Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-13][nuasmenintas sprendimas byloje][2-30-956-2018].docx
Bylos nr.: 2-30-956/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Naideka 148031070 atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 125709291 Ieškovas
Kategorijos:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Draudimo rūšys
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Prievolių teisė
Civilinės atsakomybės draudimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
Draudimas
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
Privalomas bylos sustabdymas:
Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

 

 

 

vytis1

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. kovo 27 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. E.,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B., atsakovės UAB „Naideka“ atstovui advokatui S. B., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. B. atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B.,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4626,22 Eur nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2011 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) dėl S. B., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, t. y. apgadinta stovinti transporto priemonė vilkikui manevruojant  į dešinę pusę. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo šios transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį, todėl buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, be to, eismo įvykį sukėlė atsakovės samdomas darbuotojas. Lietuvoje Respublikoje registruota transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 4626,22 Eur sumai. Ieškovas sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui 4626,22 Eur, todėl pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtą sumą atsakovei kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui (vairuotojo darbdaviui) ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu. Ieškovo reikalavimas yra regresinis, o šalis sieja iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas 2015 m. spalio 13 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, ieškinys teismui išsiųstas 2016 m. birželio 27 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu ir eismo įvykio faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį pagal užsienio valstybės teisės normas bei tos valstybės teisę nustatytas aplinkybes. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad kaltas kitas vairuotojas, o ne atsakovės darbuotojas. Bet kuriam vairuojančiam asmeniui žinoma, kad su priekaba darant dešinį posūkį, priekabos užpakalinė dalis pasiduoda į važiuojamosios kelio dalies vidurį. Transporto priemonės ALFA ROMEO vairuotojas, privalėdamas būti atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, neturėjo iki manevro pilno atlikimo, mėginti su trečiojo asmens vairuojamu vilkiku susilyginti, o šios pareigos nevykdymas ir sukėlė eismo įvykį, kurio kaltininku laikytinas jis pats. Transporto priemonės ALFA ROMEO vairuotojas pavojingai manevravo, t. y. važiavo, o ne stovėjo kaip nurodyta deklaracijoje. Žalos dydis yra per didelis, ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia žalos dydžio. Atsakovei nebuvo suteikta teisė užsienio valstybėje įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas ne jos darbuotojas, o kitas vairuotojas.  Ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį. Trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti prasidėjo nuo eismo įvykio, todėl ieškinio senatis pasibaigė 2014 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras turėjo nukentėjusiajam asmeniu išmokėti draudimo išmoką per tris metus nuo eismo įvykio, o išmokėjo tik 2015 m. liepos 6 d. Transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminio įvykio metu 2011 m. spalio 25 d. buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime nurodė, teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad 2011 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, dėl kurio yra nekaltas. Trečiojo asmens vairuojamas vilkikas nereguliuojamoje sankryžoje suko į dešinę pusę, prieš tai įsitikinęs, kad nėra jokių transporto priemonių. Prieš pradedant manevrą, transporto priemonės ALFA ROMEO nebuvo, tačiau staiga gatvėje susigretino su vilkiku, kuris ir kliudė šią transporto priemonę. Dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonės ALFA ROMEO vairuotojas, nes jis turėjo laikytis bendros taisyklės, t. y. leisti vilkikui pabaigti manevrą. Policija nebuvo kviesta, suformino eismo įvykį, pasirašydami eismo įvykio deklaraciją. Po eismo įvykio parašė darbdaviui paaiškinimą ir daugiau eismo įvykiu nebesidomėjo. Išvykstant į kelionę, turėjo darbdavio įteiktą draudimo liudijimą, kuris buvo pateiktas forminant eismo įvykį. Trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti prasidėjo nuo eismo įvykio, ieškinio senatis pradiniam kreditoriui pasibaigė 2014 m. spalio 25 d., todėl ir ieškovas neįgijo teisės į ilgesnį ieškinio senaties terminą. Prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 25 d. 14.30 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 144-145). Eismo įvykį sukėlė atsakovės darbuotojas S. B., vairavęs transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 12). Atsakovė eismo įvykio dieną buvo šios transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį (I t. b. l. 10).

Eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui reikalavimą 4626,22 Eur (I t. b. l. 16-17). Ieškovas 2015 m. spalio 13 d. sumokėjo 4626,22 Eur sumą (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui (I t. b. l. 18-19, 54). 2015 m. gruodžio 10 d.  atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl 4626,22 Eur sumos sumokėjimo (I t. b. l. 55).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustatyta, kad atsakovė transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu (I t. b. l. 10), eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo atsakovės darbuotojas S. B. (I t. b. l. 12), todėl atsakovė buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalis bei 6 straipsnio 4, 6 dalis transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės (Panevėžio apygardos teismo nutartis 2013-04-11 civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013, Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje 2A-1940-273/2013). Teismas daro išvadą, kad eismo įvykio metu transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas turi teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Byloje kilo ginčas, ar trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovinčią ar važiuojančią transporto priemonę ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas paaiškino, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo, o atsakovės atstovas ir trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo. Eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai pažymėjo, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (12 punkto  B1 langelis) (I t. b. l. 144-145). Nukentėjusysis F. B. eismo įvykio dieną 2011 m. spalio 25 d. užpildė deklaracijos priedą, kurioje nurodė, kad automobilis stovėjo leidžiamoje stovėjimo vietoje priešais vairuotojo namus (2 punktas). Priedo 3 punkte aprašė įvykio aplinkybes - leidžiamoje stovėjimo vietoje pastatė automobilį, į kurį atsitrenkė pilnai pakrauta puspriekabė, kai ji norėjo pasukti į dešinę (duomenys neskelbtini)gatvę (I t. b. l. 146-147). Iš eismo įvykio schemų, esančių eismo įvykio deklaracijoje ir jos priede nustatyta, kad nukentėjusiojo F. B. transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo J. V. gatvėje stovėjimo vietoje, o transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suko į dešinę (duomenys neskelbtini)gatvę. Nukentėjusysis F. B. eismo įvykio deklaracijoje nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), deklaracijos priede nurodė, kad automobilis stovėjo leidžiamoje stovėjimo vietoje priešais vairuotojo namus, todėl darytina išvadą, kad nukentėjusiojo F. B. nurodytos aplinkybės yra teisingos ir neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo J. V. gatvėje, t. y. 2015 m. birželio 11 d. rašte nurodyta, kad sunkiasvorė krovininė transporto priemonė atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę (I t. b. l. 22-23), 2017 m. lapkričio 3 d. rašte nurodyta, kad vairuotojas atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę (I t. b. l. 157-158). 13–oji (duomenys neskelbtini)kadencija padarė eismo įvykio deklaracijos reglamentavimo analizę, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) naudoti eismo įvykio deklaraciją neprivaloma, tačiau labai rekomenduojama, nes joje yra deklaruojama žala ir pateikiama visa naudinga informacija apie eismo įvykio pobūdį ir tikslias aplinkybes. Jeigu vairuotojai nesutaria dėl įvykių ir aplinkybių, aprašytų kitos šalies, šis nesutarimas prieš šalims pasirašant dokumentą turi būti nurodytas skyriuje „Pastabos“. Pasirašius deklaracijas, aprašytų įvykių ginčyti nebegalima. Eismo įvykio schema leidžia paaiškinti aprašytus įvykius. Jeigu ši schema ir pažymėtos aplinkybės skiriasi, didesnę vertę turi pažymėti langeliai, o ne schema (I t. b. l. 108-110). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio dalyvių pažymėti langeliai (12 punkto A12 ir B1) ir jų nubraižyta eismo įvykio schema neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka eismo įvykio nustatytas aplinkybes.

Taigi, byloje nustatytos eismo įvykio faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 25 d. trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje suko į dešinę pusę (duomenys neskelbtini)gatvę ir kliudė transporto priemonę ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusią J. V. gatvėje.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens S. B., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Tai, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės patvirtina byloje esantis šio asmens rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog „2011 m. spalio 25 d. nereguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į dešinę su puspriekabės kairės pusės galu, kliudžiau lengvąjį automobilį ALFA (duomenys neskelbtini)“ (I t. b. l. 13), abiejų eismo įvykio dalyvių užpildyta ir pasirašyta eismo įvykio deklaracija ir jos priedas, iš kurių matyti, kad trečiojo asmens vairuojamas vilkikas, sukdamas į dešinę pusę kliudė stovinčią transporto priemonę ALFA (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 144-145, 146-147). 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadoje ieškovas nurodė, kad taikant (duomenys neskelbtini) teisės aktus bei vadovaujantis eismo įvykio deklaracija ir nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, atsakingu už eismo įvykį pripažintas atsakovės darbuotojas (I t. b. l. 104-105). 2014 m. balandžio 14 d. už žalos administravimą (duomenys neskelbtini)atsakingo asmens laiške nurodyta, kad atsakomybę nustatė remdamiesi faktinių aplinkybių, dėl kurių sutariama, aprašymu, kurį pasirašė abu vairuotojai, ir pripažino, kad atsakingas yra Lietuvos vairuotojas (I t. b. l.  106-107). Pagal bylos duomenis, po eismo įvykio trečiasis asmuo pranešė apie įvykį UAB „Naideka“ direktoriui ir savo kaltės neginčijo (I t. b. l. 13). 2014 m. vasario 13 d. raštu atsakovė buvo informuota apie (duomenys neskelbtini) vykstantį 2011 m. spalio 25 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą (II t. b. l. 105). Šios aplinkybės kartu leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė turėjo pakankamai duomenų ir galimybių domėtis ir dalyvauti (duomenys neskelbtini) atliekamu eismo įvykio tyrimu, žalos administravimu, kadangi apie įvykį buvo informuota. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad 2011 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, kas sudaro vieną iš sąlygų civilinės atsakomybės kilimui atsakovei.

(duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R231-1 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jei eismo įvykio metu padaryta tik žala turtui, nurodyti savo tapatybės duomenis ir adresą visiems eismo įvykyje dalyvavusiems eismo dalyviams (II t. b. l. 6-7). Nagrinėjamu atveju, patyrus tik žalą turtui, eismo įvykio dalyviai pasielgė tinkamai pagal (duomenys neskelbtini) teisės normas, užpildydami eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu apsikeisdami savo anketiniais duomenimis. Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis (duomenys neskelbtini) teisės aktų nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo (II t. b. l. 8-14). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, susijusių su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu).Trečiasis asmuo eismo įvykio metu pažeidė (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnis reglamentuoja, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir gerbti kitus dalyvius  eismo viešuosiuose keliuose. Ypač atidus vairuotojas privalo būti labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu. Kiekvienas vairuotojas privalo būti pasiruošęs netrukdomas ir nedelsdamas atlikti visus jam privalomus atlikti manevrus. Vežami keleiviai, jų skaičius ar padėtis, gabenami daiktai ar ant langų užklijuoti nepermatomi objektai neturi trukdyti vairuotojui judėti ir matyti. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R413-17 straipsnis reglamentuoja važiavimo greičio pasirinkimą, kuriame nurodyta, kad didžiausias leidžiamas važiavimo greitis neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės visuomet rinktis saugų greitį, atsižvelgiant į kelio dangos būklę, eismo trikdžius ir iš anksto numatomas kliūtis. Vairuotojas privalo sumažinti greitį posūkiuose, siaurose ar su kliūtimis kelio atkarpose ar atkarpose išilgai, kurių yra gyvenamųjų būstų. Atsakingas už žalos administravimą (duomenys neskelbtini) pareigūnas nurodė, kad įpareigojimas atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą yra nustatytas (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 1240 straipsnyje (I t. b. l. 157-158). (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 1240 straipsnyje nurodyta, kad už bet kokį žmogaus veiksmą, kuriuo padaroma žala kitiems, yra atsakingas tas, kas jį padarė (I t. b. l.  166-168).

Atsakovė nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne vilkiko vairuotojas S. B.. Atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, ir abejodama tuo, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne jos darbuotojas S. B., turėjo būti aktyvi ir domėtis eismo įvykio tyrimu, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms (duomenys neskelbtini) institucijoms, tačiau to nedarė. Atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pati teikti užklausimus (duomenys neskelbtini) kompetentingoms institucijoms, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos argumentai dėl vilkiko vairuotojo kaltės nebuvimo laikytini neįrodytais.

Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 4626,22 Eur prašomą priteisti žalos dydį sudaro: 4022,80 Eur pagrindinė žalos suma (transporto priemonės ALFA (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos), 603,42 Eur administravimo išlaidos (I t. b. l. 16-17).

Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl transporto priemonės apgadinimų 2011 m. lapkričio 14 d. atlikta ekspertizė, pateikta ekspertizės ataskaita bei sudaryta sąmata, pagal kurią mokėtina suma dėl transporto priemonės būklės atstatymo yra 4022,80 Eur  (I t. b. l. 32-37). Iš ekspertizės ataskaitos nustatyta, kad 2011 m. spalio 25 d. eismo įvykio metu transporto priemonė ALFA (duomenys neskelbtini) patyrė smūgį į dešinį šoną ir reikalinga keisti priekines dešines duris, priekinį variklio dangtį, dešinį šoninį veidrodėlį, priekinį dešinį sparną ir kt. detales, t. y. detalės sudaro 1643,11 Eur, darbas – 1232,10 Eur, dažai – 488,40 Eur, iš viso 3863,55 Eur (be PVM), su PVM 4022,80 Eur. Tokius pat transporto priemonės ALFA (duomenys neskelbtini) apgadinimus nurodė ir trečiasis asmuo savo paaiškinime – dešinės pusės durelės, nulaužtas veidrodėlis, įbrauktas priekinis sparnas (I t. b. l. 13). Remonto dirbtuvės 2011 m. lapkričio 9 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  4022,81 Eur sumai (I t. b. l. 32-33). Nustatyta, kad nukentėjusiajam B. F. atlyginta 4022,80 Eur turtinė žala (I t. b. l. 26-27, 30-31). Teismas daro išvadą ir laiko įrodyta, kad žala turtui yra 4022,80 Eur dydžio.

Vadovaujantis Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo bendrųjų taisyklių 5 straipsnio nuostatomis, sureguliavus žalą reikalavimas atlyginti išlaidas išsiunčiamas atitinkamai draudimo įstaigai ar atitinkamam biurui, nurodant ir visoms kitoms išlaidomas padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (1.3 punktas) (I t. b. l. 42-53). Prašomas priteisti 603,42 Eur (15 proc. nuo 4022,80 Eur sumos) administravimo mokestis neviršija Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)numatyto administravimo mokesčio dydžio, todėl jis yra pagrįstas (I t. b. l. 28-29, 40-41).

Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje ((duomenys neskelbtini)) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su žalos dydžiu, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių kitokį padarytos žalos mastą per įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), taigi savo tvirtinamų aplinkybių neįrodė.

Ieškovas pateikė teismui eismo įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) teisę (Badinter law, 1985 m. liepos 5 d.) pagrindžiančias nuostatas bei šios teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (II t. b. l. 18-73, 78-95), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo surinktą oficialią ir nagrinėjamai bylai aktualią informaciją apie (duomenys neskelbtini) užsienio teisės turinį (II t. b. l. 108-140). Ieškovo pateiktoje Badinterio įstatymo apžvalgoje nurodyta, kad Badinterio įstatymas (1985 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. 85-677) yra nepriklausomas įstatymas ir jis yra vienintelis, kuris taikomas, išmokant kompensaciją nukentėjusiesiems asmenims eismo įvykyje, kuriame dalyvavo motorinė transporto priemonė. Bet kuris nukentėjęs asmuo, kuris įrodo, kad yra išpildytos visos sąlygos, kad būtų taikomas Badinterio įstatymas, turi teisę į 100 proc. kompensaciją. Kai nukentėjęs asmuo yra vairuotojas, šio įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad tik nusižengimą padariusiam vairuotojui sumažinama arba panaikinama teisė į kompensaciją. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta kompensacija nukentėjusiesiems (keleiviams), kuri išmokama visais atvejai, jei tik asmuo patyrė kūno sužalojimą (II t. b. l. 30-44, 85-95). Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis (duomenys neskelbtini) teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) per eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuota ir išmokėta kompensacija.

Ieškovo pateikta informacija apie užsienio teisės turinį neužkirto kelio atsakovei teikti įrodymus ir įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014) bei teikti kitus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų  (kaltės, priežastinio ryšio, žalos). Atsakovė procesine teise teikti įrodymus nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis).

Ieškovas pagrindė, kad išmoka (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo (duomenys neskelbtini)nacionaliniam draudikų biurui 4626,22 Eur sumą (I t. b. l. 16-17, 18-19, 54) ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį, nes trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti prasidėjo nuo eismo įvykio, ieškinio senatis pradiniam kreditoriui pasibaigė 2014 m. spalio 25 d., todėl ir ieškovas neįgijo teisės į ilgesnį ieškinio senaties terminą. Šis proceso dalyvių argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Transporto priemonių draudikų biuras Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras - organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi, draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Minėta, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Biuras moka draudimo išmokas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Biuro regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDĮ 23 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia reiškiant regresinį ieškinį laikytina prievolės (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas, o ne įvykusio eismo įvykio data. Taigi tik nuo to momento, kai ieškovas išmokėjo  (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui išmoką, pripažintina, jog jis patyrė nuostolius. Išmokos išmokėjimo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui diena yra ieškinio senaties termino pradžios momentas, o kartu ir pagrindinės prievolės įvykdymo kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas. Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą sumokėjo 2015 m. spalio 13 d. (I t. b. l. 18-19, 54), o ieškinį teismui išsiuntė 2016 m. birželio 27 d. (I t. b. l. 58), t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atmestinas atsakovės, trečiojo asmens prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, nes ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

Kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamas 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 139 Eur žyminis mokestis (I t. b. l. 11), 195,75 Eur išlaidos už dokumentų vertimus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, I t. b. l. 56-57, 169-170), 56,47 Eur kelionės išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, II t. b. l. 143-148, 149-154), valstybei – 20,70 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, trečiasis asmuo buvo atsakovės pusėje, todėl trečiojo asmens prašymas priteisti iš ieškovo 500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, 4626,22 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 22 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, 195,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 75 ct) išlaidas už dokumentų vertimus, 56,47 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 47 ct) kelionės išlaidas - ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, 20,70 Eur (dvidešimt eurų 70 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

 

 

Teisėja                                         Sigita Kulbienė

 


Paminėta tekste:
  • 2A-207-280/2013
  • CPK
  • CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai
  • 3K-3-24/2014
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CK
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu