Civilinė byla Nr. 3K-3-337/2012

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01105-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei S. P. dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl vieno asmens išreikštos informacijos vertinimo kaip žeminančios kito asmens garbę ir orumą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas G. A. ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovės S. P. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo papildomos apklausos protokole jos išsakytus teiginius neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, priteisti 10 000 Lt neturtinei, 600 Lt turtinei žalai atlyginti.

Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jam pranešta, kad jis įtariamas 7000 Lt vagyste iš atsakovės namų, areštinėje praleido 48 val. Atsakovė surado savo pinigus, dėl to Raseinių prokuratūros prokuroras 2010 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Duomenis apie ieškovo neva atliktą pinigų vagystę atsakovė paskleidė ir kitiems asmenims, jos namo kaimynams. Ieškovo nuomone, jį pažemino tai, kad atsakovė paskleidė duomenis dėl pinigų vagystės, taip pat tai, kad ieškovas pinigus atnešė bei paliko juos atsakovės name. Ieškovas nurodė, kad dėl tokios informacijos paskleidimo jam pablogėjo sveikata, buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, jis vartoja vaistus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkinus iš dalies pripažinta, kad atsakovė paskleidė duomenis, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, bei priteista ieškovui iš atsakovės 600 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo nustatyta, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai nurodė, jog jos pinigus pavogė ieškovas G. A. ir prašė jį nubausti. Teismas įvertino, kad toks pranešimas nėra nuomonė. Atsakovė įvardijo ieškovą kaip asmenį, pavogusį iš jos pinigus, ne tik apklausos protokole, bet ir apie tai pasakydama tiesiogiai pašaliniams asmenims R. B., B. M., E. Š., A. A. K., B. K., šią aplinkybę išvardyti asmenys paliudijo teisme. Pranešimai apie tai, kad pinigus pavogė ieškovas, nebuvo sąžiningi, ir atsakovė peržengė savo teisių įgyvendinimo ribas, taip pažeisdama kito asmens teises ir laisves. Be to, atsakovė S. P. paskleidė kitą žinią apie ieškovą, kad jis pavogė pinigus ir po to juos grąžino. Teismas priteisė ieškovui turtinės žalos, patirtos dėl atsakovės veiksmų, atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra vyresnio amžiaus ir nedarbinga, į padaryto garbės ir orumo pažeidimo pobūdį, jo padarinius, ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismas tenkino iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismas nurodė, kad atsakovė pasirašė ikiteisminio tyrimo metu sudarytą liudytojo apklausos protokolą, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog liudytojo protokolas surašytas neteisingai ar kad jame išdėstyti duomenys neatitinka atsakovės valios. Nors atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad neskleidė duomenų, jog ieškovas pavogė jos pinigus, tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigė teismo posėdžių metu duoti liudytojų parodymai. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad ji guodėsi liudytojai B. M., jog iš namų dingo 7000 Lt, ir kad niekas be ieškovo žinios į jos namus patekti negalėjo. Teisėjų kolegija atmetė šiuos atsakovės apeliacinio skundo teiginius kaip nepagrįstus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė S. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat teisės į garbę ir orumą) bei teisėtų interesų. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, konstatavo, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, trikdanti, erzinanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Handyside v. The United Kingdom, no. 5493/72, judgement of 7 December 1976; Observer & Guardian v. The United Kingdom, no. 13585/88, judgement of 26 November 1991; De Haes & Gijsels v. Belgium, no. 19983/92, judgement of 24 February 1997).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, žinių apie ieškovą faktą, paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Z. O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“ byloje Nr. 3K-3-390/2008).

Bylos aplinkybės apie tai, kad atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir jos pareigūnams paaiškino apie ieškovo galimybes patekti į atsakovės namus, nes ji šiam asmeniui buvo patikėjusi jos namo spynos raktą, atsakovės (kasatorės) teigimu, negali būti vertinama fakto ar žinios paskleidimu, taip pat asmens garbę ir orumą žeminančiomis žiniomis. Byloje liudytojai, teigdami girdėję, kad atsakovė yra skleidusi ieškovo garbę ir orumą žeidžiančias žinias, negalėjo paliudyti, jog tai sakė atsakovė, ir teigė, kad šią informaciją sužinojo ne iš atsakovės, o iš pašalinių asmenų. Dėl to daroma išvada, kad byloje teismai, vertindami įrodymus, rėmėsi tik prielaidomis ir neaiškiai suformuluotais liudytojų parodymais, tai nulėmė klaidingą įrodymų vertinimą, nukrypstant nuo CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Ieškovo G. A. atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Ikiteisminio tyrimo metu atsakovės pasirašytuose liudytojo protokoluose ji įvardijo ieškovą kaip asmenį, pavogusį iš jos pinigus, ir prašė jį nubausti. Šią žinią atsakovė tiesiogiai paskleidė aplinkiniams asmenims, kurie tai patvirtino apklausti kaip liudytojai šioje civilinėje byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad atsakovė paskleidė kitą žinią, t. y. kad ieškovas pavogtus pinigus vėliau slapta atnešė atsakovei į namus, taip juos grąžindamas. Byloje teismai įvertino rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir nustatė žinių paskleidimo faktą, jų turinį. Įrodymų, paneigiančių faktą dėl duomenų apie ieškovą paskleidimą, byloje nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmens garbės ir orumo gynimo

Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Z. O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“ byloje Nr. 3K-3-390/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovė pareiškime policijai ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė tai, kad iš jos namų pinigus pavogė ieškovas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti asmenys patvirtino, kad jiems tiesiogiai atsakovė įvardijo ieškovą kaip asmenį, pavogusį iš jos pinigus, nors ikiteisminis tyrimas tuo metu dar buvo nebaigtas. Po to, kai atsakovė surado savo namuose pinigus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius padarytos veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino žinių apie ieškovą paskleidimą žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.

Taigi žinios apie ieškovą paskleistos dviem būdais: kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir išsakius informaciją apie ieškovo asmenį pašaliniams asmenims, kurie byloje apklausti kaip liudytojai. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad atsakovės kreipimasis į teisėsaugos institucijas turint tam pakankamą pagrindą ir jų pareigūnams paaiškinimas apie ieškovo galimybes patekti į atsakovės namus ir pasisavinti pinigus, nes ji šiam asmeniui buvo patikėjusi namo spynos raktą, negali būti vertinamas kaip ieškovo garbės ir orumo sumenkinimas.

Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006).

Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atsakovės atveju susidėjusias aplinkybes, t. y. jos suvokimą apie namuose laikytų grynųjų pinigų dingimą, ieškovo turėjimą rakto nuo atsakovės namų, jos senyvą amžių ir sveikatos būklę, atsakovei iš tikrųjų galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškovas buvo susijęs su pinigų pradingimu. Dėl to kreipimasis pradėti ikiteisminį tyrimą ir jo metu išaiškinti atsakovei rūpimas aplinkybes negali būti laikomas nesąžiningu.

Nagrinėjamoje byloje kaip liudytojai apklausti asmenys patvirtino iš atsakovės sužinoję apie jos išsakytus teiginius, kad esą ieškovas pavogė pinigus, nes, anot atsakovės, joks kitas asmuo be ieškovo žinios negalėjo patekti į jos namus. Atsakovės išsakyti teiginiai kitiems asmenims apie ieškovą reiškė tiesioginį nurodymą jo kaip asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, dėl to nepagrįstai sumenkino ieškovą kitų asmenų akivaizdoje. Dėl to su kasacinio skundo argumentais, kad pašaliniams asmenims išsakyti teiginiai apie ieškovą nėra jį žeminančių žinių paskleidimas, teisėjų kolegija nesutinka ir juos vertina kaip teisiškai nepagrįstus. Atsižvelgiant į atsakovės individualias asmenines savybes, jos senyvą amžių ir sveikatos būklę, tariamų aplinkybių, žeminančių ieškovą, įsivaizdavimas, jų paskleidimas kitiems asmenims neatleidžia atsakovės nuo CK 2.24 straipsnio pagrindu taikytinos deliktinės atsakomybės už padarytą žalą ieškovo garbei ir orumui, nes būdama sąmoninga atsakovė turėjo suvokti skleidžiamų žinių vienareikšmį žeminantį pobūdį ir jų neatitiktį tikrovei. Teismui nustatant satisfakcijos ieškovui dydį atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė paskleidė negatyvias žinias apie ieškovą po to, kai ji klaidingai suvokė apie lėšų praradimą ir dėl to patyrė tam tikrų išgyvenimų. Tokiam atsakovės klaidingam suvokimui turėjo įtakos jos amžius (sukakusi garbaus senatvės amžiaus, pergyvenusi sutuoktinį), sveikatos būklė (neįgali, neįgaliojo pažymėjime nustatytas didelis specialių poreikių lygis, kiti žmonės padeda jai atlikti buities darbus). Atsakovė pagal turimo turto ir gaunamų pajamų lygį pripažinta nepasiturinčia, nes jai byloje suteikta valstybės visiškai finansuojama teisinė pagalba. Byloje nėra duomenų, kad paskleistos negatyvios žinios ieškovui sukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių. Įvertintina ir tai, kad ieškovas iki ieškinio teismui pareiškimo dėl garbės ir orumo gynimo nedėjo pastangų susitaikyti su kaimynystėje gyvenančia kur kas vyresne už jį atsakove, kurią ilgą laiką pažinojo ir bendravo. Dėl išdėstytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendime ir nutartyje priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis, įvertinus ir atsakovės gaunamas nedideles senatvės pensijos pajamas, dėl to sumažintinas iki 500 Lt. Nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis apskaičiuotas vadovaujantis teismų praktikoje priteisiamais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais asmens garbės ir orumo gynimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis N. V. v. N. K. byloje Nr. 3K-3-1160/2003; 2006 m. spalio 11 d. nutartis A. Š. v. L. J., E. J. byloje Nr. 3K-3-507/2006). Žeminančių ieškovo asmenį žinių paneigimas ir nurodyto dydžio kompensacijos priteisimas pripažintinas pakankama satisfakcija ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pakeitus teismo sprendimą visiškai tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl paskleistų žinių pripažinimo žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą, kiti turtinio pobūdžio reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinami iš dalies, priteisiant 10,38 proc. ieškiniu reikalautos žalos atlyginimo sumos (reikalauta 10 600 Lt, priteisiama 1100 Lt). Nurodytus reikalavimus vertinant kaip lygiaverčius, nustatoma 55,19 proc. tenkintos ieškinio dalies proporcija, taikytina paskirstant bylinėjimosi išlaidas šalims.

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui: pirmosios instancijos teisme 1279,30 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 662,28 Lt (55,19 proc. nuo ieškovo turėtų ir teismų pripažintų pagrįstomis bylinėjimosi išlaidų), kasaciniame teisme – 662,28 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą.

Iš ieškovo taip pat priteistina 29,10 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 92 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis). Atsakovė nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą atleista vadovaujantis Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo

CPK 762 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Bylos duomenimis, pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 27 d. išduotus vykdomuosius raštus dėl byloje priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo atsakovė sumokėjo ieškovui 2000 Lt neturtinės žalos ir 600 Lt turtinės žalos bei 3278 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 161–164). Kadangi byloje priimti pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra keičiami, taip sumažinant iš atsakovės priteistas sumas, tai atsakovei jos permokėtos sumos sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka priteistinos iš ieškovo. Dėl to atsakovei iš ieškovo priteistina 1500 Lt permokėto neturtinės žalos ir 674,14 Lt permokėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovės S. P. ieškovui G. A. sumažinant priteistą sumą iki 500 Lt (penkių šimtų litų) neturtinės žalos ir 2603,86 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų trijų litų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitas Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalis dėl paskleistų žinių pripažinimo žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą bei turtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistas.

Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka iš ieškovo G. A. atsakovei S. P. priteisti 2174,14 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 14 ct).

Iš ieškovo G. A. valstybei priteisti 29,10 Lt (dvidešimt devynis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.