Civilinė byla Nr. A2-50-105/2013
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01088-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija:124.2.7.;
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 27 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Bazilius, sekretoriaujant Daivai Ozgirdienei, dalyvaujant ieškovo (trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus) atstovei advokatei J. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus) UAB „Kapitalo valda“ ieškinį (prašymą) atsakovams V. L., A. L., dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-50-105/2013 ( buvusi civilinė byla Nr. 2-1407-377/2010) ir skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ prašo priteisti iš atsakovų A. L. ir V. L. solidariai 15892,68 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, tai yra 477 Lt žyminį mokestį, 1001 Lt už teisinę pagalbą, 90 Lt už gyventojų tarnybos registrų pažymas, 172 Lt už kelionės išlaidas.
Ieškovo (trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus) UAB „Kapitalo valda“ atstovė nurodė, kad kreditorius apie Lesnickų santuokos nutraukimą nebuvo informuotas. Sužinojus faktą kreditorius pateikė pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų. Ši prievolė kyla iš santuokos metu sudarytos išperkamosios nuomos sutarties, nes santuoka tarp šalių sudaryta 2007-04-27, V. L. sudarė išperkamosios nuomos sutartį įgijo nešiojamąjį kompiuterį 2007-08-22, o santuoką nutraukė 2010-08-23. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi. Vien santuokos sudarymo faktas patvirtina, kad šalys pradėjo vesti bendrą ūkį. Kad šalys vedė bendrą ūkį po santuokos sudarymo kurį laiką, patvirtina byloje pateiktas 2009-09-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-283-140/2009. V. L. santuokos nutraukimo byloje nuslėpė faktą, kad yra prievolė bendra sutuoktinių, įgyta santuokoje. Šioje vietoje nereiškia, kad skolą prisiėmė V. L. išskirtinai sau. Byloje nėra duomenų, kad šalys turėjo asmeninių poreikių, interesų, vykdė verslą dėl ko būtų reikalingas kompiuteris asmeniniams tikslams. Šeimoje augo du nepilnamečiai vaikai, V. L. įsigijusi daiktą tikėtina parsinešė į namus ir vedant bendrą ūkį neįmanoma, kad kita šalis nežinotų apie tokią prievolę.
Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, asmeniškai (b.l.104,105).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, T. T. rajono apylinkės teisme 2010 m. rugpjūčio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-1407-377/2010 (ginčo teisenos tvarka) nutraukiant santuoką, sudarytą 2007 m. balandžio 27 d. tarp A. L. ir V. L., dėl atsakovo kaltės, V. L. pateikdama ieškinį nenurodė, kad turi skolų tretiesiems asmenims pagal 2007-08-22 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 708654452, pagal kurią išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę-nešiojamą kompiuterį HPDV2208. Šias svarbias bylai aplinkybes nuo teismo nuslėpė, todėl nebuvo išspręstas skolų padalijimo klausimas. Santuokos nutraukimo byla nagrinėta atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešus viešo paskelbimo būdu.
Ieškovas (trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus) UAB „Kapitalo valda“ prašo priteisti iš atsakovų A. L. ir V. L. solidariai 15892,68 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, iš prievolės pagal 2007-08-22 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 708654452. Nurodo, kad V. L. išperkamosios nuomos sutartį pasirašė būdama santuokoje su A. L., sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl už šią neįvykdytą prievolę abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai.
Buvę sutuoktiniai V. L. ir A. L., atnaujinus procesą byloje, nepateikė teismui atsiliepimo dėl bendrų sutuoktinių prievolių padalijimo. Atsakovai į teismo posėdžius neatvykdavo, nors apie posėdžius buvo informuojami, savo poziciją jie neišdėstė nei raštu.
Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 3 d. preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Tai yra, sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Tai reiškia, kad asmuo, sudarantis sandorius su sutuoktiniu, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. nurodo, kad bendra sutuoktinių civilinė atsakomybė atsiranda ir prievolė vykdoma iš bendro turto, kai sandoris sudarytas vieno sutuoktinio (kito sutuoktinio sutikimo nereikia) ir šis sandoris sudarytas šeimos interesams tenkinti. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Nustatyta, kad V. L. ir A. L., santuokos metu įgyjant išperkamosios būdu nešiojamą kompiuterį, vedė bendrą ūkį, duomenų, kad šalys turėjo asmeninių poreikių, interesų, vykdė verslą dėl ko būtų reikalingas kompiuteris asmeniniams tikslams, nenustatyta, todėl pagal sutartį V. L. ir jos sutuoktinis A. L. yra solidarūs skolininkai ir prievolę ieškovui privalo vykdyti bendrai.
2007 m. rugpjūčio 22 d. V. L. ir UAB Ūkio banko lizingas pasirašė išperkamosios nuomos sutartį pagal kurią V. L. išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę-nešiojamą kompiuterį HIP DV2208. Atsakovė V. L. ir solidarus atsakovas-dabar jau buvęs sutuoktinis A. L. per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t.y. iki 2009-08-22, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei (kreditoriui) už prekę bendrą turto finansuojamą sumą-3634,08 Lt, o remiantis sutarties 11.1 p., įsipareigojo sumokėti kreditoriui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nesumokėjo kreditoriui nė vienos išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos.
UAB „Kapitalo valda“ ir UAB Ūkio banko lizingas 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.09/03/04-1, įgydama reikalavimo teisę į V. L. pagal 2007 m. rugpjūčio 22 d. sutartį Nr.708654452 ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr.847.
P. S. 11.1 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procentus dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė pagal Sutartį neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir nuo 2007-08-22 nebemoka ieškovui išperkamosios nuomos mėnesinių įmokų ir tuo pažeidė sutarties 2.1. punktą ir tokiu būdu padarė ieškovui nuostolių.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 3324,08 Lt skola ir 332,41 Lt bauda pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus.
Ieškovas prašo priteisti viso 12146,19 Lt delspinigių už 2007-09-22 – 2012-10-19 laikotarpį.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas.
Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Lietuvos A. T. taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra fizinis asmuo, neturintis patirties verslo bei derybų srityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad šalių susitartas 0,2 procento delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl jis mažintinas iki 0,02 procentų. Šis delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros. Iš atsakovų solidariai priteistina 6073,10 Lt delspinigių už 2007-09-22 – 2012-10-19 laikotarpį.
LR CK 6.37 str.2d., 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo pagrindu iš atsakovų, praleidusių terminą įvykdyti piniginę prievolę, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 9729,59 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tai yra 292 Lt žyminis mokestis, 616 Lt už teisinę pagalbą, 90 Lt už gyventojų tarnybos registrų pažymas, 115,64 Lt už kelionės išlaidas bei valstybei 25 Lt pašto išlaidų (LR CPK 93 str., 96 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos CPK 371 str.1 d. 3p. teismas
n u s p r e n d ž i a :
Prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. L., a. k(duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, 3324,38 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai dvidešimt keturi litai ir 38 ct) skolą, 332,41 Lt (trys šimtai trisdešimt du litai ir 41 ct) baudą, 6073,10 Lt (šeši tūkstančiai septyniasdešimt trys litai ir 10 ct) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 9729,59 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-10-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 292 Lt (du šimtai devyniasdešimt du litai) žyminį mokestį, 616 Lt (šeši šimtai šešiolika litų) už teisinę pagalbą, 90 Lt (devyniasdešimt litų) už gyventojų tarnybos registrų pažymas, 115,64 Lt ( vienas šimtas penkiolika ir 64 ct) už kelionės išlaidas.
Priteisti iš atsakovų V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 25 Lt (dvidešimt penkis litus ) pašto išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Albinas Bazilius