Civilinė byla Nr. e2YT-7141-979/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02856-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, J. P. po motinos S. P. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas nurodo, kad jis su motina kartu gyveno jai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė dar (duomenys neskelbtini). Į notarą nesikreipė, nes palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Seserys į palikimą nepretenduoja. Paveldimas nekilnojamas turtas yra ant jam nuosavybės teise priklausančios žemės. Jis moka mokesčius už namą, prižiūri aplinką.

Suinteresuoti asmenys M. V. ir A. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą. Nurodė, kad su brolio J. P. pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. P. per įstatymo nustatytą terminą priėmė jų motinos S. P. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas

J. P. gimė (duomenys neskelbtini) – tėvai B. P. ir S. P., B. P. mirė (duomenys neskelbtini), S. P. mirė (duomenys neskelbtini) Žymų apie paveldėjimo bylos užvedimą po S. P. mirties Alytaus rajono 1-ojo notaro biure nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad mirus S. P., jos turtą priėmė, valdo ir tvarko sūnus J. P., S. P. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau - CK1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po motinos S. P. mirties jos palikimu, likusiu paveldimu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini). faktiškai naudojasi, jį valdo ir disponuoja pareiškėjas J. P.. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas J. P. po motinos S. P. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Iš pareiškėjo priteistinos 5,01 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Priteisti iš pareiškėjo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                               Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė