Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-672-350/2010
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.6; 2.4.9
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos vardu
2010 m. lapkričio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
nukentėjusiajam T. Š.,
gynėjai advokatei Rimai Keblienei,
nuteistajam M. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-21 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Iš M. K. priteista po 10000 litų T. Š. ir S. S. neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 21 d. apie 6 val. 40 min. Panevėžio m., Ukmergės g. ties namu Nr. 21, KET ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galiojimo ribose, neblaivus vairuodamas automobilį „Alfa Romeo 146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. K., pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 68, 72, 158 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, vairuodamas automobilį neblaivus, važiuodamas gyvenamoje zonoje atbuline eiga ir privalėdamas duoti kelią pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams, užvažiavo ant pėsčiosios D. Š., ėjusios automobiliui iš galo skersai važiuojamosios dalies ir ją sužalojo, dėl ko D. Š. 2008-06-27 21.25 val. VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei po minkštaisiais dešinio pusrutulio dangalais, dešinio pusrutulio smilkinės skilties sumušimu, pakauškaulio dešinės pusės ir kaukolės dešinės užpakalinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu.
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. S. skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti - M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemonę trejiems metams, likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas atsižvelgdamas į visumą BK 54 str. numatytų aplinkybių, pagrįstai M. K. skyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą, individualizuojant bausmę už nusikaltimą, atsižvelgti į teisiamojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, kitas bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas nors ir atsižvelgė į šias aplinkybes, tačiau įvertino jas netinkamai ir nepaskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis specialia teise. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. 7 kartus baustas už KET pažeidimus, iš jų tris kartus už vairavimą esant neblaiviam. Tai rodo, kad jis sistemingai tyčia pažeidinėja įstatymus ir kelia grėsmę eismo saugumui. Nuteistasis nedirba, nesimoko, todėl teisės vairuoti kelių transporto priemones praradimas neturėtų neigiamos įtakos nuteistojo turtinei padėčiai, neįtakotų neigiamai nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimo.
Teismas nepagrįstai nepaskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis specialia teise, o būtent teise vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo atveju teisingumo principas nebus įgyvendintas, nes teismo nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kad pavojingai vairuojantis, tyčia nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir keliantis grėsmę aplinkiniams, visuomenės saugumui, asmuo ir toliau kels pavojų, iššauks visuomenės pasipiktinimą, nuogąstavimus bei nepasitenkinimą nepaskirtu teisių suvaržymu. Dėl minimų aplinkybių BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti skiriama maksimaliam terminui - trejiems metams.
Apeliaciniu skundu M. K. taip pat prašo nuosprendį pakeisti ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Teigia, kad jam kilo pagrįstos abejonės dėl nukentėjusiai suteiktos medicininės pagalbos po įvykio. Nukentėjusioji mirė dėl smegenų pabrinkimo, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo medicinos ekspertas. Smegenų pabrinkimą medikai mažinti ėmėsi tik praėjus penkioms paroms po įvykio, nors eksperto teigimu tą daryti buvo būtina nuo pirmos dienos. Tai reiškia, kad nukentėjusioji buvo gydoma nepakankamai intensyviai, kas ir sąlygojo jos mirtį. Kad ji nebuvo tinkamai prižiūrima ligoninėje, patvirtina ir bylos duomenys apie jos vaikščiojimą po ligoninę, kai tuo tarpu jai turėjo būti taikomas gulimas rėžimas.
Nurodo, kad yra jauno amžiaus, kaltu dėl veikos prisipažino, gailisi, nukentėjusios artimųjų atsiprašė, dėjo visas pastangas atlyginti padarytai žalai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo padaryta veika neatsargi. Praeityje buvo teistas už BK 259 str. 2 d. numatytą veiką, kuri BK 97 str. 3 d. prasme neužtraukia teistumo. Todėl mano, kad skirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, yra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, nes ateityje jis tikrai nebenusikals. Apylinkės teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę jokių motyvų dėl tokios griežtos bausmės neišreiškė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo ir prokurorės skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė prokurorės skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.
Prokurorės skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo skundas atmetamas.
Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo
Byloje neginčytinai įrodyta, kad M. K., vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko eismo įvykio metu žuvo žmogus. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 6 d., kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis- laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertino ir atsižvelgė į visas apelianto skunde minimas aplinkybes, reikšmingas bausmės dydžiui, t.y. kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad M. K. dėl savo poelgio gailisi, nukentėjusių atsiprašė, bandė susitarti dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, paskutiniu laikotarpiu charakterizuojamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių, todėl atsižvelgti į tai dar kartą, nėra pagrindo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad apeliantas iki veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo septynis kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų tris kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Nors M. K. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus - vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,08 ‰ etilo alkoholio), ant pėsčiąją mirtinai sužalojo pėsčiųjų zonoje važiuodamas atbuline eiga ir ją sužalojo. Taigi, nuteistojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga, ja buvo sukeltos itin sunkios, neatitaisomos pasekmės, todėl jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri tik šiek tiek didesnė už BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, negali būti pripažinta aiškiai per griežta. Visas šias aplinkybes nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas nurodė ir įvertino, todėl apelianto teiginys, kad teismas nemotyvavo jo manymu per griežtos bausmės skyrimo, nepagrįstas.
BK 75 str. nustato dvi būtinas sąlygas, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pirmoji iš šių sąlygų yra ta, kad asmuo yra nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 3 metams arba ne daugiai kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Antroji sąlyga numato, kad teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
M. K. nuteistas už neatsargų nusikaltimą laisvės atėmimu 4 metams, t.y. jo padaryto nusikaltimo kaltės forma ir bausmės trukmė formaliai atitinka pirmąją iš įstatyme numatytų sąlygų jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Sprendžiant, ar yra antroji sąlyga, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo padaryta veika, tiek su jo asmenybe. Jau nurodyta, kad M. K. kelyje elgėsi itin šiurkščiai pažeisdamas KET ir jo veiksmai nulėmė itin sunkius padarinius – žmogaus žūtį. Apeliantas iki nusikaltimo padarymo septynis kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tris iš jų už vairavimą esant neblaiviam, nusikaltimą padarė dar būdamas neįvykdęs už paskutinį prieš tai padarytą tokį itin šiurkštų KET pažeidimą paskirtos nuobaudos. Šių trijų pažeidimų pobūdis yra analogiškas vienam iš KET pažeidimų, lėmusių nusikaltimo padarymą. Visa tai rodo, kad jo padarytas nusikaltimas nėra tik nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių išdava, bet yra nuosekli ir dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Šios aplinkybės rodo, kad M. K. nepadarė jokių reikiamų išvadų iš ankstesnių nuobaudų, toliau nepaisė KET reikalavimų ir savo vairavimu kėlė pavojų eismo dalyviams, kol tokie jo veiksmai sukėlė pasekmes, už kurias taikoma jau baudžiamoji atsakomybė.
Nors iš esmės M. K. charakterizuojamas teigiamai, minėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam realiai neatliekant nuosprendžiu paskirtos bausmės, jam bus padarytas pakankamas poveikis, dėl kurio jis ateityje nebedarytų analogiškų pažeidimų. Nuteistojo skundo teiginys, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals yra deklaratyvus, nemotyvuotas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkinti M. K. prašymą ir jam taikyti BK 75 str. nuostatas, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nėra pagrindo.
Dėl prokurorės skundo
Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, teismas kartu su bausme gali skirti ir vieną iš kelių minimame straipsnyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimą naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan.
Nuteistasis M. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę ir tai sukėlė sunkias pasekmes - žuvo pėsčioji D. Š.. Nuteistasis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, anksčiau tris kartus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir šie pažeidimai analogiški vienam iš M. K. padarytų KET pažeidimų, lėmusių nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad, siekiant baudžiamojo įstatymo numatytų tikslų, nuteistajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas šių aplinkybių pakankamai neįvertino ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. nepritaikė įstatymo (BK 67 str., 68 str.) , kurį šiuo atveju reikėjo pritaikyti ir nepagrįstai kartu su bausme nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl šios priežasties nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 .p)
Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, atsižvelgiama į tai, kad betarpiškai po nusikaltimo padarymo M. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, į jo ankstesnius padarytus KET pažeidimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog M. K. po nusikaltimo padarymo būtų padaręs daugiau KET pažeidimų, todėl yra pagrindo manyti, kad taisomai paveikti nuteistąjį galima taikant ir trumpesnį nei prokurorės skunde prašomą- maksimalų BK 68 str. 2 d. nustatytą- baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.,
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-21 nuosprendį pakeisti:
M. K. nuteistam pagal BK 281 str. 6 d., skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę dviejų metų laikotarpiui.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis
Teisėjai Eligijus Gladutis
Evaldas Vanagas