Civilinė byla Nr. 3K-3-242/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2; 116.1 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Č. G. ir D. S. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. M. ir J. V. ieškinį atsakovams Č. G., D. S. ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl savininkų teisių gynimo; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl ieškovių nuosavybės teisių gynimo (kelio, vedančio ieškovių namų valdos link, atlaisvinimo), taip pat dėl atsakovų teisių gynimo šiems ginčijant administracinį aktą, kuriuo nustatyta nutiesti bendrą privažiuojamąjį kelią iki namų valdos, ir 0,376 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ieškovių vardu.

Ieškovės L. M. ir J. V. ieškiniu prašė teismo: įpareigoti atsakovus Č. G. ir D. S. (juos, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus) savo lėšomis atlaisvinti kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, ir įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją nustatyti kelio ribas.

Ieškovių teigimu, privažiuojamasis kelias prie jų namų valdos atsakovo Č. G. savavališkai užtvertas viela, dėl to yra pasunkėjęs patekimas į ieškovių namų valdą.

Atsakovai Č. G. ir D. S. priešieškiniu prašė teismo: pripažinti ieškovų atsisakymą pasirašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą (geodezinį planą), sudarytą 2008 m. sausio 21 d. individualiojoje S. Bumblausko įmonėje „Matininkas“, neteisėtu, taip pat panaikinti Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 68 1, 2 punktus, kuriais nustatyta nutiesti bendrą privažiuojamąjį kelią, ir 0,376 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, padarytą VĮ Registrų centre, ieškovių vardu.

Atsakovai, kaip paveldėtojai, yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovų teigimu, jie paveldėjo ir teisę išpirkti 0,0690 ha namų valdos žemės sklypą iš valstybės, tačiau ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, atsisakė dalyvauti ženklinant sklypą ir pasirašyti parengtą kadastrinį (geodezinį) planą. Atsakovai paaiškino, kad ieškovės turi galimybę inicijuoti servituto ne iš atsakovų sklypo, o iš Naujosios gatvės pusės, dėl patekimo į jų namų valdą nustatymą. Atsakovai naudojasi jiems priklausančiu ir įregistruotu Nekilnojamojo turto registre šuliniu, išsidėsčiusiu plote, per kurį ieškovės siekia turėti galimybę privažiuoti iki jų namų valdos.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą Č. G. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), link. Atsakovui Č. G. neįvykdžius šios teismo sprendimo dalies per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovės L. M. ir J. V. turi teisę atlikti nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo Č. G. lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; teismas ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovę Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją nustatyti privažiuojamojo kelio ribas paliko nenagrinėtą, taip pat atmetė atsakovų Č. G. ir D. S. priešieškinį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Č. G. užtvėrė privažiuojamąjį kelią iki ieškovių namų valdos. Pagal 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 68 buvo nuspręsta nutiesti bendrą privažiuojamąjį kelią prie namų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš bylos įrodymų nustatyta, kad šiuo metu faktiškai egzistuoja kelias iki namo, kurio plotis prie įvažiavimo yra 4,97 m, o prie įėjimo į ieškovių sodybą—2,80 m. Savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovių teises naudotis šiuo keliu. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, Kelių įstatymą savivaldybės kompetencija yra priimti sprendimus dėl vietinių vidaus kelių nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl kelio ribų nustatymo ir kad savivaldybės administracija atsisakytų tą padaryti, ir būtų skundžiamas šis atsisakymas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis parduodamo namų valdos žemės sklypo planą rengia savivaldybės administracijos direktorius, kuris privalo nurodyti žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikti pasiūlymą dėl žemės servituto nustatymo, nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus pagal teritorijos planavimo dokumentą, todėl rengiant atsakovams žemės pirkimo dokumentus Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius privalo pasiūlyti ieškovėms pravažiavimą servitutiniu keliu ir nurodyti šio kelio plotą. Ieškinio reikalavimai dėl atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo nustatyti privažiuojamojo kelio ribas palikti nenagrinėti, nes ieškovės nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir gali pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovų siūlomu būdu nutiesus kelią iki ieškovių namų valdos, toks kelias eitų per trečiojo asmens sklypą, todėl tai negalimas būdas. Žemė, kurioje yra kelias, priklauso valstybei, žemės sklypas, esantis prie atsakovų namų valdos, taip pat neišpirktas iš valstybės. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad savo veiksmais ieškovės trukdo atsakovams naudotis šuliniu, iki 2008 m. balandžio mėnesio šulinio vietoje buvo tik gręžinys. Atsakovai gali laisvai prieiti prie savo šulinio.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovų Č. G. ir D. S. apeliacinio skundo netenkinus paliktas nepakeistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimas.

Teismas konstatavo, kad ieškovių, kaip namų valdos savininkių, teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimą reglamentuoja CK 4.98 straipsnis, kuris taikytinas pripažįstant, kad atsakovai, užtverdami privažiuojamąjį kelią į ieškovių namų valdą, pažeidė jų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Privažiuojamasis kelias prie ieškovėms priklausančio namo nuolat egzistavo ir nėra jokio kito kelio ieškovių namų valdos link. 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 68 autentiškumas byloje nenuginčytas, šio sprendimo kopija išduota Vilniaus apskrities archyve. Kelio ribų nustatymo sprendimas priklauso vietos savivaldos institucijos kompetencijai, tačiau teismo sprendimo vykdymas nesiejamas su tuo, ar ateityje Šalčininkų rajono savivaldybė nustatys kokį nors kelią ieškovių sklypo link. Dėl atsakovų šulinio  - jis įrengtas ginčo laikotarpiu, t. y. kada jau buvo užtvertas kelias.

 

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovai Č. G. ir D. S. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo netenkinti ieškinio ir tenkinti priešieškinį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Ieškinio reikalavimui atlaisvinti privažiuojamąjį kelią patenkinti buvo būtina nustatyti tokio privažiuojamojo kelio vietą žemės sklype ir ribas. Tik patenkinus reikalavimą dėl kelio ribų nustatymo (kurį teismai paliko nenagrinėtą), atsirastų pagrindas reikalauti įpareigoti atlaisvinti privažiuojamąjį kelią. CPK 267 straipsniu draudžiama priimti teismo sprendimą, kurio įvykdymas ateityje priklausytų nuo sąlygos. Teismai, padarydami išvadą, kad savivaldybės administracija tik ateityje turi teisę nustatyti kelio ribas ir kitus parametrus bei nustatyti servitutinį kelią, sprendimo įvykdymą paliko priklausomą nuo sąlygos. Teismo įpareigojimas atlaisvinti kelią negali būti įvykdytas, nes nėra žinomi to kelio parametrai. Be to, Nekilnojamojo turto registre esančiuose atsakovų namų valdos brėžiniuose ar teritorijos planuose nėra duomenų apie kelią, einantį per atsakovų namų valdą. Byloje teismai to neįvertino, taip pat nepasisakė dėl 2007 m. liepos 5 d. VĮ ,,Vilniaus regiono keliai“ pažymos, kad nėra duomenų apie tokio kelio įregistravimą, taip netinkamai įvertino bylos įrodymus pagal CPK 185, 197 straipsnių reikalavimus.

2. Kelias eina per atsakovams nuosavybės teise priklausantį ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šulinį. Byloje nepareikšta reikalavimo dėl šulinio registracijos panaikinimo. Vieno savininko teisės negali būti ginamos kitų savininkų teisių sąskaita. Nėra galimybės įrengti ir naudotis keliu pagal sanitarinius ir higienos reikalavimus, išdėstytus sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 patvirtintuose Lietuvos higienos normos HN 43:2005 ,,Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimuose“. Reikalavimų 4, 7.1, 7.3, 12 punktuose nurodyta, kad prie šulinio, kurio vanduo yra naudojamas gėrimui, maisto gamybai ir buitinėms reikmėms, turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, teritorija apsaugota nuo bet kokios galimos taršos, turi būti įrengtas apsauginis grindinys su nuolydžiu.

3. Viena iš atsakovų pastatų nuosavybės teisių išvestinių teisių yra žemės sklypo po pastatais ir prie jų išpirkimas. Suformuotoje atsakovų nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo kadastrinių duomenų byloje užfiksuotas namų valdos žemės sklypas yra 0,0690 ha. Atsakovų pateiktame geodeziniame plane nurodytas 0,0747 ha plotas atsirado dėl netiksliai atliktų matavimų. Byloje nepateikta duomenų, kad dėl šių netikslumų būtų pažeidžiamos kitų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisės. Byloje nenustačius, kad atsakovų parengtas sklypo geodezinis planas buvo sudarytas pažeidžiant kuriuos nors teisės aktų reikalavimus ir nekonstatavus šio plano neatitikties nekilnojamojo daikto kadastro duomenims, teismas turėjo pripažinti ieškovių atsisakymą pasirašyti ketinamo pirkti žemės sklypo planą nepagrįstu.

Atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartimi dėl to, kad atsiliepimo į kasacinį skundą nesurašė ir nepasirašė advokatas arba šio atsakovo darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kaip to reikalaujama CPK 347 straipsnio 3, 4 dalyse, 351 straipsnio 1 dalyje.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl negatorinio ieškinio

 

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą  pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Vilniaus miesto valdyba v. R. K. byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis J. S. v. M. B. byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovės yra gyvenamojo namo ir prie jo esančio žemės sklypo savininkės, prie namo vienintelis kelias yra tas, kurį savavališkai užtvėrė atsakovas. Šiais veiksmais atsakovas pasunkino ieškovių patekimą į jų namų valdą. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovių pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovą atlaisvinti kelią, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Byloje nustatyta, kad ginčo kelias įrengtas Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo pagrindu. Atsakovas, teigdamas, kad kelias buvo įrengtas neteisėtai, turėjo šį teiginį įrodyti CPK 177 straipsnyje ir 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byloje pagal surinktus įrodymus konstatuotas faktas, kad ginčo kelią leista įrengti pagal nurodytą administracinį aktą, šiuo keliu pakankamai ilgą laiką buvo naudotasi ir jo užtvėrimas pažeidė nusistovėjusią tvarką. Konstatuodami faktą apie ginčo kelio teisėtą egzistavimą teismai rėmėsi ne tik nurodytu administraciniu aktu, bet ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos 2007 m. kovo 1 d. ir 2007 m. balandžio 15 d. aktais, kuriuose nurodyta, kad atsakovas užtvėrė ieškovėms privažiuojamąjį kelią prie jų namų valdos ir pasiūlyta atsakovui sudaryti galimybę ieškovėms privažiuoti prie namų valdos, taip pat byloje pridėtomis nuotraukomis, topografiniu planu, liudytojų parodymais ir pirmosios instancijos teismo atlikta vietos apžiūra. Spręsdami dėl kelio egzistavimo fakto teismai įvertino bylos įrodymų visumą, dėl to nepripažintinas teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad vertindami įrodymus teismai nesilaikė CPK 185, 197 straipsnių reikalavimų. Užtverdamas kelią ir taip apribodamas ieškovėms galimybę patekti į jų namų valdą atsakovas pažeidė ieškovių nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu. Aplinkybė, kad kelias eina pro atsakovams nuosavybės teise priklausantį ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šulinį, nereiškia teisėto pagrindo užtverti privažiuojamąjį kelią. Tiek kelio, tiek šulinio egzistavimo faktas patvirtintas Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimu ir jo priedo vietos schemos eksplikacijoje. Byloje neginčijama, kad ir kelias, ir šulinys buvo naudojami. Į bylą pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo rašte (T. 1, b. l. 42), remiantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 patvirtintais Lietuvos higienos normos HN 43:2005 ,,Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimais“, išdėstyti saugaus naudojimo atsakovų šachtiniu šuliniu reikalavimai, būtinos apsaugos zonos, šiame rašte pažymėta, kad atsakomybė už šachtinio šulinio saugą tenka atsakovams. Tačiau rašte nekonstatuota, kad privažiuojamasis kelias pažeidžia normatyvinius saugos sveikatai reikalavimus. Net ir nustačius tokį faktą, savininkų ginčas spręstinas teisėtais būdais, laikantis interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, kuo mažiau suvaržant savininkų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant  tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis, 1.2 straipsnis).

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad, byloje nenustačius, jog atsakovų parengtas sklypo geodezinis planas buvo sudarytas pažeidžiant kuriuos nors teisės aktų reikalavimus ir nekonstatavus šio plano neatitikties nekilnojamojo daikto kadastro duomenims, teismas turėjo pripažinti ieškovių atsisakymą pasirašyti atsakovų ketinamo pirkti žemės sklypo geodezinį planą nepagrįstu. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškovių atsisakymas pasirašyti atsakovų planą negali būti pripažįstamas nepagrįstu, nes šiame plane ieškovėms nenumatyta galimybių privažiuoti prie jų namo nei tuo keliu, kuriuo ilgą laiką buvo naudotasi ir šis naudojimasis buvo pagrįstas ne pačių ieškovių nusistatyta tvarka, o remiantis kompetentingos institucijos sprendimu, nei kokiu nors kitu keliu.

 

Dėl draudimo priimti sąlyginį teismo sprendimą (CPK 267 straipsnis)

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamuose sprendime ir nutartyje teismai, padarydami išvadą, kad savivaldybės administracija tik ateityje turės nustatyti kelio ribas ir kitus parametrus bei nustatyti servitutinį kelią, sprendimo įvykdymą paliko priklausomą nuo kelio ribų nustatymo sąlygos; tačiau pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti teismo sprendimą, kurio įvykdymas ateityje priklausytų nuo sąlygos. Įvertindama aptariamą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija nurodo tai, kad pagal byloje priimtus teismų sprendimą ir nutartį atsakovas įpareigotas atlaisvinti savavališkai užtvertą kelią pagal jo naudojimo parametrus iki užtvėrimo, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Ginčo kelias yra egzistuojantis objektas, įrengtas Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir prie jo pridėtos schemos pagrindu, dėl to teismų sprendimas ir nutartis, įpareigojantys atlaisvinti kelią, gali būti realiai įvykdomi. Teismų sprendimo ir nutarties įvykdymas nėra saistomas, t. y. nepriklauso nuo ateities sąlygos - kelio ribų tikslinimo. Atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos kompetencijai priklausančio klausimo dėl vietinės reikšmės kelio ribų tikslinimo galimo išsprendimo ateityje nėra pagrindo laikyti sąlyga, kurios atsiradimas ar neatsiradimas lems tai, ar bus įvykdytas teismo sprendimas. Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad skundžiami teismų sprendimas ir nutartis yra sąlyginiai, nes, kaip pirmiau nurodyta, jų vykdymas nėra susietas su kokia nors priklausoma nuo įvykimo ateityje sąlyga.

 

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų pagrindų kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 99,03 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Č. G. ir atsakovės D. S. lygiomis dalimis valstybei 99,03 Lt (devyniasdešimt devynis litus 03 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Birutė Janavičiūtė
	Gintaras Kryževičius
	Sigita Rudėnaitė