Civilinė byla Nr. 2S-1336-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04607-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.11.4.; 3.5.1.17.; 3.3.2.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys – J. M., J. M., antstolė D. Š..

Teismas   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio tvarka, prašydamas atidalinti skolininkui J. M. iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), paliekant skolininkui juo naudotis iki pardavimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos projektą (CPK 667 str. 2 d.).

Vykdydamas teismo nutartį, pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal antstolio pateiktus duomenis skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės turto vertė sudaro 1 070 840 Eur, todėl skolininkui priklausančio turto vertė yra 535 420 Eur, kuri turi būti atidalijama iš bendro turto, atliekant išieškojimą. Toks turtas galėtų būti pastatas (duomenys neskelbtini). Patikslintame prašyme pareiškėjas prašė teismo atsidalinti skolininkui J. M. iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ½ dalį turto, kas sudaro 535 420 Eur, į kurį nukreipiamas išieškojimas; nustatyti naudojimosi šia turto dalimi tvarką tokią kaip ir buvo anksčiau, t. y. sutuoktiniams naudotis bendrai iki varžytynių. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintu prašymu prašo nustatyti skolininkui priklausančios ½ dalies pastato (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokią, kokia buvo anksčiau, t. y. sutuoktiniams naudotis bendrai iki varžytinių. Teismas pažymėjo, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančios ½ dalies pastato (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokią, kokia buvo anksčiau, t. y. sutuoktiniams naudotis bendrai iki varžytinių, nesukurs jokių teisinių pasekmių. Naudojimosi tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. siekiant parduoti turtą iš varžytinių, turi būti aiški dalis, kuria naudojasi skolininkas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neprašo nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, ir pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Š. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinto jo prašymą. Nurodo, kad iš antstolio turto arešto akto matosi, kad skolininko J. M. turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir jo vertė yra 1 070 840 Eur. Skolininko idealioji dalis yra ½ dalis, kas sudaro realiąją turto dalį 534 420 Eur. Prašyme pareiškėjas prašė iš skolininkui priklausančio turto atidalinti pastatą (duomenys neskelbtini), kurio kaina preliminariais paskaičiavimais atitiktų skolos dydį. Šis turtas suformuotas individualiais apibrėžtais požymiais ir galima nukreipti į jį išieškojimą. Todėl neaišku, kodėl teismas nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas neprašė nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Naudojimosi tvarką pareiškėjas prašė palikti buvusią kaip anksčiau iki varžytynių, t. y. kad skolininkas gali naudotis šiuo turtu iki varžytynių paskelbimo. Skolininko turto dalies atidalijimo iš bendro jungtinio sutuoktinių turto negalima tapatinti su šio turto padalijimu tarp sutuoktinių. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas savo prašymą teikė CPK 667 straipsnio pagrindu, kurio  1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens J. M. – kreditorius pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko J. M. turto dalį jo ir sutuoktinės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, konkrečiai – atidalinti skolininkui J. M. iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), paliekant juo naudotis iki pardavimo dienos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimą, nes nutartyse nurodė, jog pareiškėjas prašo nustatyti skolininko dalį skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančiame name. Tačiau iš pareiškėjo prašymų aiškiai matyti, jog pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininko ir jo sutuoktinės jungtinėje nuosavybėje skolininkui asmeninės teise priklauso visas konkretus nekilnojamojo turto objektas – gyvenamosios paskirties pastatas Vilniuje, o ne jo dalis. Netinkamai įvertinęs pareiškėjo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo įpareigojo pareiškėją pateikti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos projektą, nes toks projektas šiuo atveju nebuvo reikalingas. Nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri apimtų visą namą, pareiškėjo prašoma nustatyti naudojimosi juo tvarka – leidžiant skolininkui visu namu naudotis iki varžytynių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankama ir atitinkanti CPK 667 straipsnio antrosios dalies reikalavimus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, prašė nustatyti skolininko dalį taip, kad iš jos išieškoti būtų galima (CPK 667 str. 4 d.). Kadangi 2016 m. vasario 19 d. nustatyto pareiškėjo prašymo trūkumo nebuvo, apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją jį pašalinti, o jo nepašalinus, nepagrįstai skundžiama 2016 m. kovo 14 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo prašymą ir jį grąžino. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pareiškėjo prašymo išspręsti negali.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teismas             

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.          

    Teisėja                                                                                                                       Danutė Kutrienė