Civilinė byla Nr. e2-897-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00908-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2414-258/2020, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ skundas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MEDIASHOP“ 2019 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo vienuoliktojo darbotvarkės klausimo šeštuoju punktu panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MEDIASHOP“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė K. S.. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis; 2020 m. vasario 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja, atsakovės kreditorė, UAB „Krinona“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „MEDIASHOP“ 2019 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą vienuoliktojo darbotvarkės klausimo šeštuoju punktu; įpareigoti administratorių pateikti prekių likučių sąrašą; įpareigoti administratorių grąžinti prekes pagal sąrašą UAB „Krinona“.

3.       Pareiškėja nurodė, kad „MEDIASHOP“ 2019 m. gruodžio 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime dėl 11-ojo darbotvarkės klausimo 6-uoju punktu buvo priimtas nutarimas: BUAB „MEDIASHOP“ prekes, skirtas perparduoti, pardavinėti už 80 proc. balansinės vertės kainą (įskaitant PVM). Prekes pardavinėti be varžytynių prioritetą teikiant jų pardavimui per mažmeninės prekybos tinklą. „Už“ administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 66,46 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių. „Prieš“ administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 33,54 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių (tarp jų ir pareiškėja).

4.       Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas (procesinių (procedūrinių) teisės normų pažeidimas) ir šis pažeidimas turėjo įtakos skundžiamo sprendimo turiniui. Kreditorių susirinkimo metu buvo siūlomas nutarimas ir priimtas sprendimas dėl turto, kuris nepriklauso bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise, pardavimo, nebuvo sudarytas to turto sąrašas, nurodant koks konkretus turtas yra parduodamas, kur konkrečiai jis yra saugomas, kaip jis yra identifikuojamas. Taip pat skundžiamas nutarimas pažeidžia materialinės teisės normas: pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei kreditorės, kaip turto savininkės, teises, nes į BUAB „MEDIASHOP“ turto balansą buvo įtrauktos prekės pagal pridedamą sąrašą, kurios nuosavybės teise priklauso UAB „Krinona“.

5.       Tai, kad prekės nuosavybė teise priklauso pareiškėjai, patvirtina 2011 m. balandžio 14 d. turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Sutartis buvo įregistruota viešame registre, kas ją įgalina ir prieš trečiuosius asmenis. Sutartimi šalys sulygo, kad nuosavybės teisė į prekes pereina tik visiškai už jas atsiskaičius; atsakovė neatsiskaitė už prekes pagal sąrašą, kurių įsigijimo kaina 38 507,87 Eur, t. y. į šias konkrečias prekes nuosavybė atsakovei neperėjo; sutartis buvo nutraukta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.414 straipsnio 1 dalyje nustatyti du alternatyvūs pardavėjo teisių gynimo būdai pirkėjui nevykdant pareigos sutartyje nustatytais terminais mokėti periodinių įmokų – reikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Kreditorė pareiškė reikalavimą atsiimti parduodamas prekes, kurios pirkėjo nebuvo apmokėtos ir dėl to išliko pardavėjo nuosavybe. Tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė prekių negrąžino, o po bankroto bylos iškėlimo administratorius pasiūlė visas bankrutuojančios įmonės žinioje esančias prekes parduoti jų faktiškai neidentifikavus ir priimtas nutarimas pažeidė kreditorės teisę pasinaudoti pardavėjo teisės atgauti neapmokėtas prekes, kaip tą reglamentuoja pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius reglamentuojančios įstatymo normos, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Krinona“ skundo dėl 2019 m. gruodžio 30 d. BUAB „MEDIASHOP“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto nutarimo 11-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo netenkino.

7.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. BUAB „MEDIASHOP“ kreditorių susirinkimas balsų dauguma, 11-ojo darbotvarkės klausimo Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, 6-uoju punktu patvirtino nutarimą BUAB „MEDIASHOP“ prekes, skirtas perparduoti, pardavinėti už 80 proc. balansinės vertės kainą (įskaitant PVM). Prekes pardavinėti be varžytynių prioritetą teikiant jų pardavimui per mažmeninės prekybos tinklą.

8.       Byloje pateikta 2011 m. balandžio 14 d. tarp UAB „Krinona“ (pardavėjo) ir UAB „MEDIASHOP“ (pirkėjo) sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pardavėjas įsipareigojo perduoti užsakytas prekes pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti užsakytas prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Sutarties 5.8 punkte nustatyta, kad prekių nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik nuo visiško jų apmokėjimo momento pagal šios sutarties sąlygas. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas apmoka už realizuotas prekes vieną kartą per mėnesį. Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31d.

9.       Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių įgijimo į atsakovei realizacijai pateiktas prekes. UAB „Krinona“ teigimu, atsakovė nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į jos užsakytas ir realizacijai perduotas prekes, todėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas sprendė dėl turto, kuris nepriklauso bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp sutarties šalių buvo susiklosčiusi kitokio pobūdžio sutarties vykdymo praktika, t. y. šalys, vykdydamos sutartį, nesivadovavo pasibaigusios sutarties 5.8 punkto nuostata.

10.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą neapmokėtų skolų suvestinę, atsakovės pateiktą buhalterinės apskaitos pažymą, pagal kurią įgytos prekės pagal pardavėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė apskaitydavo savo balanse kaip įmonės nuosavybę, ir pareiškėjos pateiktus duomenis apie UAB „Krinona“ 2011 m balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11/04/14 įregistravimą sutarčių registre 2019 m. birželio 25 d., sprendė, kad šie duomenys nesudaro nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, nustatyto CK 4.47 straipsnyje.

11.       Teismo vertinimu, nuosavybės teisės turinį sudaro savininko teisė savo nuožiūra daiktą valdyti naudoti ir disponuoti. Pirkimo–pardavimo santykiai su išlyga dėl nuosavybės teisės neperdavimo, reikštų draudimą disponuoti parduodamu daiktu iki visiško apmokėjimo momento, tačiau nagrinėjamoje byloje faktiniai šalių santykiai buvo kitokie, nei numatyta UAB „Krinona“ pateiktoje 2011 m. balandžio 14 d. sutartyje; faktiškai atsakovei buvo suteikta teisė gautomis prekėmis disponuoti, t. y. jas perparduoti ir atsiskaityti tik tas prekes realizavus (sutarties 6.1 punktas – UAB „MEDIASHOP“ apmoka už realizuotas prekes vieną kartą per mėnesį). Teismas pažymėjo, jog tiek UAB „Krinona“, tiek atsakovės pagrindinė veikla buvo mažmeninė ir didmeninė prekyba. Subjektas, užsiimantis šia veikla, CK 6.321 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu prekę įgyjančiam asmeniui privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys (nagrinėjamu atveju UAB „Krinona“) neturi jokių teisių ar pretenzijų. Tokiu būdu UAB „Krinona“ buvo žinoma ir suprantama, jog atsakovei ji perduoda prekes su tikslu, kad ji jas realizuotų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, t. y. ne tik, kad nesiekia išsaugoti nuosavybės teisių, bet ir kartu deklaruoja, jog neturi jokių teisių ar pretenzijų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Krinona“ būtų teikusi pretenzijas dėl to, kad UAB „MEDIASHOP“ pardavinėja prekes, kurių nuosavybė dar nėra jai perėjusi.

12.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šalys 2011 m. balandžio 14 d. rašytinės sutarties 5.8 punkto nuostatomis nesivadovavo. UAB „Krinona“ faktiškai atsakovei suteikusi teisę jos perduotas prekes realizuoti, tokiais savo veiksmais siekė neišsaugoti savo nuosavybės teisių į neapmokėtas prekes, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, jog yra netekusi teisių susigrąžinti prekių dalį, už kurias atsakovė neatsiskaitė.

13.       Teismas nurodė, kad JANĮ reglamentuoja disponavimą turtu, kuris yra bankrutuojančios įmonės nuosavybė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog skundžiamas sprendimas materialiniu aspektu buvo priimtas nepažeidžiant JANĮ nuostatų. Kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas dėl bankrutuojančios įmonės nuosavybėje esančių prekių realizavimo tvarkos, todėl skundas pripažintas nepagrįstu ir netenkintas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Pareiškėja UAB „Krinona“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Krinona“ skundą tenkinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įpareigoti administratorių pateikti BUAB „MEDIASHOP“ žinioje buvusių prekių likučių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pareiškėja nebuvo informuota apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą; pareiškėjos atstovei EPP sistemoje apie atsiliepimo į skundą priėmimą pranešta nebuvo. Apie tai, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką EPP sistemoje nebuvo patalpinta jokia informacija, nebuvo pranešta nei proceso dalyviams, nei teismų internetiniame puslapyje. 2020 m. kovo 12 d. teismas EPP sistemoje patalpino pranešimą su 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „Krinona“ skundas, kopija ir išsiuntė bylos šalims. 

14.2.                      Teismui nepranešus apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį bylą nagrinėjant iš esmės rašytinio proceso tvarka ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, specialiame interneto tinklalapyje, pažeistos pareiškėjos procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje. Pareiškėja neturėjo galimybės pateikti papildomų duomenų ir dokumentų atsikertant į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, papildomų prašymų, rašytinių paaiškinimų. Pareiškėjos teisės palaikyti ir ginti savo poziciją dėl nuosavybės teisės buvo neteisėtai apribotos. Pareiškėja skunde buvo pateikusi prašymą įpareigoti administratorių pateikti prekių likučių sąrašą, kurį ketino palaikyti ir bylos nagrinėjimo metu; ketino pateikti papildomų duomenų bei dokumentų, duoti paaiškinimus, galimai kviesti liudytojus, tačiau teismas, nepranešdamas, kad byla bus ir kada bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pažeidė visas šias pareiškėjos teises ir užkirto kelią atlikti procesinius veiksmus, siekiant apginti savo poziciją.

14.3.                      Bylos ginčas liko neišnagrinėtas iš esmės, todėl vertintina, kad ginčas nebuvo išspręstas. Teismui sprendžiant, kad ginčas yra procesinio (procedūrinio) pobūdžio, neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, tokiu būdu pareiškėjai paliekant galimybę pareikšti ieškinį ginčo teisena dėl nuosavybės teisės, tačiau ginčas neatsiejamai yra kilęs dėl neteisingo materialiosios teisės normų aiškinimo. Dėl šių priežasčių ginčas turėtų būti išspręstas iš esmės apeliacinėje instancijoje arba grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

14.4.                      Teismas padarė esminį proceso pažeidimą, numatytą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, sudarantį absoliutų pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

14.5.                      Aiškindamas šalių 2011 m. balandžio 14 d. sutartį teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog šalys nesivadovavo sutarties 5.8 punkto nuostatomis, kad UAB „Krinona“ siekė neišsaugoti nuosavybės teisių į neapmokėtas prekes. Faktas, kad nuo UAB „Krinona“ PVM sąskaitos faktūros išrašymo momento, UAB „Mediashop“ gautas prekes apskaitydavo savo turte, balanso eilutėje „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“, nepatvirtina, kad sutarties nuostata dėl nuosavybės perėjimo tik atsiskaičius už prekes, nebuvo vykdoma. Pirkėjo vidinės apskaitos vykdymo tvarka ir dokumentai yra nesusiję nei su šalių valia nustatant sutarties sąlygas, nei su sutarties vykdymu, nei su jos aiškinimu. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, apimtį, apribojimus, nuosavybės teisės perėjimo įgijėjui sąlygas, numato, kad savininkas gali sutartimi perleisti nuosavybės teises (valdymą, naudojimą, disponavimą) ar dalį jų ir sutartimi nustatyti, kad nuosavybės teisė įgijėjui pereis tik po to, kai jis įvykdys sąlygą – atsiskaitys už perduotas prekes. Todėl sutarties sąlyga, kad nuosavybės teisė į prekes pereina tik visiškai už jas atsiskaičius, yra galima pagal įstatymą ir privaloma pagal šalių susitarimą. Tuo tarpu bet kokios aplinkybės apie atsakovės buhalterinės apskaitos principus nesusijusios su šios bylos dalyku ir atskleidžia atsakovės nesąžiningumą, bet jokiu būdu neapsprendžia šalių valios.

14.6.                      Nors sutarties 9.1 punkte nustatytas jos galiojimas iki 2011 m. gruodžio 31 d., šalys sutarties nenutraukė ir toliau tomis pačiomis sąlygomis sutartį vykdė. Abi šalys yra verslininkai, ir prekės buvo parduodamos ne asmeniniam pirkėjo naudojimui kaip vartotojui, bet kaip tolimesniam pardavėjui. Sutarties vykdymo metu nuolatos buvo atliekami neapmokėtų prekių grąžinimai arba vertingesnių prekių atsiėmimai dėl susidariusio įsiskolinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirkėjas nesiekė įsigyti prekių, kurių negalėjo dėl vienokių ar kitokių priežasčių parduoti tretiesiems asmenims, nuosavybės teise ir jo valia buvo prekes, už kurias neatsiskaitė, kadangi jų nepardavė, grąžinti atgal pardavėjui. Tokią sutarties sąlygą abi šalys vykdė, ją suprato vienodai ir neginčijo.

14.7.                      Apeliantei nėra žinoma, kurios iš neapmokėtų prekių buvo realizuotos, o kurios ne, todėl apeliantė prašė teismo įpareigoti administratorių pateikti prekių likučių sąrašą. Šį prašymą apeliantė palaiko ir teikia pakartotinai. Akivaizdu, jog atsakovė negalės grąžinti UAB „Krinona“ prekių, kurios buvo realizuotos, tačiau apeliantė visada pretendavo tik į nerealizuotas prekes. Aplinkybė, kad nei kreditoriams, nei UAB „Krinona“, nei teismui atsakovė nėra pateikusi prekių likučių sąrašų, leidžia abejoti, ar administratorius tinkamai vykdo savo pareigą surasti ir saugoti atsakovės žinioje esantį turtą.

14.8.                      Šalys sutartį vykdė visomis nustatytomis sąlygomis, jos yra aiškios, todėl sutartis turėjo būti aiškinama pagal sutartyje nustatytas sąlygas, o ne pagal subjektyvią atsakovės nuomonę, tačiau teismas sutartį aiškino visiškai priešingai negu nustatyta sutartimi, tokiu būdu paneigė šalių valią, esmines sutarties nuostatas, sutartį aiškino priešingai negu buvo susitarta ir vykdoma.

15.       Atsakovė BUAB „MEDIASHOP“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo UAB „Krinona“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Atsakovė civilinės bylos eigą sekė per EPP, kuriame buvo nurodyta visa informacija tiek apie šalių teikiamus procesinius dokumentus, tiek apie paskirtą teismo posėdžio datą. UAB „Krinona“ nebuvo pakankamai aktyvi ir pati nesiėmė savo procesinių teisių įgyvendinimo. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas neužkirto jai kelio procesinių teisių įgyvendinimui, tačiau šia teise apeliantė nesinaudojo. Net ir nustačius netinkamą informacijos apie civilinės bylos eigą teikimą, vien tai nelemia netinkamo bylos išsprendimo.

15.2.                      BUAB „MEDIASHOP“ įsitikinimu, pagal šalių sudarytą 2011 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjos perduotos prekės nuo jų perdavimo tapo UAB „MEDIASHOP“ nuosavybe. Šalys sutarties 5.8 punktu nesivadovavo ir jo nevykdė. Teismas pagrįstai sprendė, kad faktiniai šalių santykiai buvo kitokie nei numatyta sutarties 5.8 punkte.  

15.3.                      UAB „Krinona“ žinojo, kad atsakovė pardavinėja jos perduotas prekes, nors dar nėra atsiskaičiusi. Prekių kainos apmokėjimo momentą šalys nustatė sutarties 6.1 punkte – pirkėjas apmoka už realizuotas prekes vieną kartą per mėnesį, reiškiančiame, kad atsakovės pareiga atsiskaityti už prekes atsiranda tik prekes pardavus.

15.4.                      BUAB „MEDIASHOP“ pateikė įrodymus, kad visas apeliantės perduotas prekes įtraukė į buhalterinę apskaitą kaip jai priklausančias prekes, skirtas perparduoti. Priešingą aplinkybę įrodančių duomenų apeliantė į bylą nepateikė. Kitokių duomenų, įrodančių BUAB „MEDIASHOP“ nuosavybės teise į UAB „Krinona“ perduotas prekes, atsakovė pateikti negali.

15.5.                      Šalys nesudarinėjo parduotų ir neparduotų prekių sąrašų, prekių nuosavybės teisių priėmimo–perdavimo aktų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kurios prekės buvo apmokėtos ir kurių nuosavybės teises UAB „Krinona“ perdavė UAB „MEDIASHOP“. Aplinkybės, kad UAB „MEDIASHOP“ tvarkė perduotų prekių apskaitą, perduotas prekes įtraukė į savo apskaitą kaip jai priklausantį turtą, tik UAB „MEDIASHOP“ turi parduotų ir neparduotų prekių sąrašą patvirtina, kad atsakovė tapo perduotų prekių savininke nuo jų perdavimo momento. Sutarties 5.6 punkto nuostatos suteikė teisę grąžinti prekes ir įpareigojo UAB „Krinona“ grąžinamas prekes priimti.

15.6.                      Apeliantės prašytą prekių likučių sąrašą BUAB „MEDIASHOP“ pateikė su atsiliepimu į skundą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Sąraše išvardintos visos faktiškai esančios iš UAB „Krinona“ gautos prekės ir jų vertė. Padarius išvadą, kad UAB „Krinona“ parduotos prekės yra BUAB „MEDIASHOP“ nuosavybė, jų grąžinti nėra teisinio pagrindo. Nustačius likusio neatsiskaitymo už parduotas prekes faktą bankroto byloje patvirtintas UAB „Krinona“ 38 507,87 Eur finansinis reikalavimas.

15.7.                      Padaręs teisingas išvadas dėl prekių nuosavybės teisės perėjimo momento, teismas pagrįstai atmetė skundą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti prekes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto nutarimo vienuoliktojo darbotvarkės klausimo šeštuoju punktu panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320

Dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte

17.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

18.       Apeliantės teigimu, nei jai ir jos atstovei nebuvo pranešta apie gautą ir teismo priimtą atsakovės atsiliepimą į skundą, nepranešta apie skundo nagrinėjimo posėdžio laiką ir vietą, informacija apie posėdį nebuvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Tokiu būdu pažeistos jos teisės, įtvirtintos CPK 42 straipsnyje; apeliantė neturėjo galimybės pateikti papildomų duomenų ir dokumentų atsikertant į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, papildomų prašymų, rašytinių paaiškinimų, palaikyti ir ginti savo poziciją. Dėl šios priežasties, apeliantės vertinimu, teismas padarė esminį proceso pažeidimą, sudarantį pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

19.       Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Krinona“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo teisme buvo gautas 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 17 d. teisėjos rezoliucija priimtas nustatant 14 dienų terminą atsiliepimo pateikimui bei skiriant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 24 d. 15.00 val., informuojant šalis. 2020 m. sausio 20 d. atsakovei išsiųstas pranešimas apie gautą skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, apie nustatytą terminą atsiliepimui pateikti bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo laiką. 2020 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. LITEKO sistemoje nėra duomenų apie šio atsiliepimo išsiuntimą pareiškėjai.

20.       Pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kuriame yra numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais. Apeliantė teisi, kad šiuo atveju apie skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nagrinėjimą iš esmės rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys turėjo būti informuoti, pranešant apie posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, tačiau pranešimą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, tačiau tai padaryta nebuvo, taip pat nėra duomenų, kad byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdį būtų pranešta kita tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai neužtikrinęs proceso dalyvių teisės būti informuotam apie paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, pažeidė procesinės teisės normas.

21.       Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22.       Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, argumentuodama netinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir rungimosi principo pažeidimą, bei apeliacinės instancijos teismo negalėjimą ištaisyti proceso pažeidimą, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje proceso pažeidimas konstatuotas neinformavus apie patikslintą ieškinį ir tokio neinformavimo sąlygotus pažeidimus. Šios bylos iniciatorė pati pareiškėja, atsakovė atsiliepime tik atsikirto į pareiškėjos poziciją ir nekėlė jokių reikalavimų, į kuriuos pareiškėja būtų turėjusi atsikirsti. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje proceso pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

23.       Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad padarytas procesinis pažeidimas lėmė netinkamą bylos išsprendimą. O savo teisę būti išklausytai ir teikti atsikirtimus į priešingos šalies argumentus, teikti įrodymus ir pan. apeliantė realizavo teikdama šį atskirąjį skundą bei rašytinius įrodymus. Tokiu atveju nėra pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui dėl proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24.       Apeliantė UAB „Krinona“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 2) EPP bylos informaciją; 3) duomenis apie teismų pranešimus apie nagrinėjamas bylas; 4) 2014 m. rugsėjo 25 d., 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. birželio 16 d., 2017 m. sausio 30 d. ir 2018 m. spalio 10 d. prekių grąžinimo sąskaitas; 5) 2016 m. birželio 7 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. birželio 4 d. elektroninį susirašinėjimą, šiais įrodymais grįsdama atskirojo skundo argumentus.

25.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat nustatytą proceso normų pažeidimą bei nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą, jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, atsakovė su jais susipažinusi, todėl apeliantės naujai pateiktus įrodymus priima.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais, teismų procesiniais sprendimais, gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantės teikiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta nagrinėjamoje byloje ir yra šios bylos dalis, todėl jos priėmimo klausimas nespręstinas.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

27.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

28.       Skundžiamas 2019 m. gruodžio 30 d. BUAB „MEDIASHOP“ kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas galiojant ĮBĮ, todėl ir klausimai dėl jo (ne) panaikinimo ir skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ normas.

Dėl ginčo esmės

29.       Byloje nustatyta, kad BUAB „MEDIASHOP“ kreditoriai 2019 m. gruodžio 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime vienuoliktojo darbotvarkės klausimo Dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo 6 punktu svarstė administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą: BUAB „MEDIASHOP“ prekes, skirtas perparduoti, pardavinėti už 80 proc. balansinės vertės kainą (įskaitant PVM). Prekes pardavinėti be varžytinių prioritetą teikiant jų pardavimui per mažmeninės prekybos tinklą. Už administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 66,46 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių. Prieš administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 33,54 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių.

30.       Kreditorė UAB „Krinona“, nesutikdama su priimtu nutarimu pateikė skundą, jį argumentuodama tuo, kad susirinkimo metu buvo siūlomas nutarimas ir priimtas sprendimas dėl turto, kuris nepriklauso bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise, pardavimo, taip pat kad skundžiamas nutarimas pažeidžia pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei kreditorės, kaip turto savininkės, teises, nes į BUAB „MEDIASHOP“ turto balansą buvo įtrauktos prekės, kurios nuosavybės teise priklauso UAB „Krinona“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus bei bylos duomenis sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas dėl bankrutuojančios įmonės nuosavybėje esančių prekių realizavimo tvarkos, todėl skundą pripažino nepagrįstu ir jo netenkino. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia šalis siejusios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų aiškinimu.

31.       Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Susirinkimo priimti nutarimai privalo atitikti ĮBĮ, kitų su bankroto teisiniais santykiais susijusių teisės aktų reikalavimus, nepažeisti kreditorių lygiateisiškumo principo ir teisėtų interesų.

32.       Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016, kt.).

33.       Pirmosios instancijos teismo išvada dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo pažeidimų nebuvimo (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 1 dalis) atskiruoju skundu nekvestionuojama, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

34.       Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

35.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad ginčijamas nutarimas yra priimtas dėl bankrutavusios įmonės nuosavybėje esančių prekių realizavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, jog šioje byloje yra sprendžiamas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas, t. y. sprendžiama, ar kreditorių susirinkimas turėjo teisėtą pagrindą priimti ginčijamą nutarimą dėl BUAB „MEDIASHOP“ prekių, skirtų perparduoti, realizavimo, o ne šių prekių nuosavybės klausimas.

36.       Iš bylos duomenų matyti, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „MEDIASHOP“ vykdė prekybą elektronikos prekėmis, buitine ir kompiuterine technika, taip pat vykdė didmeninę prekybą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti ir naudoti įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, taigi bankroto procese gali būti realizuojamas tik bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas. Bylos duomenimis, administratorius 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje pirmojoje veiklos ataskaitoje be kita ko nurodė, kad esant tokiam dideliam kiekiui prekių administratorius su UAB „Maža kaina“ sudarė sutartį dėl nuomojamose patalpose esančių prekių patikrinimo, faktiškai rastų likučių užfiksavimo ir palyginimo su pateiktais sąrašais paslaugų atlikimo; jog ataskaitiniu laikotarpiu buvo patikrintos, supakuotos ir pervežtos parduotuvėse buvusios prekės; jog prekių patikrinimo rezultatai iki galo nėra apibendrinti, nes iki šiol vyksta rastų prekių identifikavimas. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad administratorius neturėjo pagrindo tam pačiam kreditorių susirinkimui pateikti nutarimo projekto dėl neidentifikuotų prekių realizavimo. Atitinkamai kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu negalėjo būti priimtas. Šios aplinkybės sąlygoja skundžiamo nutarimo panaikinimą ir klausimo dėl įmonei priklausančio turto pardavimo grąžinimą kreditoriams svarstyti iš naujo, tinkamai identifikavus bankroto procese realizuotiną turtą.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip minėta, kvestionuojant kreditorių susirinkimo nutarimą, sprendžiama, ar kreditorių susirinkimas turėjo teisėtą pagrindą priimti ginčijamą nutarimą, dėl BUAB „MEDIASHOP“ prekių, skirtų perparduoti, realizavimo, o ne šių prekių nuosavybės klausimas, analizuojant šalis siejusios 2011 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei jų vykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino minėtos sutarties sąlygas bei sprendė dėl prekių nuosavybės teisės. Kilus ginčui dėl turto nuosavybės, jis turi būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atmesdamas pareiškėjos skundą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinant iš dalies ir panaikinant ginčijamą BUAB „MEDIASHOP“ 2019 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą vienuoliktojo darbotvarkės klausimo šeštuoju punktu bei BUAB „MEDIASHOP“ prekių, skirtų perparduoti, pardavimo klausimą grąžinant kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

39.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, pareiškėjos UAB „Krinona“ atskirasis skundas laikytinas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ skundą tenkinti iš dalies, panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MEDIASHOP“ 2019 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą vienuoliktojo darbotvarkės klausimo šeštuoju punktu ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MEDIASHOP“ prekių, skirtų perparduoti, pardavimo klausimą grąžinti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Krinona“, juridinio asmens kodas 134884165, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą AB SEB banke 2020 m. balandžio 2 d., mokėjimo nurodymu Nr. KR20001468.

Teisėja                                                                                        Danutė Gasiūnienė