Civilinė byla Nr. e2YT-1623-328/2019

Proceso Nr. 2-06-3-00046-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.19 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. J., jos atstovei advokatei L. Z.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. B., valstybės įmonė Turto bankas.  

Teismas

nustatė:

pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam M. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Pareiškime nurodė, jog S. J. yra mirusiosios M. E., dukra. M. E. mirė (duomenys neskelbtini). Įpėdiniai pagal įstatymą, tai yra pareiškėja ir suinteresuotas asmuo M. B., manydami, kad mirusioji jokio konkretaus turto neturi, pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepateikė, todėl paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo. Vėliau sužinojo, kad dar 1995 m. teismo sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. E. nuosavybės teise valdė 5,12 ha žemės ir miško. J. E. buvo pateikęs dokumentus nuosavybės teisei į žemę atkurti. Po tėvo (J. E.) mirties ši teisė perėjo mamai (M. E.). Kadangi pareiškėja po mamos mirties nebuvo pateikusi notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas konstatavęs, kad M. E. mirė anksčiau nei teisė į nuosavybės teisė atkurta, 2008 m. kovo 4 d. sprendimu S. J. pratęsė terminą palikimui priimti, nenurodant termino pabaigos.

Pareiškėja nurodė, jog 2009 m. gegužės mėn. jai buvo išduotas Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. E.. Vėliau pareiškėja ne kartą buvo nuvykusi į Skuodo žemėtvarkos skyrių ir domėjosi kada bus įgyvendintos atkurtos nuosavybės į žemę. 2018 m. rugsėjo 17 d. iš NŽT Skuodo skyriaus gavo pranešimą atvykti atsiimti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad atvykus būtina pateikti asmens tapatybės dokumentą bei notaro išduotą paveldėjimo tesiės liudijimą. Pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 20 d. nuvykus į NŽT Skuodo skyrių, paaiškėjo, kad 2017 m. birželio 9 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre M. E. vardu. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl žemės sklypo paveldėjimo bei pateikė (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, tačiau notarė paaiškino, kad teismo sprendimu buvo pratęstas tik trims mėnesiams ir reikalingas naujas teismo sprendimas dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėja akcentavo, jog 2008 m. kovo 4 d. teismo sprendime, kuriuo jai pratęstas terminas palikimui priimti, nebuvo nurodyta data iki kada turi būti pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja, gavaisi teismo sprendimą, laikė save paveldėtoja ir savo, kaip M. E. įpėdinės, duomenis nurodė Skuodo žemėtvarkos skyriuje. Nurodė, jog neturi tinkamo išsilavinimo bei specialiųjų teisinių žinių, todėl visą laiką klaidingai manė, kad terminas palikimui priimti pratęstas iki bus suformuotas ir M. E. paskirtas konkretus žemės sklypas ir tik tuomet atsiras teisė pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.Paaiškino, jog buvo sąžininga ir aktyviai dalyvavo nuosavybės teisės atkūrimo procese. Apie M. E. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 20 d. nuvykus į NŽT Skuodo skyrių, o nuvykus pas notarą tapo aišku praleistas terminas palikimui priimti. Mano, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas, nepaisant civilinių santykių stabilumo.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais argumentais ir pagrindais. Papildomai paaiškino, jog iš pareiškėjos niekas paveldėjimo liudijimo nereikalavo. Nurodė, jog tik po to, kai palikėjai buvo įregistruota nuosavybės teisė į atkurtą nuosavybę, iš pareiškėjos pareikalavo paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėja kreipėsi į notarą, kur sužinojo, jog su 2008 m. kovo 4 d. sprendimu šiuo metu palikimo priimti negali, nes terminas praleistas. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškėjos S. J. pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ (jo atstovas) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalis).

Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis).

Teismas

konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos M. E. dukra (b. l. 6-9). Palikėja M. E. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 10).

2008 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-2574-512/2008 pareiškėjai S. J. pratęstas terminas palikimui, atsiradusiam po motinos M. E. mirties priimti (b. l. 11-12).

Pareiškėja byloje pateikė duomenis, jog 2009 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimu pareiškėja kaip M. E. įpėdinė informuota apie atkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą (b. l. 13). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities sprendimas, kuriuo palikėjai M. E. atkurto nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. E. (palikėjos sutuoktinio) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (b. l. 14-15). Byloje pateikti duomenys, jog pareiškėja dalyvavo procese palikėjai skiriant ir formuojant žemės sklypą, jai buvo siunčiami kvietimai į susirinkimą išreikšti valiai dėl projektuojamo sklypo ribų ir vietos (b. l. 17). 20148 m. rugsėjo 17 d. pranešimu pareiškėja informuota apie palikėjai atkurtas nuosavybės teises į žemę (b. l. 18). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, palikėjos vardu viešajame registre įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą (b. l. 21-22). Testamentų registre palikimo, atsiradusio po palikėjos M. E. mirties, priėmimo ar palikimo atsisakymo faktai neįregistruoti (b. l. 23).

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, jog per visą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą (17 metų) iš pareiškėjos niekas nereikalavo paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėja nežinojo, jog teismo procesiniu sprendimu pratęsus terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos mirties, priimti, pareiškėja per trijų mėnesių terminą turėjo kreiptis į notarą.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, jog po to, kai palikėjai 2008 m. kovo 8 d. teismo procesiniu sprendimu terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos mirties, priimti, buvo pratęstas, pareiškėja manė, jog paveldėjimo klausimą susitvarkė. Per visą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą palikėjai atkūrimo procesą iš pareiškėjos paveldėjimo teisės liudijimo nereikalavo, tik atkūrus nuosavybę ir turtą įregistravus palikėjus vardu, pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo kreipėsi į notarą, sužinojo, jog pagal turimą teismo procesinį sprendimą palikimo priimti negali. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, jog jai niekas nepaaiškino, kad priimti palikimą po teismo procesinio sprendimo pareiškėja turėjo per tris mėnesius. Netikėti pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab byloje pateikti įrodymai patvirtina dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Suinteresuotu asmeniu byloje patraukta M. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškėjos pareiškimui neprieštraravo.

Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos M. E. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po motinos M. E. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po M. E. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                         Dalė Žukauskienė