Baudžiamoji byla Nr. 1-67-939/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00617-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija :

2.3.6.4.5;

1.2.26.2.1;

1.1.7.2.5;

(S)

PRIENŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 4 d.

Prienai

              Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, gynėjams G. T., V. M., nukentėjusiajai D. I., jos atstovui advokato padėjėjui G. M., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

                     E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, teista

2012-09-13 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. – 3 mėnesiams viešųjų darbų

      kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (toliau – BK)

D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, neteista,

     kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (toliau – BK)

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n  u  s  t  a  t  ė  :

             2012 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. D. D. ir E. Ž., viešoje vietoje – daugiabučio namo, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, įžūliais veiksmais, pykčio pasekoje, D. I. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą sudavė ne mažiau tris smūgius - D. D. ranka sudavė D. I. per ranką, spyrė į galvos sritį, rankas, šonus, tąsė už plaukų, pribėgusi E. Ž. spyrė D. I. į galvos sritį, šonus, abi kaltinamosios vadino D. I. žeidžiančiais žodžiais,  tokiais savo bendrais  įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajai D. I. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl odos nubrozdinimo dešiniame skruoste bei kraujosruvų odoje ir poodyje abiejose šlaunyse.

Kaltinamoji D. D. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad jos ir nukentėjusiosios santykiai konfliktiški. Nukentėjusioji yra jos dukros E. Ž. sūnaus D. G. tėvo K. G. draugė. Pas juos į namus atvyko K. G. aplankyti savo sūnaus D.. Kai K. G. kambaryje kalbėjosi su jos dukra E. Ž. apie vaiką, nukentėjusioji būdama lauke pradėjo rėkti, kad atiduokit jos K.. Todėl ji išėjo į kiemą ir pasakė D. I., kad ji nerėktų. Kadangi D. I. vis tiek rėkė ji supyko, todėl pastūmė nukentėjusiąją, pastaroji atsitrenkė į automobilį ir nugriuvo ant žemės. Kai D. I. pasakė, kad jis iškvies policiją, todėl ji spirdama išmušė jai iš rankų telefoną. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją galėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau jai negrasino, jos nespardė, nors išspirdama telefoną galėjo įspirti į koją, plaukų nerovė. Po smurto panaudojimo D. I. garsiai šaukėsi pagalbos. Į kiemą buvo išėjusi jos dukra E. Ž., tačiau ji smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji buvo pikta ant E. Ž., todėl ją apkalbėjo. Kadangi konfliktų tarp jos ir nukentėjusios buvo ne vienas, todėl ji painiojasi įvykiuose.

Pagarsinti parodymai (t.1, b.l.111,112) duoti ikiteisminio tyrimo metu kur D. D. parodė, kad ji matė, jog į lauką išbėgusi jos dukra E. pribėgo prie nukentėjusiosios ir rankomis sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvos sritį. Smūgių sudavė nedaug, tačiau, kiek neprisimena, taip pat parodė, kad E. plūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją dėl to, kad ji kišasi į E. ir K. G. gyvenimą ir kad neleidžia K. G. rūpintis E. ir K. G. vaiku. Kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad tyrėjai davė teisingus parodymus.

Kaltinamoji E. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jos vaiko D. tėvo sugyventinė. Jų santykiai buvo konfliktiški, tačiau paskutiniu metu nesusitinka, todėl nesipyksta. K. G. jai į namus atvedė sūnų D. ir juodu kalbėjosi kambaryje. Bekalbant ji išgirdo kieme triukšmą. Ji išėjusi į kiemą pamatė, kad nukentėjusioji sėdėdama ant žemės raunasi sau nuo galvos plaukus ir rėkia, o pamačiusi ją ji pradėjo šaukti, kad ji atiduotai jos vyrą. Jos abi susistumdė, nuo jos pastūmimo D. I. nugriuvo. Išėjęs į kiemą K. G. pasakė, kad baigtume triukšmauti. Kodėl jos motina ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ji sudavė smūgius nukentėjusiajai nežino. Smūgių D. I. nesudavė, plaukų jai nerovė. Jos santykiai su mama D. D. buvo geri. Motinos apklausos metu ( 2013-10-28, 2013-12-13) jos buvo susipykę, tačiau dėl ko nežino. 2013-09-14 ji susituokė, ir nuo 2013 metų liepos mėnesio jau gyveno Kaišiadorių rajone pas sutuoktinį.

Nukentėjusioji D. I. parodė, kad jos draugas K. G. kaltinamajai E. Ž. parvedė sūnų. Ji liko laukti kieme. Į kiemą išėjo kaltinamoji D. D. pasakė, kad neva ji norėjo nunuodyti vaiką ir kirto per rankas. Ji rankoje laikė telefoną, telefonas iškirto ant žemės po automobiliu, kuris stovėjo aikštelėje, kai ji pasilenkė pasiimti telefono ji pajuto jai suduodamus smūgius rankomis ir kojomis, tempimą už plaukų. Tuomet ji šaukėsi pagalbos ir pamatė, kad atbėga kaltinamoji E. Ž., iš už namo. Pribėgusi E. Ž. jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tempė už plaukų. Iš už namo kampo atbėgo K. G. jas atskyrė, atbėgo dar vienas vyriškis. Atvažiavo policija. Dėl padarytų sužalojimų jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji buvo pas ekspertą, ekspertas fiksavo tuos sužalojimus, kuriuos ji pati parodė. E. Ž. jai spyrė apie 3–4 kartus, šalia stovėjo D. D. ir jai vis įspirdavo. D. D. sudavė daugiau kaip penkis smūgius. Smūgiai buvo suduoti į šonus, kojas, rankas. K. G. jos draugas. Jos ir kaltinamųjų konflikto priežastis yra K. G.. Konfliktai prasidėjo kai ji apsigyveno pas K. G..

Liudytojas K. G. parodė, kad vakare savo sūnų nuvedė kaltinamajai E. Ž. į namus. Jis užėjo į vidų, o jo draugė D. I. liko kieme. Būnant viduje ji išgirdo nukentėjusiąją šaukiant gelbėkit, muša. Jis priėjo prie buto durų, durys buvo užrakintos. Pirmiausia prie buto durų priėjo kaltinamoji E. Ž. iš durų ištraukė buto ranką ir pasakė, kad iš lauko pusės geriau atsirakina ir iššoko per balkoną. Lauke triukšmas tęsėsi toliau, todėl jis iš buto iššoko per balkoną ir nubėgo į kiemą. Kieme abi kaltinamosios ir nukentėjusioji buvo susikibę. Jis jas skyrė, tačiau jos vėl sueidavo. Kaltinamosios mosikavosi rankomis, o nukentėjusioji gynėsi. Nukentėjusioji rėkė, kad ją muša, o kaltinamosios sakė grasinančius žodžius. A. K. jas galutinai išskyrė. Po to kai kaltinamosios ir nukentėjusioji buvo atskirtos D. I. šaukė, kad ją mušė, rovė plaukus, o kaltinamoji D. D., rėkė, kad nukentėjusioji plaukus rovėsi pati. Sekančią dieną nukentėjusiąja vežė į Alytų pas ekspertą, ant kūno matėsi mėlynių, buvo išrauti plaukai.

Liudytojas R. T. parodė, kad jis dirba Birštono policijos komisariate ir jam žinoma, kad tarp kaltinamųjų bei nukentėjusiosios yra buvęs ne vienas konfliktas. Atvyko į įvykio vietą, kurioje visos trys moterys viena ant kitos šaukė. Prisimena, kad kaltinamoji D. D. pasakė, kad pati D. I. save sužalojo, o pastaroji pasakė, kad ją sužalojo abi kaltinamosios. Iš įvykio vietos susidarė įspūdis, kad D. I. buvo nuskriausta, ji verkė ir pasakojo kaip buvo sužalota. Ant kaltinamųjų sužalojimų nesimatė. Šis konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusios buvo ryškesnis palyginus su kitais, todėl nemano, kad jis ką nors galėjo supainioti.

Liudytojas A. K. parodė, kad būdamas vakare išgirdo moters balsą šaukiantį pagalbos. Tai nebuvo vienas sušukimas pagalbos, todėl jis suprato, kad niekas nereaguoja, todėl jis išėjo į kiemą. Į kiemą ėjo, todėl kad suprato, jeigu moteris šaukiasi pagalbos tai kažkas negerai. Jeigu nebūtų moteris šaukusi pagalbos jis į kiemą nebūtų ėjęs.  Atėjęs į kiemą pamatė, kad vienoje pusėje stovi abi kaltinamosios, o kitoje nukentėjusioji. Nukentėjusioji verkė, sakė, kad ją nuskriaudė, išrovė plaukus. Kai jis išėjo konfliktas jau buvo pasibaigęs. Greitai atvyko policijos pareigūnai ir jis išėjo namo. Toje vietoje buvo ir K. G., kuris pasakė, kad vyksta konfliktas.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji kaip tyrėja atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ji atliko D. D. apklausą kaip įtariamosios ir į protokolą rašė tai ką sakė D. D., po apklausos pati D. D. perskaitė protokolą ir po juo pasirašė. Atliko ir antrą jos apklausą, kurios metu pasakė, kad neturi jokių papildymų. Apklausos metu D. D. tikrai sakė, kad jos dukra E. sudavė smūgius nukentėjusiajai, kad D. D. būtų susipykusios nesakė.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

D. I. 2013-05-20 pareiškimu (b.l.4) prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. (pareiškimas D. I. nepasirašytas). Prokuroras rezoliucija ant pareiškimo pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 1 d.

Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.9,10) 2012-09-07Alytaus apskrities VPK Birštono PK tyrėjas V. S. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes padaryta veika turinti BK 140 str. 1 d. požymius, dėl kurių vadovaujantis BPK 407 str. ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Taip pat nutarė už sukeltą konfliktą D. D. ir E. S. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą 2013-12-12 (b.l.11–13) prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą E. Ž. atžvilgiu dėl 2012-05-28 padarytų veikų pagal BK 140 str. 1d., 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir D. D. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. Taip pat nutarė ikiteisminį tyrimą E. Ž. ir D. D. atžvilgiu tęsti pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2012-08-28 viešosios tvarkos pažeidimo.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l.17–19) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kiemas, yra prie trijų aukšto namo daugiabučio.

2012-08-31 specialisto išvadoje (b.l.57,58) D. I. konstatuota, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste bei kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir abi kojas kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ar kojomis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Išvados tiriamojoje dalyje apžiūros metu nustatyta, kad yra plaukų išretėjimo plotai kairėje momens – smilkinio srityje, kad D. I. nurodė skausmingumą čiuopiant pakaušio sprando srityje.

           Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamosios E. Ž. ir D. D. pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

           Teismas pripažįsta, kad remiantis nukentėjusiosios pareiškimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK  145 str. 1 d., tačiau pareiškimas pačios D. I. nepasirašytas. Pagal BPK 167 str. dėl ikiteisminio tyrimo pradžios dėl nusikalstamų veikų, išvardintų šio straipsnio pirmoje dalyje, turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Jeigu ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro iniciatyva, tai toks prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu ar nutarimu jame nurodant motyvus ir priežastis, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas pareiškimą be D. I. parašo vertintina kaip klaidą dėl neapsižiūrėjimo, o tai, kas pareiškime išdėstyta visiškai atitinka nukentėjusiosios valią ir tai patvirtina kiti procesiniai dokumentai t.y. nukentėjusiosios apklausos protokolai surašyti 2013-07-02, 2013-10-01, 2013-12-10 nutarimas pripažinti nukentėjusiąja. 2013-12-12 prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą E. Ž. atžvilgiu dėl 2012-05-28 padarytų veikų pagal BK 140 str. 1d., 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir D. D. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. ir tame pačiame nutarime nutarė tęsti ikiteisminį tyrimą dėl šioje byloje nagrinėjamos veikos pagal BK 284 str. 1 d., o pagal šį straipsnį ikiteisminio tyrimo pradėjimui nereikalingas nukentėjusiojo asmens pareiškimas. Todėl darytina išvada, kad nėra duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimo, ir surinkti duomenys laikytini įrodymais.

Teismas pasisako ir dėl to, kad 2012-09-07 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato  Birštono policijos komisariato tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes padaryta veika turinti BK 140 str. 1 d. požymius, dėl kurių vadovaujantis BPK 407 str. ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tame pačiame nutarime tyrėjas nutarė už sukeltą konfliktą D. D. ir E. S. (dabartinė pavardė Žilinskienė) patraukti administracinėn atsakomybėn. Nors minėtas nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas, tačiau negali būti kliūtis atlikti baudžiamąjį persekiojimą ir nagrinėti baudžiamąją bylą. Duomenų, kad kaltinamosios būtų nubaustas administracine tvarka už 2012-08-29 įvykdytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu nėra. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas nenustatyta, nes pagal BPK 3 str. 8 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šiuo atveju nei teismo nuosprendis, nei nutartis  ar prokuroro nutarimas nebuvo priimtas. Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad dėl to paties kaltinimo yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir asmenys nubausti administracinėmis nuobaudomis, nuobaudų panaikinimo klausimas spręstinas ATPK nustatyta tvarka.

           Nusikalstamą veiką E. Ž. ir D. D. įvykdė viešoje vietoje t.y. (duomenys neskelbtini) kieme prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad BK 284 str. 1 d. prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika, laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenims laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t.y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltinamuosius ir nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu kaltinamosios E. Ž. ir D. D. smurtavo prieš nukentėjusiąją, kilo kieme prie daugiabučio namo. Įvykio vieta atvira vietovė, prie daugiabučio gyvenamojo namo, kur bet kuriuo momentu gali patekti pašaliniai asmenys, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko. Liudytojas K. G. išgirdęs nukentėjusiosios šauksmą iš kaltinamųjų gyvenamosios patalpos iššoko per balkoną, nes buto durys buvo užrakintos. Liudytojas A. K. visiškai pašalinis asmuo, nesusijęs su kaltinamųjų ir nukentėjusiosios aplinkos asmenimis, vakare būdamas namuose išgirdo nevienkartinį moters pagalbos šauksmą ir supratęs, kad kažkas atsitiko, išėjo į kiemą. Kai jis išėjo į kiemą suprato, kad tarp moterų įvyko konfliktas, nukentėjusioji verkė, sakė, kad prieš ją smurtavo, rovė plaukus. Liudytojas A. K. vakare į kiemą išėjo tik dėl to, kad išgirdo moters pagalbos šauksmą, atėjęs į vietą, kurioje vyko konfliktas suprato, kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas smurtas, nukentėjusioji verkė. Dėl to, liudytojas neabejotinai patyrė nepatogumus. Kaltinamųjų veiksmai buvo įžūlūs išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliu požiūriu nepriimtini. Įžūlumas pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios atžvilgiu.  Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais įžūliais veiksmais kaltinamosios demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymas paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojama fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijunta šiurkščiais pažeminti ar šokiruoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojams K. G., A. K. buvo sukeltos neigiamos emocijos ir kad jų dėka buvo nutraukti kaltinamųjų veiksmai. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. T. patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko dėl kilusio konflikto. Įvykio vietoje kaltinamoji D. D. sakė, kad pati nukentėjusioji rovėsi sau plaukus, o nukentėjusioji nurodė, kad abi kaltinamosios prieš ją smurtavo. Įvertinus situaciją įvykio vietoje susidarė nuomonę, kad N. I. buvo auka, o ant kaltinamųjų jokių sužalojimų nematė. Nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, kaltinamosios suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir taip elgtis norėjo. Be to, kaltinamosios viešoje vietoje nukentėjusiąją išplūdo necenzūriniais žodžiais, kas teismų praktikoje laikoma patyčiomis.

        Šioje byloje kaltinamoji D. D. neneigia, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją ir kad smūgius sudavė iš pykčio. Kaltinamoji E. Ž. parodymų apie savo psichinį santykį su veika ir jos padariniais nedavė ir neigė patį veikos padarymo faktą, kad iš buto išėjusi į kiemą smurtavo prieš nukentėjusiąją. Todėl teismas apie kaltinamosios E. Ž. psichinį santykį su veika ir jos padariniais sprendžia iš byloje nustatytų aplinkybių. O nustatytos aplinkybės – kad kaltinamosios viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą, vadino D. I. žeidžiančiais žodžiais ir dėl to realai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinime pagal BK 284 str. 1 d. nėra nurodytų jokių kaltinamųjų nusikalstamos veikos motyvų. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios viešoje vietoje padarė smurtinę veiką, kuria pirmiausia nulėmė pyktis, asmeninis priešiškumas nukentėjusiosios atžvilgiu ir tokiu būdu kaltinamosios D. D. ir E. Ž. veikdamos bendrai t.y. smūgiuodamos ir tempdamos už plaukų nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje kaltinamųjų D. D. ir E. Ž. viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pyktis kilusis dėl asmeninių priežasčių. 

            Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamosios E. Ž. ir D. D. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamosios viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties mušė ir plūdo nukentėjusiąją. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš visuomeninę rimtį, jų pasekoje kilo sumaištis. Padarytais veiksmais sutrikdyta rimtis, sukeltos pašalinių žmonių neigiamos emocijos ir išgąstis. Nusikalstami veiksmai nutraukti tik pašalinių asmenų dėka, buvo iškviesta policija. Nusikalstamų veiksmų pasekoje nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamoji D. D. pripažino smurto naudojimą faktą nukentėjusiosios atžvilgiu. Tik nurodo, kad nesudavė tiek smūgių kiek nurodyta kaltinime, nerovė plaukų. Kaltinamoji E. Ž. kalta neprisipažįsta. Tačiau kaltinamosios E. Ž. parodymai paneigtini įrodymų visuma. Nukentėjusioji nurodo, kad prieš ją smurtavo abi kaltinamosios, pirma smurtauti pradėjo kaltinamoji D. D., o po to pribėgo ir sudavė smūgius kaltinamoji E. Ž.. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Įvykio vietoje buvęs ir liudytoju apklaustas R. T. atvykęs po konflikto konstatavo aplinkybes, kad nukentėjusioji buvo sužalota, kad pastaroji nurodė, kad abi kaltinamosios prieš ją smurtavo. Liudytojas A. K. nuosekliai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kad atėjęs į įvykio vietą suprato, kad D. I. yra nukentėjusioji. Nors liudytojas K. G. yra nukentėjusiosios sugyventinis, tačiau teismas jo parodymus laiko patikimais, nes jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir patvirtina, kad pirmiausia smurtauti pradėjo D. D. ir dėl to jis būdamas bute išgirdo triukšmą, o po to iš buto išbėgusi E. Ž.. Nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai D. I. sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamosios jai sudavė smūgius į rankas, veidą, šonus, po suduotų smūgių buvo nukritusi ant žemės. Specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusios parodymus prie kokių aplinkybių ji patyrė sužalojimus. Kad sudavė smūgius ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamoji D. D., nors teisme apklausos metu nurodė, kad E. Ž. ikiteisminio tyrimo apklausos metu apkalbėjo, nes ant jos buvo supykusi dėl K. G.. Šia aplinkybe teismas neturi pagrindo tikėti, kadangi net pati kaltinamoji E. Ž. negalėjo įvardyti dėl ko buvo susipykę. Kaltinamosios D. D. parodymai šioje dalyje vertintini kaip duodami palankūs kaltinamosios E. Ž. naudai, nes jas sieja artimas, motinos ir dukros ryšys. Kaltinamosios E. Ž. parodymai neigiant savo kaltę vertinami tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.  Aplinkybė, kad nukentėjusioji pati sau rovėsi plaukus nelogiška.

          Kaltinimas teigė, kad E. Ž. ir D. D., bendrai veikdamos nukentėjusiąją parklupdė ant žemės. Teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad kaltinamosios atliko šį veiksmą, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji po smūgio buvo nukritusi ant žemės, todėl ši kaltinimo dalis iš pateikto E. Ž. ir D. D., kaltinimo pašalintina. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino, kad kaltinamosios sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip po penkis smūgius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamosios bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas.

Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamosioms E. Ž. ir D. D. atsižvelgtina į tai, kad jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamosios padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veika padaryta iš asmeninių paskatų. Kaltinamoji D. D. buvo nusikalstamos veikos iniciatorė, o kaltinamoji E. Ž. savo veiksmais prisijungė prie daromo nusikaltimo. D. D., teisiama pirmą kartą, nedirba, augina neįgalų vaiką, jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu, eilę kartų bausta administracine tvarka daugiausia už pažeidimus susijusius su vaikų nepriežiūra, kas ją neigiamai charakterizuoja. Kaltinamoji E. Ž. teista, teistumas neišnykęs, nedirba, augina mažametį vaiką, įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, yra jauno amžiaus, duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamosioms E. Ž. ir D. D. skirtina bausmė - laisvės apribojimas.

              Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ė  :

              E. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 7 mėnesiams laisvės apribojimu. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:

              - nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;

              - uždrausti bendrauti su D. I..

              Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

              D. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 7 mėnesiams laisvės apribojimu. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:

              - nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;

              - uždrausti bendrauti su D. I..

              Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teisme. 

Teisėja                                                                                       Laima Lubauskienė