Civilinė byla Nr. 3K-3-98-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18309-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.3.2; 2.6.26

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Longlita“, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. V., išvadą teikiančiai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių maisto produktų ir pavojingo krovinio gabenimą kartu, temperatūros režimo laikymąsi gabenant maisto produktus, oficialiuosius rašytinius įrodymus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 6386,33 Eur (22 050,72 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal 2014 m. balandžio 25 d. krovinio važtaraštį įsipareigojo nugabenti ieškovei priklausantį 834 kg surimio ir žuvies produktų krovinį į Graikiją. 2014 m. gegužės 7 d. krovinį atgabenus į Graikiją buvo nustatyta, kad krovinio temperatūra neatitinka nurodytos važtaraštyje. Nustatyta apie + 8 °C temperatūra vietoj privalomos pagal važtaraštį 0 – + 4 °C temperatūros. Be to, atsakovė kartu su maisto produktais gabeno akumuliatorius. Dėl to, kad buvo neužtikrinta reikiama temperatūra ir kartu su maisto produktais buvo gabentas pavojingų ne maisto prekių krovinys, gavėja atsisakė priimti ieškovės krovinį ir krovinys buvo sunaikintas.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti 6610,73 Eur skolos už krovinių vežimo paslaugas, 320 Eur kompensaciją, 8,3 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Atsakovė nurodė, kad po to, kai buvo pristatytas ginčo krovinys, ieškovė sulaikė mokėjimus už atsakovės suteiktas vežimo paslaugas pagal 2014 m. gegužės 15 d. – 2014 m. spalio 27 d. PVM sąskaitas faktūras (tarp jų ir už ginčo krovinio vežimą). Kadangi ieškovė praleido mokėjimo už paslaugas terminus, tai iš jos priteistina 40 Eur suma už kiekvieną pradelstą apmokėti sąskaitą, iš viso 320 Eur (8 x 40).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: priteisė iš ieškovės atsakovei 6610,73 Eur skolos, 320 Eur kompensaciją, 8,3 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė pagal 2014 m. balandžio 25 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. BP0584488 (toliau – CMR važtaraštis) įsipareigojo kaip paskutinė vežėja nugabenti ieškovei priklausantį 834 kg surimio ir žuvies produktų krovinį į Graikiją (siuntėja – įmonė „Vichiunai Europe N.V.“, gavėja – įmonė „Vassilopolous“, užsakovė – ieškovė). CMR važtaraštis buvo surašytas 2014 m. balandžio 25 d. Plungėje, o atsakovė krovinį pervežti paėmė Kaune 2014 m. gegužės 1 d., praėjus 6 dienoms po prekių išsiuntimo iš Plungės. Krovinį iš Plungės į Kauną atgabeno vežėja UAB „Vičiūnai“. Atsakovė krovinį į Graikiją gavėjai įmonei „Vassilopolous“ pristatė 2014 m. gegužės 7 d. Gavėja graikų kalba CMR važtaraštyje pažymėjo, kad produkto temperatūra + 7,6 °C.
8. 2015 m. gegužės 8 d. krovinio gavėja įmonė „Vassilopolous“ pareiškė pretenziją krovinio siuntėjai įmonei „Vichiunai Europe N.V.“, nurodydama, kad krovinys gautas per šiltas ir buvo vežamas šalia ne maisto prekių – akumuliatorių. 2014 m. gegužės 12 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl krovinio sugadinimo. 2014 m. gegužės 14 d. atsakovė atsakė, kad nesutinka su ieškovės nurodytais krovinio vežimo pažeidimais, paprašė duomenų apie produkcijos laikymo vietą Graikijoje. 2015 m. gegužės 19 d. ieškovė pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 6386,33 Eur nuostolių atlyginimo. 2014 m. gegužės 21 d. atsakovė nurodė, kad su pretenzija nesutinka, siūlė atgabenti krovinį krovinio siuntėjai, kad būtų galima nustatyti žalos priežastis ir apimtį.
9. 2014 m. birželio 12 d. krovinio gavėja įmonė „Vassilopolous“ ieškovei pateikė ataskaitą apie faktus, nustatytus 2014 m. gegužės 7 d. „Oinofyta“ sandėlyje, pristatant įmonės „Vichunai Europe N.V.“ gaminius, kurioje nurodė, kad buvo aptiktas svarbus nuokrypis nuo gaminių temperatūros, kad maisto gaminiai buvo gabenami kartu su automobilių akumuliatoriais, todėl gaminiai buvo grąžinti.
10. Po ginčo krovinio pervežimo atsakovė nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. spalio 27 d. suteikė ieškovei krovinių pervežimo paslaugų už 6610,73 Eur. Ieškovė atsakovei už šias paslaugas nesumokėjo, teigdama, kad atsakovė neatlygino ieškovės patirtų nuostolių dėl ginčo krovinio pervežimo.
11. Teismas nurodė, kad atsakovei perduotas vežti krovinys buvo maisto produktai, kurių gabenimui taikomas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004 (toliau – ir reglamentas 852/2004). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pagal reglamento 852/2004 II priedą pervežimo priemonėse vienu metu gali būti vežami tik maisto produktai. Teismas nurodė, kad reglamento 852/2004 II priede nustatyti reikalavimai nedraudžia kartu gabenti maisto ir kitų dalykų, išskyrus atvejus, kai dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė.
12. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog kartu su ieškovės kroviniu gabenti kiti dalykai (automobilių akumuliatoriai) užteršė ieškovės krovinį. Apie tai, kad krovinio gavėja nustatė, jog krovinys buvo pristatytas užterštas dėl kartu gabentų kitų dalykų, CMR važtaraštyje nebuvo pažymėta. Krovinio gavėja ir 2014 m. gegužės 8 d. pretenzijoje, ir 2014 m. birželio 12 d. ataskaitoje nurodė, kad ieškovės krovinys buvo gabenamas su kitais dalykais, tai nustatydama vizualiai, tačiau nepateikė įrodymų, kad kartu gabenti akumuliatoriais faktiškai suteršė ar kitaip sugadino ieškovės krovinį.
13. Teismas, remdamasis ieškovės pateiktomis nuotraukomis, nustatė, kad akumuliatoriai buvo supakuoti, pakuotės pažeidimų nematyti, pažeidimų nenustatė ir krovinio gavėja. Pateikti pavojingo krovinio (akumuliatorių) transportavimo dokumentai patvirtina, kad atsakovės kartu su ieškovės kroviniu vežti rūgšties pripildyti akumuliatoriai buvo supakuoti, remiantis Europos sutarties dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) (toliau – ir ADR) reikalavimais.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad krovinys buvo užterštas dėl kartu vežtų akumuliatorių, taip pat kad akumuliatorių pakuotė buvo pažeista ir dėl to ieškovės krovinys galėjo būti užterštas ir visiškai sugadintas. Teismas sprendė, kad vien tai, jog ieškovės krovinys buvo vežamas kartu su akumuliatoriais, nesudaro pagrindo konstatuoti krovinio sugadinimo (užteršimo) faktą.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovės krovinys turėjo būti vežamas ne aukštesnėje nei 0 – + 4 °C temperatūroje. Ieškovė teigia, kad atsakovė nesilaikė kroviniui keliamų temperatūros reikalavimų. Krovinio gavėja 2014 m. birželio 12 d. ataskaitoje nurodė, kad didžiausia temperatūra buvo 2014 m. gegužės 7 d. 8.25 val. – + 6 °C, 8.45 val. – + 7,5 °C. Ieškovė krovinio visiško sugadinimo faktą grindžia aplinkybe, kad buvo temperatūros nuokrypis, tačiau nepateikė įrodymų, ar dėl to krovinys buvo nebetinkamas naudoti.
16. Atsakovė teigia, kad įvertinus tai, jog pristatymo vietoje Graikijoje vidinė krovinio temperatūra buvo + 7,6 °C, o vežimo metu transporto priemonėje buvo akivaizdžiai žemesnė temperatūra, daugiau nei tikėtina, kad krovinys vežti buvo perduotas neparuoštas, t. y. neatvėsintas iki reikiamos temperatūros. UAB „Baltic fish export“ pateikė duomenis apie patalpose bei pakrovimo rampose nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. buvusią temperatūrą, tačiau nėra aišku, kurioje iš nurodytų patalpų buvo laikomas ieškovės krovinys. Be to, pateiktose temperatūros išklotinėse matyti, kad dviejose jų temperatūra nėra pakilusi aukščiau + 4 °C, tačiau kitose dviejose yra pakilusi virš + 4 °C, t. y. + 6 °C ir daugiau.
17. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės dėl temperatūros nuokrypio taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės krovinys pristatymo metu Graikijoje buvo visiškai sugadintas. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog visas ieškovės krovinys buvo sugadintas ir netinkamos kokybės. Tai, kad pagal pamatuotą vienos pakuotės temperatūrą buvo nustatyta viso krovinio temperatūra ir jo netinkamos kokybės faktas, kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai visas krovinys buvo netinkamas tiekti į rinką. Be to, iš pateiktų nuotraukų negalima spręsti, ar pakuotės temperatūra matuota krovinį vežusio sunkvežimio viduje ar jau iškrovus produktus. Teismas sprendė, kad krovinio temperatūros nustatymas, pavaizduotas nuotraukose, kelia pagrįstų abejonių. Byloje nėra duomenų, kad krovinio gavėja tyrė krovinio kokybę kitais būdais. Tai, kad krovinys buvo sunaikintas 2014 m. liepos 14–15 d., po to, kai buvo laikytas nežinomomis sąlygomis apie du su puse mėnesio, nepatvirtina, kad pristatymo metu 2014 m. gegužės 7 d. jis buvo netinkamos kokybės.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog krovinio gavėja bei krovinio siuntėja ėmėsi priemonių nustatyti, ar dėl temperatūros produktai krovinyje buvo netinkamos kokybės, ar kartu vežtos ne maisto prekės turėjo įtakos krovinio kokybei. Detalizuotoje ataskaitoje apie sugadintą krovinį krovinio gavėja krovinio sugadinimo faktą grindė nuotraukomis ir krovinį vežusio sunkvežimio temperatūros kelionės metu registracijos duomenimis. Teismas nurodė, kad nei krovinio gabenimas su akumuliatoriais, nei temperatūros nuokrypis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog krovinys buvo visiškai sugadintas.
19. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai neatsiskaitė už atsakovės suteiktas vežimo paslaugas, ir priteisė atsakovei iš ieškovės 6610,73 Eur skolos už krovinių vežimo paslaugas, 320 Eur kompensaciją, 8,3 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 9 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – atsakovė priešieškinį atmetė, ieškovės ieškinį tenkino: iš atsakovės priteisė ieškovei 6386,33 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ta aplinkybė, jog krovinys buvo vežamas kartu su kitomis ne maisto prekėmis, neleidžia konstatuoti krovinio sugadinimo (užteršimo) fakto. Kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog krovinys buvo vežtas kartu su ne maisto prekėmis (rūgšties pripildytais akumuliatoriais). Pagal reglamento 852/2004 II priedo IV skyriaus 3 punkto reikalavimus, maisto produktai gali būti gabenami kartu su ne maisto produktais, jei jie yra efektyviai atskirti vieni nuo kitų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) išvadoje nurodė, kad maisto produktai ir akumuliatoriai transportuojant nebuvo tinkamai atskirti, dėl ko galėjo kilti taršos grėsmė. Kiekvienu atveju vežėjas, atsižvelgdamas į gabenamus maisto produktus ir ne maisto produktus, privalo vertinti taršos riziką ir taikyti atitinkamas priemones vieniems nuo kitų atskirti. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas, aiškindamas reglamento 852/2004 nuostatų įgyvendinimą, yra pažymėjęs, kad maisto produktams pervežti naudojamos transporto priemonės ir (arba) konteineriai turi būti švarūs, geros būklės ir gerai prižiūrimi, kad maisto produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo ir, jei būtina, jų dizainas ir konstrukcija turi būti tokia, kad juos būtų galima tinkamai valdyti ir (arba) dezinfekuoti. Pervežimo priemonių talpyklos ir (arba) konteineriai turi būti naudojami tik maisto produktams pervežti, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė.
22. Kolegija nesutiko ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, jog dėl krovinio gabenimo metu buvusių temperatūros nuokrypių krovinys buvo netinkamas naudoti. Kolegija nurodė, kad gabenant maisto produktus vidutinė temperatūra transporto priemonėje viršijo CMR važtaraštyje nurodytą 0 – + 4 °C temperatūrą. Taigi, gabendama krovinį vežėja neužtikrino tinkamo temperatūros režimo. VMVT išvadoje pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkte nurodoma, kad maistas apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatūroje. Temperatūros režimo laikymasis yra vienas iš pagrindinių reikalavimų gabenant maisto produktus, todėl jo užtikrinimas turi įtakos maisto produktų saugai ir kelia riziką vartotojų sveikatai. VMVT išvadoje pripažinta, kad vežėja, gabendama maisto produktus, neužtikrino tinkamo temperatūros režimo. Kiti byloje esantys įrodymai šios išvados nepaneigia. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, VMVT išvadoje konstatuotus faktus laikė įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, ir, priimdama sprendimą, ja vadovavosi.
23. Kolegija nurodė, kad atsakovė ieškovei turėjo atlyginti nuostolius už krovinio sugadinimą. Taigi, ieškovė pagrįstai sustabdė prievolę dėl atsiskaitymo įvykdymo ir teisėtai pasinaudojo savigynos teise, todėl, nenustačius pagrindų netenkinti ieškovės ieškinio, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį, pareikštą dėl to, kad ieškovė yra neatsiskaičiusi už atsakovės suteiktas vežimo paslaugas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas VMVT 2016 m. balandžio 15 d. raštą, kuriuo institucija išsakė savo nuomonę dėl akumuliatorių bei temperatūros režimo nesilaikymo įtakos maisto produktų kroviniui, nepagrįstai laikė oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, ir nepagrįstai juo grindė savo sprendimą (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šiame rašte išdėstyta tik institucijos nuomonė, o ne faktai, nei maisto produktų, nei akumuliatorių krovinio institucija neapžiūrėjo ir netyrė, be to, klausimai dėl krovinio būklės vertinimo Graikijoje ir akumuliatorių saugos nepriklauso šios institucijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatai). Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas teisinių santykių kvalifikavimas ir nurodomos teisinio pobūdžio išvados išreiškia tik institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymo statuso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013). 
2. Apeliacinės instancijos teismas netaikė ADR, pagal kurios nuostatas akumuliatorius leidžiama vežti vienoje transporto priemonėje su maisto produktais (ADR 7.5.4 skirsnis). Akumuliatorių supakavimo būdas (sukrovimas ant padėklų ir apvyniojimas plėvele) buvo tinkamas. Šio krovinio klasifikacinis kodas ADR yra C11, kuris reiškia, kad gaminyje yra ėdžių medžiagų, nekeliančių papildomo pavojaus. Aerozoliai taip pat yra pavojingas krovinys, klasifikuojamas pagal ADR nuostatas, tačiau prekybos centre įsigytas toks aerozolis ir įsigyti maisto produktai namo gabenami kartu ir pats savaime aeorozolis maisto produktų nesugadina, nekelia taršos grėsmės. Tokia pati prekė yra nauji automobilių akumuliatoriai. Neaišku, kuo remdamasi VMVT išreiškė nuomonę, kad akumuliatorių gabenimas kelia taršos grėsmę maisto produktais, kai specialusis teisės aktas, reglamentuojantis pavojingų krovinių vežimo tvarką, tokį gabenimą leidžia.
3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų. Atsakovė nagrinėjant bylą įrodinėjo, kad, nepriklausomai nuo pristatyto krovinio temperatūros bei tariamos akumuliatorių grėsmės, krovinys nebuvo visiškai sugadintas, nes: 1) gavėja krovinį priėmė; 2) jį sunaikino tik pasibaigus jo tinkamumo vartoti laikui, praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo krovinio pristatymo dienos; 3) krovinys ar jo dalis perduoti sunaikinti iš prekybos tinklo; 4) visiškai neaiškus perduoto sunaikinti krovinio kiekis (visas krovinys ar jo likučiai, neparduoti prekybos tinkle). Byloje esantys prekių sunaikinimo dokumentai patvirtina, kad prekes buvo bandoma realizuoti prekybos tinkle iki galiojimo pabaigos ir tik po to prekės ar jų likučiai perduoti sunaikinti. Visiško krovinio sugadinimo nustatyti pagal byloje esančių įrodymų visumą nebuvo jokio pagrindo.
4. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 6386,33 Eur nuostolių atlyginimo ir atsisakydamas priteisti atsakovei priklausantį vežimo užmokestį 6610,73 Eur (484 Eur sudaro užmokestis už ginčo krovinio vežimo paslaugas, likę 6126,73 Eur užmokestis už vėlesnių krovinių vežimą, dėl kurių pretenzijų ieškovė nereiškė), netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnį. Net ir tenkinus ieškinį, priešieškinio dalį dėl 6126,73 Eur priteisimo taip pat reikėjo tenkinti, o priteistas sumas įskaityti. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, lieka galimybė piktnaudžiauti situacija ir reikalauti dvigubo nuostolių atlyginimo – išieškant nuostolių sumą bei nesumokant už tinkamai suteiktas vežimo paslaugas.
25. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. VMVT pateikta išvada turėtų būti vertinama kaip oficialusis įrodymas. VMVT, vykdydama jai pavestas funkcijas, turėjo teisę teikti išvadą dėl ginčo krovinio (surimio ir žuvies produktų) gabenimo kartu su rūgšties pripildytais akumuliatoriais atitikties Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimams. Krovinio pristatymas į Graikiją nepašalina tokios VMVT teisės, nes abiejose valstybėse maisto saugą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai taikomi vienodai. Reglamento 852/2004 II priedo IV skyriaus 7 punkte nustatyta, kad maisto produktams pervežti naudojamose pervežimo priemonėse ir (ar) konteineriuose turi būti palaikoma maisto produktams laikyti tinkama temperatūra. Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkte nustatyta, kad maistas privalo būti gabenamas gamintojo nustatytoje temperatūroje. Atsižvelgdama į gabenimo metu buvusį temperatūros režimo pažeidimą ir į tai, kad maisto produktai buvo gabenami kartu su rūgšties pripildytais akumuliatoriais, VMVT padarė pagrįstą išvadą, kad šitaip gabenti maisto produktai nebėra saugūs ir kelia riziką vartotojų sveikatai.
2. ADR reglamentuoja pavojingų krovinių vežimo taisykles, o reglamentas 852/2004 nustato maisto produktų higienos taisykles. Kadangi atsakovė vežė mišrų krovinį, tai rūgšties pripildytų akumuliatorių vežimas turėjo atitikti ADR reikalavimus, o maisto produktų gabenimas – reglamento 852/2004 nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas maisto produktų tinkamą gabenimą, pagrįstai vadovavosi ne ADR, o reglamento 852/2004 nuostatomis.
3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad temperatūros režimo nesilaikymas gabenimo metu, taip pat maisto produktų tinkamas neatskyrimas nuo kartu gabenamų rūgšties pripildytų akumuliatorių gali kelti grėsmę vartotojų sveikatai ir kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog krovinys tapo netinkamas naudoti (sugadintas). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl maisto produktų krovinio visiško sugadinimo fakto prezumpcijos taikymo tuo atveju, jeigu vežėjas nesilaiko maisto produktų gabenimui taikomų gamintojo ir (arba) teisės aktų reikalavimų. Ginčo krovinio gabenimo CMR važtaraštyje aiškiai buvo nurodyta, kad maisto produktai privalo būti gabenami 0 – +4 °C temperatūroje. Atsakovės pateiktoje temperatūros išklotinėje matyti, kad mažiausia fiksuota temperatūra viso gabenimo metu buvo + 4,2 °C, ji fiksuota tik 9 kartus, o aukštesnė nei + 6 °C temperatūra buvo užfiksuota net 59 kartus. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad maisto produktų galiojimo laikas ir jų kokybė tiesiogiai priklauso nuo produktų laikymo temperatūros, negalėjo rizikuoti vartotojų sveikata ir savo gera reputacija, pateikdama į rinką nesaugius maisto produktus. Riziką vartotojų sveikatai padidino ir tai, kad maisto produktai buvo gabenti kartu su rūgšties pripildytais akumuliatoriais. Ieškovė neturėjo pareigos įrodyti krovinio visiško sugadinimo fakto bei žalos dydžio, būtent atsakovė (vežėja) privalėjo įrodyti, kad dėl pažeidimų krovinys transportavimo metu nebuvo sugadintas.
4. Ieškovė niekada neneigė savo priešpriešinių prievolių atsakovei. Esant priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, šalys bet kada gali pasinaudoti įskaitymo teise (CK 6.130 straipsnis) ir tam nereikia atskiro teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl oficialiojo rašytinio įrodymo

26. CPK 197 straipsnio 2 dalyje pateikiama oficialiųjų rašytinių įrodymų sąvoka. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
27. Remiantis kasacinio teismo praktika, rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.).
28. Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas teisinių santykių kvalifikavimas ir nurodomos teisinio pobūdžio išvados išreiškia tik institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymo statuso. Pažymėtina, kad ši nuomonė nėra privaloma teismui, kuris nustatytoms faktinėms aplinkybėms savarankiškai pritaiko teisės normą ir kvalifikuoja teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013).
29. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų išduotas dokumentas ta apimtimi, kiek jame pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 
30. Nagrinėjamoje byloje VMVT pateikė 2016 m. balandžio 15 d. išvadą, kurioje neužfiksuoti su byla susiję faktai, o tik pateiktas bylos faktų teisinis vertinimas, nurodytos teisinio pobūdžio išvados. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, ši išvada nelaikytina oficialiuoju rašytiniu dokumentu, nes išreiškia tik šios institucijos nuomonę dėl teisės aktų aiškinimo ir ši nuomonė nesaisto bylą nagrinėjančio teismo.
31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė nurodytą VMVT išvadą oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir ja grindė savo sprendimą.

Dėl pavojingo krovinio gabenimo kartu su maisto produktais

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad maisto produktai ir pavojingas krovinys (akumuliatoriai, kurių identifikavimo numeris pagal ADR yra JT Nr. 2794) buvo gabenami kartu, ta pačia transporto priemone.
33. Atsakovės gabenti akumuliatoriai priskirtini pavojingiems kroviniams, kurių gabenimą reglamentuoja  Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais. Vadovaujantis ADR 7.5.4 skirsniu, atsižvelgiant į tai, kad prie gaminio JT Nr. 2794 3.2 skyriaus A lentelės 18 stulpelyje nenurodyta specialioji nuostata CV28, ADR neįtvirtina draudimo vežti maisto produktus kartu su akumuliatoriais JT Nr. 2794, nereglamentuoja specialių atsargumo priemonių, kurių reikia imtis vežant maisto produktus kartu su akumuliatoriais JT Nr. 2794. Atsakovės gabentų akumuliatorių transportavimo dokumentuose nurodyta, kad jie supakuoti pagal pavojingų gaminių pakavimo instrukciją P801 (būtent ši instrukcija nagrinėjamu atveju taikytina, vadovaujantis ADR 4.1.4.1 poskirsniu). Bylą nagrinėję teismai nenustatė tai paneigiančių faktų.
34. Maisto produktų gabenimui, be kita ko, taikytinas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004. Reglamento  852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams“ IV skyriaus „Transportas“ 2 punkte nurodyta, kad pervežimo priemonių talpyklos ir (ar) konteineriai turi būti naudojami tik maisto produktams pervežti, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė. Reglamento 852/2004 II priede „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams“ IV skyriaus „Transportas“ 3 punkte nurodyta, kad jeigu maisto produktams pervežti naudojamos pervežimo priemonės ir (ar) konteineriai naudojami ir kitiems dalykams pervežti arba jais pervežami skirtingi maisto produktai, jie turi būti efektyviai atskiriami vieni nuo kitų.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad reglamentas 852/2004 neįtvirtina absoliutaus draudimo vežti maisto produktų su kitais dalykais, tačiau nustato tokius ribojimus: 1) maisto produktai negali būti vežami su kitais dalykais, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė; 2) jei maisto produktai pervežami su kitais dalykais, jie turi būti efektyviai atskiriami vieni nuo kitų. Reglamentas 852/2004 nedetalizuoja sąvokų „taršos (kuri apibrėžiama kaip rizikos egzistavimas arba atsiradimas) grėsmė“ ar „efektyvus atskyrimas“. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, ar kyla taršos grėsmė, ar gabenami maisto produktai ir kiti dalykai yra efektyviai atskirti.
36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog krovinys buvo užterštas dėl kartu vežtų akumuliatorių, taip pat kad akumuliatorių pakuotė buvo pažeista ir dėl to ieškovės krovinys galėjo būti užterštas ir visiškai sugadintas. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad dėl maisto produktų pervežimo kartu su akumuliatoriais kilo taršos grėsmė ar kad maisto produktų ir akumuliatorių atskyrimas neatitiko efektyvumo reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei apeliacinės instancijos teismas, nei VMVT savo išvadoje, kuria kaip oficialiuoju rašytiniu įrodymu nepagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, neargumentavo savo nuomonės, kodėl gabenant maisto produktus su akumuliatoriais galėjo kilti taršos grėsmė, kodėl laikoma, kad jie nebuvo efektyviai atskirti, kokių konkrečių ADR ar kitų teisės aktų reikalavimų dėl pakuotės neatitiko gabenami akumuliatoriai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju maisto produktai ir akumuliatoriai negalėjo būti gabenami ta pačia transporto priemone.  

Dėl temperatūros režimo laikymosi gabenant maisto produktus pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija)

37. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas. Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles.
39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama priteisti nuostolius dėl krovinio (maisto produktų) sugadinimo, krovinio sugadinimo faktą įrodinėjo tokiomis aplinkybėmis: 1) krovinys (maisto produktai) buvo gabenamas kartu su akumuliatoriais ir dėl to maisto produktai sugedo; 2)  krovinys (maisto produktai) buvo gabenamas nesilaikant CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo ir dėl to maisto produktai sugedo.
40. Kaip minėta, maisto produktai galėjo būti gabenami kartu su akumuliatoriais, todėl vien tik šio fakto nepakanka krovinio sugadinimo faktui patvirtinti. Ieškovė, įrodinėdama krovinio sugadinimo faktą dėl nesilaikymo CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, pateikė įrodymus, kad gabenant krovinį buvo nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo.
41. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad krovinio gavėja, remdamasi krovinį vežusio sunkvežimio kelionės temperatūros registracijos duomenimis, 2014 m. birželio 12 d. ataskaitoje nurodė, kad didžiausi temperatūros skirtumai buvo 2014 m. gegužės 7 d. 8.25 val. – + 6 °C, 8.45 val. – + 7,5 °C. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė krovinio visiško sugadinimo faktą grindžia aplinkybe, kad buvo temperatūros nuokrypis, tačiau nepateikė įrodymų, ar dėl to krovinys buvo nebetinkamas naudoti. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, sprendė, kad tai, jog atsakovė (vežėja) maisto produktų gabenimo metu neužtikrino tinkamo temperatūros režimo, patvirtina, kad maisto produktai sugadinti.
42. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 1 punkte nustatyta, kad maisto verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai) turi užtikrinti, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi šioje higienos normoje bei kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų, be kita ko, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 695 „Dėl Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių tvirtinimo“ reikalavimų.
43. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkte nurodoma, kad maistas apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatūroje. Šaldymo įrenginiuose turi būti kontroliniai termometrai. Tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis.
44. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 695 „Dėl Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių tvirtinimo“, greitai gendantys maisto produktai – tai švieži, atvėsinti, šaldyti arba sušaldyti maisto produktai, kuriems laikyti ir gabenti reikalinga tam tikra temperatūra, kurioje jie išlieka saugūs ir atitinka teisės norminių aktų reikalavimus. Ginčo maisto produktai (surimio produktai) priskirtini prie šio įsakymo 5 punkte nurodytų „kitų neišvardytų greitai gendančių maisto produktų“. Tokių greitai gendančių maisto produktų laikymo ir gabenimo temperatūra ne aukštesnė kaip gamintojo nurodyta temperatūra.
45. Taigi teisės aktų reikalavimai įpareigoja, kad ginčo maisto produktai būtų gabenami gamintojo nurodytoje temperatūroje. Bylą nagrinėję teismai nevertino, ar CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka ginčo maisto produktų gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą.
46. Pažymėtina, kad reglamento 852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams“ IX skyriaus „Maisto produktams taikomos nuostatos“ 5 punkte nurodyta, kad žaliavos, ingredientai, tarpiniai ir gatavi produktai, dėl kurių gali veistis patogeniniai mikroorganizmai ar susidaryti toksinai, negali būti laikomi temperatūroje, kurioje juos laikant jie gali kelti riziką sveikatai. Negalima pertraukti šalčio grandinės. Tačiau ribotą laiką leidžiama praktiniais sumetimais nesilaikyti temperatūros kontrolės maistą ruošiant, vežant, kraunant į sandėlius, dedant į vitrinas ar pateikiant vartotojui, jeigu toks temperatūros režimo nesilaikymas nekelia rizikos sveikatai. Taigi, tam tikras nuokrypis nuo temperatūros režimo vežant maisto produktus pagal teisės aktus yra galimas, jei nekelia rizikos sveikatai.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka ginčo maisto produktų gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir ieškovei pateikus įrodymus, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, galima laikyti, kad CMR važtaraštyje nurodytos temperatūros nesilaikymas reiškia ginčo maisto produktų nesaugumą ir sugadinimą. Tada atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra nesutampa su gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatyta temperatūra, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir ieškovei pateikus įrodymus, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, turi būti vertinama, ar buvo nukrypta ir nuo gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytos temperatūros, kurioje jie išlieka saugūs visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą). Jeigu nuo gamintojo nustatytos temperatūros nebuvo nukrypta, tada ieškovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad nuokrypis nuo CMR nurodytos temperatūros, įvertinant tokio nuokrypio dydį ir trukmę, yra toks, kad maisto produktai kelia riziką sveikatai ir dėl šių pažeidimų yra nebetinkami naudoti (sugedo).
49. Atsižvelgiant į tai, kad teismai netyrė, ar CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka gamintojo, vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą jų galiojimo laiką, negalima įvertinti, ar teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus. 
50. Nagrinėjant bylą iš naujo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolės vykdymo sustabdymas nereiškia tos prievolės pabaigą, todėl teismui tenkinus vienos šalies reikalavimą, turi būti tenkinamas ir kitos šalies priešpriešinis reikalavimas, kurio vykdymą buvo sustabdžiusi pirmoji šalis ir dėl kurio ginčo tarp šalių nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio dėl 6386,33 Eur nuostolių atlyginimo tenkinimas nesudarytų pagrindo atmesti priešieškinio dalį dėl 6126,73 Eur užmokesčio už vežimo paslaugas (iš prašomos priešieškiniu 6610,73 Eur sumos atėmus 484 Eur užmokestį už ginčo krovinio vežimo paslaugas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Janina Januškienė

                                                                                    Egidijus Laužikas

                                          Donatas Šernas