Civilinė byla Nr. e2-1892-947/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20057-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1

(S) 

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui T. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens R. V. atstovui advokatui E. M., trečiajam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokų priteisimo, trečiasis asmuo, esantis atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pusėje, – R. V.. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė Ergo Insurance SE 2019 m. gruodžio 4 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini): 1) 4 262,20 Eur dydžio išmokėtas draudimo išmokas; 2) 108,89 Eur kompensacines palūkanas; 3) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas (300 Eur už advokato teisines paslaugas; 98 Eur žyminio mokesčio).

2.       Ieškovė nurodė šį faktinį ieškinio pagrindą:

-        2018 m. gruodžio 13 d., apie 16 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 4, trečiasis asmuo R. V., vairuodamas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jam iš kairės pusės atvažiuojančiam automobiliui Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, pamatęs kliūtį ir vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti, sukti vairą į kairę pusę, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas transporto priemonės Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. V.;

-        ieškovė eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonės Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu nukentėjusiesiems asmenims atlygino padarytą žalą – išmokėjo draudimo išmokas už
4 262,20 Eur sumą;

-        4 262,20 Eur dydžio draudimo išmokas sudarė: 1) 790 Eur (transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina viršijo 75 proc. transporto priemonės vertės, todėl, remiantis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklių 14 punktu, nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 790 Eur draudimo išmoka, t. y. skirtumas tarp automobilio rinkos vertės ir likutinės vertės); 2) 3 472,20 Eur (ieškovė pagal remonto sąmatą ir sąskaitas-faktūras Nr. 0000098, Nr. ZSK-002540, Nr. 002632, Nr. 0002650 apskaičiavo transporto priemonei Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir išmokėjo 3 472,20 Eur draudimo išmoką);

-        administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, ieškovės teigimu, patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonės Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. V. (atsakovės darbuotojas), sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. nepasiliko eismo įvykio vietoje, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, neiškvietė policijos pareigūnų.

3.       Ieškovė byloje rėmėsi šiais teisiniais argumentais, ieškovės vertinimu, pagrindžiančiais ieškovės turtinių reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą:

-        Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos;

-        ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 yra pasisakęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formos, todėl, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą;

-        ieškovės vertinimu, atsakovė TPVCAPDĮ 12 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkto pagrindu turi pareigą grąžinti ieškovei 100 proc. išmokėtų draudimo išmokų – 4 262,20 Eur;

-        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio, 6.260 straipsnio 2 dalies, 6.37 straipsnio, 6.288 straipsnio 1 dalies, 6.53 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovė privalo sumokėti ir 6 procentų dydžio kompensacines palūkanas – 108,89 Eur (27,27 Eur + 81,62 Eur = 108,89 Eur) (790 Eur draudimo išmoka x 6 proc. / 365 dienų x 210 pradelstų dienų = 27,27 Eur) (3 472,20 Eur x 6 proc. / 365 dienų x 143 pradelstų dienų = 81,62 Eur);

-        atsikirsdama į atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens R. V. teisinius argumentus dėl administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarimas byloje Nr. A15-335-749/2019 ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartis prejudicinės reikšmės šioje byloje neturi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ieškovė akcentavo, kad ji nebuvo įtraukta į administracinio nusižengimo bylą jokiu procesiniu statusu, priimtas nutarimas ir nutartis administracinio nusižengimo byloje ieškovei nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje teismas vertino R. V. veiksmų tyčios aspektą, o tai nėra būtina nagrinėjant tuos pačius veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Ieškovės vertinimu, civilinei atsakomybei kilti pakanka konstatuoti nepakankamą asmens rūpestingumą.

II.                      Atsakovės atsiliepimo argumentai

4.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu visiškai nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Esminius nesutikimo su ieškiniu argumentus atsakovė išdėstė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį Reg. Nr. DOK-154049 ir triplike Reg. Nr. DOK-18237).

5.       Esminiai atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai yra šie:

-        atsakovė patvirtino, kad 2019 m. kovo 30 d. gavo ieškovės raštą Nr. 05-0532, kuriuo buvo pateiktas reikalavimas grąžinti 3 472,20 Eur draudimo išmoką, nes už eismo įvykį atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl draudimo bendrovė turi teisę regreso tvarka reikalauti susigrąžinti išmokėtas nukentėjusiesiems asmenims draudimo išmokas. Atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. ir
2019 m. gegužės 14 d. raštais informavo, kad draudimo bendrovės reikalavimas bus sprendžiamas po to, kai baigsis teisminis procesas dėl administracinės R. V. atsakomybės;

-        Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-768/2019 Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. Taigi R. V. atžvilgiu administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį (dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) buvo nutraukta;

-        atsakovė po Panevėžio apygardos teismo nutarimo nedelsiant, t. y. 2019 m. liepos 25 d., informavo ieškovę, kad administracinio nusižengimo byla baigėsi ir atsakovės darbuotojo R. V. (vairuotojo) pasišalinimo iš įvykio vietos teisena yra nutraukta. Nepaisydama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, ieškovė elektroniniu paštu atsakovei pateikė 2019 m. liepos 25 d. raštą, kuriuo nurodė, jog draudiko pateiktas regresinis turtinis reikalavimas yra pagrįstas, teisėtas, todėl lieka galioti;

-        atsakovės vertinimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes su ieškiniu nepateikė teismui visų bylai reikšmingų duomenų (teismų procesinių sprendimų kopijų) ir sąmoningai nutylėjo aplinkybes, kad R. V. atžvilgiu administracinė teisena dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos buvo nutraukta. Atsakovės teigimu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai, išsamiai ištyrę eismo įvykio aplinkybes, konstatavo, jog R. V. veiksmuose nebuvo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Atsakovė rėmėsi tuo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarime konstatuota, jog vairuotojas R. V. nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, nematė sustojusio Z. Ž. vairuoto automobilio bei negirdėjo smūgio į automobilį VW Golf garso. Šią R. V. nurodytą versiją įtikinančiai paneigti galinčių įrodymų byloje nėra. Analizuojant vaizdo įrašus, matyti, kad kontaktas tarp automobilių Skoda Superb ir VW Golf buvo toliau nuo R. V. automobilio, jam darant sukimo manevrą į kairę; į stovintį automobilį automobilis Skoda Superb trenkėsi kairiąja galine dalimi, taigi R. V. šio smūgio galėjo nepastebėti. Automobilių sugadinimai nėra itin žymūs, tad neatmetama tikimybė, kad R. V. galėjo negirdėti įvykusio kontakto tarp automobilių, juo labiau, kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo automobilyje grojo muzika ir buvo įjungtas šildymas. Po įvykio automobilis Skoda Superb sustojo toliau, už pirmojoje eismo juostoje stovinčių kitų automobilių, šalia bortelio, kiti gatve važiavę automobiliai prie Skoda Superb nesustojo, eismas nebuvo sutrikdytas, taigi R. V., išlipęs iš savo automobilio ir stebėdamas pro jį pravažiuojančius automobilius, galėjo sąžiningai klysti, vertindamas įvykio situaciją. Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laikė, jog R. V. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis turėjo teisę vairuoti automobilį, automobilis nustatyta tvarka buvo draustas įprastiniu civilinės atsakomybės draudimu, taip pat teismas pažymėjo, kad preziumuojama, jog R. V. buvo blaivus ir neapsvaigęs nuo kitų medžiagų, todėl nebuvo jokios paskatos pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nenustatyta, kad R. V. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį šiam asmeniui buvo nutraukta;

-        atsakovė taip pat akcentavo, kad ieškovė negali remtis aplinkybe, jog ji nebuvo įtraukta į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, todėl teismų nustatytos aplinkybės šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės. Atsakovė nurodė, kad ieškovė buvo informuota apie R. V. atžvilgiu nagrinėjamą bylą, tame tarpe ir dėl jo, kaip vairuotojo, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apie nagrinėjamą bylą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovę informavo dar 2019 m. balandžio 4 d. raštu. Vien formalus ieškovės atsikirtimas, kad ieškovė jokiu procesiniu statusu nedalyvavo administracinio nusižengimo byloje (kai apie bylą ir jos eigą jai buvo žinoma), nesumažina administracinėje byloje nustatytų aplinkybių įrodomosios galios ar vertės;

-        atsakovės atstovas teismo posėdžiuose šias aplinkybes, įvertintas administracinio nusižengimo byloje, akcentavo, pabrėždamas, kad vairuotojas R. V. nesuvokė, jog eismo įvykis įvyko, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad jis tyčia ar dėl neatsargumo pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl draudimo bendrovė neturi teisės regreso tvarka TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauti sugrąžinti išmokėtas draudimo išmokas;

-        atsakovė taip pat akcentavo, kad eismo įvykio aplinkybės buvo ištirtos ir aiškiai nustatytos išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kokie nors R. V. ar draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai sukliudė kam nors, įskaitant ir draudiką, tinkamai bei objektyviai išsiaiškinti ir nustatyti eismo įvykio aplinkybes;

-        remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovė prašė teismo ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo atmesti, atitinkamai, kaip išvestinius, atmesti ir reikalavimus dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.                      Trečiojo asmens argumentai

6.       Trečiasis asmuo R. V. su ieškiniu visiškai nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 612,02 Eur). Trečiasis asmuo iš esmės palaikė visus atsakovės (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmetamas.

IV.                       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių ir trečiojo asmens santykių teisinio kvalifikavimo ir ginčo dalyko ribų

7.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 790 Eur ir 3 472,20 Eur draudimo išmokomis ieškovė (draudimo bendrovė) visiškai atlygino nukentėjusiesiems asmenims (transporto priemonių VW Golf ir Skoda Superb savininkams) padarytus turtinius nuostolius, todėl konstatuojama, kad deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai yra pasibaigę.

8.       Byloje tarp šalių kilo kitas ginčas – ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atsirado ieškovės (draudimo bendrovės) teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas (790 Eur ir 3 472,20 Eur) grąžintų atsakingas už padarytą žalą asmuo – atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (draudėja), kurios darbuotojas trečiasis asmuo R. V. vairavo apdraustą transporto priemonę, dėl savo neteisėtų veiksmų sukėlė eismo įvykį ir, ieškovės įrodinėjimu, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

9.       Šis ieškovės (draudimo bendrovė) turtinis reikalavimas transporto priemonės savininkei UAB (duomenys neskelbtini) (draudėjai) kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tiksliau iš įstatyme įtvirtintos išimties, kuomet draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

10.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės pusėje esantis trečiasis asmuo R. V. argumentavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog transporto priemonės vairuotojas nepasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl nėra teisinio pagrindo regreso tvarka reikalauti išmokėtų draudimo išmokų sugrąžinimo. Šių byloje dalyvaujančių asmenų vertinimu, įstatyme numatytai išimčiai (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas) taikyti nėra teisinio pagrindo, todėl lieka aktualus įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys.

11.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes apie šalių ginčo pobūdį, teismas toliau teikia teisinį ginčo vertinimą šiais aspektais:

1)        dėl 2018 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims padarytos žalos fakto, turtinės žalos dydžio ir draudimo išmokų pagrįstumo;

2)        dėl draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) (atsakovės) ir jos darbuotojo R. V. (trečiojo asmens) civilinės atsakomybės pobūdžio draudimo bendrovės Ergo Insurance SE atžvilgiu;

3)        dėl draudimo bendrovės Ergo Insurance SE (ieškovės) teisės regreso tvarka reikalauti draudimo išmokų grąžinimo iš draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) (atsakovės) TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl 2018 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims padarytos žalos fakto, turtinės žalos dydžio ir draudimo išmokų pagrįstumo

12.       Byloje tarp byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo ginčo, kad 2018 m. gruodžio 13 d., apie 16 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 4, trečiasis asmuo R. V., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jam iš kairės pusės atvažiuojančiam automobiliui Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, pamatęs kliūtį ir vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti, sukti vairą į kairę pusę, todėl išvažiavo į kitą eismo juostą ir atsitrenkė pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

13.       Nei atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), nei trečiasis asmuo R. V. taip pat neginčijo aplinkybės, kad dėl šio konkretaus eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. V.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. V. yra pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 80 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 1 (vienam) mėnesiui.

14.       Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad neginčija faktinių aplinkybių dėl išmokėtų draudimo išmokų nukentėjusiesiems asmenims dydžio bei pagrįstumo.

15.       Šias atsakovės ir trečiojo asmens neginčytas faktines aplinkybes apie žalos padarymo faktą ir draudimo išmokų dydžius patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei nuotraukos:

-        kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (ieškinio Reg. Nr. CBP-26173 priedai);

-        2018 m. gruodžio 18 d. transporto priemonės Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo aktas UAB (duomenys neskelbtini); transporto priemonės Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko MB (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 2 d. pretenzija ieškovei Ergo Insurance SE; 2019 m. sausio 23 d. ieškovės atlikta žalos samata, parengta automobiliui Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra už automobilio Skoda Superb remontą už 3 001 Eur sumą; 2019 m. vasario 27 d. ieškovės atliktas 3 001 Eur dydžio mokėjimas remontą atlikusiai UAB (duomenys neskelbtini); 2019 m. vasario 27 d. ieškovės pranešimas nukentėjusiam asmeniui MB „Autokarieta“ apie 3 001 Eur dydžio draudimo išmoką; 2019 m. kovo 6 d. ieškovės pranešimas nukentėjusiam asmeniui MB (duomenys neskelbtini) apie 471,20 Eur dydžio draudimo išmoką; 2019 m. kovo 6 d. ieškovės atliktas mokėjimo nurodymas nukentėjusiam asmeniui MB (duomenys neskelbtini) už 471,20 Eur dydžio sumą; sąskaitos-faktūros Nr. ZSK-002540, Nr. 002632, Nr. 0002650 už transporto priemonei Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas remonto paslaugas (ieškinio Reg. Nr. CBP-26173 priedai);

-        2018 m. gruodžio 15 d. sąmata Nr. 5216695-28 dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto; 2018 m. gruodžio 31 d. Ergo Insurance SE Lietuvos filialo išvada apie transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę – 790 Eur; 2019 m. sausio 11 d. ieškovės mokėjimo nurodymas nukentėjusiam asmeniui S. Č. (VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 790 Eur dydžio sumą (ieškinio Reg. Nr. CBP-26173 priedai).

16.       Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovė (draudimo bendrovė) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat atsakovei ir trečiajam asmeniui neginčijant šių aplinkybių) įrodė, jog teisėtai ir pagrįstai nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 4 262,20 Eur draudimo išmokas, remdamasi su (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos 2018 m. lapkričio 9 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-5216695 pagrindu (pagal draudimo sutarties 1.3 punktą draudimo sutarties terminas – nuo 2018 m. lapkričio 20 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. lapkričio 19 d. 24 val. 00 min.) (ieškinio Reg. Nr. CBP-26173 priedas).

17.       Nustačius šią aplinkybę, toliau vertintini įrodymai dėl draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojo R. V. civilinės atsakomybės pobūdžio bei dėl draudimo bendrovės Ergo Insurance SE teisės regreso tvarka reikalauti draudimo išmokų grąžinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) (atsakovės) ir jos darbuotojo R. V. (trečiojo asmens) civilinės atsakomybės pobūdžio draudimo bendrovės Ergo Insurance SE atžvilgiu

18.       Bylos medžiaga nustatyta, kad šiame ginče draudėja yra atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), kuriai nuosavybės teise priklausė transporto priemonė, o ją vairavo ir eismo įvykį 2018 m. gruodžio 13 d. sukėlė UAB (duomenys neskelbtini) samdomas darbuotojas R. V.. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.264 straipsnį nuosekliai akcentuojama, kad būtent darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas – sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, šiems atliekant darbines jų funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015).

19.       Nagrinėjamoje situacijoje aktuali ir CK 6.280 straipsnio 1 dalis, nustatanti žalą atlyginusio asmens regreso teisę į žalą padariusį asmenį: atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Darbdavio, atlyginusio darbuotojo padarytą žalą, regreso teisę į tokį darbuotoją riboja darbo teisės normos. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad darbuotojas, kitam asmeniui padaręs žalos, nėra atleistas nuo turtinės atsakomybės – darbdavys turi teisę regreso tvarka išsiieškoti atlygintą žalą iš darbuotojo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad trečiasis asmuo R. V. turi teisinį suinteresuotą bylos baigtimi, todėl pagrįstai į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.

20.       Šioje byloje, kaip jau minėta, nebuvo ginčo, kad eismo įvykio metu, t. y. 2018 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienį) apie 16 val. 47 min., atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonę, kuria buvo padarytas eismo įvykis, darbo metu vairavo bendrovės darbuotojas R. V.. Taigi atitinkamai konstatuojama, kad šioje byloje tinkamu atsakovu yra patraukta būtent UAB (duomenys neskelbtini), kurią su ieškove sieja draudimo sutartiniai teisiniai santykiai. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo R. V. procesinė padėtis byloje taip pat parinkta tinkamai – trečiasis asmuo, esantis atsakovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.

21.       Taigi nustačius, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, toliau teikiami motyvai ir vertinimas, ar transporto priemonės valdytojas (trečiasis asmuo) R. V. tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar jis pasišalino iš įvykio vietos ir ar dėl to draudimo bendrovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų draudimo išmokų sugrąžinimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini).

Dėl draudimo bendrovės Ergo Insurance SE (ieškovės) teisės regreso tvarka reikalauti draudimo išmokų grąžinimo iš draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) (atsakovės) TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu

22.       Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 22 punktą). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Maksimaliai apdairaus ir atidaus transporto priemonės vairuotojo standarto taikymas šiuo atveju neatitiktų aptariamos normos išimtinio pobūdžio. Toks aiškinimas paneigtų civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslą, civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis. Taigi teismas šiuo atveju privalo taikyti ne maksimaliai apdairaus, o pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartą.

23.       Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad trečiojo asmens R. V. veiksmai, įvykus eismo įvykiui, neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio mato, po eismo įvykio jis pasišalino dėl motyvų, ieškovės atstovo teigimu, žinomų tik pačiam trečiajam asmeniui. Todėl atitinkamai kyla atsakovės civilinė atsakomybė sugrąžinti nukentėjusiesiems asmenims išmokėtas draudimo išmokas. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

24.       Pirmiausia pažymėtina, kad, analizuojant trečiojo asmens R. V. veiksmus įvykio metu, būtina nuosekliai įvertinti teisės aktus, įvykio metu reglamentavusius ginčo santykius:

-        Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) 2 straipsnio 13 dalis nustatė, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas;

-        TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (įstatymo redakcija, galiojanti nuo
2018 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais;

-        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) XXIX skyrius (akto redakcija, galiojusi nuo
2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) reglamentavo eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Pagal Kelių eismo taisyklių 219 punktą, 219.1. ir 219.2. papunkčius įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Pagal Taisyklių 222 punktą tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai;

-        minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

25.       Byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės įrodinėtą poziciją, kad trečiasis asmuo R. V. pagal įvykio aplinkybes elgėsi labai nerūpestingai ir neatidžiai. Byloje ištirtų įrodymų analizė leidžia daryti priešingą išvadą – teismo vertinimu, trečiasis asmuo R. V., kaip eismo įvykio dalyvis, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, kiek tai leido tuo metu buvusios aplinkybės. Trečiojo asmens veiksmai iš karto po eismo įvykio leidžia teismui daryti išvadą, kad trečiasis asmuo iš esmės nepažeidė nei aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nei rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartų. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo R. V. įrodė, kad pirmiausia jis pagrįstai ir sąžiningai galėjo manyti apskritai nebuvus jokio eismo įvykio, kurio metu būtų sugadintas turtas, ir dėl to jo veiksmai atitinkamai nebuvo maksimaliai iniciatyvūs (vairuotojas nekvietė policijos pareigūnų ir pan.).

26.       Ieškovės įrodinėtas aplinkybes apie trečiojo asmens sąmoningą pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jo, kaip vairuotojo, didelį neatidumą ir nerūpestingumą, paneigia šios civilinėje byloje nustatytos aplinkybės:

-        iš administracinio nusižengimo bylos Nr. A15-335-749/2019 duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens R. V., kaip eismo įvykį sukėlusio vairuotojo, veiksmai buvo įvertinti administracinės atsakomybės aspektu. Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, negali neatsižvelgti į eismo įvykio aplinkybes administracinės atsakomybės aspektu vertinusių teismų sprendimus (res judicata teisinė reikšmė), nors administracinio nusižengimo byloje jokiu procesiniu statusu ieškovė Ergo Insurance SE nedalyvavo ir dėl to ieškovė ginčija nustatytų aplinkybių prejudicinę reikšmę. Taigi šioje civilinėje byloje teismas remiasi administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybe, kad R. V., sukėlęs 2018 m. gruodžio 13 d. eismo įvykį, tyčia nepasišalino iš eismo įvykio – administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį šiam asmeniui buvo nutraukta. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas nenustatė, kad R. V. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį;

-        pažymima, kad R. V. veiksmai administracinio nusižengimo byloje buvo tirti ir įvertinti administracinių nusižengimų teisės aktų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje turi būti įvertinti pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, nes įrodinėjimo dalykai administracinio nusižengimo ir civilinėse bylose yra skirtingi. Tuo tikslu ir buvo šioje civilinėje byloje atlikti tokie įrodymų tyrimo veiksmai kaip: pirma, išreikalauta administracinio nusižengimo byla ir bylos duomenys įvertinti teisiminio nagrinėjimo metu civilinėje byloje; antra, išklausyti trečiojo asmens R. V. žodiniai paaiškinimai; trečia, byloje peržiūrėti ir įvertinti administracinio nusižengimo byloje esantys du vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės; šalių atstovams suteikta galimybė užduoti trečiajam asmeniui R. V. klausimus apie eismo įvykį ir kt. Sistemiškai įvertinus šiuos įrodymus (įrodymus ištyrus, sugretinus ir palyginus), daroma išvada, kad trečiojo asmens R. V. veiksmuose negalima konstatuoti buvus nerūpestingo ir neatidaus žmogaus, pasišalinusio iš eismo įvykio, elgesio požymių, kurie sąlygotų draudėjo civilinę atsakomybę grąžinti išmokėtas draudimo išmokas. Ši teismo išvada grindžiama tuo, kad tiek iš trečiojo asmens R. V. nuoseklių ir neprieštaringų žodinių paaiškinimų (beje, atitinkančių ir šio asmens paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje), tiek iš vaizdo įrašų matyti, kad trečiasis asmuo R. V., suvokęs, kad savo išvažiavimu iš šalutinio kelio (aikštelės) galėjo sutrikdyti pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės Skoda Superb judėjimą, savo transporto priemonę nedelsiant sustabdė, iš jos išlipo ir pamatęs, kad eismas nebuvo sutrikdytas, toliau nuvažiavo planuota važiuoti kryptimi. Ieškovės atstovo paaiškinimai, kad trečiasis asmuo, kaip rūpestingas ir atidus vairuotojas, turėjo imtis papildomų veiksmų ir iniciatyvos (nueiti dar toliau nuo eismo įvykio vietos, atidžiai apžiūrėti vietą, kurioje vyko transporto priemonių pavojingas manevras ir pan.) laikomi nepagrįstais ir pertekliniais reikalavimais;

-        akcentuotina, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, paties trečiojo asmens R. V. vairuota transporto priemonė nebuvo apgadinta, nes kontakto (susidūrimo) tarp pavojingai prasilenkusių automobilių Renault Captur ir Skoda Superb nebuvo. Taigi trečiajam asmeniui, esant teisingai įsitikinusiam, kad jo paties transporto priemonė nekliudė jokių kitų eismo dalyvių, negali būti perkeltas maksimaliai atsakingo asmens standartas ir reikalaujama, kad tokiomis aplinkybėmis vairuotojas turėjo nepasikliauti akivaizdžiai matomu faktu (susidūrimo nebuvimu) ir vis tik likti toje vietoje, aiškintis, ar kiti asmenys nematė šių įvykių, savikritiškai vertinti savo subjektyvų manymą apie eismo įvykio nebuvimą ir dėl to kviesti pareigūnus ar pan.;

-        iš vaizdo medžiagos taip pat matyti, kad R. V., sustabdęs savo transporto priemonę ir iš jos išlipęs, ėjo link tos vietos, kurioje įvyko pavojingas jo vairuoto automobilio ir kitos transporto priemonės prasilenkimas. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimu, kad jis nepastebėjo jokių požymių, jog pagrindiniu keliu važiavusi transporto priemonė Skoda Superb po pavojingo manevro kelyje būtų patekusį į dar vieną eismo įvykį. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, transporto priemonių judėjimas šiame kelyje nebuvo sutrikdytas. Tai, beje, akcentavo ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas, savo nutarime akcentavęs šias bylai svarbias aplinkybes: „po įvykio ir automobilis „Škoda Superb” sustojo toliau, už pirmojoje eismo juostoje stovinčių kitų automobilių, kaip nurodė liudytojas Z. Ž. – šalia bortelio. Kiti gatve važiavę automobiliai prie „Škoda Superb“ nesustojo, eismas nebuvo sutrikdytas. Taigi, R. V., išlipęs iš savo automobilio ir stebėdamas pro jį pravažiuojančius automobilius, galėjo sąžiningai klysti vertindamas įvykio situaciją“;

-        teismas sutinka ir su atsakovės bei trečiojo asmens atstovo argumentu, kad trečiasis asmuo R. V. neturėjo objektyvaus motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes darbo reikalais vairuota transporto priemonė Renault Captur, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta, trečiasis asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, administracinio nusižengimo bylos Nr. A15-335-749/2019 duomenimis, nenustatyta, kad R. V. būtų buvęs neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų.

27.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad ieškovė neįrodė trečiojo asmens R. V. neatidaus ir nerūpestingo elgesio, jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovės turtinis 4 262,20 Eur reikalavimas, pareikštas atsakovei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, yra laikomas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl yra atmetamas.

28.       Atmetus pagrindinį materialųjį reikalavimą dėl 4 262,20 Eur draudimo išmokų priteisimo, atitinkamai konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl 108,89 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šie ieškovės reikalavimai taip pat yra laikomi neteisėtais ir nepagrįstais, todėl yra atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

30.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

31.       Šioje byloje atmetus ieškinį, netenkinamas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tenkinamas trečiojo asmens, esančio atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pusėje, R. V. prašymas dėl 1 612,02 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (už advokato E. M. teisinę pagalbą).

32.       Pažymėtina, kad išlaidos už advokato E. M. teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

33.       Atmetus ieškovės ieškinį, valstybei iš ieškovės priteistinos 9,12 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (išlaidų dydis viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės Ergo Insurance SE, kodas 10017013, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), dėl
4 262,20 Eur draudimo išmokų, 108,89 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš ieškovės Ergo Insurance SE, kodas 10017013, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, priteisti trečiajam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1 612,02 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvylika eurų ir 2 ct).

Priteisti valstybei iš ieškovės Ergo Insurance SE, kodas 10017013, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, 9,12 Eur (devynis eurus 12 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                  Asta Žeromskytė-Stanienė