Civilinė byla Nr. 2S-581-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16121-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.9.5.; 3.3.2.4.;

                                                                      (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje 2-21021-924/2016 pagal ieškovės O. S. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims, neapreiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. N. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 1999 m. kovo 23 d. sutartį, notarinio registro Nr. 2-3365, negaliojančia iš dalies, dalyje dėl nuosavybės teisės perleidimo į 1,32 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). (pagrindas 1999 m. kovo 22 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 413), nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją, grąžinant ieškovei teisę atkurti jai nuosavybės teises į 1,32 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). (pagrindas 1999 m. kovo 22 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 413), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės O. S. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims, neapreiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. N. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 28 d. 13.15 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės O. S. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims, neapreiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. N. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, paliko nenagrinėtą.
4. Teismas įvertinęs, kad trečiojo asmens atstovė, neatvykus į parengiamąjį eismo posėdį abiem šalims, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, o tinkamai informavus abi šalis apie paskirtą teismo posėdį, į jį nei ieškovė, nei atsakovas neatvyko, negavus jokių neatvykimą pateisinančių duomenų, laikė, kad šalys neatvyko be pateisinamų priežasčių ir vadovaudamasis CPK 230 straipsnio 3 dalimi, sprendė, jog yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

5. Atskiruoju skundu ieškovė O. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pripažįsta, kad ji neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. lapkričio 28 d., o taip pat nebuvo sudariusi atstovavimo sutarties su advokatu, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai aiškino ir taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą.
2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje yra pateikęs net du atskiruosius skundus, susijus su taikos sutarties nepatvirtinimu, todėl šiuo atveju ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu. Šioje byloje ji siekia ginčą išspręsti taikiai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę.
3. Ginčo atveju tikėjosi, kad Kauno apylinkės teismo parengiamasis teismo posėdis neįvyks 2016 m. lapkričio 28 d., kadangi pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti atsakovo atskirąjį skundą ir išsiųsti jį kartu su bylą į Kauno apygardos teismą, kadangi dėl šių aplinkybių nėra galima tolimesnė proceso eiga.
6. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas E. S. prašo tenkinti ieškovės O. S. atskirąjį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, jog jis sutinka su pateiktu ieškovės atskiruoju skundu, kadangi pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis ir ieškovė stengiasi išspręsti ginčą taikiai.
7. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, jai tai pat apie jį buvo žinomo, o jokių jos neatvykimą pateisinančių byloje duomenų nėra. Tuo tarpu aplinkybė, jog teismui buvo pateiktos tvirtinti dvi taikos sutartys nėra pagrindas pripažinti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės ieškinys, abiem bylos šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės O. S. patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtu, į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį be pateisinamos priežasties neatvykus nei ieškovei, nei atsakovui. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau iki pat jo pradžios nebuvo gauta jų neatvykimą pateisinančių dokumentų, todėl laikė, kad šalys neatvyko be svarbių priežasčių. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, nurodydama, jog priimta teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi nors ji ir žinojo apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, tačiau nebuvo sudariusi atstovavimo sutarties su advokatu, tuo tarpu byloje atsakovas taip pat buvo pateikęs du atskiruosius skundus, susijusius su taikos sutarties tvirtinimu, todėl tikėjos, kad parengiamasis teismo posėdis neįvyks.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas nekyla dėl to, jog proceso šalims apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.
12. Pagal CPK 230 straipsnio 1 dalį posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tuo atveju, kai į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 230 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir tik formaliai konstatavo, jog šalys neatvyko be svarbių priežasčių, kai tuo tarpu argumentų, kurie pagrįstų tokią teismo išvadą, nenurodė. Taigi, visų pirma, parengiamajame teismo posėdyje palikti ieškinį nenagrinėtą (net ir neatvykus šalims be svarbių priežasčių) yra teismo teisė, bet ne pareiga.
13.               Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs susidariusią situaciją bei į bylą pateiktus įrodymus, taip pat neturi pagrindo sutikti, kad apeliantė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. CPK 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tai įpareigoja teismą ne vien tik formaliai vadovautis procesine norma, juo labiau, kai nagrinėjamu atveju taikyta CPK 230 straipsnio 3 dalis palikti ieškinį nenagrinėtu imperatyvo nenustato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju vien tik formaliais ir, juo labiau, neimperatyviais pagrindais palikti apeliantės ieškinį nenagrinėtą, ypač esant byloje duomenų apie bylos šalių siekį  ginčą išspręsti taikiai, nebuvo pakankamo pagrindo. Juolab, kad palikus ieškinį nenagrinėtą, apeliantė privalės iš naujo ieškiniu kreiptis į teismą ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos. Tai didintų ginčo išsprendimo trukmę, proceso dalyvių ir teismo išlaidas, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
14. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti  nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas