Civilinė byla Nr. e2S-1306-587/2022
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00082-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.11;
3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5785-435/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „V.“ (toliau – ir UAB „V.“) Kauno apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš darbuotojo T. J. 1 400 Eur darbdavio patirtos žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. J. teismo prašė palikti ieškovės UAB „V.“ ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme, tvarkos. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje ir tik tuo atveju, jei darbo ginčų komisijos sprendimas ieškovės netenkintų, ji įgytų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
3. Ieškovės UAB „V.“ atstovas su prašymu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės UAB „V.“ ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Priteisė iš ieškovės atsakovui 802 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją su reikalavimu priteisti iš atsakovo žalą nesikreipė, darbo ginčų komisijoje nagrinėtoje byloje pagal atsakovo (toje byloje – ieškovo) T. J. prašymą dėl darbo santykių nutraukimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo priešpriešinio reikalavimo nereiškė, darbo ginčų komisijos sprendimo išieškoti T. J. iš UAB „V.“ 1 538,49 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 500 Eur netesybų, neginčijo. Aplinkybė, kad ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje buvo vertinamas ieškovės įsakymo dėl išskaitos, padarytos po darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas, teismo nuomone, nereiškia, kad toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos priteisimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „V.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir įpareigoti teismą išnagrinėti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. apeliantė ir atsakovas buvo sudarę darbo sutartį, kuri buvo nutraukta. Atsakovas praleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytą 3 mėnesių terminą, kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) su prašymų apginti neva pažeistas teise, nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį su juo buvo nepilnai atsiskaityta. Darbo ginčų komisija atnaujino praleistą prašymo pateikimo terminą ir nusprendė nagrinėti darbo ginčą, kurio metu buvo nagrinėjami šie aspektai: 1) ar atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą; 2) ar atsakovas buvo atleistas teisėtai; 3) ar atsakovas padarė žalą apeliantei; 4) ar atleidžiant atsakovą teisėtai buvo padaryta išskaita. Darbo ginčų komisija nusprendė, kad atsakovas žalos apeliantei nepadarė, išskaita buvo atlikta neteisėtai, ko pasėkoje, apeliantė nesutikdama su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu, su ieškiniu kreipėsi į teismą.
1.2. DGK nagrinėdama tarp apeliantės ir atsakovo kilusį darbo ginčą nagrinėjo ir dėl atsakovo padarytų veiksmų apeliantei kilusios žalos aspektą ir savo sprendime nurodė: „Į bylą atsakovės pateikti duomenys darbo ginčų komisijos vertinimu neįrodo jos patirtos žalos realumo bei dydžio.<...> Darbo ginčų komisija, įvertinusi byloje turimus dokumentus bei šalių paaiškinimus, pripažįsta, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių pripažinti, jog ji turėjo pagrindą iš ieškovo darbo užmokesčio vienašališkai išskaičiuoti 1400 Eur ieškovo galimai padarytą žalą, neįrodė visų turtinės atsakomybės sąlygų.“
1.3. Darbo ginčas tarp apeliantės ir atsakovo jau yra išnagrinėtas neteismine tvarka, t. y. pasinaudojant išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, apeliantės pateiktas ieškinys turi būti nagrinėjamas teisme, nereikalaujant dar kartą kreiptis į DGK. Įpareigojimas dar kartą kreiptis į DGK, kai jau vieną kartą pasisakė dėl ginčo esmės ir byloje esančių duomenų bei įrodymų pažeidžia ekonomiškumo principą, pakartotinis ginčo nagrinėjimas DGK būtų perteklinis.
7. Atsakovas T. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui T. J. iš apeliantės 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į šį atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. darbo ginčų komisijoje nebuvo spręstas klausimas dėl žalos iš atsakovo priteisimo, o buvo vertinama tik tai, ar apeliantė teisėtai padarė išskaitą iš atsakovo atlyginimo. Darbo ginčų komisija 2022 m. sausio 4 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-131-23264, konstatavo, kad apeliantės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, iš apeliantės priteisė atsakovui likusį neišmokėtą darbo užmokestį. DGK nagrinėtoje darbo byloje priešieškinio, kuriame būtų išdėstytas reikalavimas dėl žalos priteisimo, apeliantė nepareiškė, savarankiško prašymo dėl žalos priteisimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
2.2. DGK sprendime pasisakė dėl apeliantės atliktos išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio neteisėtumo, tokių motyvų buvimas DGK sprendime jokiu būdu nereiškia, jog joje buvo spręstas klausimas dėl žalos iš atsakovo priteisimo. Jei apeliantė nenorėjo mokėti atsakovui DGK sprendimu priteistų pinigų, ji turėjo reikšti reikalavimą dėl DGK sprendimo panaikinimo toje dalyje, kurioje buvo priteistas atsakovui darbo užmokestis ir netesybos, bei prašyti jos atliktą įskaitymą pripažinti teisėtu, o ne reikšti savarankišką reikalavimą dėl žalos priteisimo. Nėra pagrindo teigti, jog apeliantė pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
2.3. Antstolis, kuriam buvo pateiktas vykdyti DGK sprendimas, atsisako išieškoti atsakovui priteistus pinigus, motyvuodamas tuo, kad DGK sprendimas yra apskųstas. Klaidingas apeliantės ieškinio priėmimas sudarė pagrindus apeliantei nemokėti DGK sprendimu priteistų pinigų, tuos pačius pinigus kaip žalą antrą kartą prisiteisinėti teismine tvarka. Dėl apeliantės nesąžiningų procesinių veiksmų atsakovas šiai dienai negali atgauti DGK sprendimu jam priteistų netesybų, nes apeliantė ieškinyje nurodo, jog skundžia DGK sprendimą, nors iš tikrųjų yra pareiškusi savarankišką reikalavimą dėl žalos priteisimo, o DGK sprendimu priteistų sumų neskundžia. Tai kelia neaiškumus antstoliui vykdymo procese.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantės ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės nutarta palikti nenagrinėtu.
10. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (DK 216 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis). Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis).
11. DK nustatytas reglamentavimas numato nuoseklią darbo ginčo dėl teisės inicijavimo ir nagrinėjimo procedūrą. Darbo bylos nagrinėjimas pradedamas inicijuojant darbo ginčo dėl teisės reikalavimo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje. Darbo teisinių santykių šalis pasirenka savo teisių gynybos būdą ir suformuluoja savo reikalavimą. Proceso šaliai nesutinkant su darbo byloje priimtu DGK sprendimu, jau inicijuoto ginčo, o tai reiškia – jau pareikšto materialaus reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimas perkeliamas į teismą. Teisme tęsiamas jau pareikšto materialaus reikalavimo nagrinėjimas, teismas teismo sprendimu pasisako dėl tokio reikalavimo pagrįstumo.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė teismui pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 1 400 Eur darbdavio patirtą žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į DGK, dėl to, kad apeliantė atsakovui išmokėjo ne visą darbo užmokestį. DGK 2022 m. sausio 4 d. sprendimu atsakovo reikalavimą apeliantei tenkino iš dalies, priteisė atsakovui 1 538,49 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 500 Eur netesybų. DGK atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ji nesutinka su DGK 2022 m. sausio 4 d. sprendimo dalimi, kuria nuspręsta tenkinti darbuotojo prašymą išieškoti jam iš apeliantės 1 538,49 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 500 Eur netesybų. Faktiniu ieškinio reikalavimu apeliantė nurodo tai, jog atsakovas darbo vietoje buvo neblaivus ir taip pažeidė darbo drausmę, dėl to buvo nušalintas nuo darbo, o sekančią dieną neatvyko į darbą. Apeliantė tokį atsakovo elgesį vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl atleido jį iš darbo. Dvi dienas atsakovo funkcijas turėjo atlikti kiti darbuotojai, kurie tuo metu negalėjo vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų, dėl to apeliantė patyrė žalą ir pritaikė atsakovui išskaitą, kaip patirtos žalos kompensavimą.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad į civilinę bylą pateiktoje darbo byloje pagal atsakovo reikalavimą apeliantei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo apeliantė nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo priteisti jai jos patirtą 1 400 Eur žalą. Apeliantė išskaitos iš darbo užmokesčio atlikimo pagrindu grindė savo atsikirtimus į atsakovo reikalavimą priteisti jam su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas. Konstatuotina, kad apeliantės procesinis elgesys darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu neleido daryti vienareikšmės išvados, jog ji siekia sukurti materialias teisines pasekmes ir reiškia reikalavimą atlyginti jai jos patirtą 1 400 Eur dydžio žalą. Darbo ginčų komisija darbo byloje priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl tokio materialaus reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Susipažinus su darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimu nustatyta, kad pasitvirtino apeliantės nurodyta aplinkybė, jog DGK savo sprendime pasisakė dėl to, ar egzistavo sąlygos atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisija, įvertinusi byloje turimus dokumentus bei šalių paaiškinimus, pripažįsta, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, leidžiančių pripažinti, jog ji turėjo pagrindą iš atsakovo darbo užmokesčio vienašališkai išskaičiuoti 1400 Eur ieškovo galimai padarytą žalą, neįrodė visų turtinės atsakomybės sąlygų. Tačiau apeliantei darbo ginčų komisijoje nepareiškus materialaus reikalavimo, iš kurio būtų aišku, jog ji siekia sukurti atitinkamas teisines pasekmes ir ne vien teikia atsikirtimus į jai pareikštą reikalavimą, darbo ginčų komisija savo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturėjo pagrindo pateikti išvados dėl galimo ar numanomo apeliantės materialaus reikalavimo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).
16. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip jau buvo minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė