Civilinė byla Nr. 2-45-785/2013
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02054-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija
(S)
42.; 42.4.; 42.10.; 42.11.4.;116.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 22 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei,
dalyvaujant ieškovui Ž. B., ieškovo Ž. B. atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovui G. K., atsakovo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl sumokėto avanso, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo G. K. priešieškinį ieškovui Ž. B. dėl Ž. B. pripažinimo kaltu neįvykdžius preliminariosios sutarties ir sumokėto avanso palikimo atsakovui kaip netesybų.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
ieškovas Ž. B. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui G. K., prašydamas priteisti 10000 Lt negrąžinto avanso, 247,95 Lt palūkanų, 3000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2010-10-01 su atsakovu sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią, ieškovas įsipareigojo už 100000 Lt nupirkti 10 arų žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovas ją parduoti. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 10000 Lt avansą. Sudarius sutartį paaiškėjo, kad 10 arų sklypo dalį dar reikia atidalinti iš 20 arų žemės sklypo, todėl šalys susitarė, kad tai turi būti padaryta iki 2011 m. pabaigos. 2011-05-10 šalys pasirašė dar vieną sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atidalinti žemės sklypą ir parengti detalųjį sklypo planą per 2011 metus, o to nepadarius – grąžinti ieškovui sumokėtą avansą. 2011 m. pabaigoje ieškovui kreipusis į atsakovą paaiškėjo, kad iki metų pabaigos atsakovas įsipareigojimų neįvykdys, todėl ieškovas ėmė ieškoti kitų žemės sklypų. 2012 m. pradžioje paaiškėjo, kad žemės sklypo detaliojo planavimo procedūra nėra užbaigta, sutarta ieškovui parduoti žemės sklypo dalis atidalinta nėra, todėl ieškovas pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Kadangi atsakovas atsisakė tai padaryti, avansas išieškotinas teismine tvarka, o taip pat už be pagrindo įgytų pinigų sumą skaičiuotinos ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. palūkanos, t.y. 247,95 Lt iki kreipimosi į teismą dienos bei 5 proc. palūkanos nuo bylos iškėlimo iki visiško avanso grąžinimo. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3000 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos jis patyrė 2010-11-28 sumokėdamas architektei už perkamame žemės sklype planuojamo statyti gyvenamojo namo techninio projekto parengimą. Pažymėjo, jog atsakovas nuslėpė nuo jo, kad parduodamam žemės sklypui yra įregistruota hipoteka.
Atsakovas G. K. priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir palikti jam ieškovo sumokėtą 10000 Lt avansą kaip netesybas už sutarties nevykdymą. Nurodė, jog 2010 m. paskelbė apie jam ir sutuoktinei S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei kartu su sutuoktinės seserimi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 20 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą. Į skelbimą atsiliepė ieškovas, atsakovas paaiškino jam, kad sklypas yra įkeistas bankui, tačiau banko atstovai duos sutikimą sklypą parduoti su sąlyga, kad už sklypą gauti pinigai bus sumokėti bankui. Ieškovas dėl to neprieštaravo, tačiau norėjo įsigyti tik 10 arų žemės sklypą. Atsakovas sutiko parduoti dalį žemės sklypo, todėl šalys pasirašė preliminarią sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė ir dėl to, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo parduoti žemės sklypo, jis grąžins ieškovui avansą, o ieškovui atsisakius pirkti žemės sklypą, sumokėtas avansas liks atsakovui. Po sutarties pasirašymo 2010-11-21 atsakovas užsakė ir gavo sutapdintą inžinerinį topografinį planą, pagal kurį pasiūlė ieškovui pasirinkti jam labiau patinkantį sklypą. Ieškovas išsirinko sklypą Nr. 3 ir paprašė, kad sudarant pagrindinę sutartį žemės sklypo kaina būtų nurodyta ne 100000 Lt, o 30000 Lt. Atsakovui nesutikus, ieškovas pareiškė, kad nebenori pirkti sklypo, esančio bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, todėl nusprendė pagrindinę sutartį sudaryti tik po to, kai sklypas bus atidalintas ir parengtas jo detalusis planas. Įvertinę jog tokios procedūros užtrunka apie pusę metų, šalys 2011-05-10 pasirašė dar vieną sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parengti detalųjį planą ir atidalyti sklypą per 2011 m. Vykdydamas sutartį atsakovas 2011-11-03 su IĮ „Geolinija“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, parengimo. 2011-11-08 SMS žinute informavo ieškovą, kad sklypo atidalijimas bus baigtas laiku, nes visi dokumentai jau derinami savivaldybės administracijoje. 2011-12-22 SMS žinute informavo ieškovą, kad detalusis planas jau parengtas. 2011-12-29 žemės sklypo detalusis planas buvo pateiktas savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti. Ieškovas į minėtus atsakovo pranešimus nereagavo, nereagavo ir į 2012-01-25 siųstą žinutę, kurioje atsakovas informavo ieškovą, jog visi dokumentai paruošti ir reikia aptarti tolimesnius veiksmus. Ieškovas tik 2012 m. balandžio mėn. paskambino ir pažadėjo atvykti į Lietuvą sudaryti sandorio. Ruošdamasis sandoriui atsakovas 2012-04-13 gavo iš banko sutikimą dėl žemės sklypo pardavimo, tačiau atvykęs ieškovas paprašė palaukti iki gegužės mėnesio vidurio, nes tuo metu neturėjo pinigų galutiniam sandoriui sudaryti. Nuo 2012-05-08 iki 2012-05-18 atsakovas rašė ieškovui SMS žinutes, kuriomis ragino nurodyti, kada bus sudaroma pagrindinė sutartis, tačiau ieškovas į žinutes neatsakė. Ieškovui ir toliau nebendradarbiaujant atsakovas 2012-06-12 išsiuntė rašytinį raginimą per 10 dienų sudaryti pagrindinę sutartį. Tik po šio raginimo ieškovas atvyko pas atsakovą ir pareiškė, kad sklypo nebepirks ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas atsisakė tai padaryti, kadangi sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė ieškovas, jis savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį įvykdė, todėl avansas turi likti jam kaip netesybos. Taip pat nurodė, jog ruošdamasis pagrindinės sutarties sudarymui patyrė 10160,47 Lt nuostolių, o ieškovo reikalavimas dėl 3000 Lt nuostolių visiškai nepagrįstas, nes jis pats atsisakė sudaryti sutartį, be to, nepateikė jokio techninio statinio projekto, už kurį neva sumokėjo šią sumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinį prašė atmesti ir tenkinti jo priešieškinį.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė su priešieškiniu nesutinkantis, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės. Šalys buvo susitarę dėl sąlyginio termino iki 2011-12-31 atidalyti žemės sklypą, todėl šiai sąlygai neatsiradus, visa rizika ir pasekmės tenka atsakovui, kuris buvo įsipareigojęs iki numatyto termino atidalyti žemės sklypą. Nurodė, jog atsakovas netinkamai aiškina žemės sklypo atidalijimo sąvoką siedamas ją su žemės sklypo plano parengimu. Nurodė, jog detalusis planavimas susideda iš parengiamojo etapo, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo, teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapo ir baigiamojo etapo, kuris savo ruožtu susideda iš teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos, tvirtinimo stadijos ir registravimo teritorijų planavimo registre. 2011-12-29 atsakovas tik pateikė detalųjį planą savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti, t.y. tebuvo pradėtas baigiamasis etapas, kuris negarantavo, jog planavimo dokumentas bus įregistruotas. Atsakovo žemės sklypo atidalijimo dokumentas buvo patvirtintas tik 2012-03-02, o įregistruotas teritorijų planavimo registre nuo 2012-03-15. Visa tai patvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes jis neįvykdė šalių susitarimo nustatytu terminu, todėl turi pareigą grąžinti ieškovui šio sumokėtą avansą.
Teismo posėdyje dalyvavęs ieškovas Ž. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. susitarė su atsakovu dėl žemės sklypo pirkimo ir perdavė 10000 Lt avansą, pasirašė preliminarią sutartį, kurioje termino per kurį sudarys pagrindinę sutartį nenumatė, tačiau žodžiu buvo sutarę, kad maždaug per pusę metų. Paaiškėjus, kad sklypą reikia atidalinti, atsakovas bylinėjosi dėl to paties sklypo, tačiau patikino ieškovą, kad per pusę metų sklypo atidalijimo dokumentai bus paruošti, todėl 2011 m. gegužės mėn. šalys pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo paruošti dokumentus per 2011 metus. Tačiau ir per 2011 m. atsakovui dokumentų sutvarkyti nepavyko, todėl ieškovas 2012 m. žiemą pas jį nuvyko ir pasakė, kad sklypo nebepirks. Pasiūlė atsakovui pasilikti 4000 Lt iš perduoto avanso, nes buvo sutarę, kad sandorio sudarymo išlaidas apmokės per pusę, o taip pat atsakovas mokėjo už medžio nupjovimą ruošiamame parduoti žemės sklype. Tačiau atsakovas su pasiūlymu nesutiko, avanso negrąžino. Ruošdamasis sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ieškovas kreipėsi į architektę dėl namo projekto parengimo, avansu sumokėjo architektei 3000 Lt, tačiau neįsigijus sklypo šio projekto nebepanaudos, todėl mano, kad tai yra jo nuostoliai, kuriuos turėtų padengti atsakovas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Linas Žukauskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes jis neįvykdė savo įsipareigojimo iki 2011-12-31 atidalyti žemės sklypą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti sumokėtą avanso sumą. Taip pat nurodė, kad atsakovo reikalaujami nuostoliai susideda iš atsakovo išlaidų, susijusių su žemės sklypo atidalijimu, tačiau šiai dienai jis siūlo tą atidalytą žemės sklypą parduoti, kuris kaip atskiras turtinis vienetas turi didesnę vertę rinkoje. Todėl atsakovo išlaidos, kuriomis buvo padidinta jo turto vertė, negali būti laikomos jo nuostoliais.
Teismo posėdyje atsakovas G. K. ieškinį prašė atmesti ir tenkinti jo priešieškinį. Nurodė, kad 2010-10-01 į jo skelbimą, jog parduoda 20 arų žemės sklypą, atsiliepė ieškovas, kuris atvyko su sutuoktine, apžiūrėjo sklypą, viską aptarė. Po kurio laiko ieškovas atvyko vėl ir paklausė ar neparduotų 10 arų žemės sklypo, sutiko apmokėti visas su tuo susijusias išlaidas, todėl atsakovas sutiko ir tą patį vakarą šalys pasirašė preliminarią sutartį. Kadangi ieškovas norėjo pas notarę rašyti mažesnę nei mokama sklypo kainą, atsakovas su tuo nesutiko, nes pirmiausia turėjo pasiūlyti pirkti sklypo dalį bendraturčiams, tada sutarė, jog sklypą atidalins, o ieškovas apmokės visas išlaidas. Tada jam kilo problemų su sklypo bendraturčiais, todėl savivaldybės leidimą rengti detalųjį planą gavo tik 2011 m spalio mėnesį, teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas 2011-12-05. 2011-12-29 atsakovas parašė prašymą, kad patvirtintų ir įregistruotų sklypą. 2012-01-05 atsakovas jau žinojo, kad sklypas įregistruotas, todėl susitarė dėl kadastrinių matavimų ir kadastrinių bylų. Apie tai informavo ieškovą, kuris nurodė, kad grįš balandžio mėnesį. Balandžio mėnesį ieškovas atvažiavo, bet sakė negalintis tuo metu sudaryti pagrindinės sutarties, paprašė viską dar atidėti. Nesulaukdamas iš ieškovo žinių atsakovas 2012-06-12 išsiuntė ieškovui raginimą, po kurio išsiuntimo ieškovas atvažiavo ir pareiškė sklypo nebepirksiantis.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Vidas Peikštenis ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovo išlaidos, patirtos atidalijant žemės sklypą tokiu būdu, kaip to norėjo ieškovas, rodo, jog atsakovas rengėsi pagrindinės sutarties sudarymui, todėl ieškovui atsisakius sudaryti sandorį, šios išlaidos laikytinos atsakovo patirtais nuostoliais. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sklypas iš tiesų buvo atidalytas, o ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes pasikeitė jo planai. Nesutiko su reikalavimu dėl 3000 Lt nuostolių atlyginimo, nes pateiktas projektas yra su klaidomis, projekto nebuvo galima padaryti neturint žemės sklypo, todėl spręstina, jog šis dokumentas nevertas 3000 Lt ir šios išlaidos tenka pačiam ieškovui. Kadangi būtent ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes pasikeitė jo planai, jis turėtų atlyginti visus atsakovo nuostolius.
Liudytoja I. K. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas kreipėsi į ją dėl namo ir ūkinio pastato projekto, atsinešė pavyzdį, kokio maždaug projekto norėtų, ir žemės sklypo planą. Ji sudarė visą ūkinio pastato techninį projektą, o gyvenamojo namo projekto neužbaigė, nes ieškovas nepateikė žemės sklypo dokumentų, nes dėl žemės kilo kažkokie konfliktai tarp ieškovo ir atsakovo. Nurodė, jog byloje esantis gyvenamo namo projektas yra padarytas maždaug 70 procentų, o ūkinio pastato projekto baigtumas yra 100 procentų, kadangi pagrindinis darbas ir yra kūrybinis darbas, derinant su klientu jo pageidavimus, galimybes ir kt. Projektas skirtas konkrečiam žemės sklypui, tačiau projektas nebuvo užbaigtas, nes nebuvo galima jo „pririšti“ prie konkretaus sklypo, kadangi ieškovas to sklypo nebeįsigijo. Tą patį projektą panaudoti kitame žemės sklype gal ir būtų galima, tačiau su atitinkamais pataisymais. Patvirtino, jog atliktas darbas atitinka ieškovo sumokėtą 3000 Lt sumą.
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, jog šalys 2010-10-01 pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypo dalį (10 arų), esančio (duomenys neskelbtini) už 100000 Lt, o ieškovas įsipareigojo nupirkti minėtą žemės sklypą. Preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 10000 Lt avansą, o taip pat šalys susitarė, jog atsakovas netesėjęs įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, grąžins avansą ieškovui, o šis atsisakęs sandorio – praras avanso įmoką (8 b. l.). 2011-05-10 šalys pasirašė dar vieną sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui per 2011 m. parengti detalųjį žemės sklypo planą ir atidalinti 10 arų sklypą iš jam priklausančios 20 arų namų valdos. Netesėjęs šio įsipareigojimo atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal 2010-10-01 preliminarią sutartį ieškovo sumokėtą avansą, o ieškovas įsipareigojo apmokėti detaliojo plano parengimo išlaidas (9 b. l.).
Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties šalys preliminariojoje sutartyje turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, pasibaigia prievolė ją sudaryti (CK 6.165 str. 5 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Kasacinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Byloje kilo ginčas dėl to, kuri šalis yra atsakinga už tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis ir atitinkamai atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius.
2010-10-01 preliminarioje sutartyje šalys nenumatė termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl turėtų būti taikoma bendra Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 3 d. nustatyta taisyklė, kad tokia sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011-10-01. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys tarėsi pagrindinę sutartį sudaryti per pusę metų, tačiau to nepadarius 2011-05-10 buvo pasirašyta kita sutartis, papildanti šalių sudarytą preliminarią sutartį (toliau – preliminarios sutarties papildymas). Iš pastarosios sutarties turinio bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys pagrindinės sutarties sudarymo terminą susiejo su papildomų atsakovo įsipareigojimų įvykdymu, o būtent su 10 arų žemės sklypo atidalijimu iš atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės bei šio žemės sklypo detaliojo plano parengimu iki 2011 metų pabaigos, t.y. 2011-12-31. Ieškovo teigimu atsakovas šio įsipareigojimo nustatytu terminu neįvykdė, todėl jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, atsakovo teigimu jis minėtą įsipareigojimą įvykdė, todėl ieškovas sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė nepagrįstai.
Detaliojo planavimo dokumentų rengimo taisykles bei procesą nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 25 str. 1 d. detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Baigiamasis etapas, kuris aktualus šioje byloje, savo ruožtu susideda iš 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos - viešo svarstymo, derinimo su institucijomis, ginčų nagrinėjimo; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijos - tikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimo ir registravimo teritorijų planavimo registre.
Iš byloje esančių dokumentų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011-10-27 atsakovas kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (151-153 b. l.). 2011-10-28 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pavesta architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimą (157 b. l.). 2011-11-04 parengti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo reikalavimai, kurie 2011-11-08 išsiųsti atsakovui (154-156 b. l.). 2011-11-03 atsakovas sudarė sutartį su IĮ „Geolinija“, kuri įsipareigojo parengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir topografinį planą (duomenys neskelbtini), parinkti projekto bylą iki 2013-01-30 (25 b. l.). 2011-12-29 Mažeikių rajono savivaldybės administracija grąžino atsakovui suderintą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (60 b. l.). 2012-01-05 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-41 patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, atidalinti bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). 2012-01-11 Mažeikių rajono savivaldybės administracija išsiuntė atsakovui minėto įsakymo kopiją, rašte nurodė, jog žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, įregistruotas Mažeikių r. sav. Administracijos Teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. 008613000888 (61 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kaip atskiras nuosavybės teisės objektas 0,10 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2012-03-15 remiantis 2012-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-273 (11-12 b. l.).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad 2011-12-31 žemės sklypas dar nebuvo atidalintas ir detaliojo planavimo procedūra nebuvo pabaigta, į atsakovo paaiškinimus, kad jam buvo žinoma apie tai, kad detaliojo planavimo procesas gali užtrukti apie pusę metų, į tai, kad įsipareigojimą atidalyti žemės sklypą ir parengti jam detalųjį planą atsakovas pasirašė 2011-05-10, o į Mažeikių savivaldybę dėl leidimo rengti planą kreipėsi tik 2011-10-27, į IĮ „Geolinija“, teikiančią detaliųjų planų rengimo paslaugas kreipėsi 2011-11-03, sutartyje su minėta įmone buvo sutarę, jog ši parengs reikiamus dokumentus iki 2013-01-30, teismas sprendžia, jog būtent atsakovas nors ir atliko veiksmus, kuriais siekė įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal preliminarios sutarties papildymą, būdamas pakankamai informuotas apie tokių procesų trukmę, galimus trukdžius, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, per vėlai ėmėsi aktyvių veiksmų savo įsipareigojimams įgyvendinti ir dėl to nustatytu terminu, t.y. 2011-12-31, nebuvo įvykdęs įsipareigojimo parengti žemės sklypo detalųjį planą ir atidalyti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės. Nors atsakovas teigė, kad pagrindinė sutartis galėjo būti sudaryta dar 2010 m. pabaigoje ir nebuvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovas pareikalavo sklypą atidalyti, atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu sutiko ir pasirašė įsipareigojimą sklypą atidalyti laisva valia. Pažymėtina, kad paties atsakovo teigimu aplinkybė, jog ieškovas nori atidalyto žemės sklypo paaiškėjo dar 2010 m. gruodžio mėnesį (141 b. l.), tačiau nei iki 2011-05-01, kada buvo pasirašytas preliminarios sutarties papildymas, nei iki 2011-10-27, kada kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo rengti sklypo planą, jokių veiksmų dėl sklypo atidalijimo atsakovas neatliko. Ir nors po šalių sutarto termino atsakovas ir įvykdė savo įsipareigojimus ir atliko kitus veiksmus, kurie patvirtina atsakovo ketinimus sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas pažeidė šalių susitarimą, per nustatytą terminą neparengė reikiamų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl spręstina, jog pagrindinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės.
Kadangi pagrindinė sutartis per šalių nustatytą terminą negalėjo būti sudaryta, nes atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal preliminarios sutarties papildymą, ieškovo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovu pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Todėl ieškovas Ž. B. 2012 m. pradžioje pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovu.
Tuo atveju, kai pagrindinė sutartis nėra sudaroma ne dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, priešinga šalis laikytina nepagrįstai praturtėjusia ir privalo grąžinti visą preliminarios sutarties pagrindu gautą sumą (CK 6.237 str.), todėl atsakovas, neįvykdęs preliminarios sutarties papildyme prisiimto įsipareigojimo, privalo grąžinti ieškovui pagal 2010-10-01 preliminarią sutartį sumokėtą 10000 Lt avansą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.240 str. 1 d. už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą.
Nustačius, kad atsakovas savo įsipareigojimą atidalyti žemės sklypą ir parengti jo detalųjį planą turėjo įvykdyti iki 2011-12-31, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas jau tuo metu turėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, tačiau apie tai, kad nesudarys pagrindinės sutarties pranešė atsakovui 2012 m. pradžioje, tikslesnė data bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, teismas laiko, kad ieškovo nurodyta 2012-02-01 data, nuo kurios skaičiuotinos penkių procentų palūkanos už nepagrįstai atsakovo gautus ir negrąžinamus pinigus, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kadangi atsakovas jau 2012-01-01 žinojo, kad savo įsipareigojimo neįvykdė ir jam ieškovo perduoti pinigai yra be pagrindo įgytas turtas. Todėl ieškovui iš atsakovo už be pagrindo įgytą 10000 Lt sumą priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo 2012-02-01 iki 2012-07-30, iš viso už 181 dienas, t.y. 247,95 Lt.
Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą avanso sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2012-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3000 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos jis patyrė 2010-11-28 sumokėdamas architektei už ketinamame pirkti žemės sklype planuojamo statyti gyvenamojo namo techninio projekto parengimą. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nes jo nuomone ieškovo pateiktas statinio projektas nevertas sumokėtų 3000 Lt, be to, neaišku kokiame sklype turėjo būti statomas namas pagal pateiktą projektą, neaišku, kas šio projekto autorius.
Byloje nustatyta, jog ieškovas Ž. B. po preliminarios sutarties pasirašymo 2010-11-25 sudarė autorinę projektavimo darbų atlikimo sutartį su architekte I. K., kuri įsipareigojo parengti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) techninį projektą (113 b. l.). Ieškovas pagal šią sutartį 2010-11-28 sumokėjo I. K. 3000,00 Lt avansą (10 b. l.). I. K., vykdydama sutartį parengė dalinį gyvenamojo namo techninį projektą ir visą ūkinio pastato techninį projektą (52-59 b. l.).
Atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus, į liudytojos I. K. parodymus, kad byloje esantis statinio techninis projektas yra jos autorinis kūrinys, kuris buvo suprojektuotas būtent žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) į tai, kad šio gyvenamojo namo projekto baigtumas yra apie 70 proc., o ūkinio pastato 100 proc., todėl ieškovo sumokėtas avansas atitinka atlikto darbo vertę, į tai, kad sukurtas projektas gali būti panaudotas kitame žemės sklype tik padarius atitinkamus pakeitimus ir taisymus, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas užsakė ketinamo pirkti žemės sklype planuojamo statyti namo ir ūkinio pastato techninį projektą, už kurį avansu sumokėjo 3000 Lt, todėl nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovo kaltės ir neįsigijus žemės sklypo, kuriam buvo suprojektuoti statiniai, ieškovo sumokėti 3000 Lt už šį projektą, pripažintini jo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo kaltės. Todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.165 str. 4 d.).
Teismui konstatavus, kad kaltoji šalis dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra atsakovas, jo priešieškinio reikalavimai dėl avanso jam palikimo kaip netesybų už sutarties neįvykdymą, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 397,44 Lt žyminio mokesčio (7 b. l.) ir 4329,14 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (106-112, 174-178 b. l.), iš viso 4726,58 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovo taip pat priteistina 34,48 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 3 d. ir 88 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti.
Priteisti ieškovui Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) avanso;
247,95 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis litus 95 ct) palūkanų;
5 proc. metines palūkanas už priteistą 10000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) nuostolių atlyginimo;
4726,58 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis litus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 34,48 Lt (trisdešimt keturis litus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Ramūnas Antanavičius