Baudžiamoji byla Nr. 1 A-103-350/2017

Baudžiamojo proceso Nr. 1-06-7-00004-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.1; 1.2.29.1; 2.4.6.1;  

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2017 m. spalio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Meidaus ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,

gynėjams advokatams Arnoldui Šukaičiui, I. B., Juliui Jasaičiui,

nuteistajai V. J.,

išteisintajai S. G.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės A. G., nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio ir nuteistosios V. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta ir nuteista :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskiros bausmės subendrintos apėmimo būdu, V. S. paskiriant galutinę bausmę - 100 MGL (3765 Eur) dydžio baudą.

V. J. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. G. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteista už tai, kad dirbdama pagal 2004 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir pagal 2007 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gydytoja reumatologe, turėdama licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, Panevėžio mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. J., V. J. pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekiant gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjo pareigas, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) ir piktnaudžiavo viršydama įgaliojimus, o būtent:

V. J. medicinos įstaigoje neatlikus kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio mieste per S. G. susisiekus telefonu su V. S., V. J. kalbėdama telefonu, paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rengeno tyrimų rezultatus, o V. S. sutiko suklastoti tikrą dokumentą. V. J. neatlikus digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambinusi S. G. telefonu, per ją perdavė V. S. prašymą, jog V. S. papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus, ko pasėkoje V. S. piktnaudžiaudama viršijant įgaliojimus, suklastojo tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), tai yra, 2014 m. rugpjūčio 20 dieną, (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) P., V. S. žinodama, kad V. J. reikalingi Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje (6 priedas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatai medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a. dėl pretendavimo į teisėjo pareigas, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punkte nustatytą tvarką, neturėdama teisės surašyti profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos (6 priedas), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., viršydama įgaliojimus ir turėdama tikslą suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) apie neva atliktus V. J. tyrimus, į formą Nr. 027/a. įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm; šlap. tyr. – norma; gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l; chol.k.k. – 4.52 mmol/l; Plaučių ro – be matomos patologijos, norma; digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), užrašė 2014 m. rugpjūčio 20 d. dienos datą ir pasirašė dokumentą bei patvirtino savo spaudu.

2014 m. rugpjūčio 20 d. V. S. pagal susitarimą su V. J., perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus be V. J. anketinių duomenų S. G., kuri prie (duomenys neskelbtini) namo P., perdavė V. J. V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a.

V. J. iš S. G. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. Po to, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuvykusi į (duomenys neskelbtini) centrą, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) darbuotojui, ko pasėkoje Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) komisijai įvertinus tyrimus bei visų specialistų išvadas, tame tarpe, ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė, (duomenys neskelbtini) vedėja J. N. išdavė V. J. medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.

Tokiu būdu, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologė V. S. piktnaudžiavo viršijant įgaliojimus, kadangi suklastodama tikrą dokumentą, tyčia pažeidė:

• Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai;
• Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, 10 straipsnio 5 ir  6 punktus, kuriuose nurodyta, kad gydytojas privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų, tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;
• Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 1.1, 1.2, 1.4 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų, verstis medicinos praktika turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją bei sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;
• 2010 m. liepos 1 d. pareigų instrukcijos Nr.4, patvirtintos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo Č. G., 11 punktą, pagal kurį privalo kontroliuoti įrašų medicininiuose dokumentuose atlikimą ir savalaikiškumą;
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, kuriame nustatyta, kad medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972), išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs, nurodant nustatytas ligas ir sveikatos problemas, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) ligoninė, tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės prestižas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, suklastotas dokumentas buvo panaudotas (duomenys neskelbtini) centre, kurio darbuotojai buvo suklaidinti ir jo pagrindu V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas, liudijantis, jog V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas – vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus ir suteikė jai teisę pretenduoti į laisvas apylinkės teismų teisėjo vietas.

2. V. J. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S., pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekdama gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjo pareigas, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, medicinos įstaigoje neatlikusi kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d., P. mieste, susisiekusi per S. G. su V. S., kalbėdama telefonu, paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus.

Po to, V. J. neatlikusi digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambinusi S. G. telefonu, per ją perdavė V. S. prašymą, jog V. S. papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus.

2014 m. rugpjūčio 20 d. V. S. pagal susitarimą su V. J., perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus be V. J. anketinių duomenų S. G., kuri prie (duomenys neskelbtini) namo P., perdavė V. J. V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a.

V. J. iš S. G. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, po to, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuvykusi į (duomenys neskelbtini) centrą, adresu (duomenys neskelbtini) , V., panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam (duomenys neskelbtini) darbuotojui, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus bei visų specialistų išvadas, tame tarpe, ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 dienos išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė, (duomenys neskelbtini) konsultacinės poliklinikos vedėja J. N. išdavė V. J. medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas. Tokiu būdu, V. J. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. V. J. teismui buvo perduota ją kaltinant pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2014 m. rugpjūčio 20 d. P. mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja S. G., pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekdama gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį , tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) ir su (duomenys neskelbtini) ligoninės personalo skyriaus vedėja S. G. bendrininkaudama tyčia sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S., dirbusią pagal 2004 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir pagal 2007 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gydytoja reumatologe, turinčia licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, o būtent: ji medicinos įstaigoje neatlikusi kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. P. mieste susisiekusi telefonu su S. G., paprašė jos, kad pastaroji surastų gydytoją, galintį melagingai patvirtinti jos ne va atliktus tyrimus, ko pasėkoje S. G., žinodama, kad ji neatliko tyrimų ir neturi kraujo, šlapimo, gliukozės, tiesiosios žarnos tyrimo ir plaučių peršvietimo rezultatų, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu S. gatvė (duomenys neskelbtini) P., perdavė jos prašymą V. S., po ko S. G. telefonu 2014 m. rugpjūčio 20 d. susisiekė su ja ir perdavus telefoną V. S., ji, kalbėdama telefonu paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą –- išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie jai neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus, o V. S. sutikus, ji bendrais veiksmais su S. G. sukurstė V. S. suklastoti tikrą dokumentą. Be to ji, neatlikusi digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambino S. G. ir telefonu paprašė S. G. perduoti V. S. jos prašymą, jog ši gydytoja papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų jai neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus, ko pasėkoje S. G., žinodama, kad V. J. neatliko šio tyrimo, paprašė V. S. įrašyti V. J. neatlikto tyrimo rezultatą, o V. S. sutiko. Tokiu būdu ji bendrais veiksmais su S. G. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus ir suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), nes 2014 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) P., V. S., žinodama, kad V. J. reikalingi Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje (6 priedas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatai medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., dėl pretendavimo į teisėjus, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punkte nustatytą tvarką, neturėdama teisės surašyti profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos (6 priedas), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., viršydama įgaliojimus ir turėdama tikslą suklastoti tikrą dokumentą –  išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) apie neva atliktus V. J. tyrimus, į formą Nr. 027/a. įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm, šalp. tyr. – norma, gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l, chol.k.k. – 4.52 mmol/l, Plaučių ro – be matomos patologijos, norma, digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), užrašė 2014-08-20 dienos datą ir pasirašė dokumentą, bei patvirtino savo spaudu.  2014 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) P., V. S. pagal susitarimą su ja perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus, be V. J. anketinių duomenų, S. G. tikslu, kad S. G. perduotų šią formą jai ir ji, įrašiusi savo anketinius duomenis, galėtų bendrais veiksmais suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. S. G., suvokdama, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d.  išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) nurodyti išgalvoti duomenys apie tyrimų rezultatus ir kad šioje formoje V. S. įrašyti duomenys, V. J. įrašius savo anketinius duomenis bus panaudoti siekiant melagingai patvirtinti V. J. neatliktų tyrimų rezultatus, S. G. šią formą P. mieste gabeno ir laikė bute adresu (duomenys neskelbtini) P., po to 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną prie (duomenys neskelbtini) namo P., perdavė jai V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a, tokiu būdu padėdama klastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), po to V. J. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, ir tokiu būdu bendrais veiksmais su V. S., padedant S. G. suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apie V. J. neatliktus tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm, šalp. tyr. – norma, gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l, chol.k.k. – 4.52 mmol/l, Plaučių ro – be matomos patologijos, norma, digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), po to ji, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. dienos žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė, 2014 m. rugpjūčio 21 d.  gabeno iš P. miesto į (duomenys neskelbtini) centrą, adresu (duomenys neskelbtini) V., kur panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam (duomenys neskelbtini) darbuotojui (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini) V., ko pasėkoje, (duomenys neskelbtini) centro adresu (duomenys neskelbtini) V. gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus, bei visų specialistų išvadas, tame tarpe ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) kurį ji pateikė, gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė (duomenys neskelbtini) konsultacinės poliklinikos vedėja J. N., išdavė V. J. 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) medicininį pažymėjimą, forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.

                       Tokiu būdu, ji kartu su S. G. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus pavaduotoją medicinos reikalams, gydytoją reumatologę V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, kadangi jos ir S. G. kurstoma V. S., suklastodama dokumentą, tyčia pažeidė:

                        Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai;

Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, 10 straipsnio 5 ir  6 punktus, kuriuose nurodyta, kad gydytojas privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų, tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 1.1, 1.2, 1.4 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų, verstis medicinos praktika turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją bei sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

2010 m. liepos 1 d. pareigų instrukcijos Nr.4, patvirtintos VšĮ Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo Č. G., pareigų 11 punktą, pagal kurį privalo kontroliuoti įrašų medicininiuose dokumentuose atlikimą ir savalaikiškumą;

                       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, kuriame nustatyta, kad medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972), išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs, nurodant nustatytas ligas ir sveikatos problemas, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, (duomenys neskelbtini) ligoninė ir (duomenys neskelbtini) , tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės prestižas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, suklastotas dokumentas buvo panaudotas (duomenys neskelbtini) centre, kurio darbuotojai buvo suklaidinti  ir jo pagrindu V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas, jog V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas – vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus,ir suteikė jai teisę pretenduoti į laisvas apylinkės teisėjo vietas.

4. S. G. teismui buvo perduota ją kaltinant tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) personalo skyriaus vedėja, P. mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S. ir V. J., V. J. pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekiant gauti medicininį pažymėjimą F Nr. 046/a. apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį,  tyčia padėjo suklastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) ir su V. J. bendrininkaudama tyčia sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S., dirbusią pagal 2004 m. gruodžio 6 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir pagal 2007 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gydytoja reumatologe, turinčia licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

V. J. medicinos įstaigoje neatlikus kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. P. mieste susisiekus telefonu su ja, V. J. paprašė jos, kad ji surastų gydytoją, galintį melagingai patvirtinti jos ne va atliktus tyrimus, ko pasėkoje ji, žinodama, kad V. J. neatliko tyrimų ir neturi kraujo, šlapimo, gliukozės, tiesiosios žarnos tyrimo ir plaučių peršvietimo rezultatų, tą pačią dieną VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) P., ji perdavė V. J. prašymą V. S., po ko ji telefonu 2014 m. rugpjūčio 20 d. susisiekė su V. J. ir perdavus telefoną V. S., V. J. kalbėdama telefonu paprašė V. S. suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rengeno tyrimų rezultatus, o V. S. sutikus, bendrais veiksmais su V. J. sukurstė V. S. suklastoti tikrą dokumentą. Be to V. J., neatlikusi digitalinio tyrimo, vėliau, tą pačią – 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną paskambino jai ir telefonu paprašė jos perduoti V. S. prašymą, jog ši gydytoja papildomai į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus, ko pasėkoje ji, žinodama, kad V. J. neatliko šio tyrimo, paprašė V. S. įrašyti V. J. neatlikto tyrimo rezultatą, o V. S. sutiko. Tokiu būdu ji bendrais veiksmais su V. J. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus ir suklastoti tikrą dokumentą - išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), nes 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną, (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) P., V. S., žinodama, kad V. J. reikalingi Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje (6 priedas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatai medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., dėl pretendavimo į teisėjus, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punkte nustatytą tvarką, neturėdama teisės surašyti profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos (6 priedas), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus medicinos dokumentų išraše F Nr. 027/a., viršydama įgaliojimus ir turėdama tikslą suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) apie neva atliktus V. J. tyrimus, į formą Nr. 027/a. įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm; šalp. tyr. – norma; gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l; chol.k.k. – 4.52 mmol/l; Plaučių ro – be matomos patologijos, norma; digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), užrašė 2014 m. rugpjūčio 20 d. dienos datą ir pasirašė dokumentą, bei patvirtino savo spaudu.  2014 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) P., V. S. pagal susitarimą su ja ir V. J., perdavė šią formą Nr. 027/a. su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus, be V. J. anketinių duomenų, jai tikslu, kad ji perduotų šią formą V. J. ir V. J. įrašiusi savo anketinius duomenis, galėtų bendrais veiksmais suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. Ji, suvokdama, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) nurodyti išgalvoti duomenys apie tyrimų rezultatus ir kad šioje formoje V. S. įrašyti duomenys, V. J. įrašius savo anketinius duomenis bus panaudoti siekiant melagingai patvirtinti V. J. neatliktų tyrimų rezultatus, šią formą P. mieste gabeno ir laikė bute adresu (duomenys neskelbtini) P., po to 2014 m. rugpjūčio 20 d. dieną prie (duomenys neskelbtini) namo P., perdavė V. J., V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a., tokiu būdu padėdama klastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), po to V. J. paėmusi dalinai užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, ir tokiu būdu padėjo V. J. bei V. S. suklastoti tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apie V. J. neatliktus tyrimų rezultatus: kraujo tyr.-WBC 6,2; HG 128 g/l; ENS 2 mm; šalp. tyr. – norma; gliuk.k.k. – 4,93 mmol/l; chol.k.k. – 4.52 mmol/l; Plaučių ro – be matomos patologijos, norma; digitalinis tyrimas – be matomų patol. pakitimų, kraujavimo pož. nėra (gyd. R. S.), po to V. J., laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. dienos žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė, 2014 m. rugpjūčio 21 d. gabeno iš P. miesto į (duomenys neskelbtini) centrą, adresu (duomenys neskelbtini) V., kur panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d.išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro darbuotojui (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini) V.,ko pasėkoje, (duomenys neskelbtini) centro adresu (duomenys neskelbtini) V. gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus, bei visų specialistų išvadas, tame tarpe ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė (duomenys neskelbtini) vedėja J. N., išdavė V. J. 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) medicininį pažymėjimą, forma Nr. 46/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.

Tokiu būdu, ji kartu su V. J. sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoją medicinos reikalams, gydytoją reumatologę V. S. piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus, kadangi jos ir S. G. kurstoma V. S., suklastodama dokumentą, tyčia pažeidė:

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai;

Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, 10 straipsnio 5 ir  6 punktus, kuriuose nurodyta, kad gydytojas privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų, tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 1.1, 1.2, 1.4 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų, verstis medicinos praktika turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją bei sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

2010 m. liepos 1 d. pareigų instrukcijos Nr.4, patvirtintos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo Č. G., pareigų 11 punktą, pagal kurį privalo kontroliuoti įrašų medicininiuose dokumentuose atlikimą ir savalaikiškumą;

  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, kuriame nustatyta, kad medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972), išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs, nurodant nustatytas ligas ir sveikatos problemas, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus,                    dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, (duomenys neskelbtini) ligoninė ir (duomenys neskelbtini) , tokiais susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės prestižas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, suklastotas dokumentas buvo panaudotas (duomenys neskelbtini) centre, kurio darbuotojai buvo suklaidinti  ir jo pagrindu V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas, jog V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas – vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus ir suteikė jai teisę pretenduoti į laisvas apylinkės teisėjo vietas.

5. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė A. G. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2017-02-09 nuosprendžio dalį dėl S. G. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl V. J. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

5.1 S. G. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda; pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir nubausti ją 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda. Paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmino būdu ir paskirti S. G. galutinę - 80 MGL (3012 Eur) dydžio baudą.

5.2 V. J. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją 100 MGL (3765 Eur) dydžio bauda, kurią BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmino būdu su V. J. paskirta bausme už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje paskiriant jai galutinę -100 MGL (3765 Eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.3 Skunde nurodo, kad S. G. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnį tuo, kad ji V. J. prašymu rado gydytoją – V. S., kuri sutiko melagingai patvirtinti neva jai buvo atlikti kraujo, šlapimo, gliukozės, tiesiosios žarnos tyrimai ir plaučių rentgenas, taip pat suorganizavo judviejų pokalbį, o V. S. įrašius išgalvotus tyrimus į V. J. reikalingos formos medicininę pažymą, perdavė ją V. J.. Teismas išteisino S. G. teigdamas, jog byloje nėra nustatyta, kad S. G. suvokė, jog yra klastojamas tikras dokumentas ir, kad tokia veika yra kriminalizuota. Tačiau, prokurorės įsitikinimu, tokia išvada nemotyvuota, neatitinka byloje surinktų įrodymų, nes atliekant V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę surinkti duomenys akivaizdžiai rodo, kad S. G. ne tik suvokė apie dokumento klastojimą, bet ir aktyviais veiksmais iniciavo šį nusikaltimą. V. J. jai aiškiai įvardijo, jog reikalinga pažyma, kurioje būtų įrašyti jai realiai neatlikti tyrimai ir pradžioje S. G. atsikalbinėjo dėl tokio prašymo, tačiau vėliau sutiko paklausti apie tai V. S.. Jų pokalbis apie tyrimų fiksavimą aiškiai rodo, kad S. G. žino, kaip jie fiksuojami, atliekami ir kas juos atlieka, ir suprato, kad V. J. jų nėra atlikusi. Vėliau, perdavusi V. S. telefoną, kad pastaroji tiesiogiai kalbėtų su V. J., buvo šalia, po jų pokalbio pažadėjo perduoti V. J. V. S. surašytą pažymą. Visi šie užfiksuoti pokalbiai rodo, kad S. G. girdėjo nuteistųjų pokalbį, kurio metu buvo aptartos esminės dokumento suklastojimo aplinkybės, kas patvirtina ją supratus, jog ji V. J. perduos suklastotą pažymą.

5.4 Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad S. G. atsisakius surasti prašomą gydytoją, V. J. būtų tiesiogiai kreipusis į V. S. ar kitą gydytoją dėl dokumento klastojimo, nes S. G. pradžioje neradusi V. S., dėl V. J. prašymo ketino kreiptis į ligoninės direktorių I. D., su kuo V. J. nesutiko.  

5.5 Akivaizdu ir tai, kad po pirmojo S. G. V. J. suorganizuoto pokalbio su V. S. V. J. pakartotinai skambino S. G., prašydama įrašyti į pažymą dar vieną tyrimą, o ne kreipėsi tiesiogiai į V. S., kas rodo, jog S. G. tarpininkavimas, priešingai nei nurodo teismas, buvo būtinas išrašo iš medicininių dokumentų (forma 027/a) suklastojimui. Be to, V. J. savo draugui A. P. S. G. įvardino kaip asmenį, į kurį ji kreipėsi dėl pažymos surašymo ir apibūdino kaip asmenį padėjusį gauti suklastotą išrašą, todėl mano, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti S. G. padėjus tyčia suklastoti dokumentus, tuo pačiu ir patvirtinti, kad ji sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį piktnaudžiauti tarnyba.

5.6 Prokurorė nesutinka ir su apylinkės teismo išvada išteisinti S. G. ir V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnį. Prieštarauja teismo teiginiui, kad sukurstymas piktnaudžiauti neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 5 daį ir 228 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad nors BK 228 straipsnio 1 dalies subjektas yra specialusis, t. y. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, tačiau nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas, padėjėjas) gali būti ir specialiųjų subjekto požymių neturintis asmuo, ką patvirtina praktikoje teikiami kaltinimai ir juos pagrindžiančių duomenų vertinimas bylose (Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-250-788/2015, 2K-168-139/2015, 2K-50-648/2015, 2K-180-693/2015, Nr. 2K-325/2014, Nr. 2K-129/2013 ir kt.) Kurstymui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, tarp jų ir kurstytojo bei vykdytojo bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką, kurie šiuo atveju ir buvo atlikti tiek V. J. (kuri iš pradžių per S. G., o po to tiesiogiai V. S. prašė suklastoti išrašą, forma Nr. 027/a, nurodė, kokius neatliktų tyrimo rezultatus surašyti), tiek S. G. (kuri V. S. perdavė V. J. prašymą dėl išrašo klastojimo, suorganizavo V. J. ir V. S. pokalbį, kurio metu V. J. ir V. S. susitarė dėl melagingų duomenų į išrašą įrašymo, perdavė V. J. prašymą dėl melagingų duomenų apie atliktą digitalinį tyrimą įrašymo į išrašą).

5.7 Svarbu ir tai, kad tiek S. G., tiek V. J. turi aukštuosius išsilavinimus, abi dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nėra abejonių, kad jos suvokė V. S. daromų veiksnių priešingumą valstybės tarnybai, todėl akivaizdu, kad turi būti nuteistos pagal  228 straipsnio 1 dalį už bendrininkavimą.

6. Apeliaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas advokatas A. Šukaitis prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-09 nuosprendį V. S. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują – V. S. išteisinamą nuosprendį.

6.1 Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, jame padarytos išvados  neatitinka faktinių aplinkybių bei teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.              

6.2 Mano, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog V. S. suklastojo tikrą dokumentą - išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.), nes į jį buvo įrašyti duomenys apie realiai atliktus V. J. tyrimų rezultatus, tačiau pagal savo užimamas pareigas, specializaciją ir pagal jai išduotą licenciją neturėdama teisės surašyti duomenis apie atliktų tyrimų rezultatus į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), ji viršijo savo įgaliojimus. Tačiau vien tik todėl, kad ji norėjo padėti kolegei greičiau gauti pažymą, nerodo didelio piktnaudžiavimo pavojingumo. Svarbu ir tai, kad nėra duomenų, jog V. J. kraujo, šlapimo ir kitų tyrimų rezultatai būtų blogi ar, kad jai būtų nustatyta kokia nors liga ar sveikatos problema, kuri nebūtų jai leidusi pretenduoti eiti teisėjo pareigas. Vien tik formalus nepaisymas teisės aktų reikalavimų dėl galinčio pažymą išrašyti subjekto, neduoda pagrindo tokius veiksmus traktuoti kaip padariusius didelę žalą valstybei ir (duomenys neskelbtini) ligoninei ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Tuo labiau, kad V. S. veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio, nes ją su V. J. siejo darbiniai santykiai, o duomenų, kad V. S. veikė savanaudiškais tikslais, byloje nėra. Taigi nesant V. S. veiksmuose visų piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, V. S. ir dėl šio kaltinimo turi būti išteisinta.

6.3 Kaltinamoji V. S. teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus apie išrašo iš medicininių dokumentų (forma 027/a) surašymo aplinkybes. Į šį dokumentą ji įrašė tuos duomenis, kuriuos jai pristatė V. J. ir tie duomenys rodė, jog reikalingus tyrimus V. J. buvo atlikusi. Duomenis apie atliktą V. J. plaučių tyrimą ji pasitikrino telefonu. Kadangi digitalinio tyrimo V. J. nebuvo atlikusi, todėl ji, tikėdama, jog jį atliks gydytojas R. S., į išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027a) įrašė R. S. pavardę. Neradus gydytojo R. S., ji pati atliko digitalinį tyrimą, kurio rezultatus įrašė į minėtą išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027a). Teismas visiškai nevertino šių V. S. parodymų, kuriuos patvirtino ne tik V. J., bet ir kiti bylos duomenys. Teisiamajame posėdyje buvo apžiūrėta asmens medicinos knygelė, išduota V. J. vardu, kurioje 2014-04-28 padarytas įrašas apie tai, jog V. J. tikrinosi sveikatą ir dirbti gali. Minėta liudytoja L. K. patvirtino, jog šį įrašą ji padarė remdamasi atliktais V. J. kraujo ir šlapimo tyrimais, nesant kurių ji nebūtų padariusi įrašo asmens medicinos kortelėje. Liudytoja L. K. nėra suinteresuota šios bylos baigtimi, todėl jos parodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti ar juos vertinti kritiškai. Nevertinti liko ir liudytojos L. L. parodymai, iš kurių matyti, jog pagal radiologo darbo apskaitos žurnalą galima daryti išvadą, jog V. J. buvo darytas plaučių rentgenologinis tyrimas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų buvę neginčijamai įrodyta, kad V. S. į išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) įrašė išgalvotus duomenis apie tyrimų rezultatus, tokia veika neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes byloje nėra duomenų apie ligą ar sveikatos problemą, kuri neleistų V. J. eiti teisėjo pareigas. Esant tokioms aplinkybės. V. S. iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dali išteisintina. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.4 Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad V. S. veika sukėlė tokius padarinius, dėl kurių tai negalėtų būti vertintina kaip drausmės pažeidimas ir taikytina drausminė atsakomybė, juo labiau, kad teismas nenurodė, kad V. J. nebūtų išduotas medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046/a), jei išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a.) būtų užpildęs šeimos ar vidaus ligų gydytojas, nes išvada, jog V. J. yra sveika, nepaneigta. Tokiu būdu nesant būtino BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto požymio didelės žalos padarymo, V. S. turi būti išteisinta iš jai pareikštų kaltinimų.

7. Nuteistoji V. J. skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir priimti ją išteisinamą nuosprendį.

7.1 Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai vertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, taip pat pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

7.2 Teigia, kad teismas nedetalizavo, kurie būtent įrodymai patvirtina jos kaltę, nes būtent byloje esantys duomenys ( L. K. parodymai, gyd. radiologo darbo apskaitos žurnalai ir kt.) patvirtina, kad į jai reikalingą pažymą, kurią surašė gydytoja V. S., buvo įrašyti teisingi duomenys – tyrimai, kuriuos ji buvo atlikusi. V. S. teigė, kad duomenis į pažymą ji surašė iš V. J. pateiktų duomenų. S. G., kuri jai vėliau perdavė V. S. surašytą pažymą taip pat parodė, kad V. S. surašytą pažymą jai atnešė į kabinetą, jos rašymo proceso ji betarpiškai nestebėjo ir nematė, remiantis kokiais duomenimis ji buvo surašyta, ji nežino. Teismo nuosprendyje cituojami jos telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis ( ir tai yra vieninteliai teismo vertinti įrodymai, neatsižvelgiant į kitus rašytinius įrodymus) taip pat nepatvirtina, kad ji nebuvo atlikusi aukščiau paminėtų tyrimu. Akivaizdu, kad minimą 2014-08-20 dieną ji kai kurių tyrimų atlikusi nebuvo, tačiau visi tyrimai buvo atlikti atitinkamu laiku iki minimos dienos, ką patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, kurių teismas net nevertino – M. M., R. S., L. L. ir L. K. parodymų; V. J. asmens medicininės knygelės ir joje esančio 2014-04-28 įrašo; gydytojo radiologo darbo apskaitos žurnalo ir jame atlikto 2013-04-03 įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuomet ji švietė plaučius ir čiurną( 1 T. b.l. 75). Faktas, kad gydymo įstaigoje nebuvo rasta jos plaučių nuotrauka, nereiškia, kad jie nebuvo šviesti, be to, ji negali būti atsakinga už medicininių dokumentų saugojimą ir saugumą. Tuo tarpu digitalinį tyrimą jai atliko pati gydytoja V. S. po 16 val., kuomet ji nuvežė jai visus turimus ir reikalingus tyrimus ir jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę byloje nėra. Kad minimą tyrimą gali atlikti bet kuris gydytojas, teisme apklausiamas patvirtino ir R. S..

7.3 Svarbu ir tai, kad ji kas du metus tikrinosi sveikatą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje dėl galėjimo dirbti. Jos medicininėje knygelėje yra 2014-04-28 dienos įrašas „Profilaktinis sveikatos patikrinimas, dirbti gali". Minėtas įrašas antspaudu ir parašu patvirtintas gydytojos L. K.. Apklausta teisme liudytoja L. K. paaiškino, kokie tyrimai yra atliekami profilaktinio patikrinimo metu, ir kad į juos patenka kraujo bei šlapimo tyrimai. Liudytoja patvirtino, kad V. J. kraujo ir šlapimo tyrimai turėjo būti, nes priešingu atveju, jeigu nebūtų buvę tyrimų, ji nebūtų dariusi įrašo, kad V. J. dirbti gali. Nors jos ambulatorinėje kortelėje nėra kraujo ir šlapimo tyrimų, liudytoja paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai tyrimai nusimeta ir tai ne pirmas kartas. Pirmos instancijos teismas šios liudytojos parodymų nevertino, nors ji užtikrino, kad 2014-04-28 dienai kraujo ir šlapimo tyrimai buvo atlikti. Minima liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymais netikėti nėra pagrindo.

7.4 Teismas kaip pagrindiniais jos kaltę patvirtinančiais duomenimis vadovavosi telefoninių pokalbių išklotinėmis, kuomet ji bendravo su kitais asmenimis, tačiau apeliantė pažymi, kad nesant kitų įrodymų asmuo negali būti teisiamas už telefoninių pokalbių metu išsakytus žodžius.

7.5 Nurodo, kad Konstitucijoje užtikrintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Informacija apie privalų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad šiuo atveju telefoninių pokalbių klausymosi pagrindas yra Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis, kuria buvo leista klausytis jos pokalbių. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį, kad minima nutartimi  elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo sankcionuota dėl galimai kyšio paėmimo rengiant viešuosius pirkimus. Tai reiškia, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis dėl šio operatyvinio veiksmo, nėra susijusi su nusikalstama veika, dėl kurios ji nuteista šioje byloje, leidimo leidžiančio atlikti jos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę dėl šioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos, byloje nėra, todėl telefoniniai pokalbiai negalėjo būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais, nes teisinio pagrindo dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnyje, žvalgybos veiksmams nebuvo, o kitų byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog V. J. padarė jai inkriminuojamą veiką. Nors kasacinio teisino plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-94-895/2015 pasisakyta, kad informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas, duomenų apie tai, kad pokalbių įrašų perdavimas tam, kad šie būtų prijungti prie baudžiamosios bylos, kurioje ji skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista, buvo atliktas būtent pagal šias BPK 162 straipsnio nuostatas, byloje nėra.

7.6 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jai paskirta bauda pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ženkliai viršija skiriamų baudų, už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, dydį, (pvz. 2K-1-696/2016, Nr. 2K-444-699/2015, Nr. 2K-420-677/2015, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-41-976/2016). Palyginus aukščiau analizuotų baudžiamųjų veikų pavojingumą ir jų teisines pasekmes su šioje byloje - jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumu ir teisinėmis pasekmėmis, nuosprendžiu skirtos baudos dydis akivaizdžiai neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, nei suformuotos teismų praktikos, todėl ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis formuojamai kasacinio teismo praktikai dėl baudų dydžio analogiškose bylose.

7.7 Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ji visgi padarė jai inkriminuotą veiką, prašo atsižvelgti į veikos pavojingumą, pasekmes, nes byloje nesurinkta duomenų, kad dėl jos veiksmų buvo apsunkintas konkrečios institucijos darbas, ar kad būtų padarytą žala. mano, kad jos padarytos veikos pobūdis nėra pasiekęs tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagristas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios V. S. gynėjo ir nuteistosios V. J. apeliacinius skundus atmesti. Išteisintoji S. G. prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, V. J. ir jos gynėja prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios V. S. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

9. Apeliaciniai skundai atmetami.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-09 nuosprendžiu, apeliaciniais skundais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai V. S. pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, V. J. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, o pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisino nepadarius šios nusikalstamos veikos, taip pat pagrįstai išteisino S. G. jai nepadarius veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

11. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė motyvus dėl įrodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytos išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, nėra, nes visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistosios V. J. manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu, išskyrus telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų duomenų, nesurinkta jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

11.1 Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateiktos išvados dėl jų vertinimo, V. J. ir V. S. kaltė padarius joms inkriminuotas veikas įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma ir padaryta išvada, kad jų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, taip pat pagrįstai konstatuota, kad S. G. nepadarė jai kaltinime inkriminuotų veikų. Su tokiomis išvadomis visiškai sutinka ir skundus nagrinėjantis aukštesnės instancijos teimas, nes būtent toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o vien tai, kad apeliantams nepriimtina teismo išvada dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

12. Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl S. G. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bei V. J. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalimi dėl S. G. ir V. J. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo dėl savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudoja arba nepanaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas S. G. ir V. J. sukursčius kitą asmenį piktnaudžiauti tarnyba buvo grindžiamas tuo, kad S. G. dirbdama (duomenys neskelbtini) ligoninės personalo skyriaus vedėja, perdavė (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojai reumatologei V. S. teisės skyriaus juristės V. J. prašymą išrašyti atitinkamos formos medicininę pažymą, kurioje būtų nurodyti V. J. kraujo, šlapimo, tiesiosios žarnos ir plaučių tyrimai ir vėliau tokią pažymą perdavė V. J.. Tuo tarpu V. J. buvo kaltinama tuo, kad per S. G., o vėliau ir pati tiesiogiai telefonu įkalbėjo V. S. išrašyti jai medicininę pažymą, kurioje nurodyti tariamai jos atlikti aukščiau paminėti tyrimai ir tokią pažymą V. S. V. J. perdavė per S. G.. 

12.1 Kaip jau minėta, kaltinimuose nurodytu metu tiek išteisintoji S. G., tiek nuteistoji V. J. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje atitinkamose pareigose  - S. G. personalo skyriaus vedėja, V. J. teisės skyriaus juriste ir buvo V. S. kolegės, todėl vien tai, kad V. J. paprašyta S. G. kreipėsi į ją ir vėliau abi ( tiek S. G. tiek V. J. ) su ja bendravo dėl medicininės pažymos V. J. išrašymo, nepagrindžia jų kaltės kursčius V. S. piktnaudžiauti tarnyba. Svarbu ir tai, kad V. J. išrašyta pažyma S. G. niekaip negalėjo būti naudinga, nes byloje nėra jokių duomenų, kad ji už tai būtų gavusi materialinę ar kokią kitą naudą. Be to, šiuo atveju ar pažyma bus išrašyta, priklausė tik nuo pačios V. S., o ne nuo S. G. ir jos atlikti veiksmai negalėjo sumenkinti nei valstybės, nei (duomenys neskelbtini) ligoninės, nei (duomenys neskelbtini) autoriteto, kaip nurodyta S. G. inkriminuotame kaltinime. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, įtakojusius V. S. apsisprendimą surašyti pažymą V. J., nes iš telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų įrodymų akivaizdu, kad V. J. jos teiraujantis dėl galimybės gauti medicininę pažymą su tyrimų įrašais S. G. pažadėjo to paklausti V. S., vėliau telefoną perdavė V. S., kad V. J. savo prašymą išreikštų jai tiesiogiai, po jų pokalbio pažadėjo V. S. surašytą pažymą perduoti V. J..

12.2 Taip pat, vien tai, kad V. J. prašė V. S. atlikti atitinkamus jai naudingus veiksmus – išrašyti medicininę pažymą, kurioje nurodyti jai reikalingi, tačiau neatlikti tyrimai, nereiškia, kad ji kurstė kitą asmenį piktnaudžiauti tarnyba. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, ką skundžiamame nuosprendyje paminėjo ir apylinkės teismas, kad įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis). Toks asmuo pripažįstamas piktnaudžiavimo bendrininku nesigilinant, ar jis turi bendrą tyčią su valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, ar jis iš viso suvokia savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybai, jos principams ir t. t. Išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu asmuo. Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

12.3 Prokurorė savo apeliacinį skundą dėl S. G. ir V. J. išteisinimo sukursčius asmenį piktnaudžiauti tarnyba iš esmės grindžia nurodydama, kad teismų praktikoje kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinis teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip jau minėta, S. G. perduodama V. J. prašymą V. S. pastarosios neprašė atlikti jokių neteisėtų veiksmų, tuo tarpu V. J. V. S. surašyti jai reikiamą pažymą taip pat neįkalbinėjo, poveikio nedarė, kalbėdama telefonu nurodė, kokie dokumentai jai reikalingi ir klausė, ar pastaroji negali išrašyti atitinkamos pažymos, ką V. S. sutiko padaryti.   

12.4 Šioje baudžiamojoje byloje S. G. ir V. J. buvo kaltinamos tuo, kad sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnyba ir suklastoti tikrą dokumentą, dėl to didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, ligoninė ir (duomenys neskelbtini) . Apygardos teismas konstatuoja, kad nei S. G. ir V. J. savo veiksmais nenulėmė medicininės pažymos išdavimo, neatliko jokių veiksmų, kurie sumenkintų valstybės, tame tarpe ir Nacionalinės teismų administracijos, taip pat ligoninės autoritetą, nes, kaip jau buvo minėta, tokias pažymas išduoda tik gydytojai.

12.5 Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir įrodymų visumos vertinimu pagrįstą išvadą, jog S. G. ir V. J. nekurstė valstybės tarnautojui prilyginto asmens padaryti piktnaudžiavimą tarnyba todėl jos pagal 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintos pagrįstai.

12.6 Prokurorė nesutinka su S. G. išteisinimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį teigdama, kad išteisintoji ne tik suvokė apie dokumento klastojimą, bet ir aktyviais veiksmais iniciavo šį nusikaltimą. V. J. jai aiškiai įvardijo, jog reikalinga pažyma, kurioje būtų įrašyti jai realiai neatlikti tyrimai, S. G. sutiko paklausti apie tai V. S., o vėliau išrašytą pažymą perdavė V. J..

12.7 Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, S. G. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių įtakota V. S. išrašė reikiamą medicininę pažymą V. J.. Be to, byloje nesurinkta įrodymų ir apie tai, kad ji būtų žinojusi konkrečius duomenis, kurie turėjo būti ir kokie buvo įrašyti į V. J. reikalingą pažymą, nors ir buvo šalia V. S. jos telefoninio pokalbio su V. J. metu, nes pažymai reikalingus duomenis V. S. telefonu nurodė būtent V. J.. Tai, kad suklastotą dokumentą ji gabeno, laikė ir perdavė V. J., taip pat negali būti laikoma nusikaltima veika, nes nežinodama tikro dokumento turinio ir tai, kad jame nurodyti duomenys suklastoti, t. y. ji nesuvokė savo veiksmų kaip neteisėtų. Dėl to S. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį taip pat išteisinta visiškai pagrįstai.  

Dėl V. S. ir V. J. nuteisimo pagal BK 300 straipsnį

13. Teismų praktikoje nurodyta, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Taigi, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dėl dokumente įrašytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams ar jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, net ir neatsiradus šiems padariniams, toks dokumento suklastojimas laikytinas pavojinga ir paprastai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika.

13.1. V. J. ir V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistos už tai, kad veikdamos bendrininkų grupėje suklastojo tikrą dokumentą – medicininę pažymą (formą Nr. 027/a), į kurią V. J. prašymu V. S. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktus kraujo, šlapimo, plaučių rentgeno ir digitalinio tyrimo duomenis, o V. J. minimą pažymą panaudojo pateikdama (duomenys neskelbtini) centre, ko pasekoje jai buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 200, kuriame nurodyta, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjos pareigas. 

13.2 Tiek V. J., tiek V. S. gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistosios pagal BK 300 straipsnį kaltomis pripažintos nepagrįstai, nes į medicininę pažymą (formą Nr. 027/a) buvo įrašyti teisingi ir atitinkamu laiku atlikti V. J. kraujo, šlapimo tyrimų duomenys ir plaučių rentgeno duomenys, kuriuos V. J. pateikė V. S., o digitalinį tyrimą V. J. atliko pati V. S., kai V. J. jai atvežė turimus tyrimus, kad šie būtų įrašyti į jai reikalingą pažymą. Tačiau byloje esantys duomenys tokių nuteistųjų nurodomų aplinkybių nepatvirtina.

13.3 Iš teismui pateiktoje byloje esančių įrodymų matyti, kad tiriant šias nuteistųjų nurodytas aplinkybes, buvo išreikalauti duomenys iš medicininių įstaigų, kuriose aktualiu laikotarpiu lankėsi V. J., apie jai atliktus medicininius tyrimus bei apžiūras, taip pat jos asmens sveikatos istorijos. Pateiktų medicininių dokumentų kopijose matyti, kad V. J. dviejų metų laikotarpyje iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. lankėsi pas ginekologę, šeimos gydytoją ir kt., tačiau įrašų apie minimu laikotarpiu nuteistajai atliktus kraujo, šlapimo tyrimus ir plaučių rentgenogramas bei digitalinį tyrimą, nerasta. Nors apylinkės teisme apklausiama liudytoja L. K. parodė, kad atliekant privalomą sveikatos patikrinimą V. J. kraujo ir šlapimo tyrimai buvo geri, tačiau konkretaus laiko, kada jie buvo daryti, nenurodė, todėl remtis jos abejotinais parodymais, paremtais prielaidomis, tuo labiau byloje nesant jos nurodomų aplinkybių patvirtinančių duomenų, nėra jokio pagrindo.

13.4 Nuteistoji V. J. teigia, kad plaučių rentgenas jai buvo atliktas ir šią aplinkybę patvirtina gydytojo radiologo darbo apskaitos žurnale esantys duomenys, kuriame yra įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) , kad  2013 m. balandžio 3 d. jai buvo peršvieti plaučiai ir kojos, kurią tą dieną susitraumavo, čiurna ( 1 T. b.l. 175), tačiau iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad V. J. minimą dieną į medicinos įstaigą kreipėsi būtent dėl čiurnos raiščių patempimo ( 1 T. b.l. 27), buvo apžiūrėta gydytojo R. R. ( 1 T. b.l. 59).  Apeliacinės instancijos teisme apklausus minimą gydytoją pagal jam pateiktus medicininius dokumentus jis parodė, kad V. J. 2013 m. balandžio 3 d. apžiūrėjo dėl čiurnos patempimo, kitų nusiskundimų ji neturėjo, tą dieną ją siuntė daryti tik čiurnos rentgenogramą, plaučių rentgenogramos jis neskyrė. Gydytojo radiologo darbo apskaitos žurnale esantį įrašą ir V. J. rentgenogramą atlikusi radiologė technologė N. V. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad rentgeną pacientui atlieka tik pagal gydytojo siuntimą, arba asmeniui pateikus kvitą, patvirtinantį jog jis už reikalingą rentgeno nuotrauką sumokėjęs nustatyto dydžio mokestį. Tokiu atveju į žurnalą įrašo kvito numerį.  Nuotraukos padaromos ir siunčiamos trimis egzemplioriais – pas siuntusį gydytoją, budintį nuotraukas aprašantį gydytoją ir archyvą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu reikalaujant pateikti V. J. darytas rentgeno nuotraukas buvo pateikta tik kojos čiurnos rentgeno nuotrauka ir nurodyta, kad V. J. 2011-2014 m. duomenų apie V. J. atliktą plaučių rentgenologinį tyrimą nėra ( 1 T. b.l. 75,166, 177). Nors liudytoja N. V. paaiškino, kad pasitaiko išimtinų atvejų, kad daryta rentgeno nuotrauka gali pradingti ar pasimesti, tačiau, šiuo atveju matyti, kad V. J. plaučių rentgenograma nebuvo atlikta, nes 2013-04-03 jai tokios būtinybės ir reikalo visiškai nebuvo. Gydytojo R. R. ji siunčiama darytis plaučių rentgeno nebuvo, atitinkamo įrašo žurnale, kad ji sumokėjo nustatyto dydžio įmoką dėl daromos nuotraukos nėra. Šiuo atveju ranka žurnale padarytas įrašas nepatvirtina fakto, kad buvo atlikta plaučių rentgenograma. Be to, kalbėdama telefonu su V. S. ir prašydama surašyti jai reikalingą pažymą ji nurodė, kad plaučių rentgenograma jai tuo metu tikrai nebuvo daryta ( T. 2, b.l. 111).

13.5  Apeliantė V. J. taip pat nurodo, kad digitalinį tyrimą jai atliko gydytoja V. S., kuomet ji atvežė jai savo kitų tyrimų duomenis, tačiau tokie nuteistosios parodymai prieštaringi ir neatitinka byloje surinktų įrodymų. Visų pirma pirmosios apklausos įtariamąja metu V. J. parodė, kad digitalinis tyrimas jai buvo atliktas prieš tris metus ( 2 T. b.l. 159), tačiau byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose tokių duomenų nėra. Vėlesnės apklausos metu V. J. komentuodama savo telefoninių pokalbių su V. S. ir S. G. išklotines paaiškino, kad 2014-08-20 kalbėdama klausė, koks tai tyrimas, paneigdama pirminius parodymus, kad minimas tyrimas jai anksčiau jau buvo atliktas, be to, pirminės apklausos metu ji nenurodė ir neprisiminė, kad toks tyrimas visiškai neseniai - 2014-08-20 jai atliktas V. S..

13.6 Svarbu yra tai, kad iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų V. J. pokalbių telefonu su V. S., bei kitais asmenimis akivaizdžiai matyti, kad į pažymą įrašyti tyrimai iki 2014-08-20 jai nebuvo atlikti. Bendraudama su V. S. ji tiesiogiai nurodė, kad tyrimai jai nėra atlikti ir reikia pažymos su įrašytais tyrimais jų neatlikus, plaučių ji nėra švietusi du metus ( 2 T. b.l. 107,110, 111,113), ką V. S. sutiko padaryti. Iki pokalbių su V. S. metu bendraudama su Š. B. V. J. nurodė, kad reikiamų tyrimų neturi ir kitai dienai pasidaryti tikrai nespės ( 2 T. b.l. 99). Apie tai, kad reikiamus tyrimus susitvarkė ir nieko daryti nereikės, ji telefonine žinute nurodė ir A. P. ( 2T. b.l. 94).

13.7 Visi paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. J. 2014-08-20 dienai reikiamų kraujo, šlapimo, digitalinio tyrimo ir plaučių rentgenogramos atlikusi nebuvo, minimų tyrimų ji V. S. nepateikė, V. S. į pažymą įrašė išgalvotus duomenis, tokiu būdu V. J. ir V. S. veikdamos bendrininkų grupėje suklastojo tikrą dokumentą - medicininę pažymą (formą Nr. 027/a), o V. J. pateikdama ją (duomenys neskelbtini) centre, ko pasekoje jai buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 200, kuriame nurodyta, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjos pareigas, suklastotą dokumentą dar ir panaudojo. 

13.8 V. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ginamoji, norėdama padėti kolegei greičiau gauti pažymą, nors pagal užimamas pareigas, specializaciją ir pagal jai išduotą licenciją ji neturėjo teisės surašyti duomenis apie atliktų tyrimų rezultatus į išrašą iš medicininių dokumentų, tuo viršijo savo įgaliojimus, tačiau tokie jos veiksmai nerodo didelio piktnaudžiavimo pavojingumo, be to nėra duomenų, kad V. J. dėl sveikatos būklės negali eiti teisėjos pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nustačius įrodytą dokumento klastojimo faktą, aplinkybė, kad nuteistoji norėjo padėti kolegei, ar kad V. J. yra sveika, reikšmės nebeturi, todėl plačiau šiuo klausimu nebepasisakoma, nes, šiuo atveju, kaltininkų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, esminę reikšmę turi tai, kad dėl jų veiksmų kilo grėsmė fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams ir taip buvo pasikėsinta į normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

14. Atmestini apeliantės skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, negalėjo remtis Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu ir juose esančiais duomenimis, nes Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis dėl šio operatyvinio veiksmo, nėra susijusi su nusikalstama veika, dėl kurios ji nuteista šioje byloje, atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus minima nutartimi buvo leista dėl veikos, numatytos BK 228 straipsnyje.

14.1 Kaip matyti ikiteisminis tyrimas šioje byloje pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį pradėtas 2015 m. balandžio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. tyrėjo A. J. tarnybinį pranešimą. Bylos duomenimis, teisėsaugos institucijos, dar iki pradedant šį ikiteisminį tyrimą, disponavo informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Byloje esanti išslaptinta Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis patvirtina, kad buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka dėl V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimo nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (t. 2, b. l. 91). Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad V. J. gali būti susijusi su nurodytomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 228 straipsnyje, todėl siekiant išsiaiškinti jos dalyvavimo šioje veikoje apimtį ir pobūdį, buvo skirtas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Iš minimos nutarties turinio matyti, kad jos pagrindu atliktais kriminalinės žvalgybos veiksmais siekta išsiaiškinti ne tik konkrečios veikos aplinkybes, bet V. J. galimai daromų veikų mąstą. Nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys buvo užfiksuoti 2016 m. vasario 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kuriuos surašė vyr. tyrėjas A. J.. Nors Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis reikšminga kitoje baudžiamojoje byloje, dėl V. J. piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos informacijos akivaizdu, kad juose esanti informacija reikšminga tik konkrečiai šiai nagrinėjamai bylai, duomenų, kad protokoluose būtų informacijos, nesusijusios su nagrinėjama byla ar duomenų, kad  būtent protokoluose užfiksuoti įrodymai buvo panaudoti kokioje nors kitoje byloje, nėra.

14.2 Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese tvarką nustato generalinis prokuroras. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo ( toliau - Rekomendacija), Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 17.3 punktą, kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama kaip duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kriminalinės žvalgybos informacija gali būti panaudojama, be kita ko, ir surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį į baudžiamąją bylą ( Rekomendacijų 19.3 punktas). Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti įrodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis ir apylinkės teismo pagrįstai laikyti tinkamais įrodymais byloje, kuriais taip pat galima grįsti nuteistųjų kaltę, nes jie gauti teisėtais būdais, atitinka byloje surinktų įrodymų visumą.

15. Apeliaciniu skundu V. J. skundžia ir jai paskirtos baudos dydį, nurodo, kad teismų praktikoje analogiško pobūdžio byloje nuteistiems asmenims paskirtos žymiai švelnesnės bausmės.

15.1 Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokios situacijos nėra. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo.

15.2 Iš BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnis). BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda iki 500 MGL dydžio. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

15.3 Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.  

15.4 Apeliantės V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jį padarė veikama bendrininkų grupėje  (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. J. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, jo sukeltas pasekmes, apeliantės asmenybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti jai paskyrus švelniausią jai inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei įstatyme numatytas vidutinis baudos dydis – 80 MGL (3012 eurų). Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. J. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra ir teisinga, ir teisėta, nes nėra per griežta.

Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

16. Nuteistosios V. S. gynėjas prašo išteisinti jo ginamąją dėl nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.  Netinkamą BK 228 straipsnio 1 dalies taikymą gynėjas iš esmės grindžia tuo, kad V. S. savo veiksmais jokios žalos valstybei padaryti negalėjo, todėl jos veiksmai nėra tokie pavojingi, jog užtrauktų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį taikymą.

16.1. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo.

16.2. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Taigi tokio pobūdžio bylose pirmiausia turi būti nuspręsta, ar asmuo, kuris kaltinamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

16.3. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji V. S. veiksmus, kurie buvo pripažinti piktnaudžiavimu BK 228 straipsnio prasme, atliko būdama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir gydytoja reumatologe, turėjo licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo kvalifikaciją, t.y. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

16.4. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

16.5. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

16.6 Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. S. išrašė V. J. medicininę pažymą (forma Nr. 027/a.) budama gydytoja reumatologe. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą, medicinos dokumentų išrašą (formą F Nr. 027/a), <...>, išduoda šeimos arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs <...> . Iš byloje esančių Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuotų duomenų akivaizdu, kad V. S. šią aplinkybę žinojo, nes telefoninių pokalbių su V. J. metu apie tai jai pati nurodė. Minimos įstatymų nuostatos patvirtina, kad V. S. minėtos medicininės pažymos išrašyti neturėjo teisės, todėl jau vien ją išrašydama viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė įstatymo nuostatas.

16.7 Be to, remiantis aukščiau aptartais įrodymais akivaizdu, kad V. S. į medicininę pažymą įrašė išgalvotus V. J. tyrimų rezultatus, t.y. minimą pažymą suklastojo ir perdavė V. J., kuri, įrašiusi į pažymą savo anketinius duomenis, pateikė ją (duomenys neskelbtini) centrui, ir, atsižvelgiant ir į šioje pažymoje įrašytus duomenis, V. J. buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 200, kuriame nurodyta, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjos pareigas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S., kaip gydytoja, teikiantis sveikatos paslaugas, suklastodama medicininę pažymą pateikė ją V. J. ir tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė gydytojo profesinės etikos principus, teisės aktų numatytą dokumentų rengimo tvarką. Antai Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekse nustatyta, kad gydytojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių aktų, verstis medicinos praktika turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją bei sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistosios darbovietės – (duomenys neskelbtini) vadovo 2010 m. liepos 1 d. patvirtintų pareigų instrukcijų (duomenys neskelbtini) , 11 punkte nurodyta, kad viena iš V. S. pareigų yra įrašų medicininiuose dokumentuose atlikimo ir savalaikiškumo kontrolė. Taigi, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad V. S., atlikdama kaltinime jai inkriminuotus veiksmus, piktnaudžiavo savo kaip gydytojos tarnybine padėtimi.

17. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

17.1 Kaip jau buvo pasisakyta, didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui ir pan.) ir kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-232/2012). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu.

17.2 Iš baudžiamojoje byloje esančio V. S. pateikto kaltinimo matyti, kad ji  suklastodama medicininę pažymą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi padarė didelę  neturtinę žalą valstybei, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninei, tačiau skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) padaryta žala vertinama kaip bendrai valstybei padaryta žala, nes (duomenys neskelbtini) yra valstybės institucija.

17.3 Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, pripažindamas, kad nuteistoji V. S. savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir (duomenys neskelbtini) ligoninei, tai pagrindė, nurodydamas tokios išvados argumentus ir su jais visiškai sutinka apeliacinius skundus nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Nustatyta, kad V. S. suklastotą medicininę pažymą išdavė asmeniui, kuris pretendavo užimti teisėjo pareigas. Nuteistųjų nusikalstamų veiksmų pasekoje – suklastojus dokumentą ir pateikus jį (duomenys neskelbtini) centrui, buvo suklaidinti šios įstaigos darbuotojai, kurie suklastoto dokumento pagrindu V. J. išdavė pažymą, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas, todėl dėl nusikalstamų V. S. veiksmų buvo pakenkta šios valstybinės institucijos įvaizdžiui. Be to, V. S. nusikalstami veiksmai neigiamai paveikė teisėjų, teismų įvaizdį, patikimumą ir tuo taip pat padarė valstybei didelę žalą, nes visuomenė įgavo pagrindą abejoti teisėjų atrankos, vertinimo objektyvumu, jų sveikatos būsena, leidžiančia dirbti teisėjais, manyti, kad pareigas jie gali užimti nesažiningu būdu, o tuo pačiu būti korumpuoti ir priimti neobjektyvius sprendimus. Svarbu ir tai, kad V. S. savo veiksmais – suklastodama medicininę pažymą, pakenkė ir (duomenys neskelbtini) prestižui, nes būdama direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, pagal savo funkcijas turėdama kontroliuoti ir tikrinti kolegų pildomus medicinos dokumentus ir įrašų juose teisingumą, viršydama įgaliojimus, pati atliko neteisėtus veiksmus, nors buvo atsakinga už tokių veiksmų prevenciją.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. S. veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažinti tarnybiniu nusižengimu. Taigi, darytina išvada, kad apylinkės teismas, pripažindamas nuteistąją V. S. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

19. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės A. G., nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio ir nuteistosios V. J. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                       Algirdas Gaputis

Danutė Švitinienė

Valdas Meidus