Civilinė byla Nr. e2-747-730/2024

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-00282-2024-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

                                                                                    2.6.11.4.5

    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 20 d.

        Klaipėda        

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-775-730/2024 pateiktą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų rangos darbai“,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 2 d. sprendimą (raštą Nr. V4-923) dalyje, kuria ieškovė 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijos reikalavimai nebuvo patenkinti; išnagrinėti ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje išdėstytus reikalavimus iš esmės; pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams (Pirkimo Bendrųjų sąlygų 1.8.2 punktas); pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlyme pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir kitiems Pirkimo sąlygų reikalavimams melaginga, įpareigoti atsakovę pašalinti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“ iš Pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos Pirkime ir atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą dėl pateiktos melagingos informacijos pirkime; įpareigoti atsakovę įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; įpareigoti atsakovę pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą laimėjusiu; panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą (jei toks buvo priimtas) leisti dalyviui, ieškovei, susipažinti tik su dalimi uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymu. Jei Perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. V4-897 laikytinas sprendimu leisti susipažinti tik su dalimi uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymu, panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. V4-897 (sprendimą); įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinimui visą uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą pilna apimtimi, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą su visais jį lydinčiais dokumentais (įskaitant, bet neapsiribojant, visais dokumentais, pagrindžiančiais tiekėjo kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygas), kurie buvo pateikti kartu su pasiūlymu ar papildomai perkančiosios organizacijos pareikalavimu, perkančiosios organizacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ susirašinėjimą (visus perkančiosios organizacijos paklausimus ir uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ atsakymus) kvalifikacijos atitikties ir pasiūlymo nagrinėjimo stadijoje, įskaitant visus uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ papildomai pateiktus dokumentus; įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinimui uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymo konfidencialumo pagrindimą ir pateikti pilną uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ perkančiajai organizacijai per visą pasiūlymo vertinimo procedūrą pateiktų dokumentų sąrašą, bei jame pažymėti, kurie dokumentai šio tiekėjo yra laikomi konfidencialūs ir todėl neteikiami, bei nurodyti realiai egzistuojantį konkretaus dokumento konfidencialumo pagrindą, pagrindžiantį būtinybę išsaugoti informacijos slaptumą. Ieškinio pagrindas:

1.1.       Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovė paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) neatliktų statybos rangos darbų. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. ir pakartotinai 2024 m. rugsėjo 6 d, prašė atsakovės pateikti laimėtojos pasiūlymą. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 12 d. raštu pateikė dalį laimėtojos pasiūlymo. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 16 d. pakartotinai paprašė pateikti visus laimėtojo pas9lymo dokumentus. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 18 d. pateikė papildomą laimėtojos pasiūlymo dalį, kurią tiekėjas tariamai nurodė nekonfidencialia. Ieškovė susipažinus su dokumentais laikė, kad į pakartotinį prašymą nebuvo pilnai atsakytą, todėl dar kartą 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl laimėtojos pasiūlymo pateikimo visa apimtimi,  tačiau atsakovė 2024 m. rugsėjo 24 d. raštu neatsižvelgė į ieškovės prašymą, o tik deklaravimo, kad ieškovė siekia tariamai patenkinti smalsumą. Nurodo, kad ieškovė pateikė 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenziją, reikalavimo panaikinti sprendimą dėl pasiūlymo eilės, laimėtojo nustatymo, pripažinti ieškovės siūlymą laimėtoju, pateikti dokumentus, tačiau atsakovė 2024 m. spalio 2 d. raštu tenkino tik dalį ieškovės reikalavimų dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo, tačiau kiti ieškovės reikalavimai nebuvo nagrinėti ir patenkinti.

1.2.       Dėl pirkimo proceso nurodo, kad atsakovė išnagrinėjo ieškovės pretenziją tik iš dalies, kiti reikalavimai nebuvo nagrinėti ar patenkinti, dėl to, kad pati atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimą. Sprendime perkančioji organizacija nepasisakė dėl kokių priežasčių (kokiais motyvais ir pagrindais) perkančioji organizacija panaikino sprendimą, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pateiktas pasiūlymas buvo paskelbtas pirkimo laimėtoju, tačiau pats faktas, kad buvo priimtas toks Perkančiosios organizacijos sprendimas, suponuoja išvadą, kad uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Mano, kad atsakovė tyčia ir nesąžiningai nenagrinėjo kitų ieškovės reikalavimų, mano, kad atsakovė prisidengė tariamai klaidinančių kvalifikacinių reikalavimų buvimu, o neteikdama dokumentų ieškovei, nesilaiko skaidrumo principo reikalavimų, proteguoja laimėjusią tiekėją.

1.3.       Dėl pripažinimo informacijos melaginga svarbos nepriklausomai nuo to, kokia yra pirkimo baigtis nurodo, kad  atsakovė pateiktus pasiūlymus vertino iš naujo iš esmės sutikusi su ieškoves pretenzija, tačiau perkančioji organizacija vietoje to, kad pašalintų uždarąją akcinę bendrovė „Gargždų rangos darbai“ iš pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo, nusprendė šį faktą nuslėpti ir prisidengdama tariamomis pirkimo sąlygų klaidomis, pirkimą nutraukė, nors toks reikalavimas buvo pareikštas. O šiuo atveju bendrovės neįtraukus į sąrašą, ji gali toliau dalyvauti kituose pirkimuose, išvengti atsakomybės. Pažymi, kad šiuo atveju yra viešojo intereso elementas, kadangi būtina apsaugoti kitas organizacijas nuo melagingą informaciją teikiančio tiekėjo, tačiau atsakovė tariamai klaidinančiomis pripažinimo kitas pirkimo sąlygas, nei tas, dėl kurių atitikimo uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų rangos darbai“ teikė melagingą informaciją.

1.4.       Dėl melagingos informacijos ir neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams nurodo, kad mano, jog uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų rangos darbai“ turėjo būti pašalinta iš pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos. Teigia, jog minėta bendrovė nurodė pajėgumus įrodinėdama kvalifikacijos atitiktį, pasitelkdama uždarąją akcinę bendrovė „Inžinerijos servisas“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Osilanda“, tačiau šios bendrovės neturi kompetentingos įstaigos išduoto atestato atlikti ypatingojo statinio bendruosius statybos darbus, taigi uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų rangos darbai“ negalėjo remtis šių subjektų pajėgumais bei neturėjo nurodyti jų savo pasiūlyme. Taip pat mano, kad bendrovės pateikė tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją apie tariamą atitiktį Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 1 punktui. Mano, kad uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ nurodyti specialistai nėra įdarbinti, atitinkamai uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ neatitinka Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkto reikalavimo bei galimai teikė melagingą informaciją apie tariamai įdarbintus darbuotojus, todėl mano, kad atsakovės sprendimu ši bendrovė turėjo būti pašalinta iš pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos teikimo.

1.5.       Dėl kitų uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pateiktų dokumentų neatitikimo pirkimo sąlygoms nurodo, kad minėta bendrovė nepateikė užsakovų pažymų apie svarbiausių darbų atlikimą, kai pagal pirkimo reikalavimus tai buvo būtina, nėra pateiktas sertifikatas specialiesiems darbams, be kita ko, minėtos bendrovės sertifikate nurodyta standarto klaida, standartas yra LST EN ISO 14001:2015, o sertifikate nurodyta LST EN ISO 14001:20155. Laikytina, kad bendrovė neatitinka pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4 punkto reikalavimų. Dėl atsisakymo pateikti pasiūlymą taip pat nurodo, kad ieškovė teikia prašymą dėl susipažinimo su pasiūlymu, tačiau ne visi dokumentai yra teikiami dėl konfidencialumo. Teigia, kad šiuo atveju minėta bendrovė net nenurodė jokios informacijos, kuri jos laikoma konfidencialia, todėl atsakovė turėjo pateikti visą pasiūlymą ieškovei su visais jį lydinčiais dokumentais. Mano, kad ieškovė galimai slepia uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pateiktą melagingą informaciją bei faktą, kad uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų rangos darbai“ galimai buvo leista melagingus duomenis pakeisti kitais, ir taip pažeidžia dalyvio, ieškovės teisę į peržiūros procedūrą ir apriboja galimybes ginti savo galimai pažeistas teises.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą. Juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1.       Dėl ieškovės reikalavimų nurodo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes pirkimas yra nutrauktas ir bus skelbiamas naujas. Bet kokie su pirkimu susiję reikalavimai dėl informacijos pateikimo ar pan. nesuteiks galimybės ieškovei laimėti nutrauktą pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį. Teigia, kad ieškovės prašymas įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neatitinka VPĮ kriterijų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad turi būti vertinamos informacijos pateikimo aplinkybės ir šios informacijos įtaka pirkimui, o ne automatiškai priimamas sprendimas eliminuoti tiekėją iš visų pirkimų 1 metams ir tokiu būdu dėl formalumų sumažinti konkurenciją, dėl ko nukentėtų ir viešasis interesas, kad savivaldybės įmonė gyventojams užtikrintų namų modernizavimą už geriausią kainą bei taip išsaugotų lėšas kitiems projektams. Taip pat mano, kad ieškovė pažeidė ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką, ieškinį grindžia naujomis aplinkybėmis, be to, nebuvo suėję jokie procesiniai terminai, kurie leistų ieškovei dėl šios ginčo dalies kreiptis į teismą.

2.2.       Dėl atsakovės pareigos ir teisės nutraukti pirkimą ir pradėti naują nurodo, kad 2024 m. spalio 17 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą,, kurioje nurodė, kad nesutinka su jos argumentais ir laiko, jog turi tiek pareigą, tiek ir teisę panaikinti pirkimą ir skelbti naują, nes pirkimo Komisija 2024 m. spalio 2 d. vykusiame posėdyje iš naujo vertindama tiekėjų pasiūlymus Konkursui, įvertino Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1. punktą kaip dviprasmišką. Nurodo, kad remdamasi nustatytais trūkumais, pirkimo Komisija priėmė sprendimą nutraukti konkurso pirkimo procedūras ir pradėti naują pirkimą. Toliau tęsiant dabartinį konkursą praktiškai taptų neįmanoma, nepažeidžiant VPĮ principų ir nekeičiant konkurso pirkimo sąlygų, išrinkti pirkimo laimėtoją. Tokio sprendimo tikslas - suteikti aiškumo bei užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti konkurse visiems norintiems tiekėjams, o perkančiajai organizacijai – išrinkti geriausią, visus reikalavimus atitinkantį, pasiūlymą.

2.3.       Dėl ieškovės teisės teikti ieškinį dėl netenkintos dalies pretenzijos dėl nutraukto pirkimo nebuvimo nurodo, kad ieškinyje nėra reikalavimo pripažinti atsakovės sprendimą dėl pirkimo nutraukimo neteisėtu ir tęsti procedūras, todėl kol toks pirkimo nutraukimas nėra panaikintas, šiame etape ieškovės prašymas dėl papildomos informacijos apie tiekėją bei jo pateiktą pasiūlymą neturės įtakos net ieškovei ir neturės teisinių pasekmių, nes: (i) Ieškovas neturės galimybės prašyti žalos atlyginimo, (ii) nebus pripažintas nutraukto Pirkimo nugalėtoju ar turinčiu teisę sudaryti pirkimo sutartį ir/ar (iii) tai nekeis Ieškovo galimybės dalyvauti kituose pirkimuose, nes tokia teisė nėra panaikinta. Mano, kad yra pakankamas pagrindas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą dėl išnykusio ginčo pagrindo ir bylą nutraukti.

2.4.       Dėl ieškovo pažeidžiamos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos nurodo, kad ieškovės pretenzija buvo gauta 2024 m. spalio 9 d., o tą pačią dieną buvo pateiktas ir ieškinys teismui. Ieškinyje minimas pirkimo neteisėtumas, tačiau šiuo atveju remiantis VPĮ ieškinys dėl tam tikro pirkimo klausimo gali būti pateikiamas tik tada, kai dėl jo yra pateikta pretenzija ir gautas atsakymas arba suėjęs terminas tokio atsakymo pateikimui. Dėl nepagrįsto reikalavimo pripažinti tiekėją pateikusiu melagingą informaciją ir pašalinti iš pirkimo nurodo, kad ieškovė nutyli, kad tiekėja atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus net ir be anksčiau jo nurodytų, kaip pasitelktinų, subrangovų. Pati ieškovė Ieškinio 41 p. nurodo, kad jai yra žinoma aplinkybė, jog minėta bendrovė paprašė atsakovės nevertinti uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerijos servisas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Oslinda“ kvalifikacinių duomenų, nes nurodyta, kad „atsisakome šių ūkio subjektų“. Taigi, šios informacijos buvimas ar nebuvimas negalėjo turėti lemiamos įtakos atsakovės sprendimui dėl laimėtojo. Mano, kad atsakovė pagrįstai nesutiko su ieškove dėl reikalavimo pašalinti laimėtoją iš pirkimo.

2.5.       Dėl prašymo įtraukti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą nepagrįstumo nurodo, kad ieškovė remiasi laimėtojos teikiamais subrangovais, apie kurių atsisakymą vėliau pranešė pati tiekėja. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo laimėtojos įtraukti į melagingų tiekėjų sąrašą ar apskritai pašalinti iš pirkimo. Dėl teisės nepateikti viso pasiūlymo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo nurodo, kad po dalies informacijos pateikimo atsakovė informavo ieškovę, kad buvo nuspręsta priimti sprendimą dėl laimėtojo pripažinimo ir procedūrų grąžinimo į vertinimo stadiją, todėl mano, kad nuo šio momento išnyko ir ieškovės teisė gauti informaciją apie kito tiekėjo pasiūlymą, nes nebuvo pripažinto laimėtojo. Pažymi, kad atsakovė pateikė visą informaciją kurią galėjo pateikti, o ir be o, nutraukus pirkimą apskritai teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendinimas, nes ieškovės gauta informacija nesuteiktų jai jokių papildomų teisių. Dėl tariamų kitų dokumentų neatitikimo pirkimo sąlygoms nurodo, kad ieškovas neteisingai aiškina Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4 punktą ir daro nepagrįstą išvadą, kad tariamai įvertinus tai, jog tiekėjos standartas išduotas tik bendriesiems darbams, bet nepateiktas sertifikatas specialiesiems darbams. Mano, kad siaurinamasis aiškinimas, kuriuo bando remtis ieškovė, neatitinka teismo formuluojamos praktikos, kad visos pirkimo sąlygos turi būti vertinamos neatsietai viena nuo kitos. Pažymi, kad ieškovė remdamasis tik savo vidiniais pamąstymais, bando eliminuoti iš šio ir kitų pirkimų tiekėją, nors tam nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Pagrindiniai dubliko argumentai:

2.6.       Dėl naujų argumentų ir motyvų, kurie nebuvo nurodyti sprendime, nurodo, kad atsakovė atsiliepimą grindžia naujais argumentais ir motyvais, kurie nebuvo nurodyti jos sprendime. Mano, kad atsakovės veiksmai yra ne tik nesąžiningi, bet ir neleistini galiojančio teisinio reguliavimo kontekste. Mano, kad atsakovė pažeidė skaidrumo principą priimdama nemotyvuotą sprendimą, kadangi atsakovė sprendime apsiribojo tik tuo, kad ieškovės pretenzija tenkinama iš dalies, tačiau ieškovės pretenzija iš esmės nebuvo nagrinėta. Šiuo atveju atsakovė, priėmusi nemotyvuotą, neargumentuotą sprendimą, neturi teisės remtis naujais argumentais ir motyvais, juos pareikšdama tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

2.7.       Dėl perkančiosios organizacijos nurodomų faktinių aplinkybių nurodo, kad atsiliepime atsakovė nurodo menamus ieškovės siekius. Teigia, kad priešingai nei teigia atsakovė dėl tariamo tikslo „pašalinti konkurentą“, ieškovė siekia, kad būtų užtikrintas sąžiningas varžymasis, kad melagingą informaciją pateikęs tiekėjas būtų pašalintas iš pirkimo procedūrų, o perkančioji organizacija nedangstytų tokio tiekėjo, tariamais pagrindais nutraukdama pirkimo procedūras. Būtent dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų gali nukentėti viešasis interesas, kai nesąžiningam tiekėjui neužkertamas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be kita ko, tiekėjas negali būti laikomas pateikusiu geriausią kainą pirkime, nes jo pasiūlymas turi būti atmetamas, ypač dėl pateiktos melagingos informacijos pirkime. Šiuo gi atveju pirkime, kaip tinkamas pasiūlymas, turi būti vertinamas tik ieškovo pasiūlymas, kuriuo pasiūlyta kaina atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

2.8.       Dėl perkančiosios organizacijos pareigos ir teisės nutraukti pirkimą ir pradėti naują nurodo, kad atsakovės argumentai dėl pirkimo nutraukimo tariamo teisėtumo neturėtų būti vertinami ir dėl tos priežasties, kad jie nebuvo nurodyti ir nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje. Pažymi, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą tada, kai ieškovė pateikė argumentuotą pretenziją dėl tiekėjos pasiūlymo ir prašymo pripažinto jos pateiktą informaciją melagingą nėra laikytina sąžininga, laikytina siekiu pačiai atsakovei išengti atsakomybės, kai pirkimo laimėtojas buvo paskelbtas subjektas, ne tik neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, tačiau ir teikiantis melagingą informaciją. Dėl ieškovės teisės teikti ieškinį dėl netenkintos pretenzijos dėl nutraukto pirkimo nurodo, kad atsakovei nenagrinėjus ieškovės pretenzijos ieškovės teisės toliau yra pažeidžiamos, nes tokiu būdu pažeidžiama sąžininga konkurencija. Fakto konstatavimas apie pateiktą melagingą informaciją negali būti siejamas nei su pirkimo nutraukimu, nei su tiekėjo kvalifikacijos vertinimu.

2.9.       Nurodo, kad ieškovė laikėsi išankstinės nagrinėjimo tvarkos. Teigia, kad atsakovė ieškovės pretenzijos nenagrinėjo iš esmės, atitinkamai atsiliepime pateikti argumentai dėl tiekėjos melagingos informacijos nebuvimo, dėl neįtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą negali būti vertinami ir priimti šioje byloje, nes perkančioji organizacija pažeidė ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką ir perkančioji organizacija, teikdama argumentus ir motyvus tik ginčą pradėjus teisme, negali turėti daugiau teisių, nei tiekėjai (šiuo atveju ieškovė). Mano, kad atsakovė klaidingai tvirtina, kad tiekėjos informacijos melagingumas neturi reikšmės, atsakovė, bandydama pateisinti savo veiksmus, ieško pateisinimų, kad neva tiekėja tokią informaciją pateikė netyčia, ir kad tiekėjos neketino suklaidinti perkančiosios organizacijos.

2.10.       Dėl tiekėjo įtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą nurodo, kad atsakovė, turėdama savo žinioje visus tiekėjo dokumentus bei jų neteikdama susipažinimui, bylos nagrinėjimo teisme metu toliau naudojasi situacija teigdama, kad ieškovė tariamai nepateikia įrodymų, nors puikiai supranta, kad šiuos įrodymus turi tik pati atsakovė ir jų nepateikia nei susipažinimui, nei ieškovės argumentų paneigimui (toliau nepagrįstai slepia). Dėl konfidencialios informacijos pateikimo nurodo, kad atsakovei vengiant teikti informaciją apie melagingai pateiktus tiekėjus, atsakovė užkerta kelią ieškovei į peržiūros procedūros tinkamą įgyvendinimą. Taip pat mano, kad atsakovė neįrodė, kad tiekėjo pasitelkti subjektai turi reikalaujamą ISO sertifikatą specialiesiems darbams, atitinkamai kol nėra įrodyta priešingai, laikytina, kad tiekėja neatitinka aplinkos apsaugos vadybos standartų, nurodytų Pirkimo sąlygose.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

2.11.       Dėl tariamai pažeisto skaidrumo principo nurodo, kad atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimą dėl nustatytų esminių pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1. punkto 3 ir 4.1. p. formulavimo netikslumo, neaiškumo ir dviprasmiškumo, Atsakovės nuomone, galėjusio nulemti skaidrumo principo pažeidimą ir daug mažesnę konkurenciją. Nustatyta, kad tokių neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų nuostatų nėra galimybės ištaisyti, todėl ieškovei nurodyta, kad atsakovė privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Ši formuluotė iš esmės atitinka VPĮ 29 str. 3 d. nuostatas ir atitinkamus išaiškinimus teismų praktikoje. Mano, kad nutraukus pirkimą išnyko ir ieškovės suinteresuotumas bylos baigtimi. Dėl argumentų ir motyvų, kurie nebuvo sprendime, galimumo, nurodo, kad ieškovė, nepagrįstai siekdama laimėti ginčą be atsakovės teisinių išvadų, bando sudaryti įspūdį jog atsakovė išėjo už ginčo ribų. Mano, kad atsiliepime ir triplike nurodyti argumentai yra svarbūs teisingam ginčo išnagrinėjimui.

2.12.       Dėl papildomų aplinkybių vertinimo nurodo, kad atsakovė siekia gauti geriausias paslaugas iš mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo, todėl nesuprantamas dubliko argumentas, kad sumokėjusi konkurencija nepakenks atsakovui. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos ir teisės nutraukti pirkimą ir pradėti naują nurodo, kad ieškovės teiginiai neatitinka tiesos, nes atsakovė sprendime pasisakė, kodėl turi tiek teisę, tiek pareigą nutraukti pirkimą, mano, kad nepagrįstas ir ieškovės teiginys, jog nepašalinus tiekėjos, ši įmonė galės nevaržomai dalyvauti kituose pirkimuose. Bet kuris tiekėjas naujame pirkime turės pateikti pasiūlymą ir įrodyti tiek atitiktį reikalavimams, tiek ir informacijos teisingumą. To neįrodžius, tiekėjas bus šalinamas iš pirkimo ir vykdomi kiti veiksmai, kaip tai numato VPĮ. Taip pat mano, kad ieškovė bandė apeiti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką ir remtis argumentais, kurių nebuvo jo pretenzijoje.

2.13.       Dėl melagingos informacijos ir neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams nurodo, kad ieškovė neturi teisės susipažinti su viešųjų pirkimų komisijos protokolais, kadangi jie nesudaro I vietos laimėtojo pasiūlymo. Pažymi, kad reikalavimą susipažinti su viešųjų pirkimų komisijos protokolais ieškovė grindžia pasvarstymais, pamąstymais, subjektyviomis deklaracijomis apie tai, kas juose turėtų būti nurodoma. Mano, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad tiekėja neturėjo galimybės pakeisti subrangovus kitais ar jų atsisakyti, nors tokią galimybę atsakovė detaliai parašė atsiliepime analizuodama teisinį reglamentavimą. Teisė nuspręsti, ar uždaroji akcinė bendrovė „ Inžinerijos servisas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Oslinda“ bus ir subtiekėjai priklauso tik tiekėjui, todėl būtent tiekėjas turi turėti ir teisę atsisakyti ar keisti nurodytus ūkio subjektus pagal VPĮ 88 straipsnį.

2.14.       Dėl įtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą nurodo, kad pats tiekėjas informavo atsakovę apie įmonių atsisakymą, todėl elgėsi sąžiningai (Atsakovas gali tik spėti, jog tiekėjas arba buvo suklaidintas ir sužinojęs, kad uždaroji akcinė bendrovė „Oslinda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inžinerijos servisas“ neatitinka reikalavimų jų atsisakė arba, dėl atsisakė šių įmonių dėl kitų verslo priežasčių). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog minėtų tiekėjų atsisakymą lėmė atsakovės veiksmai. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad tiekėjas elgėsi nesąžiningai ir todėl turėtų būti įtrauktas į sąrašą ar apskritai pašalintas iš pirkimo. Dėl konfidencialios informacijos nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja pateikti perteklinius įrodymus, visus be išimties įrodymus. Mano, kad teismui nusprendus, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ir byla turi būti nagrinėjama, byloje yra užtektinai informacijos teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti.

2.15.       Dėl neatitikimo kitiems kvalifikacijos reikalavimams nurodo, kad prieš nutraukiant pirkimą buvo nuspręsta grąžinti pasiūlymus į vertinimo stadiją, todėl apie dokumentų atitiktį yra per anksti spręsti. Pažymi, kad jeigu perkančiosios organizacijos komisijai būtų kilę klausimų dėl pasitelkiamų darbuotojų, jie būtų galėję paprašyti papildomų įrodymų, tačiau turima informacijos visuma leido įsitikinti informacijos teisingumu. Tai, ar įmonėse keitėsi vadovai, galima pasitikrinti ir iš oficialaus Juridinių asmenų registro, o šie duomenys patenka automatiškai ir į rekvizitų platformą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas į vieną, civilinę bylą Nr. e2-775-730/2024 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-747-730/2024, paliekant bylos numerį e2-747-730/2024, teisminio proceso numerį 2-2-57-3-00282-2024-7.

Ieškovė pareiškė ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-775-730/2024, kuriuo prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 2 d. sprendimą (raštą Nr. V4-923) dalyje, kuria pirkimas buvo nutrauktas; panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 16 d. sprendimą (raštą Nr. V4-962) dėl pirkimo nutraukimo; priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pagrįstos bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškinio pagrindas:

2.16.       Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovė paskelbė pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) neatliktų statybos rangos darbų. Ieškovė teikė pretenzijas, atsakovė atsisakė dalį informacijos pateikti, o 2024 m. spalio 2 d. raštu be kita ko priėmė sprendimą panaikinti pasiūlymų eilę, panaikinti sprendimą, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų rangos darbai“ pateiktas pasiūlymas buvo paskelbtas šio pirkimo laimėtoju, konkursui pateiktus tiekėjų pasiūlymus vertinti iš naujo, be to, sprendimu perkančioji organizacija savo iniciatyva nusprendė pirkimą nutraukti tariamai dėl klaidinančių ir dviprasmiškų kvalifikacijos reikalavimų pirkimo sąlygose. Ieškovė 2024 m. spalio 9 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo. Atsakovė 2024 m. spalio 16 d. raštu informavo, kad išnagrinėjo ieškovės pretenziją dėl pirkimo nutraukimo ir priėmė sprendimą pretenzijos netenkinti.

2.17.       Dėl skaidrumo principo pažeidimo ir perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nurodo, kad atsakovė ginčo sprendimu nepasisakė dėl kokių priežasčių (kokiais motyvais ir pagrindais) panaikino sprendimą, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pateiktas pasiūlymas buvo paskelbtas pirkimo laimėtoju, tačiau pats faktas, kad buvo priimtas toks sprendimas, suponuoja išvadą, kad uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Mano, kad atsakovė nesąžiningai ir tyčia neišnagrinėjo kitų ieškovės pretenzijų reikalavimų. Mano, atsakovės veiksmai nevertinant ieškovės pretenzijos argumentų yra ne tik nesąžiningas, bet ir neleistinas galiojančio teisinio reguliavimo kontekste. Įvertinant tai, kad pretenzijoje dėl pirkimo nutraukimo pateikti argumentai, kaip ir pirminėje pretenzijoje nurodyti argumentai dėl melagingos informacijos pateikimo nebuvo nei vertinami, nei įvertinti, laiko, kad tokiu būdu perkančioji organizacija nusišalino nuo įstatyme įtvirtintų imperatyvų vykdymo. Mano, kad skaidrumo principas buvo pažeistas, o priimdama nemotyvuotus sprendimus atsakovė neturi teisės remtis naujais argumentais ir motyvais, juos pareikšdama tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

2.18.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą pagrindų nebuvimo nurodo, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad pirkimo 3.1 punktas yra dviprasmiškas, tačiau nei sprendime, nei sekančiame sprendime nepaaiškino kaip dviprasmiškumas pasireiškia ir kodėl pirkimo komisija negali lygiaverčiai vertinti teikėjų pasiūlymų. Ieškovė neturi kitos išeities, tik pateikti savo argumentus, kodėl punktas nėra nei dviprasmiškas, nei juo labiau, nėra pažeidžiantis viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Nurodo, kad atsakovė netinkamai aiškina, kad pirkimo sąlygos tariamas dviprasmiškumas savaime reiškia viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimą. Mano, kad pirkimas galėtų būti nutrauktas remiantis ne VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, bet 29 str. 4 dalimi ir tik įrodžius, kad pirkimas nebetikslingas ar būtų įsigytas poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Perkančioji organizacija sprendimu ir sekančiu sprendimu šių aplinkybių nei įrodinėjo, nei įrodė.

2.19.       Dėl pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkto nurodo, kad ši sąlyga nepažeidžia pirkimų principų ir minėtame punkte nėra padaryta esminė klaida. Mano, kad atsakovė pažeisdama skaidrumo principą, tik abstrakčiai nurodė, kad pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte yra padaryta techninė klaida, tačiau nenurodo kokia tai klaida ir kokiu būdu dėl šios tariamos klaidos teikėjų galimybės remtis kitų subjektų pajėgumais buvo apribotos, taip pat nepagrindžia, kad tariama klaida yra laikytina esmine klaida. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra jokios techninės klaidos (o juo labiau – nėra esminės klaidos ir ar viešųjų pirkimų principų pažeidimo) bei kitų privalomų pirkimo nutraukimo sąlygų, perkančiosios organizacijos sprendimas dalyje dėl pirkimo nutraukimo ir sekantis sprendimas nutraukti pirkimą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atsisakyti priimti ieškinį dėl praleisto pateikimo termino ir nustačius, kad paties ieškovės pasirinktas procesinis būdas tikslinti kitoje byloje ieškinį, o ne teikti naują ieškinį, kaip tai numato VPĮ 102 straipsnis, negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleisti terminą ir ar jį atnaujinti; Jeigu būtų nuspręsta priimti ieškinį ir nagrinėti šią ginčo dalį, prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

2.20.       Dėl tariamo principų pažeidimo ir perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nurodo, kad sutinka, kad vykdant viešuosius pirkimus privaloma užtikrinti VPĮ nustatytus principus, įskaitant teisingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principus. Būtent todėl atsakovė nesupranta ieškovės kaltinimų dėl tariamo suinteresuotumo ir tariamo kito tiekėjo kažkokiu gynimu, nors ieškovė vykdo ne vieną atsakovės paskelbtą pirkimą. Mano, kad nutraukdama pirkimą atsakovė elgiasi nuosekliai, atsakingai ir teisėtai. Nutrauktas ne tik šis, bet ir pirkimas dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nes pastarasis pirkimas taip pat vyko pagal savo esme tapačių neaiškių sąlygų. Teigia, kad nustačius VPĮ 29 straipsnio 3 dalie pagrindą, atsakovė neturi pasirinkimo, o privalo nutraukti pirkimą.

2.21.       Dėl Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1. punkto nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji nesupranta, kodėl sąlyga yra dviprasmiška ir nepagrįstai teigia, jog ją galima aiškinti sistemiškai, nors to pirkimo sąlygos neleidžia. Nurodo, kad atsakovės komisija pakartotinai įvertino pasiūlymus, pirkimo sąlygas, ir įvertino, kad 4 priedo 3.1 punkto sąlyga yra netiksli ir dviprasmiška. Nepagrįsta teigti, jog perkančioji organizacija galėjo pasitelkti sisteminį aiškinimą ir remtis nuostatomis apie galimybę pagrįsti pajėgumus pagal kelias sutartis, nes tai nustatyta bendrosiose sąlygose. Esant interpretacijų galimybėms Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 punktas laikytinas neatitinkančiu VPĮ 17 straipsnyje numatyto skaidrumo reikalavimo, nes Komisija negali lygiaverčiai įvertinti tiekėjų pasiūlymų, o sąlygos nėra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, o negalimumas šios situacijos ištaisyti pagal sisteminį aiškinimą, lemia atsakovės pareigą nutraukti pirkimą ir patikslinus sąlygas, skelbti jį naujai.

2.22.        Dėl Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1. punkto nurodo, kad ginčo atveju situacija atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas pirkimo nutraukimo sąlygas. Teigia, kad sekančio sprendimo priėmimui ir pirkimo nutraukimui egzistavo pakankami teisiniai pagrindai ir apie šią situaciją atsakovė tinkamai, motyvuotai ir aiškiai nurodė ieškovei. Tai, jog sekančiame sprendime nėra konkrečiai nurodytas konkretus VPĮ 29 straipsni ar jo dalis, bet iš teksto esmės pagrindai yra aiškūs, negali būti laikomi nemotyvuotais ir neargumentuotais sprendimais. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, jog atsakovė pagrįstai turėjo pareigą ir teisę taip elgtis, todėl nėra pagrindo naikinti jos priimto sprendimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė pagrindų pagal VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalis nenuginčijo.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo tenkinti ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai dubliko argumentai:

2.23.       Dėl ieškovės ketinimų byloje ir perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nurodo, kad atsakovė, iškraipydama faktines aplinkybes bei nuslėpdama savo nesąžiningus ir piktavališkus veiksmus, klaidina teismą dėl tikrųjų ieškovės ketinimų byloje. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovės siekis yra eliminuoti laimėtoją, taip bandant pavaizduoti ieškovę kaip tariamai nesąžiningą. Pažymi, kad laimėtoja nebuvo vienintelė ieškovės konkurentė, tačiau iš pačios atsakovės veiksmų ne viename pirkime galima įžvelgti jos nusistatymą prieš ieškovę ir uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ protegavimą. Mano, kad nėra jokių pirkimo sąlygų neaiškumų ar dviprasmiškumų, nes kita pirkimo sutartis iš analogiškomis sąlygomis vykdyto pirkimo buvo sudaryta perkančiajai organizacijai jau žinant apie tariamą Pirkimo sąlygų klaidingumą. Mano, kad atsakovė taip pat nelygiavertiškai vertina analogiškas situacijas, selektyviai nutraukia pirkimus, diskriminuoja ieškovę, o šiuo atveju atsakovės sprendimuose buvo nurodyti tik abstraktūs pagrindai, kad buvo techninė klaida, tačiau net nepaaiškinta kokia tai techninė klaida, kaip ji apribojo tiekėjų galimybes ir ar kaip tiekėjai galėjo suprasti ir vertinti sąlygas, kaip pasireiškė sąlygų dviprasmiškumas.

2.24.       Nurodo, kad perkančioji organizacija neturi absoliučios teisės nutraukti pirkimo. Teigia, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nenurodė jokių realių prielaidų, kad pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų arba tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus, atitinkamai perkančioji organizacija neįrodė pirkimo nutraukimo sąlygų. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu byloje nustačius, kad dėl padarytos esminės klaidos pirkimas tapo netikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikius neatitinkantis pirkimo objektas. Šiuo atveju nėra jokios techninės klaidos, o juo labiau – nėra esminės klaidos ir ar viešųjų pirkimų principų pažeidimo, bei kitų privalomų pirkimo nutraukimo sąlygų, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

2.25.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą pagrindų nebuvimo nurodo, kad atsakovė pasisakydama dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkto, klaidingai aiškina pirkimo sąlygų specialiųjų ir bendrųjų sąlygų konkurenciją, remdamasi pirkimo bendrųjų sąlygų 2.5 punktu, numatančiu „jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp specialiųjų pirkimo sąlygų ir jų priedų, teisinga laikoma informacija, nurodyta specialiosiose pirkimo sąlygose“ Šiuo atveju nėra jokio prieštaravimo tarp bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, nes specialiosiose sąlygose nėra nustatytos jokios priešingos bendrosioms sąlygoms nuostatos. Prieštaravimas tarp bendrųjų ir specialiųjų sąlygų būtų tada, kai pirkimo bendrosios sąlygos leistų remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkte būtų aiškiai nustatyta, kad remtis ūkio subjektų pajėgumais negalima/draudžiama arba kad šį reikalavimą turi atitikti tik pats tiekėjas.

2.26.       Dėl kitų perkančiosios organizacijos pozicijos motyvų nepagrįstumo nurodo, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose reiškiama pozicija rodo akivaizdų uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ protegavimą, kai nepriklausomai nuo tiekėjo pateikiamos melagingos informacijos, tiekėjas paliekamas pirkimo procedūrose, nes jo kaina tariamai yra mažesnė. Atsakovė atsieja melagingą informaciją pateikusį tiekėją nuo jo pasitelktų subjektų, nurodydama, kad tiekėjas ir be pasitelktų subjektų, atitinka reikalavimus. Iš esmės atsakovė tokiais pareiškimais patvirtina, kad jai nesvarbu, ar tiekėjas teikia melagingą informaciją, nes tariamai jai užtenka to, kad tiekėjas atitinka reikalavimus, o tai akivaizdžiai prieštarauja ne tik viešųjų pirkimų principas, bet ir apskritai viešųjų pirkimų tikslui ir esmei. Teigia, kad atsakovė negali ignoruoti melagingos informacijos fakto ir tiekėjai, tokia informacijai pateikusiai, negali būti leidžiama toliau tikslinti kvalifikacijos duomenis.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

2.27.       Dėl ieškovės tikrųjų ketinimų ir tariamai pažeisto skaidrumo principo nurodo, kad nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė kaltina dėl kito tiekėjo protegavimo ir net „galimai esant nesąžiningiems susitarimams“, nors nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Dublike nutylima, kad vien 2023 metais tiekėja buvo pripažinta laimėtoja 4 pirkimuose ir su ja pasirašytos sutartys, todėl kaltinimai diskriminacija ar nusistatymu yra visiškai neobjektyvūs ir nepagrįsti. Pažymi, kad ieškovė pretenzijoje nebuvo nurodžiusi jokių motyvų, susijusių su kitais pirkimais, todėl pagal galiojančią teismų praktiką ir pagal savo paties išsakomą poziciją dėl atsakovės pateikiamų argumentų, negali šių naujų argumentų naudoti ieškinyje bei dublike.

2.28.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą motyvavimo nurodo, kad pati ieškovė dublike pateikia daug naujų argumentų ir aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje. Teigia, kad problema yra ne sprendimų motyvacijoje, o ieškovės siekyje bet kokiu būdu įrodyti, kad pirkimai nutraukti neteisėtai. Tokio elgesio verslo motyvus atsakovė jau yra detaliai išdėsčiusi. Pažymi, kad atsakovė sekantį sprendimą priėmė tik gerai įvertinusi visus argumentus ir faktines aplinkybes, todėl turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą. Teigia, kad kai nustatomas VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pirkimo nutraukimo privalomasis pagrindas, perkančioji organizacija netenka teisės svarstyti, ar išsaugoti pirkimą. Tai reiškia, kad teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi dublike pateikiami motyvai ir cituojama teismų praktika, jog tai turi būti tik kraštutinė priemonė ir išimtiniai atvejai, nes VPĮ 29 straipsnio 3 dalis pagrindas nenumato jokių pirkimo išsaugojimo išimčių.

2.29.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą pagrindų nurodo, kad tai, jog tiekėjai nesikreipė dėl sąlygų išaiškinimo ir pateikė dokumentus pagal savo supratimą savaime nepaneigia minėtų sąlygų dviprasmiškumo ir neaiškumo. Priešinga išvada reikštų, jog pateikęs pasiūlymą tiekėjas nebegalėtų gintis, jog nesuprato kažkurios sąlygos, todėl pateikė ne tokias sutartis, nepridėjo tam tikrų įrodymų ir pan. Viešųjų pirkimų praktikoje tokios „supratimo“ prezumpcijos nėra. Dėl Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1. punkto nurodo, kad atsakovės įsitikinimu ši sąlyga galėjo suklaidinti tiekėjus, kelti neaiškumą ir suponuoti skirtingą aiškinimą ir taikymą, nes formuluotė buvo neaiški, netiksli ir dviprasmiška.

2.30.       Dėl konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1. punkto nurodo, kad ieškovė situacija aiškina tik sau palankia linkme, nutyli, jog ir specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1. punkto formuluočių dviprasmybę atsakovė pagrįstai vertina ne tik per esminės klaidos, bet ir per skaidrumo principo pažeidimo prizmę. Dėl kitų motyvų pagrįstumo nurodo, kad ieškovė turi ne altruistinę įdėją apsaugoti pirkimą, o aiškų verslo motyvą. Teigia, kad atsakovė neturi jokio suinteresuotumo su uždarąja akcine bendrove „Gargždų rangos darbai“, Mano, kad ieškovė faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą interpretuoja taip, kaip jai palanku, be to atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė niekada neteigė, kad ji ignoruoja melagingos informacijos pateikimo faktus ir, kad jam nerūpi VPĮ principų tinkamas vykdymas. Priešingai, kaip nuosekliai yra nurodomą procesiniuose dokumentuose, atsakovė vadovaujasi VPĮ taisyklėmis.

2.31.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, pateikė atsiliepimą dalyje dėl reikalavimų, susijusių su teisėmis ir nurodė, kad su šiais reikalavimais nesutinka, iš esmės nurodė analogiškus nesutikimo motyvus kaip ir atsakovė bei pažymėjo, kad palaiko visus atsakovės pateiktus nesutikimo argumentus byloje. 

Byla dėl dalies reikalavimų nutraukiama, kitoje dalyje ieškovės reikalavimai atmetami.

3.       Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra, jog  atsakovė paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) neatliktų statybos rangos darbų (toliau - Pirkimas).

4.       Atsakovė 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. V4-804 informavo Pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą Pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Gargždų rangos darbai“.

5.       Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. ir pakartotinai 2024 m. rugsėjo 6 d. paprašė Perkančiosios organizacijos pateikti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą.

Perkančioji organizacija 2024 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. V4-838 pateikė dalį UAB „Gargždų rangos darbai" pasiūlymo. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu pakartotinai paprašė pateikti visus UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymo dokumentus (pasiūlymą pilna apimtimi) arba paaiškinti, kurie dokumentai nepateikti ir kokia nepateikimo priežastis.

Atsakovė 2024 m. rugsėjo 18 d.  raštu Nr. V4-873 papildomai pateikė susipažinti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymo dalį (dokumentai, viso 17 lapų), kurią tiekėjas nurodė nekonfidencialia. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti UAB „Gargždų rangos darbai" pasiūlymą pilna apimtimi, be kita ko, pateikti UAB „Gargždų rangos darbai" dokumentų sąrašą, bei jame pažymėti, kurie dokumentai šio tiekėjo yra laikomi konfidencialiais ir todėl neteiktini, bei nurodyti realiai egzistuojantį konkretaus dokumento konfidencialumo pagrindą, pagrindžiantį būtinybę išsaugoti informacijos slaptumą. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. V4-897 neatsižvelgė į ieškovės prašymą, nurodydama, kad pateiktas UAB „Gargždų rangos darbai“ tokia apimtimi leidžia ieškovei įvertinti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymo atitikimą Pirkimo reikalavimams.

Ieškovė 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė pretenziją dėl pirkimo laimėtojo nustatymo (toliau - Pretenzija), kuria prašė:

5.1.       Panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir UAB „Gargždų rangos darbai" pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu;

5.2.       Atmesti UAB „Gargždų rangos darbai" pasiūlymą dėl neatitikimo Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams (Pirkimo Bendr1.ijų sąlygų 1.8.2 punktas);

5.3.       Pripažinti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlyme pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir kitiems Pirkimo sąlygų reikalavimams melaginga, pašalinti UAB „Gargždų rangos darbai“ iš Pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos Pirkime ir atmesti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą dėl pateiktos melagingos informacijos Pirkime (Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei įtraukti UAB „Gargždų rangos darbai“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą;

5.4.       UAB RNDV Statyba pateiktą pasiūlymą pripažinti laimėjusiu;

5.5.       Panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą jei toks buvo priimtas) leisti dalyviui

5.6.       UAB „RNDV Statyba“ susipažinti tik su dalimi UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymo. Jei Perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. V4-897 laikytinas sprendimu leisti susipažinti tik su dalimi UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymo, panaikinti Perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. V4-897 (sprendimą);

5.7.       Pateikti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą pilna apimtimi, tai yra,  UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą su visais jį lydinčiais dokumentais (įskaitant, bet neapsiribojant, visais dokumentais, pagrindžiančiais tiekėjo kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygas), kurie buvo pateikti kartu su pasiūlymu ar papildomai perkančiosios organizacijos pareikalavimu, Perkančiosios organizacijos ir UAB „Gargždų rangos darbai“ susirašinėjimą (visus perkančiosios organizacijos paklausimus ir UAB „Gargždų rangos darbai" atsakymus) kvalifikacijos atitikties ir pasiūlymo nagrinėjimo stadijoje, įskaitant visus UAB „Gargždų rangos darbai“ papildomai pateiktus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, pateikti ir šiuos dokumentus:

         UAB „lnžinerijos servisas“ EBVPD; UAB „Gargždų rangos darbai“ specialistų pasitelkimo pagrindų informaciją: darbo ar kitus sutartinius santykius su nurodytu specialistu pagrindžiančių dokumentų datą, pavadinimą, numerį; įvykdytų objektų užsakovų pažymas apie svarbiausius atliktus darbus; įvykdytų objektų sąraše 1 numeriu nurodyto objekto užsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ pažymą apie svarbiausius atliktus darbus ir baigiamąjį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą; dokumentus, kuriuos Perkančioji organizacija išreikalavo iš UAB „Gargždų rangos darbai“, kurie įrodo, kad UAB „Gargždų rangos darbai“ viena atliko visus darbus už nurodytą 791 392 Eur be PVM sumą, objekte, sąraše pažymėtu 5 numeriu (jungtinės veiklos sutartį, atliktų darbų aktus, buhalterinius dokumentus ir kt.);

5.8.       Pateikti UAB „Gargždų rangos darbai" pasiūlymo konfidencialumo pagrindimą ir pateikti pilną UAB „Gargždų rangos darbai" Perkančiajai organizacijai per visą pasiūlymo vertinimo procedūrą pateiktų dokumentų sąrašą, bei jame pažymėti, kurie dokumentai šio tiekėjo yra laikomi konfidencialūs ir todėl neteiktini, bei nurodyti realiai egzistuojantį konkretaus dokumento konfidencialumo pagrindą, pagrindžiantį būtinybę išsaugoti informacijos slaptumą;

5.9.       Atidėti pirkimo sutarties pasirašymą iki kol bus priimtas sprendimas dėl šios pretenzijos ir papildomai 5 darbo dienoms po priimto sprendimo dėl šios pretenzijos.

Atsakovė 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. V4-923 informavo, kad išnagrinėjo pretenziją ir priėmė sprendimą tenkinti Pretenziją iš dalies:

5.10.       Panaikinti 2024 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimą, kuriuo vadovaujantis buvo nustatyta pasiūlymų eilė;

5.11.       Panaikinti 2024 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimą, kuriuo UAB „Gargždų rangos darbai“ pateiktas pasiūlymas buvo paskelbtas šio pirkimo laimėtoju;

5.12.       Konkursui pateiktus tiekėjų pasiūlymus vertinti iš naujo.

Ieškovė 2024 m. spalio 9 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo. Atsakovė 2024 m. spalio 16 d. raštu Nr. V4- 962 informavo, kad išnagrinėjo Ieškovės Pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo ir priėmė sprendimą pretenzijos netenkinti.

Dėl bylos dalyje nutraukimo.

Iš ieškovės reikalavimų (1 punktas, 6 punktas) ir nurodytų ginčo faktinių (15 punktas, 17 punktas) matyti, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikta pretenzija bei 2024 m. spalio 9 d. pateikta pretenzija ieškovė reikalavo patenkinti iš esmės tapačius reikalavimus, kuriuos reiškia ir ieškiniu, išskyrus kurie atsakovės 2024 m. spalio 2 d. raštu, įvertinus jos pretenziją,  buvo patenkinti, tai yra,  panaikintas 2024 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimas, kuriuo vadovaujantis buvo nustatyta pasiūlymų eilė; panaikintas 2024 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimas, kuriuo UAB „Gargždų rangos darbai“ pateiktas pasiūlymas buvo paskelbtas šio pirkimo laimėtoju (16 punktas).

  Taip pat ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus, susijusius su jos 2024 m. rugsėjo 25 d. ir 2024 m. spalio 9 d. pretenzijų atmetimu ir neišnagrinėjimu, tai yra,  panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 2 d. sprendimą (raštą Nr. V4-923) dalyje, kuria ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijos reikalavimai nebuvo patenkinti, išnagrinėti ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje išdėstytus reikalavimus iš esmės, panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 16 d. sprendimą (raštą Nr. V4-962) dėl pirkimo nutraukimo.

Formuojama nuosekli kasacinio teismo teismų praktika, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014) Analogiška teisinė išvada darytina dėl byloje susiklosčiusios situacijos, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenzijos neišnagrinėja dėl priežasčių, nesusijusių su terminų jai paduoti praleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017) . 

Kadangi, kaip nurodyta formuojamoje teismų praktikoje, (20 punktas) perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti yra nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016 91 punktas).

Kasacinio teismo spręsta, kad tuo atveju, kai teismas pagal tiekėjo ieškinį nagrinėdamas bylą patikrina tiekėjo pretenzijos argumentų pagrįstumą, tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą yra įgyvendinama, nepaisant to, jog perkančioji organizacija jo pretenziją buvo atmetusi ar neišnagrinėjusi jos iš viso; teismui iš esmės nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų bei vertinant, ar perkančioji organizacija vykdydama pirkimą nepažeidė tiekėjo teisių ar teisėtų interesų, neturi reikšmės aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo tiekėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms (18-19 punktai) ir formuojamai kasacinio teismo teismų praktikai (20-22 punktai), bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 2 d. sprendimą (raštą Nr. V4-923) dalyje, kuria ieškovė 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijos reikalavimai nebuvo patenkinti; išnagrinėti ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje išdėstytus reikalavimus iš esmės bei panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 16 d. sprendimą (raštą Nr. V4-962) dėl pirkimo nutraukimo yra nutraukiama, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu.

Dėl pripažinimo ieškovės pasiūlymą laimėjusiu.

41.       Ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą laimėjusiu.

42.       Tokių viešojo pirkimo procedūrų atlikimas, kaip sprendimas atmesti vieno ar kito tiekėjo pasiūlymą, pripažinti vieno ar kito tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu yra priskirtinas ne teismo, o perkančiosios organizacijos kompetencijai. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl ieškovės reikalavimo, nustatant atsakovei pareigą pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą laimėjusiu, pasiūlymo vertinimas yra išimtinai perkančiosios organizacijos kompetencija, numatyta VPĮ nuostatomis, kuri leidžia jai priimti sprendimą atmesti ir visus tiekėjų pasiūlymus ir skelbti naują pirkimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinės bylos dalis pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą laimėjusiu, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl pripažinimo trečiojo asmens pateiktos informacijos atsakovei melaginga ir įtraukimo trečiojo asmens į Melagingą informaciją pateikusių  tiekėjų sąrašą.

Ieškovė reiškia reikalavimus: pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlyme pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir kitiems Pirkimo sąlygų reikalavimams melaginga, įpareigoti atsakovę pašalinti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“ iš Pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos Pirkime ir atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą dėl pateiktos melagingos informacijos pirkime, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu; įpareigoti atsakovę įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. 

 Iš nurodytos nuostatos matyti (25 punktas), kad melaginga informacija pripažįstama dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antra, abejonės dėl melagingos informacijos, tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje. Pirmasis atvejis platesnis už antrąjį, nes nesusietas su konkrečiais dokumentais.

Pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva 2014/24) 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą, perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš pirkimo procedūrų ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu jie rimtai iškraipė faktus pateikdami informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje M., C-41/18, 34 punktas).

Sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.

Pasisakydamas dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis elementas gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktas).

Kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 80 punktas).

Teismas, įvertinęs ieškovės toliau nurodytus argumentus, atsakovės ir trečiojo asmens nesutikimo motyvus su ieškovės reikalavimais dėl informacijos pripažinimo melaginga, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką (25-32 punktai) bei toliau nurodytas faktines aplinkybes bei nurodytus  argumentus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė, kuriai išimtinai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo, pateikus melagingą informaciją, turėjo teisėtą pagrindą pripažinti trečiojo asmens nurodomą informaciją melaginga ir taikyti su tuo susijusias pasekmes.

Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog jos nurodoma trečiojo asmens pateikta informacija atsakovei atitiko melagingą informaciją, vertinant ją subjektyviuoju aspektu, kaip numato anksčiau nurodyta formuojama kasacinio teismo teismų praktika.

Atsakovė nurodo, kad nesutinka, jog dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, ieškovės nurodoma trečiojo asmens pateikta informacija atitiko sąlygas, dėl kurių atsakovė privalėjo pripažinti šią informaciją melaginga, tuo pagrindu pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo ir įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nes nenustatė, kad trečiasis asmuo ir nevertinant ieškovės nurodytų duomenų neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nenustatė trečiojo asmens tyčios suklaidinti perkančiąją organizaciją, kad būtų patvirtintas jo atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams, o esami netikslumai galimai buvo sąlygoti neaiškių ir klaidingų Pirkimo sąlygų. Tokios pozicijos laikosi ir trečiasis asmuo, palaikydamas atsakovės argumentus savo procesiniuose dokumentuose.

Ieškovė laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo atsakovei pateikė melagingą informaciją, nes UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlyme nurodė šiuos subjektus, kurių pajėgumais remiasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį, kurie neturi atitinkamos kvalifikacijos, tačiau melagingai deklaravo, kad ją turi:

             3. UAB ,,Inžinerijos                         Bendrastatybiniai darbai                      3%

       servisas", (duomenys neskelbtini).

         4. UAB „Osilanda“, Bendrastatybiniai darbai                       5%

        (duomenys neskelbtini).

Ieškovė tai, jog ši informacija (36 punktas) buvo melaginga grindžia tuo, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuomet, kai tie subjektai, kurių pajėgumais buvo pasiremta, patys tieks prekes, teiks paslaugas ar atliks darbus, kuriems reikia jų pajėgumų. Šiuo atveju UAB „Gargždų rangos darbai“ ketino pasitelkti UAB „Inžinerijos servisas“ ir UAB „Osilanda“ bendriesiems statybos darbams. Kvalifikacijos įrodymui turėjo būti pateiktas šių subjektų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos arba VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro (nuo 2022 m. gegužės 1 d. viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra) išduotas kvalifikacijos atestatas ar kitos kompetentingos įstaigos išduotas atestatas (ar kitas lygiavertis dokumentas), suteikiantis teisę Lietuvos Respublikoje atlikti ypatingojo statinio (statinių grupė: gyvenamieji pastatai) statybos darbus. Nei UAB „Inžinerijos servisas“, nei UAB „Osilanda“ neturi kompetentingos įstaigos išduoto atestato atlikti ypatingojo statinio bendruosius statybos darbus, taigi UAB „Gargždų rangos darbai“ negalėjo remtis šių subjektų pajėgumais bei neturėjo nurodyti jų savo pasiūlyme.

Byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad nei UAB „Inžinerijos servisas“, nei UAB „Osilanda“ neturi kompetentingos įstaigos išduoto atestato atlikti ypatingojo statinio bendruosius statybos darbus.

Kaip nustatyta byloje, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog trečiasis asmuo, atsakydamas į atsakovės 2024 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (3.6.)V4-749 prašymą ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo perkančioji organizacija prašė pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinti dėl kvalifikacijos reikalavimų, 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme ,,Dėl informacijos patikslinimo“, paprašė nevertinti UAB „Inžinerijos servisas“ ir UAB „Osilanda“ kvalifikacinių duomenų, nes atsisakoma šių ūkio subjektų, tai yra, pats savo iniciatyva paprašė nesiremti šių subjektų pajėgumais. 

Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju ne pats trečiasis asmuo pastebėjo ir ištaisė klaidą, nes atsakovė, vykdydama savo kaip perkančiosios organizacijos pareigą patikrinti kvalifikacinius reikalavimus paprašė tik papildomos informacijos, o klaida buvo pastebėta trečiojo asmens, jam siekiant įvykdyti atsakovės prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, kurią atsisakydamas remtis šių ūkio subjektų pajėgumais, trečiasis asmuo ištaisė, nesiimdamas jokių priemonių,  patvirtinti šią informaciją, kad ši informacija būtų patvirtinta kaip teisinga, tokiu būdu užtikrinant trečiojo asmens atitikimą kvalifikacijos reikalavimams.

Atsakovė nenustatė, kad trečiasis asmuo savo profesiniais ir techniniais pajėgumais, be šių ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketino remtis (UAB „Inžinerijos servisas“ ir UAB „Osilanda“), atliekant bendrastatybinius darbus, neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Tokių aplinkybių neįrodė ir ieškovė.

Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms (39-41 punktai), jog perkančiajai organizacijai paprašius paaiškinti trečiojo asmens apie paaiškėjusią duomenų nesutaptį, trečiasis asmuo  ištaisė trūkumus, atsisakydamas remtis šių ūkio subjektų pajėgumais, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti apie kokį nors tikslą apgauti ar suklaidinti perkančiąją organizaciją, teikiant pasiūlyme nurodytus duomenis apie rėmimąsi šių ūkio subjektų pajėgumais, priešingai, teismo vertinimu, aplinkybės, jog trečiasis asmuo savo profesiniais ir techniniais pajėgumais, ir be šių ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketino remtis (UAB „Inžinerijos servisas“ ir UAB „Osilanda“), atliekant bendrastatybinius darbus, atitiko kvalifikacinius reikalavimus, patvirtina, kad tikslo apgauti ar suklaidinti perkančiąją organizaciją, kad pasiekti sau palankų rezultatą, jog būtų patvirtintas trečiojo asmens atitikimas kvalifikacijos reikalavimams, trečiasis asmuo neturėjo ir nesiekė. Kaip nurodyta formuojamoje teismų praktikoje, esant tokioms aplinkybėms, tai vertintina kaip  sąžiningas (leistinas) suklydimas, o tokiu atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga, nes neatitinka subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodo, kad tokie duomenys buvo pateikti dėl suklydimo, o pastebėjus suklydimo faktą, klaida buvo ištaisyta, atsisakant remtis šių subjektų pajėgumais. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės ir argumentai šią trečiojo asmens poziciją pagrindžia.

Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo atsakovei pateikė melagingą informaciją, nes pasiūlyme trečiasis asmuo pateikė galimai melagingą informaciją apie tariamai įdarbintus darbuotojus.

Ieškovė, kad ši informacija (43 punktas) buvo melaginga grindžia tuo, kad siekiant pagrįsti atitiktį Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkto reikalavimams, Specialistų sąraše turi būti nurodomi siūlomų specialistų vardai, pavardės, kvalifikacija ir kvalifikacijos atestatas ir pasitelkimo pagrindas (darbo ar kitus sutartinius santykius su nurodytu specialistu pagrindžiančių dokumentų data, pavadinimas, numeris). Kadangi UAB „Gargždų rangos darbai“ specialistų sąraše nėra nurodytos nei specialistų darbo sutarčių datos, nei numeriai, Perkančioji organizacija turėjo pareigą patikrinti pasitelkimo pagrindo realumą (ar tikrai darbuotojai įdarbinti). Kadangi UAB „Gargždų rangos darbai“ nenurodė specialistų pasitelkimo pagrindo, laikytina, kad UAB „Gargždų rangos darbai“ nurodyti specialistai nėra įdarbinti, atitinkamai UAB „Gargždų rangos darbai“ neatitinka Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkto reikalavimo bei galimai teikė melagingą informaciją apie tariamai įdarbintus darbuotojus.

Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkte numatyta:

Trečiasis asmuo pateikė atsakovei Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkte numatytą 2024 m. rugpjūčio 12 d. „Tiekėjo specialistų, kurių pajėgumu remiasi pirkimo sutarčiai vykdyti, sąrašą Nr.1.“ 

Kaip matyti iš Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkto, jame  nebuvo reikalavimo, jog trečiojo asmens turimi specialistai privalo būti tik trečiojo asmens darbuotojai ir reikalavimo, kad būtų nurodytos specialistų darbo sutarčių datos, numeriai. Kaip matyti iš šio punkto reikalavimų, su tiekėju  specialistai gali būti susiję ne tik darbo bet ir  kitais sutartiniais santykiais. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog sąraše nėra nurodyti specialistų pasitelkimo pagrindai, nes kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 12 d. „Tiekėjo specialistų, kurių pajėgumu remiasi pirkimo sutarčiai vykdyti, sąrašo Nr.1.“ turinio, sąraše nurodyta, jog tiekėjo reikalaujami specialistai, šiuo atveju trečiojo asmens, yra trečiojo asmens darbuotojai arba trečiojo asmens pasitelkiamų ūkio subjektų darbuotojai. Todėl teismas laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad sąrašo duomenys neatitinka Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkto reikalavimo.

Atsakovė Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punkte iš esmės neribojo, kokiais įrodymais ar informacija turi būti pagrįsta tiekėjų kvalifikacijos atitiktis nustatytiems pirkimo dokumentų reikalavimams  (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.2 punktas),  dėl kurių ieškovė kelia ginčą. Todėl, teismas laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, jog atsakovė neturėjo pagrindo atitikimą nurodytiems reikalavimams patikrinti, remiantis jau pateiktais Pirkimo dokumentais (ketinimų protokolais) ir kitais atsakovei prieinamais duomenimis (viešais duomenimis), kuriais kaip nurodė atsakovė atitiktis šiems reikalavimams buvo tikrinama.  Kaip nurodė atsakovė, jog ji tikrindama šiuos duomenis, nenustatė, kad šie duomenys būtų iškraipyti ar neatitinkantys tikrovės.

Byloje ieškovė, įrodinėdama, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad aptariamame sąraše nurodyti duomenys yra iškraipyti ar neatitinkantys tikrovės, kas sudarytų pagrindą juos objektyviuoju aspektu pripažinti melagingais. Viešųjų pirkimų bylose galioja civilinio proceso įstatyme suformuluotos įrodinėjimo taisyklės, kurios leidžia įrodinėti ne tik Pirkimo vykdymo procedūros metu pateiktais dokumentais. Kadangi, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės aptariamų duomenų pripažinti melaginga informacija objektyviuoju aspektu, tokių duomenų nėra pagrindo pripažinti melagingais ir subjektyviuoju aspektu, kas nesudaro pagrindo juos laikyti melagingais.

Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo atsakovei pateikė melagingą informaciją, nes UAB „Gargždų rangos darbai“ tikėtina atsakovei melagingai nurodė įvykdytas sutartis (tinkamai ir/ar savo jėgomis).  

Ieškovė, kad ši informacija (50 punktas) yra melaginga grindžia tuo, jog nepateikta UAB „Gargždų rangos darbai“ įvykdytų objektų sąraše 1 numeriu nurodyto objekto užsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ nei pažyma, nei baigiamasis atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas. Kadangi dėl kitų įvykdytų sutarčių buvo pateikti bent atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai, laikytina, kad įvykdytų objektų sąraše 1 numeriu nurodytas objektas nevertintinas, o UAB „Gargždų rangos darbai“ nepagrindė atitikties Pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo 4 priedo 3.1. punkto kvalifikaciniam reikalavimui bei galimai teikė melagingą informaciją apie tariamai tinkamai įvykdytą sutartį.

Taip pat ieškovė, kad ši informacija yra melaginga grindžia tuo, jog Įvykdytų objektų sąrašo 5 numeriu nurodyto objekto baigiamajame akte nurodyta, kad UAB „Gargždų rangos darbai“ darbus atliko kartu su UAB „Ducona“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Akte darbų atlikimo vertė nurodyta 791 392 Eur be PVM, tuo tarpu įvykdytų objektų sąraše nurodyta, kad pagal šią sutartį UAB „Gargždų rangos darbai“ atliko viso objekto darbus už tą pačią 791 392 Eur be PVM sumą. Kadangi UAB „Gargždų rangos darbai“ darbus atliko kartu su UAB „Ducona“, turėjo būti išskirta tik UAB „Gargždų rangos darbai“ atliktų darbų vertė. Perkančioji organizacija turėjo pareikalauti papildomų dokumentų, įrodančių, kad šiame objekte UAB „Gargždų rangos darbai“ viena atliko visus darbus už nurodytą 791 392 Eur be PVM sumą. Kadangi UAB „Gargždų rangos darbai“ galimai melagingai nurodė, kad visus darbus atliko pati (nors veikė jungtinėje veikloje su UAB „Ducona“), laikytina, kad įvykdytų objektų sąraše 5 numeriu nurodytas objektas nevertintinas, o UAB „Gargždų rangos darbai“ nepagrindė atitikties Pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo 4 priedo 3.1 punkto kvalifikaciniam reikalavimui. Jei UAB „Gargždų rangos darbai“ melagingai nurodė, kad atliko visą sutartį pati savo jėgomis, be jungtinės veiklos partnerio, tokiu atveju Perkančioji organizacija negalėjo leisti kvalifikacijos grįsti kita sutartimi, o privalėjo UAB „Gargždų rangos darbai“ pašalinti iš Pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo.

Ginčo dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, jog Įvykdytų objektų sąrašo 5 numeriu nurodyto objekto baigiamajame akte nurodyta, kad UAB „Gargždų rangos darbai“ darbus atliko kartu su UAB „Ducona“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jog akte darbų atlikimo vertė nurodyta 791 392 Eur be PVM, tuo tarpu įvykdytų objektų sąraše nurodyta, kad pagal šią sutartį UAB „Gargždų rangos darbai“ atliko viso objekto darbus už tą pačią 791 392 Eur be PVM sumą, nėra. Byloje nepateikta UAB „Gargždų rangos darbai“ įvykdytų objektų sąraše 1 numeriu nurodyto objekto užsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ nei pažyma, nei baigiamasis atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas.

Kaip nurodyta kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl pripažinimo informacija melaginga, ši informacija turi būti vertinama ne tik objektyviuoju, bet ir subjektyviuoju aspektu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Gargždų rangos darbai“ įvykdytų objektų sąraše 1 numeriu nurodyto objekto užsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbų nurodytai sumai neatliko, tai yra, jog trečiasis asmuo neatliko darbų „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimas (modernizavimas) už 420324,72 EUR užsakovui SĮ „Kretingos komunalininkas“. Viešųjų pirkimų bylose taip pat galioja bendrosios civilinio proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, tačiau nei pati ieškovė pateikia teismui įrodymus, paneigiančius šias aplinkybes, nei teikė teismui prašymą, konkrečiai susijusį su šios aplinkybės patvirtinimu ar paneigimu, kuria ji grindžia šio fakto pripažinimą melaginga informacija. Be to, ieškovė ginčydama įvykdytų objektų sąraše 1 numeriu nurodyto objekto užsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbų atlikimo faktą bei vertę, nurodo, jog nepateikta UAB „Gargždų rangos darbai“ įvykdytų objektų sąraše 1 numeriu nurodyto objekto užsakovo SĮ „Kretingos komunalininkas“ nei pažyma, nei baigiamasis atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas. Tačiau Pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo 4 priedo 3.1. punktu atsakovė reikalavo pateikti tik pažymą su tokia informacija, jog svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, tai yra, patvirtinančią kokybę, tai yra, nereikalavo, kad pažymoje imperatyviai būtų pateikiami duomenys apie darbų atlikimo vertę. Tai, kad tiekėjas vienu atveju pateikia tokius duomenis, kurių perkančioji organizacija kvalifikaciniuose reikalavimuose nereikalauja, nesuponuoja pareigos tiekėjui teikti tokius duomenis ir kitais atvejais, o jų nepateikus, perkančiajai organizacijai pripažinti tai neatitikimu kvalifikaciniams reikalavimams.  

Teismo vertinimu, tai jog atsakovė tikrindama kvalifikacinius reikalavimus,  dėl šių aplinkybių nepareikalavo iš trečiojo asmens papildomų paaiškinimų, dokumentų, nesant byloje įrodymų, jog ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, yra iškraipyta, nesudaro ją pripažinti melaginga objektyviuoju aspektu, tokių duomenų nėra pagrindo pripažinti melagingais ir subjektyviuoju aspektu, kas nesudaro pagrindo juos laikyti melagingais.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytų aplinkybių, jog Įvykdytų objektų sąrašo 5 numeriu nurodyto objekto baigiamajame akte nurodyta, kad UAB „Gargždų rangos darbai“ darbus atliko kartu su UAB „Ducona“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jog akte darbų atlikimo vertė nurodyta 791 392 Eur be PVM, tuo tarpu įvykdytų objektų sąraše nurodyta, kad pagal šią sutartį UAB „Gargždų rangos darbai“ atliko viso objekto darbus už tą pačią 791 392 Eur be PVM sumą, nėra pagrindo vertinant subjektyviuoju aspektu kaip melaginga, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo kartu su Įvykdytų objektų sąrašu pateikė atsakovei ir baigiamąjį aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad UAB „Gargždų rangos darbai“ darbus atliko kartu su UAB „Ducona“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tai yra, ši informacija, kad Įvykdytų objektų sąrašo 5 numeriu nurodytus darbus trečiasis asmuo atliko su kitu jungtinės veiklos partneriu, perkančiajai organizacijai Pirkime buvo išviešinta, kas  patvirtina, kad tikslo apgauti ar suklaidinti perkančiąją organizaciją, kad pasiekti sau palankų rezultatą, jog būtų patvirtintas trečiojo asmens atitikimas kvalifikacijos reikalavimams, trečiasis asmuo neturėjo ir nesiekė. Kaip nurodyta formuojamoje teismų praktikoje, esant tokioms aplinkybėms, tai vertintina kaip sąžiningas (leistinas) suklydimas, o tokiu atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga, nes neatitinka subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento.

Teismo vertinimu, tokio pobūdžio klaidas (50-56 punktai) privalo pastebėti perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu, pareikalauti patikslinti, neišsamius ar klaidingus duomenis, o tik klaidų tiekėjams negalint vienokiu ar kitokiu būdu ištaisyti  – spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimas. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kaip minėta, Pirkimo sąlygų 50 punkte numatyta analogiška perkančiosios organizacijos pareiga.

Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad šį suklydimą, jog įvykdytų objektų sąraše nurodyta, kad 5 numeriu nurodytą sutartį UAB „Gargždų rangos darbai“ atliko viso objekto darbus už tą pačią 791 392 Eur be PVM sumą, sąlygojo toliau aptariamas Pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo 4 priedo 3.1. punkto neaiškumas ir dviprasmiškumas, dėl kurio tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė galėjo šį punktą skirtingai suprasti.

 Ieškovė nurodo, jei UAB „Gargždų rangos darbai“ melagingai nurodė, kad atliko visą sutartį pati savo jėgomis, be jungtinės veiklos partnerio, tokiu atveju Perkančioji organizacija negalėjo leisti kvalifikacijos grįsti kita sutartimi, o privalėjo UAB „Gargždų rangos darbai“ pašalinti iš Pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo, tai yra, ieškovė laiko, kad kiekvienos sutarties vertė turi būti virš 600 EUR plius PVM, todėl UAB „Gargždų rangos darbai“ neatitiko Pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo 4 priedo 3.1. punkto reikalavimų ir turėjo būti pašalinta iš Pirkimo. Tačiau ieškiniu reikalaujant pripažinti atsakovės veiksmus dėl Pirkimo nutraukimo neteisėtais, ieškovė ieškinyje nurodo (75 punktas), jog nėra abejonių, kad perkančioji organizacija nustatė reikalavimą turėti patirties pasiekus galutinį rezultatą (pagal vieną ar kelias sutartis) dėl to paties objekto. Tokia ieškovės dviprasmiška vertinimo pozicija, įrodinėjant atskirus reikalavimus,  tik patvirtina Pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo 4 priedo 3.1. punkto neaiškumą ir dviprasmiškumą, kas sąlygojo Pirkimo nutraukimą. Trečiasis asmuo tiek vertinant, kad kiekvienos sutarties vertė turi būti virš 600 EUR plius PVM, tiek, kad pagal kelias sutartis atliktų darbų vertė turi būti virš 600 EUR plius PVM, nevertinant aptariamo sąrašo 1 ir 5 punktuose nurodytų sutarčių,  atitiko Pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo 4 priedo 3.1. punkto kvalifikacinius reikalavimus, kas taip pat, teismo vertinimu patvirtina, kad trečiasis asmuo tikslo apgauti ar suklaidinti perkančiąją organizaciją, kad pasiekti sau palankų rezultatą, jog būtų patvirtintas trečiojo asmens atitikimas kvalifikacijos reikalavimams, neturėjo ir nesiekė.

Kadangi šiuo atveju (36-39 punktai), teismo vertinimu,  nebuvo pagrindo trečiojo asmens veiksmus pagal objektyvųjį ar subjektyvųjį elementą vertinti kaip melagingos informacijos pateikimą, tai nepagrįstais pripažįstami  ieškovės reikalavimai pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlyme pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir kitiems Pirkimo sąlygų reikalavimams melaginga, įpareigoti atsakovę pašalinti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“ iš Pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos Pirkime ir atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą dėl pateiktos melagingos informacijos pirkime, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu; įpareigoti atsakovę įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Gargždų rangos darbai“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Dėl atsakovės atsisakymo pateikti trečiojo asmens  pasiūlymą.

Ieškovė reiškia reikalavimus panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą (jei toks buvo priimtas) leisti dalyviui, ieškovei, susipažinti tik su dalimi uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymu. Jei Perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. V4-897 laikytinas sprendimu leisti susipažinti tik su dalimi uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymu, panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. V4-897 (sprendimą); įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinimui visą uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą pilna apimtimi, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą su visais jį lydinčiais dokumentais (įskaitant, bet neapsiribojant, visais dokumentais, pagrindžiančiais tiekėjo kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygas), kurie buvo pateikti kartu su pasiūlymu ar papildomai perkančiosios organizacijos pareikalavimu, perkančiosios organizacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ susirašinėjimą (visus perkančiosios organizacijos paklausimus ir uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ atsakymus) kvalifikacijos atitikties ir pasiūlymo nagrinėjimo stadijoje, įskaitant visus uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ papildomai pateiktus dokumentus; įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinimui uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymo konfidencialumo pagrindimą ir pateikti pilną uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ perkančiajai organizacijai per visą pasiūlymo vertinimo procedūrą pateiktų dokumentų sąrašą, bei jame pažymėti, kurie dokumentai šio tiekėjo yra laikomi konfidencialūs ir todėl neteikiami, bei nurodyti realiai egzistuojantį konkretaus dokumento konfidencialumo pagrindą, pagrindžiantį būtinybę išsaugoti informacijos slaptumą.

Ieškovė nurodo, kad tokiu būdu Perkančioji organizacija galimai slepia UAB „Gargždų rangos darbai“ pateiktą melagingą informaciją bei faktą, kad UAB „Gargždų rangos darbai“ galimai buvo leista melagingus duomenis pakeisti kitais, ir taip pažeidžia dalyvio ieškovės teisę į peržiūros procedūrą ir apriboja galimybes ginti savo galimai pažeistas teises.

Tiekėjų informavimo apie pirkimo rezultatus apimtį nustato VPĮ 58 straipsnis. VPĮ 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba apie sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo ar netaikyti dinaminės pirkimų sistemos.

VPĮ 58 straipsnio 3 dalis nustato, kad suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui (63-64 punktai), darytina išvada, kad ieškovui suteikta teisė prašyti duomenų tik apie laimėtojo pasiūlymą, tačiau, UAB ,,Gargždų rangos darbai“ nėra Pirkimo laimėtojas, kadangi atsakovė sprendimą pripažinti UAB ,,Gargždų rangos darbai“ laimėtoju panaikino, ieškovė, trečiasis asmuo tokio atsakovės sprendimo neskundžia. Atsakovės sprendimu Pirkimas nutrauktas, sprendimą nutraukti Pirkimą ieškovė ginčija, todėl jis nėra įsiteisėjęs, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad aukštesnės instancijos teismams pripažinus atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą neteisėtu, Pirkimo procedūros vyks toliau, ko ir siekia ieškovė. Todėl ieškovės reikalavimo patenkinimas, pateikiant UAB ,,Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą ne tik neatitinka nurodyto teisinio reglamentavimo (63-64 punktai), suteikiančio teisę susipažinti tik su laimėtojo pasiūlymu, bei trečiojo asmens pasiūlymo pateikimas, nesant įsiteisėjusio sprendimo nutraukti Pirkimą, ieškovės prašoma apimtimi sąlygotų nesąžiningą konkurenciją, neatitiktų skaidrumo principo nuostatų, tuo atveju, jei ginčo Pirkimo procedūros būtų atliekamos toliau.

Teismų praktikoje tiekėjo teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais pripažįstama savarankiška subjektine teise, kuri gali būti ginama teisme kaip materialus reikalavimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skųstinas perkančiosios organizacijos sprendimas yra toks, kuriuo de minimis (liet. bent jau) tiekėjui gali kilti teisiniai padariniai. Pripažįstant tiesioginį ieškovo informavimo ir jo teisių gynybos įgyvendinimo ryšį, teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu turėjimas ir šios galimybės įgyvendinimas gali daryti įtaką tiekėjo teisių ir pareigų apimčiai. Tiekėjų teisinis (materialinis) suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (liet. be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

Ieškovė nenurodo ir nepagrindžia, kaip šioje proceso stadijoje trečiojo asmens pasiūlymo ieškovės reikalaujama apimtimi pateikimas, tai yra, palankaus sprendimo priėmimas ieškovės atžvilgiu dėl šio reikalavimo,  konkrečiai gali turėti įtakos jos teisių gynybai, daryti įtaką jos teisių ir pareigų apimčiai, tai yra,  kaip konkrečiai būtų sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises.

Aptartų aplinkybių visuma nurodyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos praktikos kontekste, teismo vertinimu,  sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog šioje reikalavimų dalyje ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmetami taikant CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl to, kad pareikšti netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

Dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo.

Kaip nustatyta, atsakovė 2024 m. spalio 2 d. raštu Nr. V4-923 informavo, kad išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir be kitų sprendimų priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, nurodydama, kad nutraukia pirkimą dėl klaidinančių ir dviprasmiškų kvalifikacijos reikalavimų, vadovaujantis VPĮ 2 dalies 3 punktu.

Ieškovė  2024 m. spalio 9 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo. Atsakovė 2024 m. spalio 16 raštu Nr. V4-962 informavo, kad išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir priėmė sprendimą pretenzijos netenkinti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl dviejų Pirkimo sąlygų, kurias atsakovė nurodo, kaip dviprasmiškas ir klaidinančias, tai yra, dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 3.1 punkto ir dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkto.

Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 40 punktą).

Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su nurodytais kvalifikacijos reikalavimais, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, esamą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnį atsirado pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, kaip nurodė atsakovė, esant VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytiems pagrindams, o ieškovė, turėdama procesinę pareigą, nenuginčijo atsakovės nurodytų VPĮ numatytų pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų, tai yra, numatytų VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 3.1 punkto.

Atsakovė nurodo, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1 punktas yra  dviprasmiškas, dėl ko Pirkimo komisija negalėjo lygiaverčiai įvertinti tiekėjų pasiūlymų, dėl to galėjo iš esmės sumažėti tiekėjų konkurencija, teikiant pasiūlymus, o tiekėjai negalėjo tinkamai suprasti reikalavimų. Tuo pagrindu Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyto skaidrumo principo. Todėl atsakovė turėjo pareigą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu pirkimą nutraukti.

Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo 3.1 punktas yra aiškus, aiškinant sistemiškai su kitomis Pirkimo sąlygomis, teisės aktais ir Viešųjų pirkimų tarnybos metodiniais nurodymais bei, jog atsakovė netinkamai aiškina, kad Pirkimo sąlygos tariamas dviprasmiškumas savaime reiškia viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimą.

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, teisėtam pirkimo procedūrų nutraukimui šiuo pagrindu yra reikalingos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Todėl toliau teismas pasisako dėl nurodytų sąlygų taikymo byloje nustatytų aplinkybių, nurodyto teisinio reglamentavimo, formuojamos teismų praktikos kontekste.

Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą.

Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš C. C. d. F., C-496/99 P, R.. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas S. C., C-19/00, R.. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

6.       Nagrinėjamu atveju, 3.1. punkte nurodoma:

Kaip nurodo, atsakovė, kad šios Pirkimo sąlygos mintis buvo numatyti, kad vertinami visi tiekėjo atlikti darbai, nepriklausomai pagal kiek sutarčių jie būtų įvykdyti, nes Perkančiajai organizacijai svarbu įsitikinti dėl tiekėjo galimybių vykdyti tokios apimties įsipareigojimus (darbus), o ne sutarčių skaičius.

Kaip ir nurodo atsakovė, matyti, kad  3.1. punkto pirmoje sąlygos dalyje buvo numatyta, kad vertinami darbai „pagal vieną ar daugiau sutarčių“, nors antroje sakinio dalyje ir toliau vartojama vienaskaita „darbų sutartį, kurios vertė .. „; To paties stulpelio pastaboje vėl vartojama vienaskaita „Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi“ bei antrajame sakinyje „atlikti darbai, jų apimtis, o ne visos vykdytos sutarties objektas“...

Atsakovės vertinimu, priklausomai nuo šios nuostatos interpretavimo, tas pats tiekėjas gali būti laikomas atitinkantis ar neatitinkantis minėto kriterijaus ir tokia situacija galėjo nulemti apsisprendimą tiekėjams Pirkime nedalyvauti. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas manytų, jog jis atitiks minėto 3.1. punkto sąlygas tik tada, kai pagal vieną darbų sutartį bus įvykdęs projektą už 600 000 eurų plius PVM, tai jis nuspręs nedalyvauti Pirkime, nors ir bus tinkamai įvykdęs 10 sutarčių po 300 000 EUR plius PVM.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytu vertinimu, aiškinant 3.1. punkto netikslumą ir dviprasmiškumą (85 punktas), atsižvelgiant į atsakovės kaip perkančiosios organizacijos tikslą (83 punktas). Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 3.1. punkte esant tokiam sąvokų - sutarčių/sutarties interpretavimui (25 punktas), kyla pagrįstas klausimas kokioms sąlygoms esant bus galimas konkretus įvertinimas ir atitikimas šiame punkte nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Vertinimo kriterijai aprašyti vartojant šias nevienareikšmiškas sąvokas (sutarčių/sutarties), teismo vertinimu, reikalauja detalesnio paaiškinimo, o tai taip pat sudaro pagrindą konstatuoti Pirkimo sąlygų 3.1. punkto dviprasmiškumą, neaiškumą ir netikslumą.

Nebuvimas detalesnio paaiškinimo Pirkimo sąlygų 3.1. punkte esančių sąvokų sutarčių/sutarties esančio interpretavimo, teismo vertinimu, objektyviai sąlygoja, kad tiek atskirų tiekėjų, tiek pačios perkančiosios organizacijos bus skirtingai suprantami ir vertinami. Todėl, kaip ir nurodo atsakovė, tas pats tiekėjas gali būti laikomas atitinkantis ar neatitinkantis minėto kriterijaus ir tokia situacija gali, galėjo nulemti apsisprendimą kitų teikėjų Pirkime nedalyvauti, dėl to galėjo iš esmės sumažėti tiekėjų konkurencija teikiant pasiūlymus.

Byloje net ieškovė skirtingai interpretuoja 3.1. punkto nuostatas, įrodinėjant melagingos informacijos faktą (52 punktas) bei siekdama nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, kas patvirtina, kad šio punkto nuostatos yra neaiškios ir dviprasmiškos. Ieškiniu reikalaujant pripažinti atsakovės veiksmus dėl Pirkimo nutraukimo neteisėtais, ieškovė ieškinyje nurodo (75 punktas), jog nėra abejonių, kad perkančioji organizacija nustatė reikalavimą turėti patirties pasiekus galutinį rezultatą (pagal vieną ar kelias sutartis) dėl to paties objekto. Tačiau įrodinėdama melagingos informacijos faktą, ieškovė interpretuoja, jei UAB „Gargždų rangos darbai“ melagingai nurodė, kad atliko visą sutartį pati savo jėgomis, be jungtinės veiklos partnerio, tokiu atveju Perkančioji organizacija negalėjo leisti kvalifikacijos grįsti kita sutartimi, o privalėjo UAB „Gargždų rangos darbai“ pašalinti iš Pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo, tai yra, ieškovė laiko, kad kiekvienos sutarties vertė turi būti virš 600 EUR plius PVM, o ne pagal kelias sutartis.

Pažymėtina, kad ieškovė nenurodo su kokiu kitu konkrečiu teisės aktu turėtų būti aiškinamas Pirkimo sąlygų 3.1. punktas. Tik nurodo, kad Ginčo 3.1 punktas atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1 S-159 redakcija) patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau-Metodika) 16 punktą, kuris numato, kad jeigu pirkimo objektas yra nedalomas (pagal Pirkimo sąlygų Specialiosios dalies 2.2 punktą pirkimo objektas į dalis neskaidomas), gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų 3.1 punkto reikalavimus atitinka tas tiekėjas, kuris pirkimo sąlygų 3.1 punkte nurodytos vertės (ne mažesnės kaip 600 000 EUR) ir pobūdžio darbus (naujo statinio statybos/kapitalinio remonto/modernizavimo darbai) pagal vieną ar daugiau sutarčių atliko dėl to paties objekto.

Tačiau teismas nesutinka su tokiu ieškovės vertinimu, kad Pirkimo sąlygų 3.1. punktas atitinka ieškovės nurodytas Metodikos nuostatas,  nes Pirkimo sąlygų 3.1. punkte vienareikšmiškai nėra nustatytas toks reikalavimas, kuris aptartas Metodikoje, kad galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto.

Kaip jau nurodyta (88 punktas), ieškovė skirtingai interpretuoja Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1. punkto nuostatas, įrodinėjant melagingos informacijos faktą bei siekdama nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus. O tai jau savaime įrodo, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1. punkto nuostatos prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1 S-159 redakcija) patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 16 punktui.

Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad tiekėjas spręsdamas ar jis atitinka Pirkimo sąlygų 3.1. punkto kvalifikacinius reikalavimus, turi vadovautis ne Pirkimo sąlygomis, o kartu jas aiškinti ir su Metodika, kaip nurodo ieškovė.  Metodikos tikslas yra suformuluotas pačioje Metodikoje, tai yra padėti perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui (toliau kartu – pirkimo vykdytojas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 59 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo ar pirkimo (toliau – pirkimas) sutarties sąlygas, tai yra, Metodikos tikslas nėra padėti tiekėjui suprasti ir padėti išsiaiškinti neaiškias ir dviprasmiškas Pirkimo, kuriame jis yra suinteresuotas dalyvauti, sąlygas.

Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 7.1 punkte numatyta, kad Tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti specialiosiose pirkimo sąlygose, tai yra, jog tiekėjai sprendžiantys ar jie atitinka Pirkimo sąlygas ir gali dalyvauti Pirkime turi vadovautis specialiosios pirkimo sąlygose suformuluotais kvalifikaciniais reikalavimais.

Ieškovė ieškinyje nenurodė, su kokiomis kitomis Pirkimo sąlygomis Pirkimo sąlygų 3.1. punktas turėtų būti aiškinamas, kad pašalinti esamą Pirkimo sąlygų 3.1. punkto neaiškumą ir dviprasmiškumą, o teismas tokių Pirkimo sąlygų nenustatė. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, kad šiuo atveju yra nustatytas prieštaravimas tarp Bendrųjų ir Specialiųjų pirkimo sąlygų, atsakovės nurodomas 2.6. punktas numato tik išsprendimo būdą tuo atveju, jei yra nustatomas prieštaravimas tarp konkrečių Bendrųjų ir Specialiųjų Pirkimo sąlygų.

Nors pirkimų sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, toks aiškinimas turi turėti tam tikras ribas, be kita ko, nesuponuoti tiekėjų suklaidinimo tiek teikiant konkretų pasiūlymą, tiek apskritai apsisprendžiant jame dalyvauti, ir nelemti situacijų, kai vieno pobūdžio reikalavimai būtų taikomi pagal kitiems reikalavimams taikomą tvarką (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 29 punktą).

Taigi pirkimo sąlygų aiškumas yra vienas svarbiausių reikalavimų, vertinant tiekėjų ir jų pasiūlymų atitiktį, sisteminio aiškinimo ir taikymo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, tiekėjams keliami reikalavimai, ypač susiję su jų galimybe dalyvauti viešajame konkurse, neturi kelti neaiškumų, nesuponuoti skirtingo aiškinimo ir taikymo.

 Kadangi viešųjų pirkimų skaidrumo principas savaime reiškia Pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, o teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1. punkto dviprasmiškumą, neaiškumą, todėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyto skaidrumo principo.

Taip pat, teismo anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nepakeitus Pirkimo sąlygų, tolimesnis Pirkimo procedūros vykdymas ir ieškovės ir trečiojo asmens  pasiūlymų vertinimas iš naujo, sudarytų prielaidas pažeisti skaidrumo principą.  

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūrą siejama su sąlyga, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (B., Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 44 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure (pagal įstatymą) laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).

Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jeigu nebūtų nustatytas Pirkimo sąlygų 3.1. punkto neaiškumas, dviprasmiškumas, būtų sudarytos prielaidos didesnei ir intensyvesnei konkurencijai, tai yra, pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų, o jame dalyvavę tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Tačiau nurodyto trūkumo, nepakeitus Pirkimo sąlygų, pašalinti nėra galimybės. Akivaizdu, kad esant tokiam sąlygos dviprasmiškumui, neaiškumui, perkančiajai organizacijai apribojama teisė teisingai įvertinti tiekėjų pasiūlymus, taip užtikrinant tinkamą skaidrumo principo įgyvendinimą. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad padėtis yra tokia, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują su pakeistomis Pirkimo sąlygomis. Todėl teismas konstatuoja, jog yra ir antroji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – dėl padaryto pažeidimo susidariusios atitinkamos padėties ištaisymo negalimumas.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes (82-101 punktai), daro išvadą, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kadangi tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija.  Perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja, kas pašalina galimybę perkančiajai organizacijai užtikrinti didžiausią kiek galima konkurenciją ir įsigyti tai ko reikia palankiausiomis sąlygomis, tokiu būdu užtikrinant ir viešojo intereso įgyvendinimą.

Dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkto.

Atsakovė nurodo, kad dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkte padarytos techninės klaidos apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį ir Pirkimo sąlygų 10 dalį. Atsakovė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras šioje dalyje grindžia VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, kadangi padaryta klaida, kurios negalima ištaisyti, bei skaidrumo principo pažeidimu, kaip sudarančiu pagrindą nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Ieškovė, vykdydama procesinę pareigą nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, įrodinėjo, kad jokia klaida nebuvo padaryta, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra.

VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Pažymėtina, kad šios VPĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatos galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo, aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymų leidėjas teisę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nustatė atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.), taip pat, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai.

Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu byloje nustačius, kad dėl padarytos klaidos pirkimas tapo netikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikius neatitinkantis pirkimo objektas. Tačiau, atsižvelgiant į pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį bei siekiant nepažeisti skaidrumo principo, perkančioji organizacija turėtų ne tik nurodyti galimos klaidos faktą, bet ir pateikti objektyvius duomenis, įrodančius, kad pirkimo nenutraukimas turės neigiamą įtaką pirkimui, tiekėjams ir (ar) perkančiajai organizacijai, t. y., pirkimo dokumentuose padaryta klaida yra esminė.

Nagrinėjamu atveju 4.1. punkte nurodoma:

4. Aplinkos apsaugos vadybos priemonės

109.Teismas vertindamas Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkto nuostatas, neturi pagrindo nesutikti su atsakove, jog yra padaryta techninė klaida, tai yra, tiesiogiai nenurodant papildomų reikalavimų ūkio subjektams, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, siekiant, kad tiekėjas atitiktų Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkto reikalavimą. Tokiu būdu ši klaida apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį ir Pirkimo sąlygų 10 dalį.

110.Teismo vertinimu, tai, kad yra padaryta Pirkimo sąlygų 4.1. punkte techninė klaida, rodo ir ta aplinkybė, kad visuose Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ punktuose tokia galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiesiogiai nurodant papildomus reikalavimų ūkio subjektams,  numatyta (1.1.; 2.1.; 3.1. punktai). Tai patvirtina ir ieškovės valią įtvirtinti Pirkimo sąlygose, jog tiekėjas, siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimus, galėtų remtis ir kitų ūkio subjektų pajėgumais.

111. Iš esmės ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neginčija, jog ši klaida faktiškai yra, tačiau, ieškovės nuomone, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkte atskirai neaptarus reikalavimų rėmimuisi kitais ūkio subjektais, tiesiogiai taikomas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrius, leidžiantis remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Tačiau teismas nesutinka su tokiu ieškovės vertinimu. Bendrųjų sąlygų 2.6. punkte numatyta, kad jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp specialiųjų pirkimo sąlygų ir bendrųjų pirkimo sąlygų, teisinga laikoma informacija, nurodyta specialiosiose pirkimo sąlygose. Be to, Bendrųjų Pirkimo sąlygų 7.1. punkte numatyta, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti specialiosiose pirkimo sąlygose, tai ir ūkio subjektams, kuriais Bendrosiose Pirkimo sąlygose numatyta galimybe Pirkime remtis, reikalavimai turi būti numatyti specialiosiose sąlygose.

112.VPĮ 49 straipsnyje nustatyta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis).

113.Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10.1. punkte numatyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pagal VPĮ 49 straipsnį, kad atitiktų specialiosiose pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Šiais ūkio subjektais laikomi ir fiziniai asmenys, kuriuos pirkimo laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju tiekėjas ar jo pasitelkiamas ūkio subjektas įdarbins (kvazisubtiekėjai).

114.Teismo vertinimu,  Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte esanti klaida sudaro pagrindą vertinti klaidą esmine klaida, nes prieštarauja VPĮ 49 straipsnio nuostatoms, Bendrosioms pirkimo sąlygoms, nesant galimybės šio prieštaravimo pašalinti, tokiu būdu apriboja tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, bei  trukdo perkančiajai organizacijai teisingai įvertinti pasiūlymus, teisingai nustatyti laimėtoją bei sudaryti pirkimo sutartį, nes VPĮ 49 straipsnio nuostatose, esant numatytai galimybei remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kuri atkartota Bendrosiose pirkimo sąlygose 10.1. punkte, Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte tiesiogiai nenurodyti papildomi reikalavimai  ūkio subjektams, kuriais tiekėjas turi teisę remtis. O tai  turi neigiamą įtaką pirkimo teisėtumui, tiekėjams ir perkančiajai organizacijai, kuriai tenka visos netinkamai organizuoto pirkimo teisinės pasekmės. Todėl, teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte esančiai esminei klaidai, sąlygojant aptariamus padarinius, Pirkimo tolimesnis vykdymas yra nebetikslingas.

115.Kadangi teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti, jog Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte buvo padaryta esminė klaida, dėl kurios pirkimas tampa nebetikslingas, todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė turėjo teisę nutraukti Pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindu.

116.Tačiau, teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo atsakovės nurodomos aplinkybės, jog šiuo atveju atsakovė turėjo pagrindą nutraukti Pirkimą ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, nes iš esmės atsakovė nenurodė kaip pasireiškė Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkto dviprasmiškumas, neaiškumas, o teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė turėjo pagrindą šiuo atveju nutraukti Pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl kitų esminių šalių argumentų vertinimo.

117.       Ieškovės argumentai, jog atsakovė nutraukia pirkimus tik su ja, kadangi visomis priemonėmis siekia pašalinti ieškovę iš atsakovės organizuojamų Pirkimų ir siekia, kad Pirkimus laimėtų tik trečiasis asmuo,  stokoja teisinio pagrįstumo, kadangi iš esmės grindžiami tik ieškovės prielaidomis ir samprotavimais. Priešingai, atsakovė ir pateikia duomenis triplike, kad vien 2023 metais ieškovė laimėjo 4 atsakovės organizuotus pirkimus ir su ja buvo pasirašytos sutartys. 2024 metais Atsakovė triplike pateikė duomenis, kad 2024 metais skelbė 2 pirkimus (Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl (duomenys neskelbtini) ir abu kartus juos nutraukė dėl nustatytų trukumu (pirma karta dėl techninio projekto koregavimo ir antrą kartą dėl kvalifikacinių reikalavimų tikslinimo). Pirkimai buvo nutraukti, nors juose dalyvavo ir UAB „Gargždų rangos darbai“, o ieškovė nedalyvavo. Trečią kartą Pirkimas įvyko, laimėtoju buvo pripažintas UAB „Entim“, o ne UAB „Gargždu rangos darbai“.

118.       Ieškovės argumentai, tai, kad atsakovė nenutraukė jau vykdytų ir įvykusių Pirkimų analogiškomis Pirkimo sąlygomis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog savaime šios Pirkimo sąlygos nebuvo neteisingos, dviprasmiškos ar klaidingos, leidžia abejoti įvykusių Pirkimų teisėtumu. Atsakovė neneigia, kad aptartus Pirkimo sąlygų neaiškumus, dviprasmiškumus, klaidas, atsakovė pastebėjo tik nagrinėjant tiekėjo pretenzijas.

119.       Ieškovė ieškinio dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 64-65 punktuose nurodo argumentus dėl trečiojo asmens pateiktų dokumentų neatitikimo Pirkimo sąlygoms, tačiau nenurodo, kurį iš savo reikalavimų ieškovė grindžia šiomis ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismas šių ieškovės argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi jie nesąlygotų vienokia ar kitokia prasme ieškovės pareikštų reikalavimų išsprendimo.

120.       Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovės skundžiami sprendimai buvo netinkamai motyvuoti, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo principą. Teismo vertinimu, atsakovės sprendimai ir atsakovės pateikti atsakymai į ieškovės pretenzijas sudarė pakankamą pagrindą ieškovei spręsti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, kad ji turėtų galimybę ginti, jos nuomone, pažeistas teises teisme, ką ieškovė ir padarė. Todėl pagrindų konstatuoti šiuo atveju skaidrumo principo pažeidimo, teismo vertinimu, nėra.

121.       Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Byloje nustatytos aplinkybės (11-17 punktai), jog dėl visų savo reikalavimų ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis ir jų netenkinus VPĮ nustatytais terminais pateikė ieškinius, kurie buvo sujungti į vieną šią nagrinėjamą bylą.

122.       Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių.

123.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

124.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

125.       Byloje šalys patyrė šias išlaidas: ieškovė patyrė 1101 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų už ieškinį (Nr. (duomenys neskelbtini)), 1101 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų už ieškinį (prijungtoje byloje) (Nr. (duomenys neskelbtini) 55 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Nr. (duomenys neskelbtini)), 13 691,15 EUR advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-14771). Ieškovė iš viso patyrė - 15 948,15 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iš viso patyrė 15 556,57 EUR advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)).

126.       Atsižvelgiant į tai, kad byla dalyje pagal ieškovės reikalavimus yra nutraukiama, o kitoje dalyje ieškinys atmetamas, laikytina, kad atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos ir iš ieškovės atsakovės naudai priteistina jog patirtos 15 556,57 EUR advokato pagalbos išlaidos

127.       CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamos ir netenka galios.

      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

     nutraukti bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimų: panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 2 d. sprendimą (raštą Nr. V4-923) dalyje, kuria ieškovė 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijos reikalavimai nebuvo patenkinti, išnagrinėti ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje išdėstytus reikalavimus iš esmės bei panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 16 d. sprendimą (raštą Nr. V4-962) dėl pirkimo nutraukimo.

     Nutraukti bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą laimėjusiu.

     Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti. 

     Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ 15 556,57 bylinėjimosi išlaidas atsakovės savivaldybės įmonės  „Kretingos komunalininkas“ naudai.

     Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinamos ir netenka galios.

            Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                         Erinija Kazlauskienė