Administracinė byla Nr. eA-1291-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09488-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė N. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 1 d. sprendimą Nr. 23M76527 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlės statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėja prašymą suteikti jai ir jos nepilnametei dukrai P. K. prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad ji nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomam karui (duomenys neskelbtini), bijo persekiojimo dėl savo (duomenys neskelbtini) etninės kilmės, o taip pat dėl buvusio sutuoktinio grasinimų atimti iš jos vaiką ir susidoroti su ja.
3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta persekiojimui prilygstančių veiksmų, su kuriais kilmės valstybėje galėtų susidurti prieglobsčio prašytojos, tariama grėsmė kilmės valstybėje nesusijusi su prieglobsčio prašytojų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad prieglobsčio prašytojoms nebūtų prieinama apsauga kilmės valstybėje.
4. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Migracijos departamentas nesuteikė įrodomosios reikšmės pareiškėjos pasakojimui ir nebendradarbiavo su pareiškėja. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėja ir nedėjo pastangų, kad surinktų papildomus duomenis, pagrindžiančius arba paneigiančius pareiškėjos paaiškinimus, o byloje nesant pareiškėjos paaiškinimų paneigiančios informacijos, byloje surinkti duomenys turi būti vertinami jos naudai.
5. Pareiškėjos tvirtinimu, Migracijos departamentas neįvertino visų pareiškėjos prieglobsčio prašymui tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) ir nepritaria (duomenys neskelbtini) karui su (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2022 m. spalio 27 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jai ir jos nepilnametei dukrai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybės, kurias ji nurodė prašyme suteikti prieglobstį ir apklausose, atitinka kriterijus, įtvirtintus Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje pabėgėlės statusui suteikti, tačiau atsakovas pareiškėjos nurodytas aplinkybes kvalifikavo netinkamai ir be teisėto pagrindo atsisakė jai suteikti pabėgėlės statusą.
6. Pareiškėja nurodė, jog Migracijos departamento išvada, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo jai kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktuose, yra nepagrįsta. Pareiškėjos pateikti duomenys pagrindžia individualią ir realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai tuo atveju, jeigu ji sugrįžtų į kilmės valstybę. Be to, pareiškėjai kilmės valstybėje kyla beatodairiško smurto grėsmė. Pareiškėja grindžia grėsmę tuo, kad per pastaruosius metus (duomenys neskelbtini) padidėjo įvykdytų žmogžudysčių ir pasikėsinimų nužudyti skaičius, padaugėjo (duomenys neskelbtini), todėl yra pakankamas pagrindas suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, apklausoje, vykusioje Migracijos departamente, nepateikė jokių konkrečių galimo individualaus persekiojimo dėl etninės pareiškėjos kilmės faktų ir teikė argumentus, susijusius su bendra situacija kilmės valstybėje. Atsakovas tyrimo metu nenustatė konkrečių ir individualių faktinių duomenų, pagrindžiančių tikimybę, kad pareiškėja galėtų patraukti valstybės ar kitų subjektų dėmesį dėl savo etninės kilmės, todėl pareiškėjos baimę pripažindamas hipotetine padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų.
9. Atsakovas pažymėjo, jog, persekiojimu yra laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Atsakovas vertino, jog pareiškėjos buvęs sutuoktinis nėra valstybinis subjektas. Be to, tokie subjektai gali būti pripažįstami „persekiojimo vykdytojais“, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjos pasakojimas pripažintas tikėtinu, tačiau prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas. Pareiškėja tyrimo metu nenurodė jokių faktinių aplinkybių patvirtinančių, kad jos sutuoktinis būtų grasinęs jai ir jos dukrai arba ėmęsis kitų aktyvių veiksmų prieš jas.
10. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai apklausose, vykdytose Migracijos departamente, buvo užduoti klausimai dėl ginčo aplinkybių. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė paaiškinti išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, užduoti patikslinantys klausimai. Migracijos departamentas surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išsiaiškinti ir tinkamai įvertinti pareiškėjos paaiškinimus bei prieglobsčio prašymo motyvus. Pareiškėjos pasakojimas pakankamai išsamus ir nuoseklus, patvirtintas įrodymais, pareiškėja noriai pasakojo bei atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, tačiau nepasitvirtino versija, kad pareiškėjos sutuoktinis bandė arba ateityje bandys imtis jos ir dukters atžvilgiu persekiojimo veiksmų.
11. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, todėl pagrįstai konstatavo, kad ji neatitinka papildomos apsaugos jai suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktuose. Beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini) ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.
II.
12. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos N. K. skundą.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. spalio 27 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašymą grindė tuo, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomam karui (duomenys neskelbtini) ir bijo persekiojimo dėl savo (duomenys neskelbtini) etninės kilmės, o taip pat dėl buvusio sutuoktinio grasinimų susidoroti su ja. 2023 m. gegužės 11 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurioje ji paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad, gyvendama (duomenys neskelbtini). 2019 m. dėl patirto streso prieglobsčio prašytoja išvyko gydytis į kliniką (duomenys neskelbtini). Ten ji sutiko (duomenys neskelbtini) pilietį A. F., su kuriuo užmezgė artimus santykius. Vėliau pareiškėja sugrįžo į (duomenys neskelbtini), naujuosius 2021 m. norėjo sutikti kartu su A. F. (duomenys neskelbtini), tačiau jos neįleido į šalį, nes ji, pažeisdama (duomenys neskelbtini) įstatymus, lankė dėdę (duomenys neskelbtini). Vietoje to, su A. F. ji susitiko (duomenys neskelbtini), o vėliau persikraustė gyventi kartu į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. sugrįžo į (duomenys neskelbtini) pablogėjus pareiškėjos motinos sveikatai, taip pat dėl to, jog apsisprendė išsiskirti su sutuoktiniu, tačiau jis nesutiko skirtis su savo vienintele dukra P., kurią pareiškėja norėjo šeimos susijungimo pagrindu išsivežti į (duomenys neskelbtini). Tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio kilo konfliktas, prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko pareiškėja patyrė (duomenys neskelbtini). Kai pareiškėją paleido iš ligoninės, ji iškart su savo dukra išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten ją pasitiko A. F., jie kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau po karo buvo priversti išvykti. Pareiškėja 2022 m. balandžio 8 d. atvyko į Lietuvą ir paprašė suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Būdama Lietuvoje ji gavo išrašą iš (duomenys neskelbtini) teismų apie jos vyro paduotą ieškinį prieš ją, kurį vyras laimėjo. Pareiškėja mano, kad tai gali būti susiję su jos, kaip motinos teisėmis ir bijo sugrįžti į (duomenys neskelbtini) dėl vyro grasinimų atimti vaiką ir susidoroti su ja. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos apklausoje teiktus paaiškinimus, kilmės valstybės informaciją, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesuteikė įrodomosios reikšmės pareiškėjos pasakojimui. Teismas pažymėjo, jog pagal Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą, būtent pareiškėja turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Teismas nenustatė byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai buvo sudarytos kliūtys šią pareigą įgyvendinti. Šios galimybės buvo sudarytos pareiškėjai ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
15. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos paaiškinimų esminius argumentus, jos pateiktus dokumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos argumentai, kuriais ji grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažintini patvirtinančiais Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytas sąlygas pabėgėlės statusui ir papildomai apsaugai suteikti.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog ji bijo būti persekiojama dėl to, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomam karui (duomenys neskelbtini) ir, kad ji yra (duomenys neskelbtini) etninės kilmės, pažymėjo, jog pareiškėja nei apklausoje, vykusioje Migracijos departamente, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė konkrečių galimo individualaus jos persekiojimo dėl etninės kilmės faktų ir teikė argumentus, susijusius išimtinai tik su bendra situacija kilmės valstybėje. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėja būtų ir / arba yra persekiojama kilmės valstybėje dėl savo etninės kilmės, o remdamasis kilmės valstybės informacija nustatė, kad kilmės valstybėje vykstantis tariamas persekiojimas yra paremtas (duomenys neskelbtini), tačiau ne etniniu pagrindu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nėra (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, nėra asmeniškai nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmų, nepriklauso jokiam opoziciniam judėjimui arba partijai, nedalyvavo politiniuose susibūrimuose ir nesidomi kilmės valstybės politika, be kita ko, nėra duomenų, patvirtinančių, kad ja domėtųsi kilmės valstybės institucijos. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjos baimė sugrįžti į kilmės valstybę ir patirti persekiojimo veiksmus grindžiama tik jos subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais ir individualiais įrodymais.
17. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas, priešingai nei tvirtina pareiškėja, įsigilino į jos individualią situaciją, t. y. įvertino kilmės valstybės informaciją, apklausė pareiškėją, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasi ji prašė suteikti pabėgėlės statusą. Pareiškėja nenurodė papildomų aplinkybių, kurių Migracijos departamentas neįvertino ir kurios būtų galėjusios turėti arba būtų turėjusios įtakos kitaip vertinti pareiškėjos situaciją dėl pabėgėlės statuso jai suteikimo. Pareiškėja nepagrindė pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, todėl jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlės statusas.
18. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjos kilmės valstybėje nevyksta beatodairiškas smurtas arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, jos gyvenamoji vieta nėra arti (duomenys neskelbtini), sprendė, kad pareiškėjai pagrįstai nesuteikta ir papildoma apsauga.
19. Teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas netenkinęs pareiškėjos skundo pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
20. Pareiškėja N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
21. Pareiškėja neginčija to fakto, kad Migracijos departamentas suteikė jai galimybę išdėstyti su ginču susijusias aplinkybes, tačiau neįvertino visų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tinkamam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjos pasakojimas apie jai kilmės valstybėje gresiantį pavojų yra pakankamai detalus ir nuoseklus, todėl nėra aišku, kokias dar papildomas aplinkybes turėjo nurodyti pareiškėja, kad įrodytų jai kilmės valstybėje gresiantį pavojų. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas formaliai ir neišsamiai. Pareiškėja nesutinka, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta reali ir individuali grėsmė jos gyvybei ir sveikatai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų sąlygų pabėgėlės statusui ir papildomai apsaugai gauti.
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovo teigimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėja, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas, vertindami pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų pabėgėlės statusui ir papildomai apsaugai suteikti. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir neišsamiai, tačiau nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, be to, nekonkretizavo, kas konkrečiai buvo įvertinta netinkamai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 1 d. sprendimo Nr. 23M76527 pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nepateikė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistuojančią ir pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimo veiksmus ar, kad su ja būtų bandoma susidoroti. Teismas sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio, yra pagrįsta ir teisėta.
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjos teigimu, jos prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, ji atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintus kriterijus prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, skundo priėmimo nutarties (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-12976-1114/2023) ir kitų į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja skundė ir nesutiko tik su ta Migracijos departamento Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Todėl dėl Sprendimo dalies, kuria nesuteiktas prieglobstis pareiškėjos nepilnametei dukrai, teisėjų kolegija nepasisako. Kadangi pareiškėja ir pirmosios instancijos teismas apibrėžė konkrečias bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje vertins tik tą Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjai N. K. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 83, 86, 87 straipsniais ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) 105.4 papunkčiu, priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti, nes: nenustatyta jokių persekiojimui prilygstančių veiksmų, su kuriais kilmės valstybėje galėtų susidurti prieglobsčio prašytoja, kad prieglobsčio prašytojos nurodyti buvusio sutuoktinio grasinimai būtų susiję su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais ir, kad jai nebūtų prieinama ir užtikrinama kilmės valstybėje apsauga.
30. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
31. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
32. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).
34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
35. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė trimis aspektais – nepritarimu (duomenys neskelbtini) vykdomam karui (duomenys neskelbtini), persekiojimu dėl jos etninės (duomenys neskelbtini) kilmės bei buvusio sutuoktinio grasinimų atimti iš jos vaiką ir susidoroti su ja. Pareiškėjos apklausa pateikto prašymo suteikti prieglobstį motyvams atskleisti ir detalizuoti Migracijos departamente buvo atlikta 2023 m. gegužės 11 d. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus kilmės valstybės informacijos kontekste, nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų pabėgėlės statusui ir papildomai apsaugai suteikti Lietuvos Respublikoje.
36. Migracijos departamento Sprendime įvertinti pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti įrodymai dėl nepritarimo (duomenys neskelbtini) vykdomam karui (duomenys neskelbtini), persekiojimo etniniu pagrindu ir buvusio sutuoktinio grasinimų atimti iš jos vaiką ir susidoroti su ja. Migracijos departamentas pripažino, kad pareiškėjos pasakojimas yra pakankamai išsamus, nuoseklus ir neprieštaringas, didžiąja dalimi pagrįstas pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas vertino, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimo veiksmus etniniu pagrindu ir nepritarimas (duomenys neskelbtini), nepagrįsta jokiais konkrečiais galimo persekiojimo faktais, o baimė iš esmės grindžiama bendra, kilmės valstybėje susiklosčiusia situacija, nenoru gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1997 m. iki 2020 m. bei patvirtino, kad iki jos išvykimo iš kilmės valstybės, niekas jos nepersekiojo. Pareiškėja, apklausoje, vykusioje Migracijos departamente, nurodė, kad ji iš kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini) savo noru dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl to, kad būtų persekiojama. Pareiškėja nėra (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmų, nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimams ar partijoms, nedalyvavo politiniuose susibūrimuose, nesidomi politika. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų piliečių, turinčių (duomenys neskelbtini), ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad jie būtų patyrę diskriminaciją, prilygstančią Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (nustatyta, remiantis kilmės valstybės informacija). Taigi, apibendrinant, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja buvo, yra arba gali būti persekiojama kilmės valstybėje dėl savo etninės kilmės arba nepritarimo (duomenys neskelbtini) vykdomam karui prieš (duomenys neskelbtini), ir, kad ji būtų sulaukusi dėl to grasinimų.
37. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl baimės patirti buvusio sutuoktinio persekiojimo veiksmus, tyrimo metu nustatė, jog pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu negyvena nuo 2020 m., o nuo 2021 m. kovo mėn. yra su juo išsiskyrusi ir nepalaiko jokių ryšių. Pareiškėja apklausoje, vykusioje Migracijos departamente, paaiškino, kad ginčas tarp pareiškėjos ir buvusio sutuoktinio kilo dar jai būnant kilmės valstybėje vaiko išlaikymo klausimais. Atsakovas nenustatė, o pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos buvęs sutuoktinis būtų grasinęs susidoroti su ja, arba ėmęsis kitų aktyvių veiksmų prieš prieglobsčio prašytoją, t. y. nenustatė realios ir individualios prieglobsčio prašytojos persekiojimo rizikos. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, kad moterims, patyrusioms smurtą kilmės valstybėje, nebūtų teikiama pagalba ir apsauga, ir, kad šią apsaugą privalėtų užtikrinti (suteikti) prieglobsčio prašymą nagrinėjanti (sprendžianti) valstybė.
38. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjos pasakojimas dėl prieglobsčio suteikimo motyvų yra nuoseklus, pakankamai išsamus ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, nėra, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos baimė patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje dėl nepritarimo (duomenys neskelbtini) vykdomiems veiksmams prieš (duomenys neskelbtini), sutuoktinio tariamų grasinimų ir etninės kilmės, yra hipotetinio pobūdžio, grindžiama subjektyviu pareiškėjos vertinimu arba bendra situacija, susiklosčiusia kilmės valstybėje, jos neindividualizuojant.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apklausoje nurodytos aplinkybės nepagrindžia realios ir individualios persekiojimo tikimybės ir nelemia pabėgėlės statuso pareiškėjai suteikimo. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos individualią situaciją, vertindamas, ar prieglobsčio prašytoja pagrįstai bijo būti persekiojama buvusio sutuoktinio arba etniniu pagrindu, tačiau šios aplinkybės, atlikus tyrimą, nepasitvirtino. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali ir individualizuota persekiojimo grėsmė, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlės statuso.
40. Pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės kaip ir dėl pabėgėlės statuso suteikimo, vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.
41. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl papildomos apsaugos suteikimo, nenustatė, kad pareiškėja kilmės valstybėje galėtų patirti kankinimo veiksmus, susidurti su nežmonišku ar žeminančiu elgesiu, ar, kad jai grėstų mirties bausmė, egzekucija grįžimo į kilmės valstybę atveju. Migracijos departamentas, vertindamas, ar prieglobsčio prašytojai gali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad išsiuntus ją į kilmės valstybę grės pavojus jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, įvertino pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kilmės valstybės informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), ir, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos prieglobsčio prašytojos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, pagrįstai prieglobsčio prašytojai nebuvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nenustačius jos suteikimo pagrindų.
42. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, numatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą pareiškėjos apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad teismas nagrinėjamu atveju nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jos pateiktą informaciją, duotus paaiškinimus bei kilmės valstybės informaciją, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, atsakė į pagrindinius (esminius) pareiškėjos argumentus, bei tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės aktų nuostatas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai vertino arba nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pareiškėja apeliaciniu skundu nepaneigė aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame padarytas išvadas.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, lėmusias pareiškėjos apsisprendimą palikti kilmės šalį ir prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, neturi pagrindo konstatuoti, kad šios priežastys prilygsta persekiojimo veiksmams, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų, kurioms esant, pareiškėjai turėtų būti suteiktas pabėgėlės statusas ar papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis