Civilinė byla Nr. 2S-1018-657/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20159-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.; 128.11.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1066-528/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjo D. S. 2013-11-25 skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. S. antstoliui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2013-11-21 patvarkymą Nr. S-7662 ir 2013-10-14 patvarkymą Nr. S-6655 arba juos abu pakeisti, nurodant, kad iš D. S. darbo užmokesčio prieš išskaitymą pagal 2013-10-14 patvarkymą Nr. S-6655 ir 2013-11-21 patvarkymą Nr. S-7662 pirmiausia privalo būti išminusuojama 900,00 Lt suma, skirta abiejų D. S. vaikų alimentams (pirmos eilės išieškojimas); nustatyti, kad tik nuo likusios iš D. S. darbo užmokesčio išminusuotos 900,00 Lt sumos, skirtos abiejų D. S. vaikų alimentams (pirmos eilės išieškojimas), gali būti skaičiuojama 20 % trečios eilės išieškotojai J. B. (b.l. 4-8). Nurodė, kad 2013-09-27 antstoliui pateikė skundą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/937. 2013-10-14 patvarkymu antstolis areštavo visas pareiškėjo sąskaitas bankuose. 2013-10-25 pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriuo parašė panaikinti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančios, iki tol vienintelės neareštuotos, banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) areštą, nes fiziniam asmeniui turi būti paliekama viena neareštuota banko sąskaita, į kurią yra pervedamos lėšos iš Sodros, pašalpos, alimentai, darbo užmokestis ir iš kurios yra atliekami fizinio asmens mokėjimai. Šiuo metu antstoliai yra areštavę ir visas kitas D. S. sąskaitas bankuose, be to, nuo 2007 m. areštuotas pareiškėjo turtas, o teisminiai ginčai tebevyksta. Dėl sveikatos būklės pareiškėjas dirba tik pusę darbo dienos. Jis turi dvi dukras, kurioms moka alimentus, jokio vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gyvena iš gaunamo minimalaus darbo užmokesčio, papildomų pajamų neturi. 2013-11-02 pareiškėjas antstoliui pateikė skundą dėl 2013-10-14 antstolio patvarkymo Nr. S-6655 panaikinimo ar pakeitimo bei prašymą išaiškinti kaip turi būti vykdomas minėtas antstolio patvarkymas dėl lėšų išskaičiavimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio. 2013-11-02 skunde pareiškėjas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr.0123/13/937 buvo pateikti du D. S. procesiniai dokumentai – 2013-09-27 skundas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir 2013-10-25 skundas dėl Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo nuo arešto kartu su rašytiniais įrodymais apie pareiškėjo dviem dukroms savanoriškai mokamus alimentus, kurių bendra suma sudaro 900,00 Lt. Tuo tarpu 2013-10-14 patvarkymu Nr. S-6655 jo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio sumas trečios eilės išieškojimui, laikantis CPK 754 str. eiliškumo. Kadangi abiems pareiškėjo vaikams mokėtinų alimentų bendra suma yra 900,00 Lt per mėnesį, o jis per mėnesį gauna apie 840,00 Lt darbo užmokesčio, pareiškėjas prašė antstolio išaiškinti kaip turi būti vykdomas 2013-10-14 patvarkymas Nr. S-6655 išskaičiuoti lėšas iš darbo užmokesčio, bet tinkamo atsakymo ir išaiškinimo negavo. 2013-11-21 buvo panaikintas areštas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančiai banko sąskaitai Nr.(duomenys neskelbtini). 2013-11-21 elektroniniu paštu antstolis informavo, kad pareiškėjo 2013-10-25 ir 2013-11-02 skundai nelaikomi skundais dėl antstolio veiksmų, o pagal 2013-11-21 antstolio patvarkymą-paaiškinimą Nr. S-7662 20% suma trečios eilės išieškotojui iki 1 MMA sumos turi būti išskaičiuojama nuo pirmojo pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio lito. Tokia teisinė situacija neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, nes pareiškėjo gaunamas į rankas darbo užmokestis dažnai nesiekia 900,00 Lt, reikalingų pirmos eilės išieškotojų – abiejų vaikų alimentams sumokėti. Be to, antstolis neatkreipė dėmesio, jog trečios eilės išieškojimą bendroje sumoje apie 500.000,00 Lt pareiškėjo atžvilgiu vykdo dar ir kiti antstoliai.
Antstolis M. P. 2013-12-03 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (b.l. 3).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. S. 2013-11-25 skundą dėl antstolio veiksmų (b.l. 29-32). Teismas sprendė, kad skundžiamame 2013-10-14 antstolio M. P. patvarkyme Nr. S-6655 dėl skolos išieškojimo, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini), nurodyta skolos išieškojimo tvarka ir išskaitų dydžiai atitinka CPK nustatytą išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio tvarką bei dydžius, todėl šį patvarkymą laikyti neteisėtu ir jį panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo D. S. skundo turinys bei vykdomosios bylos medžiaga rodo, kad savanoriškas išlaikymo mokėjimas negalimas, nes iš skolininko D. S. darbo užmokesčio išieškomos lėšos pagal kitus vykdomuosius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad skolininkui išlaikant nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolis patvarkymu CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodytą išskaitomą dalį (darbo užmokesčio dalį, viršijančią 1 MMA dydį, iš kurio išskaitoma 70 %) gali sumažinti po 10 % kiekvienam išlaikytiniui, bet taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis, tačiau duomenų apie tokį pareiškėjo prašymą vykdomojoje byloje Nr.0123/13/00937 nėra. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Kitus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes antstolis M. P. kitame pareiškėjo skundžiamame patvarkyme 2013-11-21 Nr. S-7662 išaiškino pareiškėjui, kaip turi būti vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl pripažinti šį patvarkymą neteisėtu ar jį keisti dėl to, kad toks išaiškinimas nepatinka pareiškėjui, nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, išskaitų dydis yra 50% nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, ir 70% nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, tačiau šį dydį taiko iš skolininko darbo užmokesčio išskaitas privalantis atlikti darbdavys, gavęs antrą vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškomos lėšos iš to paties skolininko, o išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo tvarka yra numatyta CPK 753-759 straipsniuose. Pareiškėjo darbdavys, turintis atlikti tokias išskaitas, neprašė aiškinti vykdymo tvarkos, todėl, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad įstatymo reikalavimai dėl išskaitų dydžio ir tvarkos jam yra žinomi bei suprantami. Teismas sprendė, kad įrodymų apie pareiškėjo D. S. susitarimus dėl konkretaus išlaikymo dydžio dukroms mokėjimo nepateikta, o byloje esančių teismo nutarčių turinys rodo, kad išlaikymo dydis pareiškėjo dukroms nustatytas mažesnis, nei nurodo pareiškėjas. Be to, pareiškėjo sveikatos būklė nekeičia išieškojimo tvarkos ir dydžių, taip pat neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti prievoles. Pareiškėjo (skolininko) lėšų banko sąskaitose areštas yra numatytas priverstinio vykdymo priemonių sąraše, todėl, D. S. neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą, antstolis turėjo teisę taikyti tokią priverstinio vykdymo priemonę. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti antstolio M. P. veiksmus neteisėtais ir panaikinti arba pakeisti jo priimtus patvarkymus 2013-11-21 Nr. S-7662 ir 2013-10-14 Nr. S-6655, todėl pareiškėjo D. S. 2013-11-25 skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas nepasisakė, taip pat neanalizavo visos vykdomosios bylos medžiagos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo: 1) kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 736 straipsnis ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad fizinis asmuo išlaikymą gali mokėti pats savo noru, pateikdamas prašymą darbovietei (ir nepatirdamas papildomų vykdymo išlaidų antstoliui už išieškojimą už išlaikymą vaikams), ir tokia teise gali naudotis tik tuo atveju, jeigu tokio fizinio asmens atžvilgiu nėra pateikta vykdymui daugiau vykdomųjų dokumentų (visiškai neatsižvelgiant į tai, kurios eilės išieškojimas (-ai) yra vykdomas (- i)) neprieštarauja CPK 733 straipsniui (ypač 733 str. 4 d.), 742 straipsniui (ypač 742 str. 3 d.), 754 straipsnio 2 daliai ir kt., suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str. ir kt. str.); 2) panaikinti 2014-02-07 Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą byloje - panaikinti 2013-11-21 patvarkymą Nr. S-7662 ir 2013-10-14 patvarkymą Nr. S-6655 arba juos abu pakeisti nurodant, kad iš D. S. darbo užmokesčio prieš išskaitymą pagal 2013-10-14 patvarkymą Nr. S-6655 ir 2013-11- 21 patvarkymą Nr. S-7662 pirmiausia privalo būti išminusuojama 900,00 Lt suma, skirta abiejų D. S. vaikų alimentams (pirmos eilės išieškojimas), ir nustatyti, kad tik nuo likusios iš D. S. darbo užmokesčio išminusuotos 900,00 Lt sumos, skirtos abiejų D. S. vaikų alimentams (pirmos eilės išieškojimas), gali būti skaičiuojama 20 proc. trečios eilės išieškotojai J. B. (b.l. 38-60). Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, pasisakė ne dėl visų 2013-11-15 D. S. skundo I-III dalyse nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos įgyvendinant ir taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kurį veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. S. yra dviejų vaikų – G. S. ir G. S. – tėvas ir privalo rūpintis vaikais, todėl antstolio M. P. patvarkymuose nustatyta antikonstitucinė ir vaikų teises pažeidžianti išieškojimo iš D. S. trečiosios eilės išieškotojams tvarka ir procedūra. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą. Teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Ginčijamais patvarkymais yra pažeidžiamos ne tik pareiškėjo, bet ir jo vaikų teisės ir teisėti interesai, todėl pareiškėjas gina ne tik savo paties, bet ir abejų savo vaikų teises ir turtinius interesus. Teismas skundžiamojoje nutartyje taikė formalų teisingumą, nesigilindamas nei į konstitucines vertybes, nei į tarptautinius teisės aktus, nei į pagrindinius teisės principus, taikė ne tas civilinio proceso kodekso teisės normas, kurias reikėjo taikyti, esant CPK ir tarptautinių teisės aktų galimai konkurencijai. Teismas privalėjo vadovautis ir tiesiogiai taikyti LR Konstituciją ir/ar tarptautinius teisės aktus., o to nepadarius, nepagrįstai buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į nešališką ir teisingą teismą, teisės į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą. CPK nėra konkretizuota, kaip turi elgtis darbdavys ir skolininkas, kai iš skolininko fizinio asmens tuo pačiu metu yra vykdomi keli pirmosios eilės išieškojimai (šiuo atveju - du išieškojimai abiems vaikams) ir keli trečiosios eilės išieškojimai (vykdo skirtingi antstoliai), o šiuo metu skolininko D. S. gaunamų vienintelių darbo užmokesčio pajamų nepakanka net pirmosios eilės išieškojimui visiškai padengti, o antstolis M. P. nurodė išskaičiuoti 20 proc. iš skolininko D. S. darbo užmokesčio neišminusuojant 900,00 Lt sumos, kurią skolininkas turi sumokėti abiejų vaikų išlaikymui. Apelianto nuomone, tai laikytina teisės spraga. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu užtikrinti vaiko interesų, t.y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, todėl nesutinka su teismo išvada, kad abiems vaikams moka faktiškai mažesnius alimentus, negu yra nurodęs antstoliui.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Konstatuotina, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, kad, apelianto manymu, iš jo darbo užmokesčio prieš išskaitymą pagal ginčo patvarkymus pirmiausiai turi būti išminusuojama 900,00 Lt suma, skirta abiejų D. S. vaikų alimentams (pirmos eilės išieškojimas), ir tik nuo likusios sumos gali būti skaičiuojama 20 % trečios eilės išieškotojai J. B..
Antstolio veiksmai vertinami, atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir naikinti ar keisti jo priimtus patvarkymus 2013-11-21 Nr. S-7662 ir 2013-10-14 Nr. S-6655 nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos dokumentais, sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties išvadomis, o atskirojo skundo argumentai, teismo nuomone, yra nepagrįsti.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė mokėjimų pavedimų išrašus, nurodydamas, kad klausimas dėl jo vaikams mokamų alimentų sumų dydžio anksčiau nebuvo iškilęs. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai nevertintini, kadangi apeliantas turėjo galimybę juos pateikti, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (CPK 314 str.).
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apelianto teigimu, antstolio 2013-11-21 Nr. S-7662 ir 2013-10-14 Nr. S-6655 patvarkymuose nurodyta išieškojimo iš apelianto darbo užmokesčio tvarka yra antikonstitucinė, todėl prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar CPK 736 straipsnis ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad fizinis asmuo išlaikymą gali mokėti pats savo noru, pateikdamas prašymą darbovietei (ir nepatirdamas papildomų vykdymo išlaidų antstoliui už išieškojimą už išlaikymą vaikams), ir tokia teise gali naudotis tik tuo atveju, jeigu tokio fizinio asmens atžvilgiu nėra pateikta vykdymui daugiau vykdomųjų dokumentų (visiškai neatsižvelgiant į tai, kurios eilės išieškojimas yra vykdomas neprieštarauja CPK 733, 742 straipsniams, 754 straipsnio 2 daliai, Konstitucinei asmens teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo juriprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius skolininko – fizinio asmens interesus, įstatyme nustatyti tam tikri išieškojimo iš skolininko turto ribojimai (663 str., 736 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl taikytinų CPK nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo prašyme keliamo konstitucingumo klausimo išsprendimo.
Dėl išieškojimo vykdymo tvarkos. Kaip esminį pirmos instancijos teismo nutarties nepagrįstumo argumentą apeliantas nurodo tai, kad iš jo darbo užmokesčio prieš išskaitymą pagal ginčo patvarkymus pirmiausiai turi būti išminusuojama 900,00 Lt suma, skirta abiejų D. S. vaikų alimentams (pirmos eilės išieškojimas), ir tik nuo likusios sumos gali būti skaičiuojama 20 % trečios eilės išieškotojai J. B.. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/00937 medžiagos nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-07 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-109-647/2011 dėl 3200,00 Lt sumos išieškojimo iš pareiškėjo D. S. išieškotojos J. B. naudai. 2013-10-14 antstolis M. P. priėmė patvarkymą Nr. S-6655 dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko D. S. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70% nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 minimalų mėnesio atlyginimą (toliau MMA), ir 20% nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937, b.l. 49). 2013-11-21 antstolis M. P. priėmė patvarkymą Nr. S-7662 dėl pateikto prašymo, kuriame nurodė, jog 2013-10-25 ir 2013-11-02 pareiškėjo skundai, antstolio gauti atitinkamai 2013-10-29 ir 2013-11-04, nelaikomi skundais dėl antstolio veiksmų, nes juose nurodyti prašymai, bet nėra skundo dalyko – nenurodyta koks antstolio veiksmas skundžiamas, pagrindo – nenurodyta kas pažeista, be to, antstolis išaiškino kaip turi būti vykdomas išieškojimas pagal antstolio patvarkymą skolininko darbdaviui (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937, b.l. 82). 2013-11-25 pareiškėjas D. S. antstoliui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2013-11-21 patvarkymą Nr. S-7662 ir 2013-10-14 patvarkymą Nr. S-6655 arba juos abu pakeisti (b.l. 4-8).
Pagal CPK 742 straipsnio 3 dalies nuostatas asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui, o darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Apeliantas teigia, kad jis pageidauja mokėti išlaikymą dviem savo dukroms, kurios šiuo atveju yra pirmos eilės išieškotojos, ir ši suma bendrai sudaro 900,00 Lt. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų taikymas negalimas, nes tiek paties pareiškėjo D. S. skundo turinys, tiek vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad savanoriškas išlaikymo mokėjimas negalimas, nes iš skolininko D. S. darbo užmokesčio išieškomos lėšos pagal kitus vykdomuosius dokumentus (CPK 742 str. 3d.).
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. CPK 736 straipsnyje nustatytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininko gaunamų darbo užmokesčio ar kitų joms prilyginamų pajamų gali būti išskaičiuojama 70 proc. pajamų, viršijančių vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 proc. iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalus mėnesio atlyginimo dydžio. Kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus – iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, neviršijančių vieno minimalaus mėnesio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iki 50 proc. sumos. CPK 736 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Kitų išimčių, nei numatytos 736 straipsnio 3 dalyje, įstatymas nenumato. Vykdymo proceso teises normos nustato skolininkui pareigą domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Apeliantas, sužinojęs apie antstolio priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, turėjo galimybę pateikti prašymą dėl išskaitomos dalies sumažinimo. Iš bylos medžiagos spręstina, kad apeliantas CPK 736 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka nepasinaudojo, todėl antstolio 2013-10-14 patvarkymo Nr. S-6655 nurodymas išskaičiuoti 70 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalų mėnesio atlyginimą, atitinka CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį ir yra teisėtas. Atitinkamai pripažintinas teisėtu ir pagrįstu 2013-11-21 patvarkymas Nr. S-7662 dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo apeliantui. Pažymėtina, kad 2013-10-14 patvarkyme Nr. S-6655 antstolis nurodė, jog išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nurodytą tvarką (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937, b.l. 49).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui nėra teisiškai reikšmingi.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad antstolio M. P. 2013-10-14 Nr. S-6655 ir 2013-11-21 Nr. S-7662 patvarkymai atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pagrįsta ir teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Žibutė Budžienė