Baudžiamoji byla Nr. 1-2027-1057/2018

                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06411-2018-6

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3.

                                                                                                                                                           (S)

V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automomechaniku, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2013 m. vasario 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Taip pat paskirta pareiga 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma pareiga tęsti darbą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

P. Ž. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. 2018 m. vasario 2 d. apie 23.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu rankomis pagriebė sugyventinę  K. P., pradėjo ją kratyti, suplėšė K. P. rūbus, pastūmė ją pargriaudamas ant lovos, padarydamas nukentėjusiajai kairio žasto poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kryžmens srities poodinę kraujosruvą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, kad K. P. pažįsta apie metus, kartais gyvena kartu jos bute adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 2 d. vakare, apie 23.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu buvo blaivus, supykęs priėjo prie K. ir stvėręs už marškinėlių juos perplėšė, tuo pačiu plėšdamas marškinėlius, apdraskė K. kairėje pusėje, šalia pažasties, jos nestumdė, nekratė. Vėliau apsiramino ir tada abu nuėjo miegoti. Pas K. prabuvo iki pirmadienio, t. y. 2018 m. vasario 5 d., normaliai bendravo. Dėl to, kas įvyko labai gailisi (b. l. 47, 51).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką K. P. parodė, kad su sugyventiniu P. Ž. kartu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Sugyventinis dažnai prieš ją smurtauja, tačiau į policiją ji nesikreipė. 2018 m. vasario 2 d. apie 23.30 val. jos bute su sugyventiniu P. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu šis pradėjo ją įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti. Po šių žodžių pagriebė rankomis jai už rūbų, kūno ir pradėjo ją kratyti. Ji labai išsigando. P. Ž. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji kreipėsi į savo šeimos gydytoją (b. l. 1-2).

2018 m. vasario 6 d. apklausos metu nukentėjusioji K. P. parodė, kad šiandien, t. y. 2018 m. vasario 6 d. kreipėsi į šeimos gydytoją apžiūrai, kadangi blogai jautėsi, skaudėjo kairę ranką, ant jos buvo mėlynė. Gydytoja apžiūros metu pastebėjo ant kūno esančias mėlynes, paklausė iš kur atsirado sumušimas, nukentėjusioji šiai paaiškino, kad ją 2018 m. vasario 2 d. apie 23 val., bute, (duomenys neskelbtini) sumušė jos draugas P. Ž. (b. l. 12).

2018 m. kovo 9 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji K. P. parodė, kad P. Ž. ji pažįsta metus. Kurį laiką gyveno kartu jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 2 d. ir visą savaitę prieš tai P. buvo jos bute, jame nakvojo. Apie 23 val. tarp jos ir P. įvyko žodinis konfliktas, konflikto metu P. buvo blaivus. Ji jau gulėjo lovoje, P. atėjo labai piktas, sugriebė ją rankomis ir pradėjo kratyti, plėšyti rūbus, pakeldamas ją numesdavo ant išskleidžiamos lovos, kuri jau yra sena, todėl turi kietų dalių. Kai P. trankydavo ją pakeldamas – numesdamas, jai buvo sužalota nugara, dėl ko jautė fizinį skausmą. Plėšdamas nuo jos drabužius, P. padarė jai įdrėskimą kairiame žaste, dėl ko jautė fizinį skausmą. Vėliau P. apsiramino, jie nuėjo miegoti (b. l. 13-14).

2018 m. gegužės 18 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji K. P. parodė, kad su P. Ž. buvo sugyventiniais, gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį (b. l. 15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 6 d. 15.52 val. gautas gydytojos pranešimas, kad pas ją šiandien apsilankė pacientė, gimusi (duomenys neskelbtini), kurią 2018 m. vasario 2 d. sumušė jos sugyventinis. Ant kūno matosi didelės mėlynės. Moteris pati prisipažino medikei, kad ją sumušė sugyventinis (b. l. 8).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios pateikti sportinis megztukas ir liemenuko dalis. Megztukas yra per vidurį suplėšytas (b. l. 17-18).

Specialisto išvadoje Nr. G477/2018(01) nurodyta, kad K. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairio žasto poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryta kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu, kryžmens srities poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. vasario 2 d.). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos pasiekiamos tiriamosios ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksuoti (b. l. 22).

Fotolentelėse yra užfiksuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantis kambarys (b. l. 27-28).

Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-201/2018 konstatuota, jog skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga (b. l. 69).

2018 m. kovo 9 d. apžiūros protokole užfiksuotas gydytojos I. K. pokalbis su bendruoju pagalbos centru, kuriame ji praneša, kad į ją kreipėsi pacientė K. P., kuri nurodė, kad 2018 m. vasario 2 d. ją sumušė draugas (b. l. 30-31).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis nurodė, jog K. P. pažįsta apie metus, kartais gyvena kartu jos bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Nukentėjusioji teigė, kad su P. Ž. buvo sugyventiniais, gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį (b. l. 15). Laikytina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikaltimo padarymo metu buvo sugyventiniais, todėl jie pripažįstami šeimos nariais.

Teismas pažymi, jog šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Nors kaltinamasis neigia stumdęs ir kratęs nukentėjusiąją, tačiau pripažįsta, kad stvėrė nukentėjusiajai už marškinėlių juos perplėšė, tuo pačiu plėšdamas marškinėlius, apdraskė nukentėjusiąją kairėje pusėje (b. l. 47,51). Nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 23.30 val. su P. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu šis pradėjo ją įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti. Po šių žodžių pagriebė rankomis jai už rūbų, kūno ir pradėjo ją kratyti. Kai kaltinamasis trankydavo ją pakeldamas – numesdamas, jai buvo sužalota nugara, dėl ko jautė fizinį skausmą. Plėšdamas nuo jos drabužius, P. padarė jai įdrėskimą kairiame žaste, dėl ko jautė fizinį skausmą. 2018 m. vasario 6 d. kreipėsi į šeimos gydytoją apžiūrai, kadangi blogai jautėsi, skaudėjo kairę ranką, ant jos buvo mėlynė. Gydytoja apžiūros metu pastebėjo ant kūno esančias mėlynes (b. l. 1-2, 12-15). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse ir 2018 m. kovo 9 d. apžiūros protokole užfiksuotas gydytojos pranešimas apie nuo smurto nukentėjusią pacientę (b. l. 8, 30-31). Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas suplėšytas megztukas ir liemenuko dalis (b. l. 17-18). Fotolentelėse yra užfiksuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantis kambarys (b. l. 27-28). Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tai patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokolu užfiksuoti nukentėjusiosios suplėšyti drabužiai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir specialisto išvada. Nors kaltinamasis neigia dalį veiksmų, t. y. nurodo nestumdęs ir nekratęs nukentėjusios, tokius teiginius paneigia bylos medžiaga. Nuketėjusioji parodė, kad ji buvo pakeliama ir mėtoma ant lovos. Specialisto išvadoje nurodoma, jog vienas iš nukentėjusiosios patirtų sužalojimų yra kryžmens srities poodinė kraujosruva, kuri padaryta kietu buku daiktu. Akivaizdu, kad toks sužalojimas negalėjo būti padarytas vien tik draskant nukentėjusiąją ir jos drabužius. Fotolentelėse matyti, jog kambaryje, kuriame buvo įvykdytas nusikaltimas, yra lova, turinti kietas briaunas. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis ne tik draskė nukentėjusiąją ir jos drabužius, bet taip pat ir mėtė kaltinamąją. Vien tai, jog nukentėjusioji kreipėsi į medikus patvirtina, kad ji jautė fizinį skausmą. Akivaizdu, jog fizinį skausmą sukėlė būtent kaltinamojo tiesiogine tyčia atlikti veiksmai. Kita vertus, kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. Ž. tam pritarė, prašė pagal galimybes sumažinti bausmę (b. l. 71-74), kas vertintina, kaip visiškas kaltės pripažinimas. Taip pat, pažymėtina, jog apklaustas 2018-03-09  P. Ž. nurodė įtarimo esmę suprantantis, kaltę visiškai pripažįstantis (b.l. 51). Kaltinamasis yra pakaltinamas (b. l. 69). Todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. Ž. tam pritarė, prašė pagal galimybes sumažinti bausmę (b. l. 71-74).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas visais atvejais privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę charakterizuoja tai, kad yra baustas administracine tvarka (b. l. 56-57), teistas (teistumas išnykęs; b. l. 58), yra gydytas psichiatrijos ligoninėje, diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 61). Nors kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jis nepripažino dalies savo atliktų veiksmų, todėl gailėjimasis šiuo atveju nėra nuoširdus ir nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pažymi, jog kaltinamasis BK 55 straipsnio prasme yra laikomas teisiamu pirmą kartą, jo padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, jog būtų reikalinga skirti su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kita vertus, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų bausmė būtų aiškiai per švelni bausmė. Teismas konstatuoja, jog būtent laisvės apribojimo bausmė, šiek tiek viršijanti šios bausmės vidurkį šiuo konkrečiu atveju yra laikytina adekvačia bausme. Nors kaltinamasis prašo švelninti jam skiriamą bausmę, tą daryti teismas neturi pagrindo, nes priešingu atveju būtų neatsižvelgiama į nukentėjusiosios teisėtą interesą, kad prieš ją smurtavęs asmuo būtų teisingai nubaustas. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsniu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. vasario 6 d. 20.29 val. iki 2018 m. vasario 7 d. 15.36 val. išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 722 straipsniu kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – suplėšytas megztukas ir liemenuko dalis (b. l. 19-20) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliekami saugoti Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius, o jam įsiteisėjus perduodami sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. vasario 6 d. 20.29 val. iki 2018 m. vasario 7 d. 15.36 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis 722 straipsniu kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – suplėšytą megztuką ir liemenuko dalį iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius, o jam įsiteisėjus perduoti sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. Ž., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti P. Ž., kad:

              1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: