Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-287/2008 m.
Teisejas Arturas Pažarskis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.
V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S
N U T A R T I S
Vilnius, 2008 m. balandžio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,
teiseju Lauretos Ulbienes, Stasio Lemežio,
sekretoriaujant Editai Pakutkaitei,
dalyvaujant prokurorams Kestuciui Bieliauskui, Dianai Kasparavicienei,
gynejui adv. Vitalijui Vasilionokui, Donatui Skebui,
nuteistajam R. B.,
nukentejusiajam A. V.,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. B. gynejo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 01 21 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir jam paskirta 25 MGL (triju tukstanciu vieno šimto dvidešimt penkiu litu) bauda.
Nustatytas 4 menesiu terminas, skaiciuojant nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, per kuri R. B. privalo sumoketi paskirta bauda i teritorine mokesciu inspekcijos saskaita.
Kolegija, išnagrinejusi byla,
n u s t a t e:
R. B. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemone budamas neblaivus ir pažeide eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent tuo, kad 2005-10-27, apie 16.21 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., ties 16 pastatu, jis budamas neblaivus vairavo jam priklausanti automobili VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelge i kelio ypatumus, nepasirinko saugaus greicio, ivažiavo i priešpriešine eismo juosta ir susidure su automobiliu Crysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. V.. Nuo smugio automobilis Crysler Grand Voyager atsitrenke i stovejusi automobili Opel Kadet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo ivykio metu nukentejo automobilio Crysler Grand Voyager vairuotojas A. V., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei sugadinti trys automobiliai. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeide KET 53; 54; 68; 163; 172 p. reikalavimus.
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynejas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybes LR BK 38 str. pagrindu bei nutraukti byla, kaltininkui ir nukentejusiajam susitaikius.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra naikintinas del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo, kadangi teismas neteisingai ivertino reikšmingas bylos aplinkybes bei nepagristai netaike LR BK 38 str. nuostatu.
Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis neatitinka teismu praktikos, o nuosprendyje pateiktos išvados del BK 38 str. taikymo turi buti pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu nuosekliai dave parodymus, pripažindamas dauguma jam inkriminuojamu nusikalstamos veikos detaliu. Teigia, jog turi buti atsižvelgta ir i tai, kad nuteistasis savo aktyviais veiksmais sieke pašalinti abejones baudžiamojoje byloje, visuomet pabreže, jog eismo ivykio metu jis susižalojo, patyre galvos trauma, praše atlikti atitinkamus specialisto tyrimus, taciau ikiteisminio tyrimo metu tas padaryta nebuvo.
Apelianto nuomone, teismas pernelyg sureikšmino aplinkybe, kad nuteistasis neige ivykio diena ir po jo vartojes alkoholi, kadangi paties alkoholio vartojimo fakto pripažinimas neturetu esmines reikšmes veikos kvalifikavimui, kadangi tokiam kvalifikavimui turi reikšmes apsvaigimo, o ne alkoholio vartojimo faktas.
Apeliantas teigia, kad yra akivaizdu, jog R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dave teisingus parodymus, prisipažino padares nusikalstama veika ir kaltas del padariniu, atlygino padaryta neturtine žala, sieke pašalinti prieštaravimus ir neaiškumus.
Taipogi skunde nurodoma, jog teismas nepakankamai ivertino reikšmingas aplinkybes del LR BK 38 str. taikymo – neatsižvelge i kaltinamojo teigiamai charakterizuojama elgesi iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesniu nusikaltimu ar kitu teises pažeidimu visiška nebuvima, polinkio i girtavima nebuvima, nusikaltimo tikslo ir motyvo nebuvima, salyginai nedideli padariniu sunkuma, neatsargia kaltes forma, nusikaltimo padarymo buda bei kitas aplinkybes. Be to turejo buti ivertinta tai, kad kaltininkas ir nukentejusysis susitaike. Taikant LR BK 38 str. svarbiausia reikšme turi kaltininko ir nukentejusiojo susitaikymas. BK 38 str. nuostatu taikymo tikslas yra nukentejusiojo interesu del kuo greitesnio ir realaus žalos atlyginimo patenkinimas. Apelianto teigimu, vertinant kaltininko apskritai teigiama asmenybe, jo elgesi po ivykio nukentejusiojo atžvilgiu, teismas nepagristai netaike LR BK 38 str. nuostatu.
Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore ir nukentejusysis praše skunda atmesti.
Nuteistojo R. B. gynejo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dali asmuo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes tik esant visoms joje išvardytoms butinoms salygoms.
Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybes asmeni, padariusi nusikalstama veika, kai kaltininkas ir nukentejes asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visu BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytu salygu buvima, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodel tokiam asmeniui galima taikyti atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes.
Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir irodymais pagristi visu BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytu salygu buvima. Tik esant visoms šioms salygoms teismas turi apsvarstyti galimybe taikyti atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes yra teismo teise, o ne pareiga. Teismo išvados del BK 38 straipsnio taikymo turi buti pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas – prisipažino padares nusikalstama veika – yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe. Atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes teismas gali motyvuoti kitu atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu buvimu, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvimu, atsižvelgti i kaltinamojo elgesi iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teises pažeidimai, polinkis i girtavima, požiuris i darba, nusikaltimo tikslas ir motyvas, padariniu sunkumas, kaltes forma, nusikaltimo padarymo budas, atvykimas ir prisipažinimas, pastangos sušvelninti nusikaltimo padarinius, gailejimasis, padejimas išaiškinti nusikaltima, bendrininkai ir pan.).
Apeliacines instancijos teismas teisingai pasielge nuteistojo R. B. atžvilgiu netaikydamas BK 38 straipsnio 1 dalies, nes tam nebuvo pagrindo. Teismas konkreciomis nustatytomis bylos aplinkybemis pagristai ir motyvuotai padare išvada, kad R. B. prisipažino tik del byloje surinktu irodymu, todel jo prisipažinimas nera nuoširdus ir savanoriškas. Todel šiuo atveju nebuvo pagrindines salygos del ko reiketu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.
Iš itariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad apklaustas R. B. pilnai savo kaltes nepripažino, be to nurode, kad ivykio diena alkoholiniu gerimu nevartojo (1 t., b.l. 115-116).
2005 10 27 Vilniaus priklausomybes ligu centro aktais Nr. 3007 ir 3015 buvo nustatyta, kad R. B. atsisake testu ir tyrimu blaivumui nustatyti. Nors girtumo laipsnis nebuvo nustatytas, taciau byloje esantis aktas patvirtina, kad pagal klinikini elgesi R. B. buvo neblaivus (1 t. , b.l. 97).
2006 02 20 teismo ekspertizes aktas Nr. G-14 patvirtina, kad R. B. bukle eismo ivykio metu atitiko vidutini girtumo laipsni (1 t., b.l. 105-106).
Pirmosios instancijos teismo posedžio metu R. B. savo kalte pripažino tik iš dalies ir velgi aiškino, kad alkoholio nevartojo nei prieš ivyki, nei po jo (1 t., b.l. 206). Paskyrus medicinos ekspertize, buvo nustatyta, kad R. B. ivykio metu buvo neblaivus ir jo apsvaigimas atitiko vidutini girtumo laipsni (2 t., b.l. 46-52). Tik gavus eksperto išvada, R. B. prisipažino, kad ivykio metu vartojo alkoholi (2 t., b.l. 68-73). Taigi akivaizdu, jog nuteistasis tai padare tik priverstas irodymu, t.y. byloje esancios eksperto išvados.
Del nuteistojo vengimo pripažinti fakta, kad ivykio metu jis buvo neblaivus, jo prisipažinimas padarius nusikaltima, negali buti vertinamas kaip nuoširdus, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. B. neteisingai nurode ivykio aplinkybes. Alkoholio vartojimas yra esmine kaltinimo aplinkybe, todel tik savanoriškas nuteistojo prisipažinimas apie alkoholio vartojima gali buti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybe, kuri turetu itakos BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui. Šiuo atveju nuteistasis neige kvalifikuojancia aplinkybe, tai, kad neatsargu nusikaltima padare budamas neblaivus, kas ir turejo itakos avarijos sukelimui.
Be to, nagrinejant byla apeliacine tvarka, kolegija nustate, kad nukentejusysis A. V. ir nuteistasis R. B. nesusitaike.
Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turejo atsižvelgti i tai, kad ivykio metu R. B. susižalojo ir patyre galvos trauma, yra nepagristas. Byloje buvo negincijamai nustatyta, jog avarija ivyko butent del R. B. veiksmu, t.y. KET nuostatu nesilaikymo, jis vairavo transporto priemone budamas apsvaiges nuo alkoholio. Byloje nebuvo nustatyta, kad avarijos metu R. B. turejo galvos trauma, todel ši aplinkybe negalejo itakoti ivykio.
Esant paminetoms byloje nustatytoms aplinkybems, apeliacines instancijos teismas pagristai netaike BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatu ir tinkamai vadovavosi baudžiamuoju istatymu. Nustacius, kad kaltininko prisipažinimas nebuvo nuoširdus ir savanoriškas, kaltininkas su nukentejusiuoju nesusitaike, nera pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r e:
nuteistojo R. B. gynejo apeliacini skunda atmesti.
Kolegijos pirmininke Teresele Kazlauskiene
Teisejai Laureta Ulbiene
Stasys Lemežis