs sandoris (CK 1.37 str. 5 d.). Kadangi daiktas perduotas Lietuvoje, atsakovas į Lietuvą siuntė savo atstovą remontuoti įrenginį, Lietuvoje buvo atliktas įrenginio remontas, jis ir šiuo metu vis dar yra Lietuvoje, įrenginio perleidimo sandoris yra labiau susijęs su Lietuvos teise, todėl ji ir taikytina sprendžiant šį ginčą.
Kadangi dalis bylai reikšmingų dokumentų yra užsienio kalbomis, ieškovas pateikė ir šių dokumentų vertimus. Atsakovas yra užsienio subjektas, nemoka lietuvių kalbos, todėl procesiniai dokumentai bei kitų lietuvių kalba surašytų dokumentų vertimai į atsakovui žinomą anglų kalbą taip pat yra pateikiami (CPK 113 str.)
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CK 6.217, 6.334 ir 6.251 str., CPK 144 str., ieškovas Šiaulių apylinkės teismo prašė:
1. Nutraukti tarp UAB „Odos gaminiai“ ir ko bei Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI sudarytą pirkimo - pardavimo sandorį dėl odos skėlimo mašinos perleidimo dėl esminio sandorio pažeidimo ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) sumokėtą kainą, t. y. 30 000 USD (71 875,74 Lt), o odos skėlimo mašiną, esančią adresu Aerouosto g. 11, Šiauliai, grąžinti atsakovui Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI, įpareigojant pastarąjį padengti grąžinimo išlaidas.
2. Priteisti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (kodas 145457830) iš atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. 10 004,73 Lt nuostolių atlyginimo.
3. Priteisti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko iš atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, žyminiu mokesčiu, išlaidas vertimams bei teisinei pagalbai apmokėti.
4. Siekiant būsimo sprendimo įvykdymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis skolos bei bylinėjimosi išlaidų sumai (84 336,47 Lt), o lėšų nesant arba jų esant nepakankamai - areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o taip pat ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti.
Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai adv. G. Žičkus ir ieškovo bendrovės vadovas V. B. pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Bendrovės vadovas V. B. paaiškino teismui, kad sumontavus įrenginį jis veikė netinkamai, todėl buvo pareikalauta iš pardavėjo ji suderinti. Nurodė, jog įrenginio gamintojas yra Prancūzijos įmonė, tačiau atsakovas jokių gamintojo dokumentų ieškovui irgi neperdavė. Teigė, kad pradėjus netinkamai veikti įrenginiui jų bendrovės darbuotojas patyrė ir traumą.
Papildomai ieškovo atstovas V. B. nurodė, kad su atsakovu ir toliau palaiko santykius, kadangi pastarasis pasirengęs pripažinti būsimą LR teismo sprendimą, nesvarbu koks jis būtų. Teigė, kad būsimas teismo sprendimas reikalingas atsakovui siekiant susigrąžinti atgal į kilmės šalį parduotą daiktą. Nurodė, kad atsakovas laikytinas ne tik pardavėju, bet ir tarpininku, kadangi jis verčiasi tokių įrenginių prekyba.
Atsakovas nepateikė teismui į bylą atsiliepimo dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Taip pat atsakovas nenurodė savo atsikirtimų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, nors pasirinko savo įgaliotą atstovą LR dėl teisme iškeltos bylos pagal CPK 805 str. nuostatas. Atsakovo įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui į bylą prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (100-103 b. l.).
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos ir dėl šalių ginčui taikytinos teisės.
Teismas iškeldamas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikoje, pirmiausia, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-12-21 nutarimu Nr. 28, bei Lietuvos Respublikos (LR) ir Turkijos Respublikos (TR) teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose 1995-10-20 pasirašyta sutartimi, kuri LR įsigaliojo nuo 2004-08-15.
Ieškovas pareiškė LR teisme ieškinį atsakovui dėl netinkamos kokybės daikto grąžinimo, sumokėtos kainos ir nuostolių atlyginimo. Iš ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pagal pirkimo - pardavimo sutartį atsakovo perduoto ieškovui kilnojamojo daikto kokybės. Nors šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau tarp jų nekilo ginčas dėl daikto nuosavybės teisės, dėl to atsižvelgiant į LR CK 1.37 str. 4d. nuostatą, teismui nėra pagrindo remtis joje nurodytomis prezumpcijomis, o iš bylos aplinkybių seka, kad šalių sudaryta sutartis yra labiau susijusi su LR valstybe nei su TR, todėl jų ginčui taikytinos LR CK nuostatos. Be to kilnojamojo daikto buvimo vieta šiuo metu yra LR, kas sudaro teisines prielaidas teismui šalių ginčui taikyti ir CPK nuostatas, pripažįstant, kad šį byla yra teisminga Šiaulių apylinkės teismui (CPK 30 str. 9 d.). Pastebėtina, kad teismui priėmus ieškovo ieškinį ir išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus, pastarasis nereiškė nei teismui, nei ieškovui prieštaravimo, jog byla būtų nagrinėjama LR teisme. Tuo pačiu atsakovas nereikalavo, kad teismas nagrinėdamas šalių ginčą, taikytų TR įstatymų ar tarptautinių konvencijų nuostatas prie kurių yra prisijungusios abi valstybės. Tačiau teismas sprendime remiasi tarptautinių konvencijų nuostatomis, atsižvelgiant į ginčo šalių santykius. Atskirai pastebėtina, kad teismas sprendime plačiai pasisako dėl LR CK nuostatų, susijusių su šalių ginču, kadangi kitai bylos šaliai šios nuostatos iki tol galėjo būti nežinomos.
Dėl byloje nustatytų teisinių faktų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad komercinio pasiūlymo pagrindu ieškovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) jau 2011-07-26 pagal komercinę sąskaitą - faktūrą sudarė naudotos odos skėlimo įrenginio pirkimo - pardavimo sutartį (20 b.l.). Pagal šį šalių sandorį ieškovas 2011-06-07 ir 2011-07-15 tarptautinio mokėjimo pavedimais, sumokėjo atsakovui 30 000 US dolerių (arba 71 875,74 Lt) (12-13 b.l.). Iš atsakovo įsigytas įrenginys ieškovui LR, Šiauliuose, buvo perduotas 2011-08-04 (21 b.l.) ir po to pervežtas į pirkėjo bendrovę. Tačiau ieškovui tik išpakavus ir apžiūrėjus atsakovo patiektą įrenginį buvo pastebėta, kad kai kurios detalės nekokybiškos išvaizdos, o ji sumontavus buvo nustatyta, jog įrenginys veikia ne pagal tokiam įrenginiui taikomus įprastus standarto reikalavimus. Dėl to ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją, o vėliau pateikė pardavėjui ir pretenziją su nuotraukomis, nurodydamas ir kitus nustatytus įrenginio defektus (22-23 b.l.). Kadangi įrenginys veikė nekokybiškai, ieškovas negalėjo panaudoti jo gamyboje, o atvykęs atsakovo įgaliotas asmuo nors nuo 2011-10-26 iki 201-10-31 ir atliko jo derinimo darbus, tačiau pirkėjo nustatyti defektai liko nepašalinti. Ieškovas išvykus atsakovo įgaliotam asmeniui bandė ir savo sąskaitą, bei jėgomis pašalinti pastebėtus įrenginio defektus dėl ko patyrė papildomų išlaidų (24 b.l.). Pirkėjas dėl pastebėtų įrenginio defektų ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad šis juos pašalintų savo sąskaitą ir jėgomis, tačiau pastarasis įsipareigojimo pirkėjui neįvykdė. Ieškovas laiko, kad atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės įrenginį, dėl ko reikalauja, kad pardavėjas grąžintų jam visą už įsigytą prekę sumokėtą kainą, o atsakovui grąžintinas nekokybiškas įrenginys (25-26 b. l.). Atsakovas į ieškovo 2011-12-12 pretenziją neatsakė ir pastarojo nurodyto reikalavimo neįvykdė.
Dėl LR CK nuostatų keliamų reikalavimų, esant tarp šalių pirkimo – pardavimo santykiams.
Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas privalo perduoti ne tik daiktus, bet ir nuosavybės teisę į juos patvirtinančius dokumentus (CK 6.318 str. 1 d.). Išskirtini dviejų rūšių dokumentai: dokumentai, susiję su perduodamu daiktu, ir dokumentai, patvirtinantys pardavėjo nuosavybės teisę į parduodamus daiktus. Pastaruosius dokumentus pardavėjui privalu perduoti, kai šitai numato pirkimo - pardavimo sutartis arba CK. Nors atsakovas neperdavė ieškovui su įrenginio nuosavybės teise susijusių dokumentų, tačiau tarp šalių dėl to ginčo nėra ir teismas todėl atskirai plačiau nepasisako.
Dokumentai, susiję su daiktais, gali būti įvairūs. CK 6.318 straipsnio pirmojoje dalyje nepateikiamas dokumentų sąrašas, kadangi tai priklauso nuo daikto pobūdžio, pirkimo - pardavimo sutarties rūšies. Dokumentai, kurie susiję su daiktu, paprastai apibūdina daikto savybes, nustato saugumo taisykles, instrukcijas, kokybės reikalavimus, garantiją (tinkamumas) ir panašiai. Antrosios grupės dokumentai, kuriuos privalo perduoti pardavėjas, suteikia teisę priimti daiktus ir jais disponuoti arba kaip, kad teigiama CK 6.318 straipsnio pirmojoje dalyje, patvirtina pirkėjo nuosavybės teisę į daiktus. Tokie dokumentai gali būti, pavyzdžiui, konosamentas, važtaraštis, sąskaita - faktūra, sandėliavimo dokumentai (CK 6.856 str. 1 d.) ir kiti. Kaip jau teismas yra nurodęs iš atsakovo įsigytas įrenginys ieškovui buvo perduotas 2011-08-04 (15, 21 b.l.).
Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neperdavė ieškovui nė vienos iš aukščiau paminėtos grupės dokumentų ( saugumo taisyklių, instrukcijų, kokybės standartų ir panašiai). Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuojama, kad nors tarp šalių buvo sudaryta naudoto įrenginio pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau atsakovas pažeidė įstatyminę pareigą perduoti CK 6. 318 str. nurodytus dokumentus.
Antra, pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pirmiausiai, atsižvelgiama į sutartyje daiktui keliamus reikalavimus. Sutartyje gali būti numatyta parduodamų daiktų kiekis, pavadinimas, rūšis, kokybė ir kita. Daiktui keliami reikalavimai gali būti aiškiai nurodyti ir apibūdinti sutartyje. Tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių (pvz., iš daiktams taikomų standartų, pardavėjo ar pirkėjo standartinių sutarčių sąlygų). Apie daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių modelių, prekių aprašymų, katalogų.
Nors CK 6.327 straipsnio pirmoji dalis yra bendroji norma, kuri teigia, kad daiktai turi atitikti kiekio, kokybės ir kitus jiems keliamus reikalavimus (asortimento, taros, pakuotės, komplektiškumo). Kadangi atsakovas pažeidė įstatyminę pareigą perduoti su perduodamu daiktų susijusius dokumentus, dėl to byloje tarp šalių ir kilo ginčas dėl perduoto buvusio naudojime daikto kokybės.
Trečia, pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str.). CK 6.317 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta garantijos (patvirtinimo) pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iš esminių reikalavimų vykdant jo pareigą perduoti daiktus. Kitaip tariant, garantijos (patvirtinimo) pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad pardavėjas privalo užtikrinti, jog parduodami daiktai yra tinkamos kokybės ir priklauso pardavėjui nuosavybės teise. Perdavus nuosavybės teise nekokybiškus arba pardavėjui nepriklausančius daiktus, atsiranda teisinių padarinių, numatytų CK 6.334 straipsnyje, 6.321 straipsnio šeštojoje dalyje. Nuosavybės teisės garantijos (patvirtinimo) taisyklė taikoma ir kai daiktą pagal įstatymus turi teisę parduoti ne jo savininkas (CK 6.305 str.1d.). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas V. B. nurodė, kad atsakovas laikytinas tarpininku, nes jis nėra nei įrenginio gamintojas, nei atliko įrenginio restauraciją. Pastebėtina, kad šį faktinė aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės pagal LR CK nuostatas dėl kurių teismas pasisakys žemiau. Tiek daikto trūkumai, tiek trečiųjų asmenų teisės į parduodamą daiktą, tiek dėl jo reiškiamos pretenzijos turi būti aptarti sutartyje, priešingu atveju taikoma CK 6.317 straipsnio antrojoje dalyje numatyta prezumpcija. Atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas sutartyje gali garantuoti (patvirtinti), jog daiktai bus tinkamos kokybės tam tikrą laiką (CK 6.335 str.). Atsakovo perduotas ieškovui įrenginys nuo pat jo sumontavimo momento veikė nekokybiškai, o atsakovo įgaliotam atstovui atlikus įrenginio derinimo darbus juo apdirbamos produkcijos kokybė išliko nepakitusi, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovui buvo parduotas nekokybiškas įrenginys.
CK 6.336 straipsnyje nustatyta gamintojo, importuotojo, pardavėjo ar kito asmens, savo vardu paskirstančio daiktus, pareiga aiškiai nurodyti daikto tinkamumo naudoti terminą. Daiktų tinkamumo naudoti terminas reiškia, jog jam pasibaigus daiktas tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas teigė, kad atsakovas pas trečiuosius asmenis atliko jam parduodamo įrenginio restauraciją ir garantavo, jog tokiu atvejų prekės kokybė bus tinkama. Tačiau šio įsipareigojimo atsakovas neįgyvendino dėl ko ieškovas negali naudotis jam perduotu daiktu. Kita vertus, reikalavimus dėl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trūkumų galima pareikšti, jeigu jie nustatyti per tinkamumo naudoti terminą (CK 6.338 str. 4 d.). CK 6.336 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad daiktų tinkamumo naudoti terminus gali nustatyti įstatymai ar kiti teisės aktai. CK 6.336 straipsnio antrojoje dalyje numatyta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, taip, kad pirkėjas turėtų realią galimybę panaudoti jį pagal paskirtį, kol tinkamumo naudoti terminas baigsis. Atsakovas nepateikė nei ieškovui, nei teismui duomenų apie perduoto daikto tinkamumo naudojimo terminą, todėl laikytina, kad jis pažeidė aukščiau nurodytą įstatymo reikalavimą.
Kaip jau teismas yra nurodęs, daiktas turi atitikti sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Kalbant apie pardavėjo atsakomybę už pareigos perduoti reikalavimus atitinkančius daiktus pažeidimą, būtina išskirti keletą bendrųjų taisyklių, į kurias būtina atsižvelgti taikant teisių gynimo būdus pažeidus šią pareigą.
Pirma, pabrėžtina, kad pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą nuosavybės teisei pereinant pirkėjui, net jeigu šitai paaiškėja vėliau. Nuosavybės teisės perėjimo momentu šiuo atveju laikomas daiktų perdavimo pirkėjui momentas. Kitaip tariant, šiuo atveju pardavėjo atsakomybei už tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, yra svarbus daiktų perdavimo pirkėjui momentas, t. y. kai pardavėjas laikomas įvykdęs pareigą perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.318 str. 2 d.). Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į kitus CK straipsnius, reglamentuojančius konkrečius daiktams keliamus reikalavimus. Antai CK 6.333 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo juos atsiradus prieš perduodant daiktus. Pardavėjas atsako ir už daiktų neatitikimą, kuris nurodytu momentu nebuvo aiškus, tačiau tuo momentu buvo tokio neatitikimo priežastys, t. y. pardavėjas atsako ir už paslėptus trūkumus. Tačiau vien CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodytu - nuosavybės perėjimo - momentu nustatant, atsiranda pardavėjui atsakomybė už pareigos perduoti reikalavimus atitinkančius daiktus pažeidimą ar ne, apsiriboti negalima. Todėl pripažintina, kad ieškovo reikalavimas atsakovui dėl perduodamų daiktų kokybės atsirado nuo to momento, kuomet buvo išpakuojamos atskiros atsakovo pateikto įrenginio detalės, kurios jau tuo metu neturėjo kokybinės išvaizdos (22 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.327 straipsnio 4 dalyje sakoma, jog pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda perėjus nuosavybės teisei ir yra bet kurios pardavėjo prievolės pažeidimo padarinys, įskaitant garantijos (patvirtinimo), kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Panaši norma yra ir 1980 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių 36 straipsnio 2 dalyje. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra neatsižvelgiant į tai, ji pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta ar ne (CK 6.317 str. 2 d.). Taigi jeigu pereinant nuosavybės teisei daiktai atitiko kokybės reikalavimus ar nebuvo kitokių trūkumų, o neatitikimas atsirado vėliau kaip bet kurios pardavėjo prievolės pažeidimo padarinys, atitikimas pereinant nuosavybės teisei neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės už daiktų trūkumus, nes garantijos (patvirtinimo) pažeidimas yra pardavėjo pareigos pažeidimas. Laikas, kuriam pardavėjas suteikia garantiją (patvirtinimą), kad daiktai bus tinkami naudoti pagal įprastą ar specialią paskirtį, paprastai nurodomas sutartyje arba kituose su daiktais susijusiuose dokumentuose (pvz., gamintojo garantijoje (patvirtinime)). Jeigu garantija (patvirtinimas) aiškiai nėra apibūdinta sutartyje, būtina pripažinti, kad pardavėjas garantuoja (patvirtinina) daiktų tinkamumą naudoti pagal jų paskirtį, kol lieka neilgas laikotarpis, kai daiktai atsižvelgiant į jų įprastą naudojimą nustoja būti tinkami naudoti. Pagal ieškovo pateiktus teismui įrodymus seka išvada, kad pirkėjas įrodė parduotų daiktų trūkumus garantijos (tinkamumo naudoti) laikotarpiu, todėl pardavėjui tenka dėl to atsakomybė. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad daikto trūkumai atsirado dėl to, jog pirkėjas pažeidė jų naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos arba pasibaigė garantijos (tinkamumo) naudoti įrenginį laikotarpis.
Antra, pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas neatsako už tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, jeigu sudarydamas sutartį pirkėjas šitai žinojo arba negalėjo nežinoti. „Negalėjo nežinoti“ reiškia, kad pirkėjas daiktų trūkumų nepastebėjo dėl didelio savo paties neatsargumo. Turimi omenyje akivaizdūs daiktų trūkumai, kuriuos galima nustatyti papildomai netikrinant daiktų. Pirkėjo žinojimas arba turėjimas žinoti, kad daiktai neatitinka reikalavimų, nustatomas remiantis ne subjektyviomis pirkėjo savybėmis ar gebėjimais, o objektyviais kriterijais ir objektyviomis galimybėmis pirkėjui žinoti apie tokį neatitikimą. Tačiau atsižvelgiant į tam tikros prekybos srities papročius ir dalykinę praktiką, byloje nėra duomenų, jog ieškovas prieš sudarant šalims sutartį daiktą apžiūrėjo arba jį išsirinko, ar jis buvo tikrinamas ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkėjas neturi pareigos tikrinti daiktus prieš sudarydamas sutartį. Net kai pardavėjas paragino pirkėją patikrinti daiktus, o šis prieš sudarydamas sutartį jų nepatikrino, negalima riboti pardavėjo atsakomybės už tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, dėl to, jog pirkėjas galėjo pats patikrinti daiktus ir sužinoti apie jų trūkumus, išskyrus atvejus, kai pardavėjas, ragindamas pirkėją patikrinti daiktus, nurodo galint būti jų trūkumų. Pirkėjui rizikos dėl to, kad daiktai neatitinka reikalavimų, negalima perkelti ir tais atvejais, kai nors pirkėjas ir žino ar turi žinoti, jog pardavėjas neturi daiktų, atitinkančių sutartyje numatytus reikalavimus, tačiau pirkimo - pardavimo sutartyje aiškiai nurodyti kokybės ar kitokie parduodamiems daiktams keliami reikalavimai. Tokia taisyklė priimtina prekybos praktikai dėl to, kad tokiu atveju pirkėjas pagrįstai gali tikėtis, jog pardavėjas, žinodamas, kokie reikalavimai pagal sutarties sąlygas keliami daiktams, ir sudarydamas tokią sutartį, perduos daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus reikalavimus. Iš ieškovo atstovo V. B. paaiškinimų teismui seka, kad būtent dėl tokios daikto kokybės tarėsi pirkėjas ir pardavėjas.
Trečia, svarbi taisyklė, susijusi su galimybe taikyti teisių gynimo būdus pažeidus pareigą perduoti reikalavimus atitinkančius daiktus, yra susijusi su terminu, per kurį pirkėjas turi informuoti pardavėją, kad šio perduoti daiktai neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat su tokio pranešimo turiniu. Kitaip tariant, CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta „tinkamo informavimo“ taisyklė. Ji sako, kad pirkėjas apie savo žinomą arba turimą žinoti parduodamų daiktų neatitikimą turi pranešti pardavėjui per protingą terminą po to, kai jį pastebėjo ar turėjimo pastebėti, ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, taip pat teisinius padarinius, jeigu per protingą terminą nepraneš pardavėjui, jog daiktai neatitinka reikalavimų. Tokios taisyklės tikslas aiškinamas taip: visų pirma pirkėjas, pranešdamas, jog daiktai neatitinka reikalavimų, informuoja pardavėją, ką reikia daryti, kad neatitikimas būtų pašalintas. Po tokio pranešimo pardavėjas ar jo atstovas gali patikrinti daiktus, taip pat surinkti reikiamus įrodymus galimam ginčui su pirkėju dėl daiktų trūkumų. Jeigu pirkėjas nepraneš, kad daiktai neatitinka reikalavimų, arba praneš apie tai pavėluotai, pardavėjui kitaip, nei tuo atveju, kai būtų pranešta per protingą terminą ir tinkamai, gali būti neproporcingai sudėtinga arba apskritai neįmanoma atlikti minėtus veiksmus. Todėl tokios taisyklės užtikrina pardavėjo ir pirkėjo interesų pusiausvyrą. 1980 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių 39 straipsnio 1 dalyje taip pat yra panaši nuostata. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas jau 2011-09-13, tai praėjus truputį daugiau nei mėnesiui po daikto jam perdavimo, išsiuntė pardavėjui (atsakovui) pretenziją nurodydamas pastebėtus įrenginio defektus (22-23 b.l.). Nors atsakovas ir pripažino ieškovo pretenziją pagrįsta, bei atsiuntė savo įgaliotą atstovą suderinti įrenginio darbą ir pašalinti pastebėtus jo veikimo defektus, tačiau teigiamas rezultatas ir po to nebuvo pasiektas (27 b.l.). Šios nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovas ne tik pardavė ieškovui netinkamos kokybės įrenginį, bet ir per ieškovo nurodytą terminą šių trūkumų nepašalino.
CK 6.327 straipsnyje nenurodytas konkretus terminas, per kurį, nustačius, kad daiktai neatitinka reikalavimų, turėtų būti apie tai pranešta pardavėjui, o nustatyta „lankstaus“, t. y. protingo, termino taisyklė. Koks terminas yra protingas, priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių, įskaitant ir prekybos papročius bei susiklosčiusius sutarties šalių tarpusavio santykius. Pranešimo, kad daiktai neatitinka reikalavimų, terminas gali būti numatytas ir sutartyje ar įstatyme. Todėl protingo termino taisyklė taikoma tik kai konkretaus termino nenumato sutartis ar įstatymai. Kita vertus, tokią taisyklę reikia aiškinti ir taikyti sistemiškai, kartu su kitais CK straipsniais, kuriuose numatyti reikalavimų dėl daiktų trūkumų reiškimo terminai (pvz., CK 6.338 str.). Minėtini keli kriterijai, kurie gali turėti įtakos protingam terminui konkrečiu atveju nustatyti. Pavyzdžiui, termino nustatymas gali priklausyti nuo parduodamų daiktų pobūdžio - jie yra greitai gendantys ar ilgalaikio naudojimo. Pirmuoju atveju paprastai protingu terminu pranešti pardavėjui apie daiktų trūkumus yra laikomas gana trumpas laikas (tarkim, nuo kelių valandų iki vienos ar dviejų dienų), o antruoju atveju - atitinkamai ilgesnis. Nustatant terminą būtina atsižvelgti, ko pirkėjas reikalauja daiktui neatitinkant reikalavimų. Tarkim, jeigu pirkėjas nenori grąžinti daiktų, o reikalauja atlyginti nuostolius ar sumažinti kainą, turi būti nustatomas ilgesnis nei daiktų grąžinimo atveju terminas. Ilgesnis terminas (t. y. pirkėjo naudai) nustatomas ir kai pardavėjas tyčia pažeidžia sutartį perduodamas reikalavimų neatitinkančius daiktus arba kai pirkėjui būtina patikrinti, ar daiktai iš tikrųjų turi trūkumų. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių norėjo, jog atsakovas savo lėšomis ir jėgomis pašalintų nustatytus nekokybiškai veikiančio įrenginio trūkumus, o vėliau atsakovui vengiant tai padaryti, bandė juos pašalinti pats. Nors ieškovas nurodė atsakovui konkretų terminą per kurį turi būti pašalinti nustatyti įrenginio veikimo trūkumai, tačiau pripažintina, kad pardavėjas per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdė (32 b.l.).
1980 m. Vienos konvencijos komentatoriai atsižvelgdami į konkrečių valstybių tradicijas tarptautinėje prekyboje protingu terminu siūlo laikyti vidutiniškai vieno mėnesio terminą, tačiau pabrėžia, kad toks terminas yra tik labai grubiai vidutiniškai nustatytas, neatsižvelgiant į jokias konkrečias aplinkybes.
Protingas terminas prasideda nuo momento, kai pirkėjas faktiškai nustatė (pastebėjo) ar turėjo nustatyti (pastebėti), kad daiktai neatitinka reikalavimų. Taigi šis momentas yra nustatomas pagal objektyvius kriterijus. Jeigu tai, kad daiktai neatitinka reikalavimų, galima nustatyti priimant ar tikrinant daiktus (CK 6.328 straipsnyje pirkėjui numatyta teisė tikrinti juos), tai nuo šio momento ir turi būti pradedamas skaičiuoti protingas terminas pranešti pardavėjui apie nustatytą neatitikimą. Paprastai priimant ar tikrinant daiktus nustatomi akivaizdūs jų trūkumai. Jeigu tada šito negalima nustatyti, o paaiškėja vėliau (pvz., naudojant daiktus atsiskleidžia paslėpti trūkumai), protingas terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai trūkumai buvo nustatyti. Jeigu daikto trūkumams ar jų atsiradimo priežastims nustatyti reikia atlikti papildomą tyrimą (pvz., ekspertizę), aiškinantis, ar pirkėjas laikėsi „protingo termino“ taisyklės, būtina atsižvelgti į laiką, kurio reikėjo daikto ekspertizei ar kitokiam papildomam tyrimui atlikti. Kai vieni daikto trūkumai paaiškėja vienu metu, o kiti - kitu (pvz., kad perduoti daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, nustatyti vėliau), protingas terminas pranešti apie pastebėtus trūkumus gali būti skaičiuojamas ir atskirai. Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovas dar 2011-09-13 nustatė ir informavo atsakovą apie pastebėtus daikto kokybės trūkumus (22-23 b.l.). Vėliau 2011-11-10 ieškovas pareiškė atsakovui reklamaciją dėl patirtų išlaidų remontuojant nekokybišką įrenginį atlyginimo (24 b.l.). Galiausiai 2011-12-12 ieškovas vėl išsiuntė atsakovui pretenziją dėl parduoto daikto kokybės, atmesdamas atsakovo argumentus apie tariamai tinkamą įrenginio kokybę (25-26 b.l.)
„Tinkamo informavimo“ taisyklė apima ne tik tinkamo termino laikymąsi. Minėta, kad CK 6.327 straipsnio 5 dalyje sakoma, jog pirkėjas turi nurodyti pardavėjui, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Tai reiškia, jog bendrojo pobūdžio pranešimo (pvz., „daiktas netinkamos kokybės“, ,,daiktai turi būti taisomi“ ar pan.) nepakanka, o turi būti nurodyta, kokių konkrečiu reikalavimų daiktas neatitinka, kad pardavėjas suprastų, kokie daikto trūkumai yra nustatyti, ir atlikti reikiamus veiksmus norėdamas užtikrinti pirkėjo reikalavimų patenkinimą arba surinkti reikiamus įrodymus, kuriais remdamasis galėtų įrodinėti aplinkybes, kai jis būtų atleidžiamas nuo atsakomybės. Kitaip tariant, daikto trūkumai turėtų būti nurodomi taip, kad pardavėjas galėtų tinkamai išsiaiškinti, kokius veiksmus tenkinant pirkėjo reikalavimus dėl daikto trūkumų jam reikės atlikti - pakeisti daiktus tinkamos kokybės daiktais, ištaisyti jų trūkumus, patikrinti juos ar panašiai. Būtent ieškovas reklamacijose atsakovui aiškiai ir suprantamai nurodė, kokie yra nustatyti parduoto įrenginio defektai (22-24 b.l.). Tokia išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pirkėjas, turi specialiųjų žinių apie tokius daiktus, kuriuos jis perka, juos naudoja savo versle, ir išmano tokių prekių technines savybes, gali tiksliai nurodyti jų trūkumus. Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad pardavėjas turi bendradarbiauti su pirkėju, t. y. jeigu pardavėjui yra neaiškūs pirkėjo nurodyti daiktų trūkumai, jis pats taip pat turėtų stengtis susisiekti su pirkėju ir juos tiksliau išsiaiškinti. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, ieškovas motyvuotai atmetė visus atsakovo argumentus dėl perduoto įrenginio tariamai kokybiško veikimo (25-26 b.l.). Todėl teismui nekyla abejonių, kad pardavėjas laikytinas atsakingu už nekokybiško įrenginio pardavimą ieškovui.
CK 6.327 straipsnyje nenurodyta, kaip pardavėjui turėtų būti pranešama apie pastebėtus daikto trūkumus, todėl šitai gali būti padaryta bet kokia forma, įskaitant ir žodžiu. Pirkėjas gali iš pradžių pranešti žodžiu ar telefonu, o paskui tai patvirtinti perduodamas rašytinį pranešimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas nepateikė teismui duomenų, jog pirkėjas būtų pažeidęs tinkamo pardavėjo informavimo įstatyminę pareigą ir dėl ko jam atsiranda CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyti teisiniai padariniai.
Ieškovo (pirkėjo) teisių gynimas atsakovui (pardavėjui) pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą (daiktui neatitinkant kokybės reikalavimų).
Norint analizuoti teisių gynimo būdus, kurie gali būti taikomi pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, būtina išsiaiškinti, kaip nustatoma, daiktas atitinka kokybės reikalavimus ar jų neatitinka. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iš esminių reikalavimų vykdant jo pareigą perduoti daiktus. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str.). Daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Joje gali būti nurodomi parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), pavyzdžiai, daiktų kokybės aprašymai (pvz., tam tikrų daiktų savybių (saugumo, ekologinių, patikimumo ir pan.) numatymas).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje detalizuojama pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui daikto kokybę. Pardavėjas turi garantuoti pirkėjui, kad sudarant sutartį nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti (t. y. specialiam tikslui arba tam, kam tokie daiktai paprastai naudojami). Paslėptais laikomi daikto trūkumai, kurie, skirtingai nei akivaizdūs daikto trūkumai, negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daiktą (pvz., apžiūrint jį), o paaiškėja paprastai naudojant, saugant ar montuojant, paleidžiant daiktą į apyvartą. CK 6.333 straipsnio 2 dalies norma taikoma ir kai parduodami daiktai turi paslėptų trūkumų, dėl kurių jų naudingumas sumažėja, ir pirkėjas, žinodamas apie tokius trūkumus, apskritai nebūtų pirkęs daiktų arba mokėjęs tokios kainos, kokia mokama už tokius daiktus, lyg jie būtų be trūkumų. Teismas byloje neturi duomenų ir jų bylos nagrinėjimo metu nenustatė, jog pirkėjas (ieškovas) sudarydamas sutartį su atsakovu (pardavėju) žino apie paslėptus daikto trūkumus arba paslėpti daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs, t. y. juos vis dėlto buvo galima pastebėti apžiūrint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo, kas tuo pačiu būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės.
Pareigą garantuoti pirkėjui, jog daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs, turi ne tik daiktų pardavėjas, bet ir daiktų gamintojas, tiekėjas, platintojas, importuotojas (asmuo, kuris importuoja daiktus į Lietuvos Respubliką) arba kitas asmuo, kuris skirsto daiktus savo vardu (pvz., pardavėjas didmeninio pirkimo - pardavimo srityje). Būtent atsakovas net ir nebūdamas įrenginio gamintoju turi prisiimti visą atsakomybę dėl nekokybiškos prekės perdavimo ieškovui. Taigi šia norma įstatymų leidėjas labiau užtikrina pirkėjo interesus, pabrėždamas, kad už daiktų kokybę yra atsakingas ne tik pardavėjas (kuris gali ir nebūti daiktų gamintojas), bet ir daiktų gamintojas, kuris privalo užtikrinti daiktų kokybę ir saugumą. Kita vertus, pirkėjo interesai labiau apsaugomi ir dėl to, kad atsakomybę turi prisiimti ir asmuo, importuojantis daiktus į Lietuvos Respubliką, turėdamas tikslą tuos daiktus parduoti ar kitaip paskirstyti. Be to pirkėjas turi teisę pasirinkti, kuriam iš asmenų, kurie yra atsakingi už netinkamą daiktų kokybę, pareikšti reikalavimus.
Pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Daiktų perdavimo momentas nustatomas pagal CK 6.318 straipsnio 2 dalį. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado prieš jį perduodant pirkėjui arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo, priklauso pirkėjui. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, byloje pakanka duomenų, jog ginčo atveju atsakovas laikytinas atsakingu už ieškovui perduota nekokybišką įrenginį, o ne atvirkščiai, tai yra, nėra aplinkybių kurios nurodytos CK 6.333 straipsnio 3 dalyje, kuomet pardavėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už parduotų daiktų trūkumus. Be to ši norma taikoma tik kai yra numatyta daiktų kokybės garantija (CK 6.335 str.) ir kai daiktų trūkumai atsiranda perdavus daiktus per numatytą jų kokybės garantijos terminą, tačiau ginčo atveju nors šalys dėl daikto kokybės termino taikymo atskiro susitarimo nesudarė, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos ieškovui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovo ieškovui perduoto daikto trūkumai atsirado dar prieš juos perduodant arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo (pvz. netinkamai atlikta įrenginio restauracija), todėl tokiu atveju irgi taikoma CK 6.333 straipsnio 1 dalis.
Kai kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais - tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Šioje dalyje nustatytos dvi skirtingos taisyklės, kurios taikomos atsižvelgiant į tai, ar sudarydamas sutartį pardavėjas žinojo ar nežinojo apie konkretų tikslą, kuriam pirkėjas perka daiktus. Panašios nuostatos yra 1980 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo -pardavimo sutarčių 35 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose.
CK 6.333 straipsnio 4 dalies normoje nustatyta pirmoji taisyklė, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Kitaip tariant, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurie būtų tinkami naudoti tokiems tikslams, kokiems tokie daiktai įprastai naudojami. Kokybės standartas turi atitikti tokią kokybę, kokios įprastai tikisi pirkėjas pirkdamas tokios kokybės daiktą. Jeigu pardavėjo parduodamas daiktas tinka naudoti ne viskam, kam jis paprastai naudojamas, o tik kai kuriems tikslams, pardavėjas apie tai privalo pranešti pirkėjui, kartu išsiaiškindamas, kokiems konkretiems tikslams pirkėjas gali naudoti daiktą. Tokiu atveju pardavėjas, išsiaiškinęs, kad daiktai nebus tinkami naudoti tam, kam pirkėjas ketina juos naudoti, galėtų atsisakyti parduoti tokius daiktus ir šitaip išvengti vėliau jam dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo atsirasiančių neigiamų padarinių. Netinkamais naudoti tam, kam paprastai naudojami, laikomi daiktai, kurie neturi tam tikrų savybių ir kuriuos dėl to sunku naudoti arba kuriuos naudojant patiriama nuostolių, turima išlaidų ir panašiai.
Tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių atveju, kai pardavėjas ir pirkėjas yra skirtingose valstybėse, aktualus ir klausimas, vadovaujantis kurioje valstybėje - pirkėjo (arba daiktų naudojimo) ar pardavėjo - taikomais standartais turi būti sprendžiama, ar daiktai tinkamai naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, ar netinkami naudoti. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo konkrečios sutarties aiškinimo. Nors ginčo atveju pardavėjo ir pirkėjo valstybės yra skirtingos, tačiau daiktą perdavus pirkėjui, jis turėjo būti tinkamas naudoti tam, kam jis paprastai naudojamas, atsižvelgiant į pirkėjo valstybėje galiojančius standartus, nebent iš šalių sutarties tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., kainos sumažinimo) matyti, kad buvo susitarta dėl žemesnių, nei įprasta tokiems daiktams, standartų taikymo. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad parduodami daiktai turi atitikti viešosios teisės keliamus reikalavimus, ypač tuos, kurie susiję su darbų sauga ir aplinkos apsauga, pirmiausia su gaminių sauga. Kadangi pardavėjas ir pirkėjas yra skirtingose valstybėse, o šalių sudarytą sutartis pripažintina tarptautine prekių pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavėjas privalėjo rūpintis, kad daiktas atitiktų pirkėjo valstybėje galiojančius viešosios teisės reikalavimus. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktą, todėl pardavėjas privalėjo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kad jis atitiktų tą konkretų tikslą. Taigi pagal šią nuostatą nustatyta, kad pardavėjo parduotas pirkėjui daiktas neatitinka kokybės (kartu ir tokiam daiktui keliamų) reikalavimų, nes nėra jis tinkamas naudoti tam konkrečiam tikslui, kuris sudarant sutartį buvo žinomas pardavėjui (atsakovui). Apie konkretų daikto naudojimo tikslą pardavėjas buvo informuotas pirkėjo iki numatant sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog jam nebuvo nurodyta, kokiam tikslui ar kokiu būdu pirkėjas naudos daiktą, arba nenurodytos savybės, kurias turi turėti daiktas (CK 6.333 str. 6 d.). Pastebėtina, kad šį norma nereikalauja, jog pirkėjas konkretų daiktų naudojimo tikslą (paskirtį) aiškiai nurodytų sutartyje. Kitaip tariant, pagal ieškovo pateiktus duomenis teismas laiko nustatytu, jog pardavėjas žinojo apie konkretų daikto naudojimo tikslą ir kitu pagrindu, net tokio tikslo ir nenurodžius sutartyje. Pardavėjas tikslą, kuriam pirkėjas naudos daiktus, turėjo sužinoti, per derybas su pirkėju kaip būsimu kontrahentu, iš ikisutartinių santykių ir kitokių aplinkybių, kurios patvirtina, kad pardavėjui buvo pateikta informacija apie konkretų daikto naudojimo tikslą. Tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas taikyti daikto naudojimo tinkamumo specialiam tikslui taisyklę, tai yra, kad konkretus daikto naudojimo tikslas pardavėjui buvo žinomas sudarant sutartį. Kita vertus, pažymėtina, kad pirkėjui irgi buvo protinga pasikliauti pardavėjo kompetencija dėl parduodamo daikto, kuris bus tinkamas naudoti pirkėjo nurodytam konkrečiam tikslui, nes pirkėjas pasitikėti pardavėju, kuris turi specialių žinių apie tokį daiktą, kurį parduoda.
Dėl teisinių padarinių atsakovui perdavus ieškovui netinkamos kokybės daiktą ir šalių sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius (tiek akivaizdžius, tiek paslėptus) daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Visi nurodyti teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, tačiau kokiais iš jų galima pasinaudoti, priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Ieškovas pasirinko CK 6. 334 str. 1d. 4 p. nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą, tai yra reikalauja iš atsakovo grąžinti sumokėtą kainą ir atsisako sutarties, kadangi netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Esant esminiam sutarties pažeidimui, pirkėjas sutartį gali nutraukti vienašališkai, nesikreipdamas į teismą (CK 6.217 str. 2 d., 6.218 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, sutarties nutraukimo atveju abi šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo, tačiau šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš šios gavusi, t. y. taikoma restitucija. Todėl pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, o pardavėjas privalo ją grąžinti. Pirkėjas privalo grąžinti pardavėjui jam perduotus daiktus. Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais vertinamaisiais kriterijais. Galimybė nutraukti sutartį pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pabrėžtina, kad sutarties nutraukimas neatleidžia pardavėjo nuo nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo, atlyginimo (CK 6.221 str. 2 d.), todėl pirkėjas gali reikalauti, kad atsakovas dar atlygintų ir jo patirtus nuostolius.
Sutarties nutraukimo priežastis turi reikšti, kad daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Kitaip tariant, daikto trūkumai yra tokie, kad nei jie gali būti pašalinti, nei netinkamos kokybės daiktas gali būti pakeistas tinkamos kokybės daiktu, arba pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas arba pakeisti nekokybiškus daiktus kokybiškais, arba tokie daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nėra priimtini. Jeigu daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nedelsdamas nutraukti sutartį.
Kai daikto trūkumai yra esminiai, tačiau gali būti pašalinti, sutartį galima nutraukti, jeigu pardavėjas per protingą terminą nepašalina daikto trūkumų arba netinkamos kokybės daiktų nepakeičia tinkamos kokybės daiktais.
Jeigu daikto trūkumai yra esminiai, tačiau juos galima pašalinti arba pakeisti trūkumų turinčius daiktus kitais, kokybiškais daiktais, pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį tol, kol gali protingai tikėtis, kad pardavėjas per protingą terminą atsižvelgdamas į aplinkybes pašalins daikto trūkumus ar netinkamos kokybės daiktą pakeis tinkamos kokybės daiktu. Tačiau tokia taisyklė netaikoma, t. y. pirkėjas dėl esminių daikto trūkumų gali iš karto nutraukti sutartį, jeigu: 1) griežtas daiktų perdavimo termino laikymasis turi sutarčiai esminę reikšmę (t. y. kai daiktų pašalinant jų trūkumus ar pakeičiant juos tinkamos kokybės daiktais perdavimo terminas būtų praleistas ir tai būtų esminis sutarties pažeidimas); 2) pirkėjui nepriimtina protingai tikėtis daiktų trūkumų pašalinimo ar daiktų pakeitimo atsižvelgiant į pardavėjo elgesį vykdant sutartį arba į daiktų trūkumų pobūdį (pvz., vykdydamas sutartį pardavėjas elgėsi apgaulingai, arba galima pagrįstai manyti, kad atsižvelgiant į daikto trūkumus pardavėjas nepajėgus jų pašalinti ar pakeisti perduotų daiktų tinkamos kokybės daiktais); 3) daikto trūkumų pašalinimas ar daiktų pakeitimas nesukels pirkėjui neprotingų nepatogumų (pvz., kai daikto trūkumai gali būti pašalinami pirkėjo gamykloje, o tai gali trukdyti jo įmonės veiklai ar pan.). Kad daikto trūkumų pašalinimas sukels neprotingų nepatogumų, turi įrodyti pirkėjas; 4) pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus (juos pašalindamas arba pakeisdamas daiktą).
Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, turi įrodyti pirkėjas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais faktais, teismas daro išvadą, kad šią pareigą ieškovas įvykdė tinkamai.
Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs ieškovas ne tik pateikė teismui įrodymus dėl to, kad pardavėjas jam pardavė netinkamos kokybės daiktą, bet ir dėl atsakovo atsisakymo toliau bendradarbiauti su pirkėju, bei jo vengimą pašalinti nustatytus perduoto daikto kokybės trūkumus. Todėl ieškovo reikalavimas atsakovui laikytinas teisėtu, pagrįstu ir įrodytu.
Atkreiptinas dėmesys, kad, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir jau aptarto vieno iš teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo. Nuostolių atlyginimas, minėta, yra bendrasis pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo padarinys. Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra sutarties pažeidimo padarinys (conditio sine qua non). Kita vertus, pabrėžtina, kad nuostolių atlyginimas gali konkuruoti su kitais teisių gynimo būdais. Pavyzdžiui, minėta, kad pardavėjas, kuris reikalauja pašalinti daikto trūkumus, galės reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pašalinant daikto trūkumus nebus kompensuoti visi pirkėjo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo patirti neigiami padariniai.
Sprendžiant dėl pirkėjo teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimui taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu dėl kitos šalies kaltės galimai atsiradusios materialinės žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktas ir dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodinėjamas ir jų pagrįstumas vertinamas pagal juos patyrusios ir teigiančios šalies pateiktus įrodymus bei individualaus ginčo faktines aplinkybes. Pagal minėtą nuostatą tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau aukščiau yra nurodyta, išaiškėjus odos skėlimo įrenginio defektams, ieškovas bandė ne tik taikiai išspręsti kilusį ginčą, bet ir savo lėšomis bei jėgomis pašalinti nekokybiškus įrenginio trūkumus. Nors ieškovui nepavyko pašalinti nekokybiško daikto trūkumų ir jis dėl to patyrė papildomų išlaidų, kurios susijusios ir su atsakovo įgalioto asmens apsilankymu pas pirkėją. Įsigijęs netinkamos kokybės daiktą ieškovas patyrė žalos, nes jis atsidūrė blogesnėje turtinėje padėtyje nei tikėjosi atsidurti įsigydamas prekę už sutartą kainą, todėl pagrįstai reikalauja dėl įsigyto nekokybiško įrenginio patirtų nuostolių atlyginimo apmokant atsakovo įgalioto asmens apgyvendinimo išlaidas, tai yra priteisti 475 Lt (27-29 b.l.). Kadangi ieškinio reikalavimą formuluoja ieškovas, jis taip pat sprendžia ir dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo ir apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas ir nagrinėja bylą pareikšto ieškinio ribose. Teismas nemano, o atsakovas ir nenurodė, kad konkrečiu atveju ieškovo pasirinktas savo teisių gynimo būdas būtų neproporcingas prievolės pažeidimo mastui ar sukeltų atsakovui neadekvačių padarinių. Todėl ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 475 Lt priteisimo tenkintinas visiškai.
Tačiau kitiems savo nuostoliams pagrįsti ieškovas nepateikė visų tinkamų įrodymų (24 b.l.). Iš pateikto įrodymo matyti, kad jis gali būti patyręs dar ir 9 529, 73 Lt papildomų išlaidų, bet kadangi šioms išlaidoms pagrįsti jis nepateikė tinkamų įrodymų, todėl teismui nėra ir teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą, dėl ko jis atmestinas visiškai. Tai, kad ieškovas nepateikė į bylą su šiomis išlaidomis susijusių mokėjimo dokumentų, teismas laiko esminiu trūkumu, kadangi ir šios išlaidos norint jas pripažinti būtinomis, bei realiomis turi būti pagrįstos tinkamais įrodymais, o ne tik ieškovo įgalioto asmens pateiktu rašytiniu įrodymu (24 b.l.). Atskirai pastebėtina, kad šį įrodymą pasirašė tik darbdavio darbuotojas, o ne pats vienasmenis valdymo organas bendrovės vadovas. Todėl šių ieškovo papildomai patirtų išlaidų dėl nekokybiško odos skėlimo įrenginio remonto nėra teisinio pagrindo laikyti pagrįstomis. Pažymėtina, kad nors ieškovas ir galėjo savo bendrovėje atlikti nekokybiško įrenginio remonto darbus ūkio būdu, kas laikytina visiškai teisėtu, tačiau ir tokiu atveju jis turėjo pateikti teismui į bylą pirktų ar pakeistų įrenginio remontui panaudotų detalių įsigijimo išlaidas.
Konstatavus atsakovo neteisėtą veikimą (sutartinės pardavėjo pareigos neįvykdymą), ieškovo nuostolius, teismas konstatuoja ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėto veikimo bei ieškovo nuostolių egzistavimą, nes atsakovui sutarties sudarymo metu nepateikus pirkėjui išsamios informacijos, t.y. neįvykdžius savo pareigos tinkamai informuoti pirkėjo apie įsigyjamo daikto technines ir kitas savybes, ieškovas, būdamas tinkamai informuotas, būtų turėjęs galimybę rinktis sudaryti sutartį ar ne. Nesant įrodymų, jog atsakovas įvykdė šią sutartinę pareigą, teismas, vertindamas situaciją pagal CK 6. 256 str. 4 d. nuostatas konstatuoja, jog dėl to atsakingu laikytinas tik atsakovas. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje numatyta verslininko atsakomybė dėl sutartinės prievolės netinkamo vykdymo, o atsakovas neįrodė pagrindų, kuriems esant jam kaip verslininkui negali būti taikoma atsakomybė.
Kadangi odos skėlimo įrenginys jau negali būti keičiamas į kitą tokią pačią prekę, pripažintina, kad ieškovas turi teisę reikalauti nutraukti tarp jo ir atsakovo sudarytą sutartį ir reikalauti, jog pardavėjas jam grąžintų sumokėtus pinigus už netinkamos kokybės prekę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei minėtus motyvus, ieškovo ieškinio reikalavimas šioje dalyje irgi yra pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Teismui įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog ieškovo reikalavimas nutraukti su atsakovu sudarytą odos skėlimo įrenginio pirkimo - pardavimo sutartį yra pagrįstas ir teisėtas, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų dėl odos skėlimo įrenginio tinkamos kokybės, todėl ir ieškovo atsakovo atžvilgiu keliamas reikalavimas grąžinti pinigus, sumokėtus už netinkamos kokybės prekę, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas (CK 6. 217 str. 2 ir 3 d.) tenkinti ieškovo prašymą ir dėl šalių 2011-07-26 sudarytos sutarties nutraukimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Nutraukus tarp šalių sutartį taikoma restitucija, kurios taikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.145 - 6.153 ir 6.222 straipsniai. Todėl teismas kaip jau aukščiau yra nurodęs tenkina ieškovo ieškinį dėl jo sumokėtos pinigų sumos 71 875,74 Lt (arba 30 000 USD) pagal pirkimo - pardavimo sutartį priteisimo iš atsakovo, bei dėl odos skėlimo įrenginio grąžinimo atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 2 171,00 Lt žyminio mokesčio, 2 250,00 Lt išlaidų už atstovavimą teisme. Tačiau atstovavimo išlaidos ieškovui priteistinos be PVM, kadangi jis šį mokestį susigrąžiną iš valstybės per PVM atskaitą. Teismas priteisdamas vienam iš bylos dalyvių jo patirtas su bylinėjimusi susijusias išlaidas, tuo pačiu įvertina ne tik pateiktus rašytinius įrodymus, bylos sudėtingumą, teisinių žinių kompleksiškumą, priteistinos pinigų sumos dydį, bet ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, atstovo darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą teisme ir vadovaujasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nuostatas, šios išlaidos nemažinamos, nors ir ieškinys patenkintas iš dalies.
Teismas šioje byloje atskirai nesprendžia ieškovo įsigyto odos skėlimo įrenginio grąžinimo išlaidų atlyginimo klausimo, nors pirkėjas tokį reikalavimą teismui suformulavo tik ieškinio rezoliucinėje dalyje. Pastebėtina, kad toks ieškovo ieškinio reikalavimo tenkinimas galėtų šioje dalyje sukurti sąlyginį teismo sprendimą, ką įstatymas imperatyviai draudžia (CPK 267 str.), todėl jis atmestinas. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovui nepasiimant iš ieškovo ginčo prekės, pastarajam išlieka teisė į jo pažeistų teisių gynybą ateityje.
Teismas iškeldamas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui tenkino ir ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant tinkamo būsimo sprendimo įvykdymo. Dėl to iki visiško sprendimo įvykdymo paliktinos galioti byloje priimtos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu (CPK 150 str. 5 d.).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 - 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Nutraukti tarp ieškovo UAB „Odos gaminiai“ ir ko ( į/k 145457830) ir atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI (į/k V.D. 292 005 3950) sudarytą pirkimo - pardavimo sandorį dėl odos skėlimo įrenginio perleidimo dėl esminio sandorio pažeidimo.
2. Tarp šalių nutraukus sandorį taikyti restituciją ir priteisti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (į/k 145457830) iš atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI, (į/k V.D. 292 005 3950) 30 000 USD (arba 71 875,74 Lt) už nekokybišką prekę, o odos skėlimo mašiną, esančią adresu Aerouosto g. 11, Šiauliai, grąžinti atsakovui.
3. Priteisti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (į/k 145457830) iš atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. (į/k V.D. 292 005 3950) 475,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus) nuostolių atlyginimui.
4. Priteisti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir ko (į/k 145457830) iš atsakovo Dereks Deri SAN. ve TIC.LTD.STI. (į/k V.D. 292 005 3950) šias bylinėjimosi išlaidas: 2 171,00 Lt žyminio mokesčio ir 2 250,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso: 4 421,00 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną litą).
5. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti byloje pagal šio teismo 2013-03-28 ir 2013-04-24 nutartis taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio 2012-04-01 vekselio, areštą, areštuojant ir atsakovui priklausančias pagal šį vekselį turtines teises, uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip apriboti jam priklausančią nuosavybę.
6. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys