Civilinė byla Nr. e2-342-467/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00342-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.9.6; 3.3.2.5

                                 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltfortas“ vadovo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei J. A. dėl priverstinio uždarosios akcinės bendrovės „Baltfortas“ akcijų pardavimo ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovei I. G. dėl priverstinio uždarosios akcinės bendrovės „Baltfortas“ akcijų pardavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A. A., M. G. (M. G.), R. B.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, patenkino atsakovės priešieškinį ir įpareigojo ieškovę I. G. parduoti atsakovei J. A. 50 vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltfortas“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą; ekspertu akcijų kainai nustatyti paskyrė T. A. T. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė, kad UAB „Baltfortas“ 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pardavimo kaina yra 108 000 Eur (vienos akcijos kaina 2 160 Eur); 5 000 Eur eksperto T. A. T. rašytinės ataskaitos parengimo išlaidas apmoka UAB „Baltfortas“, įpareigojant jas sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

3.       Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. gauti trečiojo asmens UAB „Baltfortas“ vadovo A. A. paaiškinimai, jog bendrovė finansinių lėšų nebeturi, skolų neapmokės.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymo tvarką ir nustatė, kad eksperto rašytinės ataskaitos parengimo išlaidas 5 000 Eur sumoje lygiomis dalimis, t. y. po 2 500 Eur apmoka ieškovė I. G. ir atsakovė J. A.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį panaikino. Nurodė, kad UAB „Baltfortas“ turėjo pagrįsti, jog nuo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įsiteisėjimo momento ji yra nemoki ir negali vykdyti prievolių; nepagrindus šios aplinkybės, turi būti skiriamos baudos CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka jos vadovui iki teismo sprendimas bus įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Baltfortas“ vadovo pranešimas apie įmonės nemokumą vertintinas kritiškai, byloje nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti įmonės faktinį nemokumą. 

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Baltfortas“ vadovui A. A. skyrė 2 500 Eur baudą už įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties nevykdymą.

7.       Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. sausio 17 d. buvo gautas UAB „Baltfortas“ vadovo A. A. prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi paskirtą baudą. Prašyme nurodyta, kad bauda skirta netinkamam subjektui, nes turėjo būti skirta pačiam juridiniam asmeniui, teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti baudą trečiajam asmeniui kaip įmonės atstovui. Be to, bauda nepagrįstai skirta vienam asmeniui, nes bendrovei iki 2021 m. gegužės 11 d. vadovavo A. G. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių A. A. veiksmų, kuriuos galima vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu; byla jau yra išnagrinėta, todėl tokioje proceso stadijoje prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą nukreiptas veikimas, esantis pagrindu taikyti procesinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį, apskritai neįmanomas ir teismo negalėjo būti nustatytas. Aplinkybė, kad buvo rengiami UAB ,,Baltfortas“ finansinės atskaitomybės dokumentai, buvo siekiama iškelti bankroto bylą, lemia, kad jo veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti aiškaus piktnaudžiavimo arba piktybiško neveikimo, todėl teismui nebuvo pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nemotyvavo skiriamo baudos dydžio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi atmetė UAB „Baltfortas“ vadovo A. A. prašymą panaikinti 2022 m. sausio 5 d. nutartimi paskirtą baudą.

9.       Teismas nustatė, kad A. A. UAB „Baltfortas“ vadovu tapo nuo 2021 m. gegužės 11 d., tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis buvo apskųsta ir įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ją palikus nepakeistą, t. y. nutartis įsiteisėjo jau pasikeitus bendrovės valdymo organams, todėl nepagrįstais laikė argumentus, kad šiuo atveju bauda skirta ne tam subjektui ar nepagrįstai skirta vienam asmeniui.

10.       Atmesdamas argumentus, kad bauda nepagrįstai skirta bendrovės vadovui, o ne bendrovei, teismas pažymėjo, jog juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įpareigojimą turėjo įvykdyti būtent UAB „Baltfortas“ vienasmenis valdymo organas – vadovas A. A., tačiau bendrovės vadovas įsiteisėjusios nutarties neįvykdė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties 25 punkte nurodė, kad baudos CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti skiriamos būtent bendrovės vadovui iki teismo sprendimas bus įvykdytas.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą (nutarties 23-26 punktai), nurodė, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl baudos bendrovės vadovui skyrimo, turi būti įvertinta bendrovės finansinė padėtis, galėjimas įvykdyti prievolę, todėl UAB „Baltfortas“ vadovui A. A. buvo sudaryta galimybė pateikti teismui įmonės dokumentus apie turtinę padėtį. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, buvo įvertinta bendrovės turtinė padėtis, nustatyta, jog įmonė turi turto, kurį realizavusi, turi galimybę sumokėti ataskaitos parengimo išlaidas, turi piniginių lėšų, tačiau 2021 m. balandžio 19 d. nutartis nėra vykdoma. Prašydamas panaikinti paskirtą baudą A. A. nenurodė jokių argumentų, kad įmonės turtinė padėtis įvertinta galimai netinkamai, todėl teismas sprendė, jog A. A., kaip vadovas, nuo įmonės valdymo yra nusišalinęs, neužtikrina ir nesiekia užtikrinti jokios UAB „Baltfortas“ veiklos, įsipareigojimų vykdymo, tarp jų ir 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įvykdymo.

12.       Teismas pažymėjo, kad A. A. pateikė buhalterės nepasirašytus 2022 m. sausio 10 d. parengtą 2020 m. gruodžio 31 d. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą, 2020 m. gruodžio 31 d. balansą, tačiau juose nurodyti duomenys skiriasi nuo to paties laikotarpio balanso duomenų, pateiktų su pareiškimu dėl nemokumo bylos UAB „Baltfortas“ iškėlimo. Teismo vertinimu, prašydamas panaikinti paskirtą baudą A. A. iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, argumentų, leidžiančių spręsti, kad įmonės turtinė padėtis buvo įvertinta netinkamai, be to, neprašo skirtos baudos sumažinti (o tik panaikinti), duomenų apie savo turtinę padėtį neteikia, todėl nėra pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neproporcinga. Teismas taip pat nurodė, kad su ekspertu nėra atsiskaitoma itin ilgą laiką, ekspertas negauna darbo užmokesčio už darbą, kurį prašė atlikti ir pats A. A., todėl laikytina, jog A. A. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jo atliekami veiksmai laikytini sąmoningais, todėl prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Trečiasis asmuo UAB ,,Baltfortas“ vadovas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi UAB ,,Baltfortas“ vadovui A. A. paskirtą 2 500 Eur baudą arba ją sumažinti. 

14.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kuriuose apeliacinis teismas išaiškino, kaip Klaipėdos apygardos teismas turėjo elgtis iki (ar vietoje) panaikintos 2021 m. spalio 1 d. nutarties priėmimo ir ką turėtų daryti panaikinus šią nutartį – pats įvykdyti apmokėjimo už ekspertizę prievolę ir šią sumą išieškoti į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 91 straipsnio 5 dalis). Tačiau teismas apeliantui paskyrė baudą, lygią pusei ekspertui mokėtinos sumos ir atsisakė ją panaikinti.

14.2.                      Bauda apeliantui skirta nepagrįstai, nes pagal minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį vadovo baudimas buvo tikslingas tik iki teismo sprendimo savo iniciatyva pakeisti asmenį, kuriam buvo nustatyta prievolė apmokėti eksperto išlaidas. Tuo tarpu dėl teismo iniciatyva priimto netinkamo procesinio sprendimo susidariusi situacija turėtų būti sprendžiama pačiam teismui sumokant už eksperto išlaidas ir šią sumą išieškant į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka.

14.3.                      Teismas baudą skyrė ne tam subjektui arba nepagrįstai baudą skyrė tik vienam asmeniui. Skiriant baudą nebuvo nustatyta jokių apelianto, kaip procese savarankiškai dalyvaujančio fizinio asmens, piktnaudžiavimo procesu požymių. Teismas nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesu pasireiškė tuo, jog trečiasis asmuo UAB ,,Baltfortas“ neįvykdė 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, baudą pagal CPK 95 straipsnį turėjo skirti būtent šiam faktiškai teismo nutarties nevykdžiusiam juridiniam asmeniui, bet ne fiziniam asmeniui A. A.

14.4.                      Juridinio asmens vadovas nepatenka į CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą asmenų, kurie teisme galėtų būti laikomi juridinio asmens atstovais. Teismui nebuvo teisinio pagrindo, remiantis CPK 95 straipsniu, skirti baudą A. A. kaip UAB ,,Baltfortas“ atstovui.

14.5.                      Priimdamas sprendimą skirti baudą išimtinai trečiajam asmeniui A. A., teismas nevertino, kurio asmens faktinei naudai buvo tariamai piktnaudžiauta, ar tariamas piktnaudžiavimas susijęs su UAB ,,Baltfortas“ veikla, ar susijęs su abiejų asmenų: UAB ,,Baltfortas“ ir A. A. veikla ir kokia dalimi. Konkrečiu atveju dėl 2021 m. balandžio 19 d. teismo nutarties nevykdymo, esant potencialiai galimai kelių subjektų procesinei atsakomybei, selektyvus baudos skyrimas ir procesinės atsakomybės perkėlimas tik jam vienam yra nepagrįstas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir logikos principų.

14.6.                      Teismas neturėjo pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu pagal CPK 95 straipsnį, kuris yra nukreiptas prieš sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Civilinė byla yra išnagrinėta, joje priimtas įsiteisėjęs 2019 m. spalio 24 d. teismo sprendimas, todėl tokioje proceso stadijoje prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą nukreiptas veikimas, apskritai neįmanomas ir teismo negalėjo būti nustatytas.

14.7.                      Nepagrįstas 2022 m. sausio 5 d. nutarties motyvas, kad UAB „Baltfortas“ neskundė 2021 m. balandžio 19 d. nutarties. Laikotarpiu, per kurį ją buvo galima apskųsti, apeliantas nebuvo UAB ,,Baltfortas“ vadovu, todėl negalėjo pateikti atskirojo skundo UAB ,,Baltfortas“ vardu, be to, neturėjo objektyvios galimybės žinoti tikslios įmonės finansinės būklės.

14.8.                      Vertindamas UAB ,,Baltfortas“ mokumą ir galimybes įvykdyti 2021 m. balandžio 19 d. nutartį, teismas nepagrįstai ignoravo apelianto pateiktus paaiškinimus ir kartu su jais pateiktų įrodymų visumą, nepagrįstai vadovavosi neaktualiais duomenimis. Priešingai, nei nustatė teismas, UAB ,,Baltfortas“ per 2020 m. patyrė 2 946 Eur nuostolių ir turėjo realizuotino (ilgalaikio) turto tik už 792 Eur. Nors ir nesėkmingai, bet apeliantas bandė inicijuoti UAB ,,Baltfortas“ bankroto procesą, priešingai negu ankstesnis bendrovės vadovas, kuris apskritai nesiėmė jokių veiksmų, kad bendrovė atsiskaitytų su kreditoriais.

14.9.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. nutartis nevykdoma ilgą laiką, atsižvelgus į vykusius teisminius procesus laikotarpiais nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ir nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. UAB ,,Baltfortas“ neprivalėjo vykdyti 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, taigi, iki baudos paskyrimo įsiteisėjusios nutarties faktiškai nevykdė tik 63 kalendorines dienas.

14.10.                      Teismas nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos 2 500 Eur baudos dydžio. Teismų praktikoje panašiose bylose, kuriose bendrovės vadovams paskirtos baudos už teismo sprendimų ar antstolių patvarkymų nevykdymą, jos skirtos ne CPK 95 straipsnio pagrindu, taip pat išaiškinta, jog tokiais atvejais skirtinos ne fiksuotos (vienkartinio pobūdžio), o tęstinės formos baudos, t. y. bauda skirtina už kiekvieną nevykdymo dieną iki tol, kol sprendimas (ar patvarkymas) bus įvykdytas, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti procesinį sprendimą, bet ne nubaudimo tikslą. Šiuo atveju vienai nevykdymo dienai tenka 40 Eur suma, kuri viršija tokio pobūdžio atvejais skiriamų nuo 0,5 iki 3 Eur už dieną baudų dydžius.

14.11.                      Ekspertizė nagrinėjamu atveju atlikta ne šalių iniciatyva, bet įstatymo pagrindu, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad esą ekspertas negauna darbo užmokesčio už darbą, kurį prašė atlikti ir pats apeliantas.

15.       Ieškovė I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą. 

16.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Apeliantas iškreipia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties esmę. Priešingai, nei teigia apeliantas, Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, kad teismo eksperto išlaidas turi apmokėti teismas. Paskirdamas baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo pateiktais išaiškinimais.

16.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad bauda turi būti skiriama būtent UAB „Baltfortas“ vadovui, todėl atskirojo skundo argumentai dėl baudos skyrimo netinkam subjektui yra nepagrįsti.

16.3.                      Prašydamas panaikinti paskirtą baudą apeliantas nenurodė argumentų, jog įmonės turtinė padėtis įvertinta galimai netinkamai.

16.4.                      Nors apeliantas nurodo, kad neturėjo pareigos teikti teismui naujo pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Baltfortas“ inicijavimo, akivaizdu, jog, būdamas UAB „Baltfortas“ direktoriumi ir neinicijuodamas nemokumo bylos, pripažįsta, kad įmonė yra moki, taigi, gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams – šiuo atveju atsiskaityti su ekspertu.

16.5.                      Apelianto teismui pateiktuose UAB „Baltfortas“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodomi vis kiti bendrovės finansiniai rodikliai. Būdamas bendrovės vadovu apeliantas atsako už pateikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų teisingumą. Šiuo atveju teismas neturi galimybių įvertinti, kurie apelianto pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra iš tiesų teisingi. Nepaisant to, iš apelianto teismui pateikto preliminaraus bendrovės balanso matyti, kad UAB „Baltfortas“ 2020 m. buvo moki.

16.6.                      Nors apeliantas nurodo, esą jam skirta bauda yra pernelyg didelė ir neproporcinga, tačiau akivaizdžiai neketina ir toliau vykdyti teismo nustatytos mokėjimo pareigos, todėl mažesnės baudos paskyrimu nebūtų pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

18.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi paskyrė UAB „Baltfortas“ vadovui A. A. 2 500 Eur baudą už įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties nevykdymą. Teismas sprendė, kad įmonės vadovas nepagrįstai vengia vykdyti įsiteisėjusią nutartį ir jo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nesutikdamas su paskirta bauda apeliantas pateikė prašymą šią baudą panaikinti, tačiau skundžiama nutartimi teismas prašymą atmetė. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės argumentuoja analogiškais kaip ir prašymą dėl baudos panaikinimo argumentais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.

19.       Kaip nustatyta, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu, tenkinus atsakovės J. A. priešieškinį, ieškovė I. G. buvo įpareigota parduoti atsakovei 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Baltfortas“ akcijų už teismo paskirto eksperto nustatytą kainą; ekspertu akcijų kainai nustatyti skirtas T. A. T. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatė UAB „Baltfortas“ akcijų pardavimo kainą,

20.       Išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas galutinį sprendimą, teismas išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia norma įtvirtinta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-969/2018, kt.). Be to, įsiteisėjusi teismo nutartis (sprendimas, įsakymas, kt.) ne tik įgyja privalomumo, tačiau ir vykdytinumo savybę – ji turi būti besąlygiškai įgyvendinama, o šaliai geruoju nevykdant tokios teismo nutarties, nutartis gali būti vykdoma priverstinai.

21.       Byloje nėra ginčo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalis dėl 5 000 Eur sumos įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą atsiskaitymui su ekspertu nėra įvykdyta ir kad ją įvykdyti privalo UAB „Baltfortas“, kurios vadovu yra apeliantas.

22.       Pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas. Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, dėl vykdomojo rašto išdavimo gali kreiptis proceso šalis (ieškovas ar atsakovas), kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo procesinis sprendimas ar jo dalis byloje. Teismas, patikrinęs, ar dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis.

23.       Nagrinėjamu atveju susiklostė kiek kitokia situacija – teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.119 straipsnio 2 dalimi, priėmė nutartį, kuria įpareigojo juridinį asmenį sumokėti už eksperto darbą ir nutarties rezoliucinę dalį suformulavo taip, kad įpareigojo UAB „Baltfortas“ nustatytą 5 000 Eur sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą, t. y. iš esmės pagal CK 2.129 straipsnio reikalavimus, kurių netenkinimo atveju būtų pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą. Taigi, šiuo atveju juridiniam asmeniui geranoriškai nevykdant įsiteisėjusios nutarties pagal tokią nutarties rezoliucinės dalies formuluotę vykdomasis raštas dėl eksperto darbo apmokėjimo negali būti išduodamas, t. y. naudos gavėjas – ekspertas negali būti nurodomas išieškotoju, atitinkamai negali būti naudojamos priemonės, kurių paprastai gali imtis antstolis įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdančio asmens (skolininko) atžvilgiu. Nepaisant to, apeliantas, kaip UAB „Baltfortas“ vadovas, teikė teismui duomenis apie, jo teigimu, blogą įmonės finansinę padėtį, kuriai esant nevykdoma įsiteisėjusi teismo nutartis. Tokie apelianto duomenys lėmė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties pakeisti 2021 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymo tvarką priėmimą, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad įmonė turėjo pagrįsti teiginius apie nemokumą, o šios aplinkybės nepagrindus, CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka jos vadovui turi būti skiriamos baudos iki teismo sprendimas bus įvykdytas. Įvertinęs UAB „Baltfortas“ ir jos vadovo veiksmus (neveikimą) teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi ir skyrė apeliantui, kaip įmonės vadovui, baudą. Taigi, šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje įsiteisėjusios nutarties geranoriškai nevykdančio asmens veiksmų visuma įvertinta CPK 95 straipsnyje reglamentuoto instituto pagalba.

24.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apelianto argumentus susijusius su asmens, kuriam pritaikyta nuobauda, nustatymu. Byloje nėra kvestionuojama, kad 2021 m. balandžio 19 d. nutarties įpareigojimus turi įvykdyti UAB „Baltfortas“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, priima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Valdymo organai atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (CK 2.82 straipsnio 2, 3 dalys). Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ), ĮBĮ ir kt.), bendrovės įstatuose ir pareiginiuose nuostatuose. Pagal ABĮ 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; 10 dalyje, kad veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei; 12 dalyje aptariamos ir valdymo organo (vadovo) pareigos, t. y. bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 16 punktai). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

25.       Byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. gegužės 11 d. UAB „Baltfortas“ vadovu yra A. A., 2021 m. balandžio 19 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., taigi, būtent A. A., kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga organizuoti įmonės veiklą taip, kad būtų vykdoma įsiteisėjusi teismo nutartis. Todėl, nesiėmus atitinkamų veiksmų, būtent jam, kaip vienasmeniam įmonės valdymo organui ir tenka atsakomybė dėl tokio neveikimo pasekmių, kurios šiuo atveju įvertintos, kaip minėta, CPK 95 straipsnio pagrindu.

26.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

28.       Kaip minėta, įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis yra neįvykdyta ir nevykdoma. UAB „Baltfortas“ vadovas A. A. teismui pateikė 2021 m. gegužės 31 d. pranešimą dėl įmonės nemokumo, nurodydamas, kad įmonė negali atkurti veiklos, sumokėti skolų; jog nesudarius susitarimo dėl pagalbos, nepriėmus sprendimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, bus kreipiamasi į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 13 d. pranešimą dėl įmonės nemokumo, nurodydamas kad įmonė nemoki ir sumokėti 5 000 Eur ekspertizės išlaidų neturi galimybės, taip pat kad vyksta pakartotinis įmonės bankroto iškėlimo procesas. 2021 m. gruodžio 12 d. pranešime taip pat nurodoma, kad įmonė nemoki, neturi galimybės įvykdyti 2021 m. balandžio 19 d. nutarties. Tačiau, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-742-265/2021 pareiškėjo UAB „Baltfortas“ direktoriaus A. A. pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo paliktas nenagrinėtas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nauja nemokumo byla įmonei nebuvo inicijuota.

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių pranešimų apie BUAB „Baltfortas“ nemokumą teikimas suponuoja prielaidą, kad įmonė iš esmės siekia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau, viena vertus, tokio prašymo neformuluoja, kita vertus, apelianto pateikti įmonės finansiniai duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl įmonės nemokumo (nors išsamus įmonės finansinės padėties vertinimas (ne)mokumo prasme nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), neinicijuoja nemokumo bylos iškėlimo teisme ar įmonės nemokumo proceso neteismine tvarka. Be to, pagal pateiktus duomenis įmonė turėjo tiek piniginių lėšų banko sąskaitose, tiek turto, tačiau neteikiama argumentų, kodėl iš šios turtinės masės bent iš dalies nebuvo vykdoma įsiteisėjusi 2021 m. balandžio 19 d. nutartis. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad apeliantas, kaip įmonės vadovas, nurodo deklaratyvias įsiteisėjusios nutarties nevykdymo priežastis ir tiesiog nevykdo įsiteisėjusios nutarties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam nustatytų aplinkybių vertinimui, lemiančiam pagrindą nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje nurodytus veiksmus laikyti piktnaudžiavimu procesu ir atitinkamai skirti baudą įsiteisėjusios nutarties nevykdančiam juridinio asmens vadovui. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo priešingoms išvadoms.

30.       Remiantis CPK 106 straipsnio 3 dalimi baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų. Todėl baudos dydžio aspektu neturi teisinės reikšmės įmonės finansinė padėtis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nesutikdamas su baudos dydžiu apeliantas neteikia duomenų apie savo turtinę padėtį, nenurodo, kokio dydžio bauda būtų adekvati ir proporcinga nagrinėjamu atveju.

31.       Kiti skundo argumentai nelemia kitokio nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos vertinimo ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atmesdamas apelianto prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja