Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-851/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46959-2016-5

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                  2.4.6.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,

dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,

nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 EUR) dydžio bauda.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė, gabeno aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, tai yra: 2016 metų rugsėjo mėnesį, (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) prie Kalvarijų turgavietės, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 61, iš ikiteisminio tyrimo  metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti įsigijo Rusijos Federacijos gamykloje pagamintą įrenginį „Magaryč“, susidedantį iš keturių metalinių talpyklų, iš kurių pirmoji talpykla - kaitinamoji talpykla, antroji ir trečioji - dalinio kondensavimo talpyklos, ketvirtoji – garų šaldymo (kondensavimo) sistema, kurių visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje turėdamas tikslą realizuoti įsigijo Rusijos Federacijos gamykloje pagamintą įrenginį „Bytovoi distiliator“ , susidedantį iš tarpusavyje sujungtų trijų metalinių talpyklų, iš kurių pirmoji talpykla yra kaitinamoji talpykla, antroji – dalinio kondensavimo talpykla, trečioji – garų šaldymo (kondensavimo) sistema, o šių dalių visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikė nuo 2016 m. rugsėjo  mėnesio ( tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iki 2016-09-10, o 2016-09-10 atgabeno juos automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Rudaminos turgavietę ir laikė minėtame automobilyje iki tol kol 2016-09-10, 9.38 val., įvykio vietos apžiūros metu įrenginius surado ir paėmė Vilniaus apskrities  vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog jokio nusikaltimo nepadarė. Apelianto teigimu, byloje nepaneigtas faktas, kad jis aparatus įsigijo oficialiai kaip destiliavimo aparatus vandeniui destiliuoti. Nurodo, kad šie du aparatai buvo įsigyti todėl, kad jo žmona nuo 2010 m. sirgo skrandžio vėžiu, ir jai maisto gamybai destiliuotas vanduo buvo būtinas. Vienas aparatas buvo skirtas naudotis pajungiant į elektros tinklą, kitas – kaitinti ant ugnies šaltinio. Taip buvo pasielgta dėl to, kad, dingus elektros įtampai, nenutrūktų vandens gamyba. Kadangi, pabandžius vieną iš įsigytų aparatų, jo veikla netenkino, nes vandenį destiliavo per lėtai mažais kiekiais, aparatus nutarė parduoti. Panaudotą aparatą kruopščiai išvalė, išblizgino, kad atrodytų kaip nenaudotas, ir kartu su kitais metalo gaminiais nuvežė parduoti į Rudaminos turgavietę. Taip elgėsi todėl, kad buvo įsitikinęs, jog įsigijo ir gabena parduoti vandens destiliavimui, o ne naminei degtinei gaminti, skirtus aparatus. Juolab, kad panaudoto aparato įpakavimo taroje rado šio aparato eksploatavimo instrukciją, kurioje rašoma tik apie vandens destiliavimą ir neužsimenama apie naminės degtinės gamybą. Apelianto teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į liudytojo R. Vaičiūno, turinčio ilgametę praktiką dirbant policijoje, parodymus, jog jam kilo įtarimas, kad pardavinėjami aparatai yra skirti gaminti namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams. Jis, (apeliantas), tokios patirties neturėjo, šių aparatų alkoholiui gaminti nenaudojo. Nurodo, jog ta aplinkybė, kai, aiškinantis policijoje dėl šių aparatų paskirties, internetinėje erdvėje buvo rasta informacija, jog šie aparatai skirti naminei degtinei gaminti, tai ši informacija, apelianto teigimu, buvo gauta tiriant baudžiamąją bylą, jam (apeliantui) ši informacija tapo žinoma tik po įvykio, kai aparatai buvo išimti ir jis plačiau pradėjo domėtis jų paskirtimi. Taip pat iš bylos medžiagos ir iš specialisto V. Kuliešiaus apklausos jam tapo aišku, jog dėl savo paskirties ir techninių parametrų aparatas sunkiai, t. y lėtai ir nedideliais kiekiais distiliavo vandenį, būtent todėl jie tapo nereikalingi, ir jis nutarė juos realizuoti. Kad veikoje nebuvo jo tyčios parodo ir tai, kad jis šių aparatų nenaudojo alkoholinių gėrimų gamybai. Teismo motyvas, jog jis apie savo tikslus nieko nepasakė policininkui R. Vaičiūnui, nepakeičia jo tyčios turinio. Pats faktas, jog jis, nieko neįtardamas, kad aparatai yra nusikaltimo objektas, juos laikė viešai, niekur neslėpdamas ir nemaskuodamas, patvirtina jo (apelianto) argumentus. Apelianto manymu, nebūtų protinga, žinant, jog minėti aparatai yra nusikaltimo objektas, juos įsigyti, laikyti ir gabenti, o po to realizuoti žemesne arba ta pačia kaina už kurią juos įsigijo, nes, kaip matosi iš internetinės erdvės, šiuos ir panašius aparatus galima įsigyti be jokių problemų už gamintojų kainas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jis šiuos aparatus įsigijo oficialiai, t. y. jo nurodytas asmuo už duotus jam pinigus nupirktus aparatus iš Sankt-Peterburgo parvežė į Lietuvą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais  (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
6. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.
8. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismui ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nekilo jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad A. V., turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė, gabeno aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
10. Pagal BK 201 straipsnį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Nurodytos veikos yra alternatyvios tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka padaryti bent vieną iš jų.

13. Šios veikos subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia – asmuo suvokia , kad jis neteisėtai gamina, laiko gabena ar realizuoja naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti ir nori taip veikti.
14. Dar vienas būtinas subjektyviosios pusės požymis – specialusis tikslas, tai yra asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tada, kai jis neteisėtai gamina, laiko gabena naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti, turėdamas tikslą juos realizuoti, kuris pasireiškia per kaltininko norą gaminamus laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti parduoti, dovanoti, išmainyti, ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
15. Nors A. V. savo kaltę neigia, jo kaltė neabejotinai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: liudytojų Rolando Vaičiūno ir Anetos Prikul pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-10-03 specialisto išvada Nr. 140-(4514)-IS1-5237 ir specialisto Vyto Kuliešiaus pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais paaiškinimais; 2016-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
16. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju A. V. parodė, kad užsiima individualia veikla, gamina metalo gaminius, taip pat prekiaudamas prekyvietėse perparduoda prekes, įgytas iš kitų įmonių. Minėtus aparatus įsigijo parduotuvėje prie Kalvarijų turgavietės, pardavusio asmens telefono numeris yra 864022037, namuose turi įgijimo dokumentus. Kad šiais aparatais uždrausta prekiauti, nežinojo (t.1, b.l. 46-47).
17. Apklaustas ikiteisminio tyrimo įtariamuoju, A. V. jau parodė, kad 2016 metais jis kreipėsi į pažįstamą vardu Sergej, kurio pavardės nežino, tikslesnių duomenų taip pat negali nurodyti, nes nežino, su juo susipažino Kalvarijų turgavietėje, kur pastarasis taip pat prekiauja, tikslaus adreso nežino, telefono numerio neprisimena, dėl pirminėje apklausoje nurodyto telefono numerio galėjo suklysti, su juo susitiko Kalvarijų turgavietėje ir ten paėmė iš jo du vandens distiliatorius (vienas „Magaryč“, kitas – „Bytavoi distiliator“), įgijimo dokumentus jam pristatė vėliau, jie buvo išrašyti Rusijoje, jo (A. V.) vardu, kaip jis (A. V.) suprato jis juos ten pirko ir jam atvežė. Tas Sergej paaiškino, kad tai gamykliniai aparatai, skirti vandeniui distiliuoti, kad jų pagalba galima gaminti alkoholinius gėrimus, jis nežinojo.
18. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. V. vėl pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad distiliavimo aparatus įsigijo medicininiais tikslais, o būtent gaminti vėžiu sergančiai sutuoktinei distiliuotą vandenį, nes  maistas jai turėjo būti patiektas šviežias, termiškai apdorotas, dėl to ir vanduo toks turėjo būti, stengėsi, nepilti vandens iš krano, o jų šulinys – su chemikalais. Po to jiems įvedė vandentiekį, vanduo yra geresnis, bet kalkės ir cheminiai junginiai lieka. Jis surado turgavietėje žmogų, kuris važinėdavo į Rusiją ir galėjo gauti aparatus. Lietuvoje jais irgi prekiaujama, galima internete įsigyti, tačiau Lietuvoje jie dvigubai brangesni nei Rusijoje. Jie susitiko turgavietėje ir jis įsigijo tuos aparatus. Kai įsigijo aparatą, domėjosi, kas tai per aparatas. Instrukcijoje nebuvo nurodyta, kad aparatais galima gaminti naminę degtinę. Jie apie savaitę laiko tuos aparatus naudojo tik vandens distiliavimui, nes tai yra du skirtingi aparatai – vienas elektrinis, kitas naudojamas ant dujinės viryklės. tačiau jiems nepavyko, jo žmona buvo medikė, norėjo pati šviežią vandenį išgauti, susinervino, kai jai neišėjo to padaryti, nes per ilgas ir per daug varginantis procesas, todėl jis viską išvalė, supakavo, įdėjo visus dokumentus, norėjo parduoti aparatus ir turgavietėje, ir internetu. Iš jo buvo paimta instrukcija ir aparatai. Apie spiritinius gėrimus nekilo nė minties, niekas nekalbėjo apie tai. Nebandė gaminti jokių kitų gėrimų. Apie tai, kad aparatais galima gaminti naminę degtinę, sužinojo tik tada, kai konfiskavo aparatus. Asmuo pardavęs jam aparatus atsisakė liudyti teisme, pasakė, jog padėjo, įsigyti aparatą, o dėl kitų dalykų į jį nesikreipti, jam juokinga, kad norima paneigti gamyklinį variantą.
19. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja Aneta Prikul parodė, jog ji šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, įtariamasis apklausoje nurodė, kad tie įrenginiai parduodami ir Lietuvoje, ji internetinėje erdvėje ieškojo informacijos apie tuos įrenginius ir rado nuorodą, kuri buvo rusų kalba parašyta, kad tie patys įrenginiai yra skirti būtent naminiams gėrimams gaminti. Byloje dokumentai buvo įdėti iš internetinės erdvės ir dokumentai, kuriuos pristatė pats A. V..
20. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju Rolandas Vaičiūnas parodė, kad jis dirba apylinkės inspektoriumi ir iš savo darbo patirties žino, kaip atrodo tie aparatai. A. V. jam sakė, kad aparatus legaliai įsigijo Lietuvoje laisvai nusipirko, todėl perpardavinėja. Neminėjo, kad savo reikmėms, savam naudojimui ar medicininiais tikslais, sakė, kad nori perparduoti. Taip pat sakė, kad aparatus laikė pas save. Jis pastebėjo, kad parduodamame aparate yra daugiau detalių nei jų reikia vandeniui distiliuoti. A. V. teigė, kad  aparatas naujas, nenaudotas. Įpakavimo dėžė buvo šalia aparato. Kad aparatas nepanaudotas, buvo galima spręsti iš to, kad šalia buvo įpakavimo maišas,  aparatas buvo švarus. Nuo vandens vis tiek būtų likę lašai, o kai išdžiūsta lašas, tai būtų matęsi žymės, būtų atkreipęs dėmesį. Požymių, kad aparatas būtų dirbtinai valytas ir užuominų, kad buvo naudotas, nebuvo. Kiek pamena, darė ir nuotraukas, jam nesukėlė įtarimų, kad aparatu buvo kažkas gaminama.
21. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas  Vytas Kuliešius paaiškino, jog teikė specialisto išvadą, kurią palaiko. Tai, kad tie aparatai yra skirti naminei degtinei gaminti, buvo nustatyta pagal tyrimus, objektų visumos vertinimą. Buvo įvertintos visos sudedamosios dalys, tai yra standartinis aparatas naminei degtinei gaminti. Po to buvo pasirinkta ir internetinė erdvė ir sulyginta su esančiais pavadinimais. Jo nuomone šis aparatas negalėtų būti skirtas dar kažkam naudoti, kadangi jo konstrukcija yra visai kitokia, tarpinė talpykla yra iš trijų dalių, ir ta antra dalis naudojama tik gaminant naminę degtinę. Vandens distiliavimui netinkamas dėl tos vidurinės talpos. Jeigu būtų iš dviejų dalių, tai būtų galima sakyti, kad tai naudojama vandeniui distiliuoti. Šiuo atveju ne. Trečia dalis yra pilnai išardoma. Šiuo atveju aparato konstrukcija nebuvo pažeista, gamykliniu būdu pagaminti įrenginiai. Būtina išimti tą trečią dalį, kitaip nesidistiliuos vanduo, nes temperatūra nukris toje tarpinėje talpykloje. Vanduo verda prie 100 laipsnių. Aparatai nebuvo naudoti, jie buvo nauji įrenginiai, aparato konstrukcija nebuvo pažeista, tai gamykliniu būdu pagaminti įrenginiai. Jais nieko negalima daugiau distiliuoti, tiktai „brogą“. Pirmas aparatas – destiliatorius „Eksliuzyvas“ 15 litrų – tai vienas „samagono“ aparatas. Kitas įvardintas „samagono“ aparatas „Magaryč Maškovskogo“ 13 litrų. Šie aparatai negali būti naudojami medicininiams tikslams, kategoriškai tvirtino, jog jie skirti naminei degtinei gaminti.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais A. V. parodymais.
23. Pažymėtina, jog A. V. nurodė, kad apie destiliatorius daug skaitė, paaiškino, kad juos galima įsigyti internetu Lietuvoje, tačiau jie dvigubai brangesni negu Rusijoje, taip pat ketino minėtus destiliatorius realizuoti turgavietėje ir internetu, kas patvirtina, jog A. V., būdamas verslininku, dirbdamas pagal verslo liudijimą bei užsiimdamas prekyba, turėdamas gebėjimus naršyti internete, negalėjo nematyti skelbimų apie tai, kad šie aparatai skirti naminei degtinei gaminti, ir, būdamas aukštojo išsilavinimo, negalėjo nesuvokti šių aparatų tikrosios paskirties. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. V., viena vertus, nurodo, kad destiliavimo aparatus įgijo iš jam mažai pažįstamo asmens, kurio jokių duomenų nežino, net telefono neprisimena, tik žino, kad jo vardas Sergejus, kita vertus, šiam asmeniui patikėjo savo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis bei pinigus, kad šis atvežtų iš Rusijos minėtus aparatus. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio kvito prie 2016-09-12 kasos pajamų orderio matyti, kad A. V. už 22800 rublių buvo parduoti – destiliatorius NEW 15 litrų talpos ir buitinis destiliatorius 15 litrų talpos (t.1, b.l. 58), nors šiuos aparatus, paties apelianto teigimu, įsigijo asmuo vardu Sergej. Taigi, kvite ne tik neteisingai nurodytas prekių įgijėjas, bet taip pat nėra nurodyti tikslūs įgytų prekių pavadinimai, be to, savo dydžiu skiriasi ir rastų pas A. V. bei kvite nurodytų aparatų talpos. A. V. argumentus, kad jis savaitę medicininiais tikslais destiliavo vandenį, nuo kurio lieka kalkės ir cheminiai junginiai, paneigia pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto Rolando Vaičiūno parodymai apie tai, jog požymių, kad aparatas būtų dirbtinai valytas ir užuominų, kad jis buvo naudotas, nebuvo, taip pat 25 metus toje srityje dirbančio specialisto Vyto Kuliešiaus duoti paaiškinimai, kad aparatai nebuvo naudoti, jie buvo nauji įrenginiai, aparato konstrukcija nebuvo pažeista, tai gamykliniu būdu pagaminti įrenginiai, jais nieko negalima daugiau destiliuoti, tiktai „brogą“. Netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad panaudotą aparatą jis (apeliantas) kruopščiai išvalė, išblizgino, kad atrodytų, kaip nenaudotas, ir vėl supakavo į tą pačią tarą, yra neįtikinantys, juos kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog jo (apelianto) tyčios nebuvimą, patvirtina tai, kad jis šių aparatų nenaudojo alkoholinių gėrimų gamybai, pažymėtina, kad A. V. nėra inkriminuotas neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, todėl šie argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. kaltu dėl aparato, skirto gaminti stiprius namų gamybos laikymo ir gabenimo, nepažeidė iš BPK 20 straipsnio inter alia jo 4 ir 5 dalių kylančių reikalavimų.
25. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
26. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
27. Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų gynybos argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimą, kuris netenkina nuteistojo ar jo gynėjo, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat tai, kad augina 2 mažamečius vaikus, yra neteistas, dirba pagal verslo liudijimą, teisiamas pirmą kartą, pagrįstai paskyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 10 MGL baudą, – savo dydžiu artimą BK 201 straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui, kuri, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.
29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

              Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. 

Teisėjai                                                                                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                                                                                       Aiva Survilienė

                                                                                                                                                                     Artūras Šumskas