VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2014-03-27 sprendimą Nr. (6.5)I-2918; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) 2014-01-24 raštą Nr. (10.2)R1-2138; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą atlikti jo motinos O. K. (Ž.) ir jos pirmos eilės paveldėtojų A. Ž., O. G., A. S., M. J., A. Ž. pensijų bylų auditą ir nustatyti pareiškėjo motinos vardu sukaupto pensijos fondo dydį ir sąsajas su jam priklausiusios pensijos dalies atskaitymais; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą priimti sprendimą atlyginti pareiškėjui materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Alytaus skyriaus sprendimų, kuriais motinos paveldimas turtas išmokėtas neteisėtoms paveldėtojoms.

Pareiškėjas paaiškina, kad yra aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad po pareiškėjo motinos mirties iš pareiškėjo invalidumo pensijos atskaičiuojami pinigai į Motinos vardo pensijos fondą. Atsižvelgus į šią prielaidą mano, kad būtina atlikti motinos senatvės pensijos pensijinių išmokų kaupimo teisėtumo auditą.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59-61).

Paaiškina, kad A. Ž., 2014-04-19 skunde prašydamas teismo įpareigoti VSDFV atlikti O. K., A. Ž., O. G., A. S., M. J., A. Ž. pensijų bylų auditą, skundo pagrindo nenurodė. Be to, kreipdamasis į VSDFV raštu, A. Ž. reikalavo atlikti motinos O. K. „sukaupto pensijos fondo auditą“, bet prašymo atlikti ankščiau išvardintų asmenų pensijų bylų auditą nebuvo išreiškęs. Atitinkamai dėl šio reikalavimo pareiškėjas nėra pasinaudojęs išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pareiškėjo 2014-04-19 skundo teismui prašymas dėl VSDFV įpareigojimo atlikti pensijų bylų auditą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, paliktinas nenagrinėtu. Skundo teismui reikalavimas dėl įpareigojimo atlyginti pareiškėjui materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus ir Alytaus skyrių sprendimų, kuriais paveldimas O. K. turtas buvo išmokėtas neteisėtoms paveldėtojoms, laikytinas išvestiniu iš skundo reikalavimu, todėl negali būti patenkintas.

Pažymi, kad O. K. pensijos byla jau yra sunaikinta (2013 m. birželio 13 d. dokumentų naikinimo aktas Nr. (4.1) R3-7). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2014-02-13 raštu Nr. (4.8) R1-3856 „Dėl pensijos bylos kopijos“. Taigi kreipdamasis į teismą su pareiškėjas žinojo, kad jo prašymas išreikalauti motinos O. K. pensijos bylą (arch. Bylos Nr. 272, eil. Nr. 1080) negali būti įvykdytas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 71-74).

Paaiškina, kad VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-02-24 skundą, nustatė, jog skunde minimas Skyriaus 2014-01-24 raštas Nr.(10.2)R1-2138 „Dėl A. Ž. invalidumo pensijos mokėjimo“ yra informacinio pobūdžio, jame pareiškėjui yra pateikti teisingi duomenys apie jam paskirtą ir mokamą pensiją, pateikta išsami ir teisinga informacija apie asmenų, turinčių teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Pensijų sistemos reformos įstatymą (kuris įsigaliojo nuo 2003-01-01, o pensijų įmokos apskaičiuojamos ir pervedamos į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas nuo 2004-01-01). kategorijas, taip pat paaiškinta, jog pagal Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, kurie yra sukakę Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, neturi teisės būti pensijų kaupimo dalyviais, todėl pareiškėjas, kuriam senatvės pensijos amžius sukako 2001-08-25, t.y. iki minėtų įstatymų įsigaliojimo, pensijų kaupimo dalyviu negalėjo būti.

Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjo motina O. K. ( Ž. ) pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Pensijų sistemos reformos įstatymą taip pat negalėjo būti pensijų kaupimo dalyviu, nes, kaip nurodo pareiškėjas, ji mirė 1991-12-05.

Atsakovių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-01-13 prašymu Alytaus skyriaus Prienų skyriui „Dėl duomenų teikimo apie iš A. Ž. pensijos atskaičiuojamo draudiminių įmokų sukaupto fondo išmokėjimo“ pareiškėjo rūpintoja L. Ž. prašė informuoti, kokiu teisiniu pagrindu buvo kaupiamas pensijų fondas, kada, kokio dydžio ir kokiems asmenims tas sukauptas fondas buvo išmokėtas (b. l. 62).

VSDFV Alytaus skyrius 2014-01-24 raštu Nr. (10.2) R1-2138 „Dėl A. Ž. invalidumo pensijos mokėjimo“ pareiškėjui nurodė, kad jam senatvės pensijos amžius, nustatytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, suėjo 2001-08-25, tuo tarpu Pensijų sistemos reformos įstatymas įsigaliojo 2003-01-01, todėl jis negalėjo tapti pensijos kaupimo dalyviu, atitinkamai negalėjo būti sukauptas joks pensijos fondas A. Ž. vardu. VSDFV Alytaus skyrius taip pat nurodė, kad pareiškėjo pensija yra pervedama į AB „Swedbank“ esančią asmeninę pareiškėjo sąskaitą kiekvieną mėnesį (b. l. 63).

Nesutikdamas su VSDFV Alytaus skyriaus raštu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV (b. l. 75-76). Išnagrinėjusi skundą, VSDFV 2014-03-27 raštu Nr. (6.5) I-2918 „Dėl VSDFV valdybos Alytaus skyriaus 2014-01-24 rašto Nr. (10.2) R1-2138 panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad VSDFV Alytaus skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, rašte pateikti duomenys yra teisingi, jame išsamiai paaiškinta apie asmenų, turinčių teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, kategorijas, todėl naikinti VSDFV Alytaus skyriaus raštą atsisakė. Taip pat nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlikti O. K. „sukaupto pensijos fondo auditą“, nes pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės tikrinti administravimo įstaigos sprendimo pensijų klausimais teisėtumo pagal kito asmens (ne pensijos gavėjo) prašymą (b. l. 77).

Ginčas šioje byloje tarp šalių kilęs dėl VSDFV 2014-03-27 sprendimo Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014-01-24 rašto Nr. (10.2)R1-2138 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad VSDFV 2014-03-27 sprendimo Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014-01-24 rašto Nr. (10.2)R1-2138 naikinti skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Sutiktina su atsakovų motyvais, jog nei pareiškėjas, nei pareiškėjo motina O. K. (Ž.) pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Pensijų sistemos reformos įstatymą negalėjo būti pensijų kaupimo dalyviu.

Pensijų reformos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą pasirinkę pensines teises perkelti į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir pensijų fondą, veikiantį pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, išskyrus asmenis, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, turi teisę jų pačių pasirinkimu tapti pensijų fondo dalyviais ir kaupti šio Įstatymo nustatytą pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėse. Asmenų, pasirinkusių būti pensijų kaupimo dalyviais, tolesnis dalyvavimas negali būti nutrauktas, išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus atvejus.

Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio įstatymo ir Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą (toliau – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas) turintys teisę pervesti lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius).

Atitinkamai, kaip teisingai pažymėjo VSDFV ir VSDFV Alytaus skyrius, nei pareiškėjas (pensija paskirta 2001), nei pareiškėjo motina (gimusi 1909) negalėjo būti pensijų fondo kaupimo dalyviais, kadangi, kaip nustatyta anksčiau, pensinis amžius jiems suėjo iki atitinkamų įstatymų priėmimo (Pensijų sistemos reformos įstatymas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ir pareiškėjo motina, nebūdami pensijų kaupimo dalyviais, negalėjo sukaupti ir pensijos fondo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, kad atsakovų atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tokios išvados neleidžia daryti ir byloje surinkti duomenys. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV 2014-03-27 sprendimą Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014-01-24 raštą Nr. (10.2)R1-2138 yra atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas vienu iš reikalavimų taip pat prašo įpareigoti VSDFV priimti sprendimą atlyginti pareiškėjui materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus ir Alytaus skyriaus sprendimų, kuriais motinos paveldimas turtas išmokėtas neteisėtoms paveldėtojoms.

Pažymėtina, kad viešoji atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trim civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui <...>. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2902-12). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą anksčiau, VSDFV ir jos padalinių neteisėti veiksmai yra nenustatyti, todėl turtinės žalos atlyginimas yra negalimas, nesant vienos iš trijų būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų), reikalingų turtinės žalos atlyginimui.

Įvertinus kitus pareiškėjo reikalavimus: įpareigoti VSDFV atlikti jo motinos O. K. (Ž.) ir jos pirmos eilės paveldėtojų A. Ž., O. G., A. S., M. J., A. Ž. pensijų bylų auditą ir nustatyti pareiškėjo motinos vardu sukaupto pensijos fondo dydį ir sąsajas su jam priklausiusios pensijos dalies atskaitymais, konstatuotina, kad šie reikalavimai yra išvestiniai, kadangi šis reikalavimas yra susijęs su pareiškėjo motinos vardu sukaupto pensijos fondo dydžio nustatymu, todėl netenkinus pareiškėjo pagrindinių reikalavimų panaikinti VSDFV 2014-03-27 sprendimą Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014-01-24 raštą Nr. (10.2)R1-2138, išvestiniai reikalavimai atitinkamai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Ina Kirkutienė

                                                                                                                                            Irena Paulauskienė

                                                                                                                                            Donatas Vansevičius