Baudžiamoji byla Nr. 1-911-865/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41658-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;

 (S)

1.2.4.6.2.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,

kaltinamajam A. V., nukentėjusiajam S. M., jo atstovei advokatei Danuta Cytovič, vertėjaujant Nataljai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, teistas: 

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį – paskirta 8 MGL (1040,00 Eur), bauda sumokėta 2012 m. spalio 12 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. V. 2021-11-22 apie 12.00 val. UAB „D.“ statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė S. M. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. M. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad buvo sumuštas S. M.. Viskas vyko darbe, statybų objekte. Jis nepraleido pro duris norėjusio išeiti S. M., kadangi tuo metu aplink jas dirbo. Kai nepraleido, S. M. jį su durimis nubloškė bei puolė už atlapų. Kai jį nubloškė, jis atsitrenkė į durų „angokraštį“. Kai jis puolė aiškintis, tada S. M. už rankos apsuko jį ir numetė ant pirmos laiptų pakopos. Tuomet jis buvo S. M. prispaustas ir mušamas į įvarias kūno vietas. Toje patalpoje nieko daugiau be jų nebuvo. Jis kitą dieną nuėjo parašyti pareiškimo į policiją, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Antrojo teisiamojo posėdžio metu A. V. šiuos parodymus pakeitė ir kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad įvykus žodiniam konfliktui darbe jis pirmas S. M. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir tik po to tarp jų įvyko grumtynės. Pasielgė impulsyviai ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Jie susitaikė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. M. parodė, kad su kaltinamuoju dirbo statybos darbus viename objekte. Jam įvykio dieną apie 12 val. paskambino viršininkas, paprašė atnešti automobilio raktus, todėl jis greitai nusileido į pirmą aukštą. Durys buvo uždarytos, toje vietoje dirbo palypėjęs ant pakylos A. V.. Jis A. V. pasakė, kad nori praeiti, nes viršininkas laukia. A. V. liepė laukti, kol pabaigs. Tada jis dar kartą paprašė A. V. ir pravėrė duris. A. V. pradėjo keiktis, koja paspyrė duris ir užtrenkė. Praverti duris mėgino apie keturis kartus. Kažkuriuo metu, kai jis bandė praverti duris, A. V. nušoko nuo pakylos ir netikėtai trenkė jam į nosį. Jis A. V. su koja nustūmė nuo savęs. Jam pradėjo tekėti iš nosies kraujas. Kol jis valėsi kraują, pamatė, kad A. V. vėl jį ruošiasi pulti, tada jis antrą kartą jį nustūmė. Po to jis su A. V. pargriuvo ant žemės, bet A. V. nesiliovė, norėjo vėl jam suduoti, tačiau vėl nusistūmė A. V. nuo savęs ir greitai išėjo į lauką. Ten jo laukė viršininkas A. Š.. Viršininkui iš karto pasakė kaip viskas buvo. A. Š. matė, kad jo veidas buvo kruvinas. Paties įvykio be jų niekas daugiau nematė. Kaltinamajam atleido, susitaikė. Taip pat pareiškė, kad atsakė civilinio ieškinio.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju dirbo tame pačiame objekte, tačiau paties įvykio nematė. Eidamas pro šalį girdėjo „rėkavimus“, tačiau nesustojo ir nuėjo toliau link automobilio. Būdamas prie automobilio paskambino S. M., kad pastarasis ateitų pas jį, ir gal po 5 min. S. M. pasirodė su kruvina nosimi ir lūpa. S. M. jam pasakė, kad susistumdė su A. V. ir  A. V. kumščiu trenkė jam į veidą. Ar jie tarpusavyje susistumdė, jis nematė. S. M. iš nosies kraujas stipriai nebėgo, tačiau matėsi pats kraujas ant veido ir ant rankų. Kaip suprato iš S. M. pasakojimo, S. M. norėjo išeidinėti iš laiptinės, A. V. dirbo prie durų ir jo nepraleido, jis bandė atidaryti duris ir įvyko konfliktas po ko A. V. trenkė jam su kumščiu į veidą. Po įvykio jis kalbėjosi ir su A. V.. A. V. jam sakė, kad trenkė S. M.. Įvykio vietoje, kaip suprato iš jų pasakojimo, jie buvo tik dviese. A. V. išėjo iš darbo savo noru ir šiuo metu ten nebedirba. 

Iš nukentėjusiojo S. M. 2021-11-30 protokolo-pareiškimo matyti, kad S. M. pranešė, kad 2021-11-22 apie 12.00 val. darbovietėje MB „V.“ jį sumušė jo bendradarbis (tikslių jo duomenų nežino) – vieną kartą sudavė į nosį. Į jokią medicininę įstaigą nesikreipė. (b. l. 1) Policijos pareigūno vyresniojo tyrėjo A. Š. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad vadovaujantis BPK 166 straipsniu 2021-11-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Iš policijos pareigūno vyresniojo tyrėjo A. Š. 2021-11-30 tarnybinio pranešimo dėl įvykio vietos matyti, kad nagrinėjant S. M. pareiškimą nustatyta, kad įvykis įvyko 2021-11-22, į policiją buvo kreiptasi 2021-11-30, todėl apžiūrėti įvykio vietą nėra tikslinga, kadangi aptikti ar užfiksuoti nusikaltimo pėdsakų neįmanoma. Įvykis įvykdytas viešoje vietoje. (b. l. 7)

Iš policijos pareigūno tyrėjo R. O. 2022-01-10 akistatos protokolo matyti, kad tiek S. M., tiek A. V. nurodė, kad vienas kitą pažįsta iš darbinės aplinkos. Apie 2021-11-22 įvykio aplinkybes A. V. parodė, kad kai jis atlikinėjo darbus, S. M. pasakė duoti kelią. Jis pastarajam atsakė, kad palauktų dar 5 min. ir tada praleis, nes kitaip sugadins sieną. S. M. atsakė, kad nesutinka, nes viršininkas laukia. A. V. jam atsakė, kad nepraleis, kol nebaigs darbų. A. V. teigė, kad S. M. bandė kokius 4 kartus praeiti pro duris, po to pastūmė dar stipriau duris, dėl ko jis nukrito nuo polistirolo pakylos ir atsitrenkė į durų angoškraštį. Po to S. M. jį užsipuolė ir prispaudęs viena ranka sudavė smūgių į įvarias kūno vietas. Kai jį atsistūmė ir S. M. išbėgo iš laiptinės. S. M. nesutiko su A. V. nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad bandė keletą kartų praverti duris, sakė A. V., kad jo laukia viršininkas, kadangi jam turėjo paduoti automobilio raktelius. A. V. jo niekaip nepraleido. Jis tą penktą kartą, kai bandė atidaryti duris, šiek tiek stipriau pastūmė duris ir nežymiai pastūmė polistirolą ant kurio stovėjo A. V.. Priešingai nei teigia A. V., A. V. nenukrito, o pats nuo jo nušoko, ir tada vieną kartą trenkė jam į veidą, į nosį. Jis jo išsigando, todėl koja jį atstūmė nuo savęs. A. V. vėl jį puolė, jis nespėjo jo atstumti ir tada abu parkrito ant grindinio. Vienas į kitą buvo įsikibę, jokių smūgių nebuvo. Jis A. V. sakė apsiraminti, tačiau šis neapsiramino, bet jam pavyko jį nuo savęs atstumti ir tada greitai išėjo iš įvykio vietos. Taigi po akistatos tarp  A. V. ir  S. M. prieštaravimų pašalinti nepavyko. (b. l. 76-78)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-26 specialisto išvadoje nurodyta, kad A. V. buvo padaryti odos nubrozdinimai dešiniame klube, dešiniame pakinklyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2021-11-22 ir nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad odos nubrozdinimas kairiame pakinklyje galėjo padarytas kietu, buku, briauną turinčiu daikto poveikiu, o odos nubrozdinimas dešiniame klube galėjo būti padarytas griūnant ar atsitrenkiant į kietą, ribotą paviršių turintį daiktą. (b. l. 195-197)

A. V. 2021-11-23 protokolu-pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį S. M. atžvilgiu, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuroro M. Zupkausko 2022-01-28 nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas S. M. buvo nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalį 7 punktą, 212 straipsnio 1 punktą, kadangi A. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl to, kad S. M. gynėsi būtent nuo A. V. veiksmų, tai darė neperžengdamas būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnis). Nutarimas nebuvo apskųstas iki nuosprendžio priėmimo nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. (b. l. 157-159)

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu suduodamas S. M. smūgį į veidą, sukėlė fizinį skausmą S. M..

Nors kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu neigė kaltę, tačiau antrojo teisiamojo posėdžio metu parodymus pakeitė iš esmės ir kaltę pripažino visiškai bei patvirtino, kad įvykus žodiniam konfliktui jis pirmas sudavė smūgį S. M. į veidą, dėl ko vėliau S. M. jį su kojomis atstūmė nuo savęs ir jie po to nukrito ant žemės. Šiais teisiamojo posėdžio metu pakeistas kaltinamojo parodomais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi visų pirma, nukentėjusysis S. M. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad tarp jo ir A. V. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad A. V., dirbdamas prie išėjimo durų, jam neleido pro jas išeiti, o jam pabandžius, A. V. nušoko nuo pakylos, ant kurios jis tuo metu dirbo, ir iš karto sudavė smūgį jam į veidą, po ko pasipylė iš nosies kraujas. Taip pat nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad po šių kaltinamojo veiksmų, jis jį su kojomis pora kartų nustūmė nuo savęs, kad buvo nukritę ant grindų, tačiau smūgių kaltinamajam nesudavė, kadangi jie vienas į kitą tiesiog buvo įsikibę. Taigi nukentėjusiojo S. M. parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-26 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. V. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame klube ir dešiniame pakinklyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2021-11-22 ir nemažiau kaip dviem trauminiai poveikiais. Taigi sugretinus specialisto išvadą su A. V. pirminiais parodymais matyti, kad būtent A. V. parymai prieštaravo specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms, kadangi A. V., iki parodymų pakeitimo teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad jis patyrė daugybę smūgių į įvarias kūno vienas, kai tuo tarpo specialistas nustatė tik du sužalojimus ant A. V. kojų – minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad vienas padarytas odos nubrozdinimas kairiame pakinklyje galėjo padarytas kietu, buku, briauną turinčiu daikto poveikiu, o odos nubrozdinimas dešiniame klube galėjo būti padarytas griūnant ar atsitrenkiant į kietą, ribotą paviršių turintį daiktą. Kitaip tariant, vienas nubrozdinimas galėjo būti griuvimo pasekmė, o kitas galėjo būti padarytas, kaip parodė nukentėjusysis, jam koja nustumiant nuo savęs A. V.. Taigi specialisto išvada patvirtino būtent ne kaltinamojo pirminius parodymus, o būtent nukentėjusiojo. Pažymėtina ir tai, kad S. M. parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai, kad jis nors ir nematė paties įvykio, tačiau matė S. M. kruviną veidą, kai jis išėjo iš objekto. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir jo parodymus laiko patikimais, be to, fizinio smurto panaudojimą prieš aplinkybę taip pat vėliau patvirtino kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. 

Taigi teismas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmąją kaltinamojo įvykio versiją atmeta ir ja nesivadovauja, kadangi ji buvo paneigta prieš tai aptartais nukentėjusiojo, liudytojo parodymais bei specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis bei pripažįsta įrodyta aplinkybe, kad būtent A. V. pats primas savo veiksmais (smūgiu nukentėjusiajam į veidą) sukėlė fizinį skausmą S. M. būtent nagrinėjamo įvykio metu. Taigi A. V. kaltę įrodo prieš tai paminėtų įrodymų grandinė.

Kaltinamojo A. V. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, ir kad dėl to jis pajus fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. 

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nukentėjusysis S. M. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi jis su A. V. susitaikė. Taip pat atsiėmė civilinį ieškinį.

BK 38 straipsnio nuostatos reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo poziciją, nukentėjusiojo prašymą, nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. V. susitaikė su nukentėjusiuoju S. M.. S. M. jam atleido. Nukentėjusysis S. M. taip pat pateiktame prašyme nurodė, kad atsisako nuo pareikšto civilinio ieškinio. Tiriant V. Ž. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje nors ir buvo teistas, tačiau prieš beveik 10 metų, teistumas išnykęs, todėl į prieš tai padarytą nusikalstamą veiką teismas neatsižvelgia. Administracinių nusižengimų registro išrašo už 3 metus duomenimis, kaltinamasis 3 kartus baustas administracine tvarka dėl nešiurkščių administracinių nusižengimų, dvi paskirtos baudos sumokėtos, informacijos apie kitos baudos sumokėjimą nėra. Byloje nėra duomenų, kad A. V. būtų gydęsis psichikos sveikatos problemas ar gydęsis priklausomybės ligas. A. V. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimų padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas turi pagrindo manyti, kad A. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendžia, kad tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuo kurio S. M. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė. S. M. buvo supažindintas su teisinėmis šio atsisakymo pasekmėmis. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl S. M. civilinio ieškinio nutrauktinas.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. V., kad:

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Teisėja            Irma Randakevičienė