Civilinė byla Nr. e2A-326-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00167-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.2; 3.1.3.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilmetas“, R. A. ir A. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir VSDFV, ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aurometa“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vilmetas“, R. A. ir A. L. (toliau visi kartu – ir atsakovai) solidariai 48 522 Eur žalos atlyginimą.

2.       Ieškinyje paaiškino, kad Z. Š. išmokėjus 48 522 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam V. Š. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta iš viso 48 522 Eur žala.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad pagrįsti atsakovų A. L. ir R. A. argumentai, kad jie yra netinkami atsakovai byloje, nes A. L., R. A. ir UAB „Aurometa“ sieja darbo teisniai santykiai ir baudžiamojoje byloje nustatytas nelaimingas atsitikimas įvyko A. L. ir R. A. vykdant darbo funkcijas. Teismo vertinimu, tai yra savarankiškas pagrindas šių atsakovų atžvilgiu ieškinį atmesti.

5.       Teismas nurodė, kad pagrįsti UAB „Aurometa“ argumentai, kad ieškovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajai Z. Š. pagal specialų įstatymą, tačiau negalima sutikti su UAB „Aurometa“ argumentais, kad ieškovas neturi regreso teisės į UAB „Aurometa“. 

6.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, netaikomos tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), taigi nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis, taigi ir ieškovo – draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos – regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais.

7.       Teismas nurodė, kad UAB „Aurometa“ pagrįstai teigia, jog ieškovas negali reikalauti didesnio žalos atlyginimo, nei nukentėjusioji galėjo reikalauti iš atsakovų. UAB „Aurometa“ nurodė, kad baudžiamojoje byloje žuvusiojo sutuoktinei Z. Š. buvo atlyginta visa patirta žala. Šiuos argumentus patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendyje Nr. 1A-7-557/2020 konstatuotos aplinkybės. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

8.       Be kita ko, teismo vertinimu, ieškovas, teigdamas, kad išmokėta vienkartinė draudimo išmoka nėra didesnė už padarytą žalą (negautas pajamas), t. y. 62 360 Eur  sumą, kurią žuvusysis V. Š. pagal aplinkybes nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2031 m. galėjo uždirbti, neįvertino, kad žuvusio V. Š. atlyginimas buvo skiriamas ir paties V. Š. poreikiams tenkinti. Nesant byloje kitų duomenų, yra pagrindas remtis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Todėl ieškovo nurodyta 62 360 Eur suma turėtų būti mažinama per pusę, t. y. iki 31 180 Eur. Teismas kaip pagrįstus vertino ir kitus UAB „Aurometa“ argumentus, kad priteistinas žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas įvertinus žuvusio V. Š. iki nelaimingo atsitikimo UAB „Vilmetas“ išdirbtą laiką, nenuspėjamas aplinkybes, nurodytas UAB „Aurometa“ triplike. Z. Š. nurodžius, kad jos patirta turtinė ir neturtinės žala iš viso yra 21 486,93 Eur, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog jos patirta žala yra didesnė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovas VSDFV prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      R. A. 2017 m. (nelaimingo atsitikimo darbe metu) dirbo UAB „Vilmetas“ ir UAB „Aurometa“ direktoriaus pareigose, t. y. buvo darbdavys. A. L. 2017 m. gegužės 5 d. UAB „Aurometa“ direktoriaus įsakymu Nr. 1503 buvo paskirtas darbų vadovu įmonės „Neo Group“ UAB statybvietės teritorijoje esančiame objekte, t. y. buvo darbdavio įgaliotas asmuo ir (arba) darbdavio atstovas.

9.2.                      Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Kiekvienas iš atsakovų neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Atsakovų neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys sudaro pakankamą pagrindą darbdavių civilinei atsakomybei kilti.

9.3.                      Ieškovas, išmokėdamas vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, atlygino Z. Š. tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (negautas pajamas).

9.4.                      Z. Š. baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 4 907,01 Eur turtinės žalos atlyginimo. Z. Š. R. A. išmokėjo 1 000 Eur paramos dėl vyro mirties, UAB „Aurometa“ sumokėjo 1 249,94 Eur už laidojimo paslaugas IĮ „Juodoji rožė“, „Neo Group“ UAB išmokėjo 3 840 Eur dėl vyro žūties darbe, Skuodo rajono savivaldybės administracija pervedė 304 Eur laidojimo pašalpą. Taigi atsakovai atlygino tik 2 249,94 Eur turtinę žalą.

9.5.                      Iš UAB „Vilmetas“ sumokėtų įmokų į VSDF biudžetą nebūtų įmanoma atlyginti žalos, kurią patyrė ir ateityje patirs Z. Š., žala pilnai atlyginta iš VSDFV biudžeto lėšų.

9.6.                      Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą draudimo išmokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) yra laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl laikytinos vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas, vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aurometa“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10.1.                      Apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės yra ne dėl žalos dydžio ir regreso apimties, bet dėl to, kad atsakovų neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui. Šios bylos dalykas yra visai kitas – ar atsakovai, įskaitant ir UAB „Aurometa“, turi atlyginti didesnę žalą nukentėjusiajai Z. Š. nei ji pati nurodė ir nei patirtą turtinę / neturtinę žalą prejudiciniu sprendimu konstatavo Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje.

10.2.                      Apeliaciniu skundu iš esmės siekiama suformuoti teismų praktiką, pagal kurią ieškovo išmokėtos vienkartinės išmokos nukentėjusiesiems turėtų būti atlygintos nepriklausomai nuo to, kokią iš tikrųjų žalą patyrė nukentėjęs, kokią žalos dalį žalą padaręs asmuo jau yra atlyginęs nukentėjusiajai ir į kitas reikšmingas faktines aplinkybes. Draudimo išmokos suma, kurią išmokėjo ieškovas Z. Š., nebūtinai turi sutapti su Z. Š. realiai patirta žala.

10.3.                      Ieškovas neįrodė, kad Z. Š. patyrė 48 522 Eur žalą. Tai, kad, apeliantas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajai Z. Š. pagal specialų įstatymą, dar nesudaro pagrindo reikalauti atsakovų, įskaitant ir UAB „Aurometa“, atlyginti didesnę žalą nei to reikalavo pati nukentėjusioji. 

10.4.                      Nukentėjusiajai yra atlyginta visa turtinė žala, o neturtinė žala taip pat yra atlyginama. Todėl apeliantas visiškai nepagrįstai neatsižvelgia į baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį, kuriuo jau yra konstatuota, jog nukentėjusiosios Z. Š. turtinė žala yra atlyginta bei priteista neturtinė žala.

11.       Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nors atsakovai pateikė du apeliacinius skundus, tačiau jie yra identiški, pateikti to paties advokato ir grindžiami tapačiais atsikirtimais:

11.1.                      Ieškovas, netinkamai interpretuodamas darbdavio sampratą, nepagrįstai R. A. ir A. L. prilygina darbdaviui. Nei šioje, nei baudžiamojoje byloje nekilo ginčas tarp šalių, kad V. Š. darbo sutartį buvo sudaręs su UAB „Vilmetas“, o ne su R. A. ar A. L..

11.2.                      Siekiant konstatuoti tiesioginę darbuotojo atsakomybę turi būti nustatyta bent viena iš dviejų papildomų sąlygų – darbo santykių nebuvimas ir (ar) žalos padarymas nevykdant darbo funkcijų. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine skunde neįrodinėja, kad nėra darbo santykių ar kad žala padaryta nevykdant darbo funkcijų, siekiant nustatyti tiesioginę R. A. ir (ar) A. L. civilinę atsakomybę.

11.3.                      Apeliantas negali reikalauti didesnės žalos nei nukentėjusioji galėjo reikalauti iš atsakovų. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovų 48 522 Eur žalos atlyginimą, tačiau Z. Š. baudžiamojoje byloje nurodė, kad jos patirta turtinė ir neturtinė žala iš viso yra 21 486,93 Eur.

11.4.                      Nukentėjusiai jau yra priteista patirta žala. Baudžiamojoje byloje teismas priteisė nukentėjusiai likusią neišmokėtą jos patirtos žalos dalį – 15 092,99 Eur, kuri yra mokama nukentėjusiajai.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Vilmetas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti ir nutartį priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ginčo ribas.  

Faktinės bylos aplinkybės

15.       2017 m. liepos 3 d. įvykus nelaimingam atsitikimui darbe žuvo UAB „Vilmetas“ darbuotojas V. Š. (2017 m. rugsėjo 15 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, pateiktas kartu su ieškovo ieškiniu).

16.       Ieškovas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu minėtą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu (ieškovo DOK-14825 priedas). Ieškovo 2018 m. sausio 4 d. sprendimu Z. Š., nedirbančiai, skirta 48 522 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam V. Š. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (ieškovo DOK-14825 priedas).

17.       Remiantis Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, kad UAB „Aurometa“ ir UAB „Vilmetas“ nelaimingo atsitikimo darbe metu siejo sutartiniai santykiai, t. y. pagal šalių sudarytą paslaugų tiekimo sutartį Nr. 2017/03/21 UAB „Vilmetas“ įsipareigojo suteikti UAB „Aurometa“ šaltkalvių montuotojų ir suvirintojų paslaugas UAB „NEO Group“ gamybinio pastato statybai.

18.       Atsakovas R. A. buvo UAB „Aurometa“ ir UAB „Vilmetas“ direktoriumi. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-557/2020 konstatuota, kad eidamas atsakovių direktoriaus pareigas R. A. nepaskyrė UAB „Vilmetas“ už darbų saugą atsakingo asmens, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 ir 32 straipsnio reikalavimus (nuosprendžio 55.1 pastraipa). Minėtu nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

19.       Atsakovas A. L. buvo UAB „Aurometa“ darbų vadovu, atsakingu už šios įmonės darbų saugą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-557/2020 konstatuota, kad A. L., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus (nuosprendžio 55.2 pastraipa). Minėtu nuosprendžiu A. L. pripažintas  kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

20.       Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios Z. Š. civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir priteisė jai iš civilinių atsakovių UAB „Aurometa“ ir UAB „Vilmetas“ solidariai 15 092,99 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl tinkamų atsakovų

21.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendė, kad R. A. ir A. L. pagal ieškovės reikalavimą nėra tinkami atsakovai. Teismo vertinimu, šie atsakovai žalą padarė vykdydami darbo funkcijas, todėl už jų sukeltą žalą kyla netiesioginė darbdavio atsakomybė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad žalos atlyginimo prievolę turi ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, nes jų veiksmai yra apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti sukėlusiais žalą, bet to, ieškovo teigimu, šie fiziniai asmenys kvalifikuotini nukentėjusiojo darbdaviais.

22.       Nesutiktina su ieškovu, kad A. L. ir R. A. nagrinėjamu atveju gali būti pripažinti nukentėjusiojo darbdaviais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.; toliau – DK) 21 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties šalis, 3 dalyje nurodyta, kad  darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.

23.       Nors cituotame straipsnyje ir nurodoma, kad darbdaviu, be kita ko, gali būti fizinis asmuo, tačiau konkrečiu atveju darbdavį kvalifikuojančiu požymiu yra ne teisinis subjektiškumas, o aplinkybė, kieno naudai ir kam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo (darbuotojas). Nagrinėjamu atveju žuvusysis darbuotojas V. Š. darbo sutartį sudarė su BUAB „Vilmetas“, t. y. įsipareigojo dirbti BUAB „Vilmetas“ naudai, o ne šios įmonės vadovui R. A., kuris darbo santykių kontekste veikė tik kaip įstatyminis BUAB „Vilmetas“ atstovas. Analogiškai vertintina ir situacija A. A. atžvilgiu. Vien tai, kad V. Š. nurodymus davė ir UAB „Aurometa“ darbų vadovas A. L., nėra pakankama sąlyga pripažinti A. L. nukentėjusiojo darbdaviu, nes A. L. taip pat veikė išimtinai įmonės, kurioje dirbo, vardu. Pažymėtina, kad DK 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija – darbdaviai UAB „Vilmetas“ ir UAB „Aurometa“ veikė per savo darbuotojus – atitinkamai per R. A. ir A. L.. Dėl minėtų priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai apie šių asmenų kvalifikavimo savarankiškais darbdaviais.

24.       Ieškovas savo reikalavimą į atsakovus kildina iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 21 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ieškovas įrodinėja, kad atsakovų veiksmais buvo padaryta savarankiška žala Fondui.

25.       Pažymėtina, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovas neteisėtai išmokėjo nukentėjusiojo asmens našlei išmoką. Priešingai, byloje nustatyta, kad įvykus nelaimingam atsitikimui ir pripažinus jį draudžiamuoju įvykiu, ieškovui kilo įstatyminė pareiga sumokėti draudiminę išmoką Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. sausio 1 d.; toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsnio 1 dalies pagrindu, įtvirtinančiu, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 60 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. 

26.       NADPLSDĮ 31 straipsnis nustato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo regresinio reikalavimo teisė į atsakovus kyla iš aplinkybės, kad ieškovas atlygino atsakovų padarytą žalą (ar jos dalį) žuvusio dėl nelaimingo atsitikimo darbe apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu asmens našlei.

27.       CK 6.290 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi įstatymas nustato apribojimą ieškovo regreso teisės įgyvendinimui subjektų, į kuriuos gali būti atgręžtas reikalavimas, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju draudimo įmokas už V. Š. mokėjo BUAB „Vilmetas“, todėl ieškovo regreso teisė į šį subjektą nėra galima.

28.       CK 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Ši CK norma teismų praktikoje aiškinama kaip įtvirtinanti išimtinai tik netiesioginę darbdavio atsakomybę už darbuotojo tretiesiems asmenims padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016).

29.       Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) ir dvi papildomos sąlygos: darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013). Vienintelė išimtis, kai kreditorius žalos atlyginimo prievolėje galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš tiesiogiai iš žalą padariusio darbuotojo yra tada, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto. Tik tuo atveju darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

30.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-557/2020 nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas, dėl kurio kilo ieškovo pareiga išmokėti draudiminę išmoką, kilo dėl BUAB „Vilmetas“ ir UAB „Aurometa“ darbuotojų bendrų veiksmų, šiomis aplinkybėmis ieškovas pagrįstai remiasi kaip prejudicinėmis. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos atsakovų fizinių asmenų civilinės atsakomybės sąlygos bei dvi papildomos aplinkybės, kad žala padaryta fiziniams asmenims (darbuotojams) vykdant darbo funkcijas. Darytina išvada, kad atitinkamai yra nustatytos ir šių darbuotojų darbdavių BUAB „Vilmetas“ ir UAB „Aurometa“ netiesioginės civilinės atsakomybės sąlygos. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, nepaisant to, kad žala V. Š. buvo padaryta atsakovų BUAB „Vilmetas“ ir UAB „Aurometa“ darbuotojų R. A. bei A. L. neteisėtais veiksmais, tačiau prievolė atlyginti šią žalą nukentėjusiems asmenims kyla ne tiesiogiai ją padariusiems darbuotojams, o jų darbdaviams.

31.       Analogiška išvada darytina ir dėl asmenų, kurių atžvilgiu ieškovas gali įgyvendinti regreso teisę, rato – darbuotojai nėra regresinės VSDFV prievolės NADPLSDĮ 31 straipsnio pagrindu subjektai, todėl darbuotojui vykdant darbo funkcijas padarius žalą trečiajam asmeniui ir VSDFV atlyginus šiam nukentėjusiajam padarytą žalą, VSDFV įgyja regreso teisę ne į žalą padariusį darbuotoją, o į šio darbuotojų darbdavį (tiesioginis skolininkas).

32.       Tiesioginiai skolininkai BUAB „Vilmetas“ ir UAB „Aurometa“ žalos atlyginimo prievolėje atsako solidariai prieš V. Š. sutuoktinę Z. Š.. Tačiau, kaip minėta, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį ieškovo, atlyginusio jai dalį turtinės žalos, regreso teisė subjektų požiūriu yra apribota, kadangi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaiga neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį (draudėją) kuris mokėjo draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį.  Nagrinėjamu atveju ieškovo regreso teisės įgyvendinimas galimas tik UAB „Aurometa“ atžvilgiu, nes BUAB „Vilmetas“, nors ir atsako Z. Š. pagal netiesioginės atsakomybės taisykles už savo darbuotojo R. A. neteisėtus veiksmus, tačiau nėra ta pačia apimtimi atsakinga prieš savo draudiką.

33.       Apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje negalimas ieškovo atgręžtinis reikalavimas į atsakovus R. A. bei A. L., nes jie yra pradinės kreditorės Z. Š. tiesioginių skolininkų darbuotojai, be to, ieškovas neįgijo regreso teisės ir į vieną iš tiesioginių skolininkų – BUAB „Vilmetas“, nes BUAB „Vilmetas“ mokėjo draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį. Taigi, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas turi atgręžtinį reikalavimą tik į UAB „Aurometa“. Toliau byloje spręstina, kokia apimtimi galimas ieškovo regresas tik į vieną iš atsakovų – UAB „Aurometa“.

Dėl negautų pajamų dydžio ir regresinės prievolės į  UAB „Aurometa“ apimties 

34.       Ieškovas Z. Š. NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalies pagrindu išmokėjo 48 522 Eur vienkartinę draudimo išmoką, todėl mano, kad šia suma turėtų būti tenkinamas ir jo regresinis reikalavimas atsakovei. Teisėjų kolegija vertina, kokio dydžio atgręžtinį reikalavimą į atsakovę UAB „Aurometa“ turi ieškovas.

35.       CK 6.113 straipsnyje, nustatančiame regresinės prievolės apimtį, numatyta, jog trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Taigi, sprendžiant dėl ieškovo regreso apimties, visų pirma būtina nustatyti, kokio negautų pajamų atlyginimo dydžio galėtų iš atsakovės UAB „Aurometa“ galėtų reikalauti pradinė kreditorė –žuvusiojo sutuoktinė Z. Š.. Antra, turi būti įvertinta, ar visa pradinei kreditorei priklausanti negautų pajamų suma gali būti atgręžtiniu reikalavimu priteista ieškovui visa apimtimi.

36.       CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinę žalą sudaro asmens turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad VSDFV išmoka įskaitoma į nukentėjusiojo negautas pajamas, iš dalies ar visiškai kompensuoja nukentėjusiojo turtinę žalą negautų pajamų dalyje, tačiau negali būti su jomis tapatinamos, kadangi NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienkartinės draudimo išmokos dydis priklauso išimtinai tik nuo valstybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir visiškai nesiejamas su žuvusio asmens gautų pajamų dydžiu bei nuo jo nepriklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015).

37.       CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti UAB „Aurometa“ ir UAB „Vilmetas“ direktorius R. A. ir UAB „Aurometa“ darbų vadovas A. L., nesilaikymo; nustatytas atsakovų R. A. ir A. L. civilinės atsakomybės sąlygos, žalos atlyginimo prievolės solidarumas. Todėl spręstina, kad UAB „Aurometa“ yra solidarioji skolininkė deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, atitinkamai žalą patyręs asmuo galėtų reikalauti atlyginti visą turtinę ir neturtinę žalą tik iš jos. Nustačius, kad UAB „Aurometa“ gali būti atsakove prieš pradinę kreditorę dėl visos nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, toliau spręstina dėl atlygintinos pradinei kreditorei žalos dydžio. 

38.       Kaip minėta, nukentėjusioji Z. Š. baudžiamojoje byloje pradiniu ieškiniu prašė priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą – iš viso 21 486,93 Eur, vėliau patikslino reikalavimą ir atsisakė 1 489,93 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimo, kadangi turtinė žala yra visiškai atlyginta, ir prašė priteisti tik neturtinę žalą – 20 000 Eur. Atsakovai teigia, kad jie visiškai atlygino turtinę žalą, nes šį faktą pripažino pradinė kreditorė – nukentėjusioji, atsisakydama civilinio ieškinio turtinės žalos atlyginimo dalyje, ir vien tuo pagrindu ieškovo regresas į UAB „Aurometa“ atmestinas.

39.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai atlygino tik 2 249,94 Eur turtinę žalą, kadangi UAB „Aurometa“ sumokėjo nukentėjusiajai 1 249,94 Eur, o R. A. - 1 000 Eur. Pažymi, kad iš UAB „Vilmetas“ į VSDFV biudžetą sumokėtų įmokų nebūtų įmanoma atlyginti žalos, kurią patyrė ir ateityje patirs Z. Š., o žala pilnai atlyginta iš VSDF biudžeto lėšų.

40.       Kaip minėta, VSDFV draudiminė išmoka teismų praktikoje kvalifikuojama kaip nukentėjusiojo negautas pajamas iš dalies ar visiškai kompensuojanti pinigų suma. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai atsakovai ir tretieji asmenys atlygino dalį turtinės žalos – R. A. išmokėjo 1 000 Eur paramos dėl vyro mirties, UAB „Aurometa“ sumokėjo 1 249,94 Eur už laidojimo paslaugas IĮ „Juodoji rožė“, „Neo Group“ UAB išmokėjo 3 840 Eur dėl vyro žūties darbe, Skuodo rajono savivaldybės administracija – 304 Eur laidojimo pašalpą (viso 6 393,94 Eur ) (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-557/2020, p. 73). 

41.       Iš faktinių bylos aplinkybių galima spręsti, kad Z. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė tik 1 489,93 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškinį ir vėliau šios ieškinio dalies atsisakė. Nustatyta, kad iki civilinio ieškinio atsisakymo datos jai ieškovas jau buvo išmokėjęs 48 522 Eur vienkartinę draudimo išmoką (2018 vasario 8 d.), be to, papildomai atsakovų ir trečiųjų asmenų jai jau buvo atlyginta 6 393,94 Eur turtinė žala. 

42.       Sutiktina su ieškovo argumentu, jog faktas, kad nukentėjusioji baudžiamojoje byloje atsisakė pareikšto turtinės žalos reikalavimo tuo pagrindu, kad turtinė žala jai atlyginta visiškai, negali būti aiškinamas taip, kad ieškovei padaryta tik 2 249,94 Eur turtinė žala, kurią atsakovai jau atlygino (UAB „Aurometa“ 1 249,94 Eur, o R. A. 1 000 Eur). Labiau tikėtina, kad Z. Š. sprendimą baudžiamojoje byloje atsisakyti turtinio reikalavimo lėmė aplinkybė, kad atsakovai ir tretieji asmenys atlygino turtinę žalą turėtų išlaidų dalyje (laidojimo išlaidos 1 249,94 Eur, laidojimo pašalpa 304 Eur, viso 1 553,94 Eur), taip pat dalį negautų pajamų (UAB „Neo Group“ išmokėjo 3 840 Eur dėl vyro žūties darbe, R. A. išmokėjo 1 000 Eur paramos dėl vyro mirties 4840 Eur), be to, ieškovas jau buvo išmokėjęs 48 522 Eur draudimo išmoką.

43.       Kadangi ieškovas pirmiau išmokėjo 48 522 Eur draudimo išmoką, nei nukentėjusioji civilinėje byloje prašė atlyginti turtinę žalą, darytina išvada, kad ji civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo formulavo kaip papildomą šalia ieškovo ir kitų asmenų jau atlygintos turtinės žalos. Z. Š. atsisakius reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo po to, kai ieškovas jau buvo išmokėjęs jai draudimo išmoką ir ieškovui jau buvo perėjusi teisė regresu reikalauti kompensacijos iš atsakovės UAB „Aurometa“, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakymas galioja tik papildomam žalos dydžiui, bet negali paneigti ieškovo regreso teisės į UAB „Aurometa“.

Dėl nukentėjusiosios (pradinės kreditorės) negautų pajamų dydžio

44.       Sprendžiant dėl atgręžtiniu reikalavimu priteistinos sumos dydžio, visų pirma turi būti nustatyta, kokio dydžio žalą negautų pajamų forma turėtų atlyginti UAB „Aurometa“. Šiuo aspektu reikšminga teismų praktika, nustatanti negautų pajamų dydžio taisykles, kai žala padaryta žmogaus gyvybei ir nukentėjusysis nėra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

45.       CK

46.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą ir tokio išlaikymo dydžio, yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

47.       Atsižvelgus į žuvusiojo V. Š. neginčijamai gautinas pajamas (380 Eur) ir aplinkybę, kad, kaip nurodė ieškovas, iki senatvės pensijos jis būtų dirbęs dar 14 metų ir 3 mėn., jo hipotetinės pajamos šiam laikotarpiui sudarytų 65 360 Eur, įvertinus aplinkybę, kad jo sutuoktinei priklausytų pusė šių pajamų, spręstina, kad nukentėjusioji turi teisę į 32 860 Eur negautų pajamų atlyginimo iš žalą padariusių asmenų.

48.       Kaip minėta, iki civilinio ieškinio atsisakymo, be ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, Z. Š. jau buvo išmokėti 6 393,94 Eur, todėl spęstina, ar šia suma neturi būti mažinamas nukentėjusiajai priklausanti 32 860 Eur negautų pajamų suma. 6 393,94 Eur sumą sudaro turtinės žalos atlyginimas iš žalą padariusių asmenų bei trečiojo asmens išmoka. Laidojimo išlaidos (1 249,94 Eur) ir laidojimo pašalpa (304 Eur) patenka į turėtų išlaidų kategoriją, todėl šiomis sumomis negali būti mažinama negautų pajamų turtinės žalos dalis. Dėl UAB „Neo Group“ nukentėjusiajai išmokėtos 3 840 Eur sumos pažymėtina, kad turtinės žalos kontekste ši suma kvalifikuotina kaip nukentėjusiosios gauta nauda, nes UAB „Neo Group“ nėra atsakove šioje byloje ir nėra pripažinta atsakinga už įvykusį nelaimingą atsitikimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija vertinimu, nėra pagrindo UAB „Neo Group“ nukentėjusiajai išmokėta suma mažinti negautų pajamų dydžio, įvertinus dėl atsakovų aplaidumo kilusių pasekmių sunkumą ir nekompensuojamą pobūdį.

49.       Apibendrinus pasakytina, kad iš Z. Š. išmokėtų 6 393,94 Eur tik atsakovo R. A. savanoriškai nukentėjusiajai sumokėta 1 000 Eur suma priskirtina negautų pajamų sumai ir ja mažintina nukentėjusiajai priklausanti negautų pajamų dalis. Sprendžiant dėl likusių negautų pajamų dydžio ši suma išskaitytina iš 32 860 Eur negautų pajamų sumos ir spręstina, kad pagrindinei kreditorei iš atsakovų papildomai priklausytų 31 860 Eur žalos atlyginimas.

Dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo dydžio

50.       Nustačius, kad nukentėjusiosios žala negautų pajamų suma yra  31 860 Eur, spręstina, ar visa pradinei kreditorei priskirtina turtinės žalos 31 860 Eur suma gali būti ieškovo regresiniu reikalavimu priteista iš UAB „Aurometa“. Šioje dalyje papildomai vertintina aplinkybė, kad žala, iš kurios kyla UAB „Aurometa“ regresinė prievolė, padaryta dviejų bendrininkų (UAB „Aurometa“ ir BUAB „Vilmetas“) ir už vieną iš jų (BUAB „Vilmetas“) žalą privalo atlyginti pats ieškovas (regredentas).

51.       CK 6.280 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno jų reikalauti išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovas atgręžtiniu reikalavimu negali reikalauti visos pagrindinei kreditorei Z. Š. priklausančios žalos atlyginimo sumos, nes žalą nukentėjusiajai turėtų atlyginti du solidarieji skolininkai – ne tik atsakovė UAB „Aurometa“, bet ir BUAB „Vilmetas“, už kurį atsako pats ieškovas.

52.       Solidariųjų skolininkų dalys žalos atlyginimo prievolėje, jei neįrodyta kitokia jų kaltės proporcija, yra lygios. Šalims neįrodinėjant kitaip, spręstina, kad UAB „Aurometa“ ir BUAB “Vilmetas” darbuotojų kaltė dėl žalos padarymo pradinei kreditorei yra po 50 procentų. Dalyje dėl R. A. veiksmais padarytos žalos atlyginimo ieškovo regresas į BUAB „Vilmetas“ nėra galimas, nes BUAB “Vilmetas” pagal netiesioginės atsakomybės taisykles prilygintas žalą padariusiam asmeniui, mokėjusiam draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, iš žalos atlyginimo pradinei kreditorei sumos – 31 860 Eur, kuri kiltų solidariesiems skolininkams BUAB „Vilmetas“ ir UAB „Aurometa“, turi būti išskaičiuota  BUAB „Vilmetas“ tenkanti žalos atlyginimo dalis, nes šią žalos dalį turi atlyginti pats ieškovas. Nustačius, kad solidariųjų skolininkų žalos atlyginimo prievolės dalys yra lygios, ieškovui iš UAB „Aurometa“ priteistina tik pusė pradinei kreditorei Z. Š. tenkančios negautų pajamų sumos – 15 930 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai įvertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to netinkamai ją teisiškai kvalifikavo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55.       Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingų tenkintai ieškinio reikalavimų daliai, atlyginimą, o atsakovai į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą.

56.       Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 48 522 Eur priteisimo, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 953 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tenkinta ieškovo ieškinio reikalavimų dalis – 33 proc. (15 930 x 100 / 48 522). Atitinkamai, 33 proc. ieškovo už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, sudarančios 314,49 Eur, valstybės naudai priteisiama iš atsakovės UAB „Aurometa“, kurios atžvilgiu ieškinys buvo tenkintas (953 x 0,33). Duomenų apie kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nėra.

57.       Atsakovas R. A. pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, šio atsakovo atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl atsakovas įgijo teisę į 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos atsakovui iš ieškovo jų nemažinant.

58.       Atsakovas A. L. pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos atsakovo naudai iš ieškovo jų nemažinant.

59.       Atsakovė UAB „Aurometa“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, vis dėlto, jos atžvilgiu ieškinį tenkinus iš dalies, ši atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą ieškovo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 67 proc. Kadangi nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, 67 proc. dalis, lygi 1 005 Eur, atsakovės UAB „Aurometa“ naudai priteisiama iš ieškovo.

60.       Ieškovės už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 953 Eur (80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismo sprendimu apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ši žyminio mokesčio dalis, lygi 314,90 Eur, priteisiama valstybės naudai iš atsakovės UAB „Aurometa“, kurios atžvilgiu apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Duomenų apie kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nėra.

61.       Atsakovas R. A. apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, šio atsakovo atžvilgiu apeliacinį skundą atmetus ir nustačius, kad nėra viršijami Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, yra priteisiamos iš ieškovo.

62.       Atsakovas A. L. apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, šio atsakovo atžvilgiu apeliacinį skundą atmetus ir nustačius, kad nėra viršijami Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, yra priteisiamos iš ieškovo.

63.       Atsakovė UAB „Aurometa“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, šios atsakovės atžvilgiu apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovei yra atlyginamos proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai, t. y. 67 proc. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atitinkamai, atsakovei UAB „Aurometa“ iš ieškovo priteisiama 670 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

64.       BUAB „Vilmetas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepateikė.

65.       Taigi valstybei iš UAB „Aurometa“ yra priteisiama 628,98 Eur žyminio mokesčio suma (314,49 Eur x 2), atsakovui R. A. iš ieškovo VSDFV – 950 Eur (600 Eur + 350 Eur) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. L. iš ieškovo VSDFV – 950 Eur (600 Eur + 350 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Aurometa“ iš ieškovo VSDFV – 1 675 Eur (1 005 Eur + 670 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atstovaujamai Mažeikių skyriaus, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurometa“, juridinio asmens kodas 302531159, 15 930 Eur (penkiolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt eurų).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Aurometa“, juridinio asmens kodas 302531159, valstybei 628,98 Eur (šešių šimtų dvidešimt aštuonių eurų devyniasdešimt aštuonių ct) žyminį mokestį.

Priteisti atsakovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“, juridinio asmens kodas 302531159, iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, 1 675 Eur (tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai                                                                     Romualda Janovičienė

                                                                                     Agnė Tikniūtė

                                                                             Vytautas Zelianka