Civilinė byla Nr. e2-764-881/2020

Teisminio proceso Nr.2-58-3-00011-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno sporto klubo „Rimo“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria, tenkinus atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atskirąjį skundą, atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-359-856/2020 pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno sporto klubas „Rimo“ ieškinį atsakovui automobilių sporto klubui „Esmotorsport“ dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė VšĮ Kauno sporto klubas „Rimo“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ 100 000 Eur depozito sumą, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir / ar turtines teises 100 000 Eur sumai, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės VšĮ Kauno sporto klubo „Rimo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4.       Atsakovas automobilių sporto klubas „Esmotorsport“ dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės VšĮ Kauno sporto klubo „Rimo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atnaujino praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atskirąjį skundą tenkino: panaikino Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį bei ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.  Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, ir vėlesnę šio teismo praktiką). Teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, taigi, viena iš dviejų sąlygų taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms egzistuoja.

7.       Įvertinęs atsakovo teismui pateiktus finansinius dokumentus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, jis neturi ilgalaikių įsiskolinimų, nėra nemokus. 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovas turi turto už 2 893 030 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 26 115 Eur (ilgalaikių įsipareigojimų neturi, tik trumpalaikius). Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatų ataskaitą, atsakovo pajamos, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjo 270 149 Eur, 2020 m. planuojamos gauti įplaukos pagal pasirašytas sutartis – 1 620 000 Eur, o likę įsipareigojimai 2020 m. vasario 14 d. lygūs 12 639 Eur. Skolų valstybės biudžetui atsakovas neturi.

8.       Taigi teismas konstatavo, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė, jo finansinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Konstatavęs antrosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nebuvimą, teismas atsakovo atskirąjį skundą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atskiruoju skundu ieškovė VšĮ Kauno sporto klubas „Rimo“ prašo išreikalauti iš atsakovės automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ dokumentus: 2020 m. sausio 20 d. banko sąskaitų išrašus; 2020 m. sausio 20 d.kasos knygos išrašą;         inventorizacijos komisijos aktą, patvirtinantį atsakovo kasoje esančių pinigų likutį, nurodant nominalus banknotais ir monetomis bei kiekvieno iš jų kiekį; sutartis, kuriose numatytos 1 620 000 Eur atsakovo gautinos įplaukos; atsakovui sumokėtų 200 000 Eur dydžio avansų mokėjimo dokumentus; panaikintiŠiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės  prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Atsakovo pateiktas balansas ir veiklos rezultatų ataskaita yra tik preliminarios, kas reiškia, kad jos bet kada galės būti pakeistos, teigiant, kad buvo gauti papildomi (pavėluoti) dokumentai ar buvo neužfiksuotos tam tikros ūkinės operacijos. Be to, ataskaitos nėra pateiktos valstybės įmonei Registrų centrui, taigi, nėra išviešintos; taip pat nėra audituotos, todėl jų patikimumas nėra pagrįstas išorinio specialių žinių turinčio nepriklausomo auditoriaus išvada.

9.2.       Atsakovo finansiniai duomenys už 2018 metus, teikti teismui, ir finansiniai duomenys už 2018 metus, paviešinti juridinių asmenų registre, nesutampa. Teismui teikiami neaišku kokiu pagrindu keisti duomenys ir neatitikimų skirtumas yra ypač reikšmingas – daugiau nei pusė milijonų eurų. Dėl tokio neatitikimo nebuvo pateikta jokių paaiškinimų, o teismas rėmėsi būtent tokiais vienašališkai atsakovo pateiktais preliminariais duomenimis ir tik juos vertindamas padarė išvadą apie neva gerą atsakovo finansinę padėtį.

9.3.       Sulyginus 2017 metų atsakovo finansinius duomenis, taip pat nustatyti neatitikimai.Todėl ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teigė, kad yra pagrindo preziumuoti, jog atsakovas gali perleisti turtą ar kitaip nesąžiningai elgtis, siekdamas sudaryti sąlygas, kad teismo sprendimas nebūtų tinkamai įgyvendinamas. Atsakovo finansinių dokumentų analizė papildomai pagrindžia, jog yra pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu viešinant duomenis ir parenkant juos tam tikrus tik teismui, kai duomenys skiriasi dideliu mastu (iš tiesų juk yra skirtumas teismo sprendimo vykdymui – įmonė turi 80 000 Eur teigiamą veiklos rezultatą ar neturi, patyrė 600 000 Eur tam tikros pozicijos sąnaudų ar nepatyrė).

9.4.       Teismų praktikoje, vertinant įvairaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurioms įrodinėti buvo tiekiami dokumentai pagal preliminarius ir / ar neviešus duomenis, teismai yra pasisakę, jog tiek preliminarūs, tiek nevieši duomenys negali būti laikomi patikimais įrodymais, kuriais būtų galima beatodairiškai remtis.

9.5.       Atskirajame skunde atsakovas kaip geros finansinės būklės indikatorius nurodė faktus, kad kasoje yra daugiau nei vienas milijonas eurų, kad planuojama gauti 1 620 000 Eur įplaukų pagal pasirašytas sutartis bei kad turi gavęs 200 000 Eur sumą avansu. Tačiau byloje nėra nė vieno šiuos faktus pagrindžiančio įrodymo. Teismas dėl tokių duomenų buvimo sprendė iš atsakovo prezidento ir asmens, įgalioto tvarkyti buhalterinę paskaitą, pasirašyto dokumento „Buhalterinių sąskaitų suminiai likučiai 2020 m. vasario 14 d.“. Kai informacijos, kurią vertina teismas, šaltinis yra tik atsakovas, ir kai atsakovo rengti ir viešai skelbti duomenys nesutampa tiek vieni su kitais, tiek su naujai teikiamais atsakovo rengtais duomenimis, nėra jokių galimybių tokius įrodymus vertinti kaip patikimus ir tuo labiau jais remiantis naikinti nutartį bei tuo pačiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šią ieškovės poziciją aiškiai pagrindžia kasacinio teismo suformuota praktika dėl suinteresuoto bylos baigtimi asmens teikiamų paties parengtų įrodymų vertinimo.

9.6.       Skundžiama nutartimi buvo pažeistas proporcingumo principas, nes, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones remiantis nepatikimais įrodymais arba apskritai jų nesant, yra nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, niekaip neužtikrinami jos interesai tikėtis, kad galimai jai palankus teismo sprendimas bus tinkamai ir laiku įvykdytas.

10.       Atsakovas automobilių sporto klubas „Esmotorsport“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      VĮ Registrų centrui pateiktuose 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose, keliose sąnaudų skilties pozicijose, buvo padaryta klaida, kurią ieškovė ir pastebėjo. Atsakovo buhalterė 2020 m. kovo 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu leisti registruoti patikslintus 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, taigi atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad VĮ Registrų centre būtų įregistruoti pakoreguoti teisingi duomenys apie 2018 m. atsakovo veiklą.

10.2.                      Minėtas rašymo apsirikimas ieškovės yra nepagrįstai hiperbolizuojamas, nes minimi „daugiau nei pusė milijonų eurų“ 2018 metų atsakovo veiklos rezultatų ataskaitoje tiesiog buvo nurodyti ne toje sąnaudų skilties pozicijoje, tačiau ši klaida niekaip nekeičia bendrovės veiklos rezultatų ir tai apibūdinančių buhalterinių kategorijų. Nepaisant neatitikimo, bendra sąnaudų suma nesikeičia ir visuose atsakovo pateiktuose dokumentuose yra vienoda, t. y. atsakovo 2018 m. sąnaudos buvo ir tebėra                        3 598 153 Eur, be to, nagrinėjamu atveju kur kas aktualesni yra būtent 2019 metų duomenys, kuriuos ieškovė kvestionuoja tik formaliai.

10.3.                      Atsakovo 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas nuolat vykdo veiklą, gauna pajamų, kurios viršija 3,5 milijono eurų per metus, turi beveik 700 000 Eur vertės ilgalaikio turto ir daugiau kaip                   2 200 000 Eur trumpalaikio turto, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, taip pat aukščiausios kategorijos Tarptautinės automobilių federacijos Pasaulio ralio kroso (WRX) reglamentą atitinkančius ralio kroso sportinius automobilius. Atsakovas yra juridinis asmuo, valdantis ESMOTORSPORT ralio-kroso lenktynių komandą.

10.4.                      Ieškovė atskirajame skunde nurodo, esą, jai atsakovo finansinė būklė kelia abejonių, tačiau nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių realių duomenų, kad esama antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Skundžiamoje nutartyje teismas vertino ne tik ieškovės itin akcentuojamą 2018 metų atsakovo sąnaudų skiltį, tačiau ir visumą kitų atsakovo veiklos rezultatus patvirtinančių duomenų.

10.5.                      Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai dar nėra pateikti VĮ Registrų centrui ir kitoms valstybės institucijoms, kadangi dar nėra suėję šių dokumentų pateikimo terminai, taigi dokumentai yra preliminarūs, tačiau juose nurodoma informacija yra teisinga ir iš esmės nesikeis. Atsakovas neturi prievolės atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą.

10.6.                      Ieškovės prašymas išreikalauti įrodymus yra ne tik visiškai nepagrįstas, tačiau ir perteklinis, kadangi visi atsakovo veiklos rezultatai atsispindi finansinės atskaitomybės dokumentuose. Siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones atsakovo veiklos tvarumu bei jo pateiktuose dokumentuose nurodomos informacijos teisingumu, kartu su atsiliepimu atsakovas pateikia 10 mokėjimo nurodymų, kurie patvirtina atsakovo 2020 m. kovo mėn. gautus stambesnius mokėjimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindi  bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 straipsnio      2 dalis).

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329  straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

14.       Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

15.       Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-400-302/2020).

16.       Pirmosios instancijos teismas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą motyvavo tuo, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė, o atsakovo finansinė padėtis yra gera.

17.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su jo finansine padėtimi, pateiktų įrodymų nevertino jų(ne)patikimumo aspektu ir tuo nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo klausimu.

18.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 253/2010).

19.       Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 42- 684/2019 30 punktą).

20.       Kaip vieną iš atsakovo pateiktų įrodymų nepatikimumą patvirtinančių aplinkybių apeliantė nurodo tai, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikta veiklos rezultatų ataskaita ir 2019 m. gruodžio 31 d. balansas yra tik preliminarūs, todėl bet kada galės būti pakeisti.

21.       Įrodymai civiliniame procese yra bet kokia įstatymo nustatyta tvarka surinkta, ištirta ir įvertinta informacija, galinti patvirtinti reikšmingus bylai faktus.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad vien tai, jog pateikti finansiniai dokumentai yra preliminarūs, savaime nebuvo pagrindas teismui juos atmesti, kadangi jų pateikimo teismui metu dar nebuvo suėjęs teisės aktuose nustatytas terminas pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tačiau nors ir nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui (nes, kaip nurodyta, šis terminas dar nebuvo suėjęs), juose buvo užfiksuota aktuali, todėl teisiškai reikšminga nagrinėjamai bylai, informacija, susijusi su atsakovo turtine padėtimi. Aplinkybė, kad pateikti dokumentai nebuvo audituoti, taip pat neturi esminės teisinės reikšmės, nes, viena vertus, apeliantė neįrodinėjo, kad atsakovas turėtų teisinę prievolę atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą, kita vertus, kaip teisingai nurodo atsakovas, aplinkybė, kad pateikti finansiniai dokumentai nėra audituoti, savaime nedaro jų neleistinais įrodymais, vertinant atsakovo turtinę padėtį.

23.       Dėl apeliantės nurodomų prieštaravimų, esančių teismui ir VĮ Registrų centrui pateiktuose 2018 metų duomenyse, atsakovas nurodo, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, dėl kurio ištaisymo jius kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė VĮ Registrų centrui adresuotą patikslintą 2018 m. veiklos rezultatų ataskaitą, kurios duomenys sutampa su pateiktais pirmosios instancijos teismui. Vis dėlto šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad juridinių asmenų registre paskelbtoje patikslintoje atsakovo 2018 m. veiklos ataskaitoje aptariami duomenys (suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina; veiklos sąnaudos, iš jų transporto išlaikymo, ir kt.) yra dar kitokie, nei pateikti teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24.       Pasikartojantys pakeitimai atsakovo teikiamuose finansiniuose dokumentuose iš tiesų gali sukelti abejonių atsakovo teikiamų dokumentų patikimumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės analizuojami duomenys yra susiję tik su keliais atsakovo veiklos rodikliais, o tokių duomenų kaip turimas ilgalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai apeliantė neginčija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovas turi turto už 2 893 030 Eur (iš jo vien ilgalaikis turtas – 683 351 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 26 115 Eur (ilgalaikių įsipareigojimų neturi, tik trumpalaikius). Taigi nustatyti duomenys leido pirmosios instancijos teismui spręsti apie finansiškai stabilią atsakovo turtinę padėtį, taip pat jo realias galimybes įvykdyti apeliantei palankų teismo sprendimą.

25.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

26.       Taigi, net ir nustačius, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, tai savaime nebūtų pagrindas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodoma teismų praktikoje, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, nes tolesnis atsakovo finansinės padėties analizavimas neturėtų lemiamos įtakos nagrinėjamo klausimo rezultatui.

27.       Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikiabent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 195- 943/2018).Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 675- 943/2020).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliantė duomenų apie pirmiau nurodyto pobūdžio atsakovo veiksmus pirmosios instancijos teismui nepateikė. Aplinkybės, kad atsakovas jau ilgą laiką negrąžina apeliantei priklausančio depozito, į apeliantės raginimus nereaguoja ir pan., neįrodo atsakovo siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o tik leidžia spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl apeliantės galimai pažeistų teisių gynimo.

29.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis aktualia teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

31.       Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi resjudicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl, pasikeitus ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, suinteresuotas asmuo turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą jas taikyti.

32.       Atsižvelgdamas į šios nutarties 30–31 punktuose nurodytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2020 m. liepos 21 d. apeliantės pateiktus įrodymus apie paaiškėjusias naujas aplinkybes ir pastarųjų nevertina.

33.       Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė