Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-191-816/2012
Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00150-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 63; 74
(S)

VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012-02-07 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda - 210 Lt bauda, panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 2 – ojo būrio patrulis M. K. surašė D. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-02-01 10.10 val., Ukmergės gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „AUDI A6“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis be laisvų rankų įrangos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 21 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį (b. l. 19).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012-02-07 nutarimu D. Ž. pripažintas kaltu padaręs ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 210 Lt dydžio bauda (b. l. 18).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Ž. kreipėsi į teismą su skundu nurodydamas, kad su priimtu 2012-02-07 nutarimu nesutinka, nes vairuodamas automobilį telefonu nekalbėjo, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 3 - 9).
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į skundą su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeista ir skundo netenkinti (b. l. 2). Nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pažeidimas užfiksuotas šviesiu paros metu, esant geram matomumui, netikėti pareigūnų vykdančių savo tiesiogines pareigas parodymais, nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Ž. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad nurodytu laiku buvo Ukmergės gatvėje, tačiau vairuodamas telefonu nekalbėjo, telefono net rankose neturėjo. Stovėjo prie šviesoforo pirmas ir pareigūnai stovėjo taip pat pirmi priepriešinėje juostoje, degant raudonam šviesoforo signalui. Kai pravažiavo, policijos pareigūnai ten pat iš karto apsisuko, viskas buvo 2 - 3 minučių bėgyje. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, buvo žiema, važiavo su kailine kepure, kurios kailis lindo į akis ir kai taisėsi kepurę, galbūt pareigūnams pasirodė, jog jis kalba telefonu. Rodė policijos pareigūnams telefoną, kuriame nebuvo nei rinktų, nei priimtų telefono skambučių. Su savimi turėjo du telefonus, bet vienas jų nenaudojamas visiškai. Automobilyje turėjo laisvų rankų įrangą, kuria visada naudojosi. Pastoviai naudojasi telefono numeriu 8 610711725, o kitu numeriu 8 60860999 naudojasi labai retai, gal vieną kartą per mėnesį. Internetas telefone įsijungia savaime, kai vyksta atsinaujinimai, arba gaunamas paštas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. paaiškino, kad dirba Kelių policijos valdybos patruliu. Pamena, kad Ukmergės gatvėje stovėjo priešais šviesoforą, o automobilis „Audi“ važiavo priešpriešais, kolega žiūrėjo pro žiūronus. Automobilis „Audi“ laukė posūkio į kairę. Pravažiuojant automobiliui „Audi“ pats matė kaip pažeidėjas rankoje laikydamas telefono aparatą, pridėjęs jį prie ausies, kalbėjo telefonu. Tarnybinis automobilis buvo su įmontuota vaizdo fiksavimo įranga, kuri įvykio metu veikė (b. l. 32 – 33).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. paaiškino, kad dirba Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliu. Ukmergės gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, kurio vairuotojas, vairuodamas automobilį, kalbėjo telefonu. Su kolega M. K. važiavo Ukmergės gatve nuo Žadeikos gatvės, ties parduotuve „BIG“ sustojo sankryžoje, norėjo sukti į kairę. Stovint sankryžoje, jis žiūrėjo pro žiūronus į priešinga kryptimi atvažiuojančius automobilius, buvo geras oras, saulėta. Pro žiūronus pamatė, jog važiuodamas vairuotojas kalba telefonu, tas gerai matėsi, nes jis ilgai taip važiavo, nes jų nematė, o privažiavęs prie pat sankryžos ir pamatęs juos, telefoną nuleido. Jie apsisuko ir sustabdė jį. Vairuotojas nesutiko, kad padarė pažeidimą, teigė, jog telefonu nekalbėjo, o taisėsi žieminę kailinę kepurę. Labai aiškiai matė, kaip pažeidėjas kalbėjo telefonu. Supainioti mosto ranka pasitaisyti kepurę su kalbėjimu telefonu negalėjo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė automobilio sustabdymo laiką. Tarnybinis automobilis buvo su įmontuota vaizdo fiksavimo įranga, kuri įvykio metu veikė (b. l. 33).
Skundas tenkintinas.
D. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, numatančią, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21 punktas numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
D. Ž. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuo pat tyrimo pradžios neprisipažino ir paaiškino, kad vairuodamas automobilį telefonu nesinaudojo. Šiai aplinkybei patvirtinti jis pateikė dviejų naudojamų numerių telefoninių pokalbių išklotines, iš kurių matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, t. y. 10.10 val., jokių įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų užfiksuota nebuvo. Pateiktose išklotinėse po administracinio teisės pažeidimo fakto nustatymo, telefoninis skambutis yra užfiksuotas tik 10.27 val., tačiau kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino patys policijos pareigūnai, automobilio sustabdymo faktas buvo užfiksuotas 10.10 val., o 10.15 val. jau buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kas patvirtina, jog nurodytu laiku, t. y. 10.27 val., D. Ž. jau buvo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje ir jam buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to, iš išklotinės matyti, kad skambutis nebuvo priimtas, kalbėta nebuvo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. K. ir D. J. paaiškino, kad pamatė automobilį, kurio vairuotojas kalbėjosi telefonu, pridėjęs mobilųjį telefoną prie ausies, bei patvirtino, kad automobilio sustabdymo metu vairuotojas nepripažino savo kaltės bei paaiškino, jog telefonu nesikalbėjo, o taisėsi žieminę kepurę. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai vairuotojas nepripažįsta kalbėjęs telefonu, būtina surinkti įrodymus, paneigiančius vairuotojo gynybą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šio įvykio nustatymo metu policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje veikė įmontuota vaizdo fiksavimo kamera, tačiau sprendžiant klausimą dėl D. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, joks įvykio metu užfiksuotas vaizdo ar garso įrašas pridėtas prie protokolo nebuvo. Nagrinėjamu atveju byloje apskritai nėra duomenų, kad sustabdę automobilį policijos pareigūnai būtų tikrinę vairuotojo turimuose telefonuose fiksuotus skambučius ar SMS pranešimus, apžiūrėję automobilį, t. y. būtų ėmęsi visų įmanomų priemonių paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis telefonu nekalbėjo, nors realiai turėjo tokią galimybę, nes tarnybiniame automobilyje buvo įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga, kuri įvykio metu buvo veikianti. Teisminio nagrinėjimo metu įvykio metu išreikalauti vaizdo ir garso įrašus nepavyko, nes dėl ribotos kietojo disko atminties vaizdo ir garso įrašai, padaryti tarnybinio automobilio stacionarios vaizdo ir garso įrašymo įranga ,yra išsaugomi neilgiau kaip 30 dienų (b. l. 36).
Pareigūnų išsakytas argumentas, jog pažeidimo nustatymo metu D. Ž. galėjo kalbėtis ir kitu telefono numeriu, kurio išklotinės byloje nėra, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Baudžiamojoje teisėje, kaip ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje, galioja principas, jog asmens kaltę turi įrodyti (pagrįsti neabejotinais įrodymais) kaltinimą palaikantys asmenys, o ne pats asmuo turi įrodyti savo nekaltumą. Juo labiau draudžiama grįsti kaltinimus prielaidomis ar spėlionėmis. Priešingu atveju būtų paneigtas ir proceso rungtyniškumo principas, ir apskritai galimybė asmeniui apsiginti nuo pateiktų jam kaltinimų, nes kiekvienu atveju galima iškelti be įrodymų įvairias prielaidas. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas žiemos metu, todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad policijos pareigūnai (liudytojų parodymai yra subjektyvūs duomenų šaltiniai) galėjo sąžiningai suklysti manydami, jog vairuotojas kalba telefonu, nors pastarasis tuo metu telefonu nekalbėjo, o taisėsi žieminę kepurę su ausimis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išsakytus argumentus, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių policijos pareigūnų duotus parodymus ar paneigiančių D. Ž. nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, - darytina išvada, kad D. Ž. inkriminuojamas pažeidimas neįrodytas. Dėl to nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasis tuo kas buvo išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
patenkinti D. Ž. skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012-02-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-1419320-12 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Jovita Einikienė