Baudžiamoji byla Nr. 2K-302/2013

    Teisminio proceso numeris nesuteiktas

    Procesinio sprendimo kategorijos:

    1.2.19.1.;

    2.4.6.4.1.;

    2.6.4.1.;

    2.6.6.;

    2.6.7.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Kastyčiui Šikšniui,

išteisintojo I. S. gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui ir išteisintojo R. Č. gynėjai advokatei Gražinai Jakavičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo I. S. ir R. Č. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu I. S. ir R. Č. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose ir į jos laiką įskaitant sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. laiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. S. ir R. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdami valstybės tarnautojais, nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 12 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tiesiogiai iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

I. S., būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu, 2008 m. balandžio 12 d., apie 11 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal susitarimą su R. Č., susitikęs su A. D., tiesiogiai iš pastarojo, siekiančio įsigyti dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir priklausančių UAB „E.“ (toliau – Žemės sklypų), gyvenamojo namo statybai, ir iš L. J., įgalioto UAB „E.“ atstovauti įmonės interesams (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžiuose, Miesto ūkio ir plėtros komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose, svarstant detalųjį planą dėl Žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad, R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas pagal susitarimą su R. Č., A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, 2008 m. balandžio 13 d., apie 11.30 val., viešbučio-restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt, kyšio už tai, kad, R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams ir jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai, ir už tai, kad, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams ir jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su R. Č., 2008 m. balandžio 17 d., nuo 15.45 iki 19.40 val., viešbučio-restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad, R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams ir jų daugumai, neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai, ir už tai, kad, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams ir jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas pagal susitarimą su R. Č., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus Žemės sklypų detaliojo plano, 2008 m. birželio 12 d., apie 11.30 val., prekybos centro „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su L. J. metu tiesiogiai iš pastarojo reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams ir jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

R. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos bei šios savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariu, per nusikalstamos veikos bendrininką, veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, (duomenys neskelbtini) tarybos narį I. S., kuris 2008 m. balandžio 12 d., apie 11 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš pastarojo, siekiančio įsigyti dalį Žemės sklypų gyvenamojo namo statybai, ir iš L. J., įgalioto UAB „E.“ atstovauti įmonės interesams (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžiuose, Miesto ūkio ir plėtros komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose, svarstant detalųjį planą dėl Žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad, jam padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams ir jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką per nusikalstamos veikos bendrininką, veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, I. S., A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, I. S. 2008 m. balandžio 13 d., apie 11.30 val., viešbučio- restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir L. J. bei išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt, kyšio už tai, kad, jam padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams ir jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai, ir už tai, kad, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams ir jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su I. S., 2008 m. balandžio 17 d., nuo 15.45 iki 19.40 val., viešbučio-restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad, jam padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams ir jų daugumai, neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai, ir už tai, kad, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams ir jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per nusikalstamos veikos bendrininką, veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, I. S., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus Žemės sklypų detaliojo plano, I. S. 2008 m. birželio 12 d., apie 11.30 val., prekybos centro „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikus su L. J. ir išsakius reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariams ir jų daugumai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų Žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės paskirties į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinis teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog duomenų, sudarančių faktinį pagrindą sankcionuoti operatyvinius veiksmus prieš R. Č., nagrinėjamoje byloje nėra, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atsisakė išslaptinti ir pateikti duomenis, galbūt sudariusius faktinį pagrindą sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš R. Č., todėl nepagrįstai laikė, kad STT pareigūnai nei iki 2008 m. balandžio 13 d., nei iki 2008 m. balandžio 17 d. neturėjo jokių teisėtais būdais ir priemonėmis surinktų duomenų, jog R. Č. reikalauja, rengiasi reikalauti kyšio iš L. J. ar iš A. D. už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitetas pritartų Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui.

Prokuroras, cituodamas BPK 20 straipsnio ir Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos („Teismų praktika“ Nr. 27) nuostatas, nurodo, kad šioje byloje dalis įrodymų yra gauti operatyvinės veiklos subjektui atlikus operatyvinius veiksmus, kurių atlikimo sąlygos ir rezultatai užfiksuoti šių veiksmų atlikimo protokoluose bei prieduose. Be to, byloje prieš pradedant ikiteisminį tyrimą duomenys buvo renkami bei fiksuojami vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) nuostatomis ir operatyvinius veiksmus atliko operatyvinės veiklos subjektas - STT Šiaulių valdyba. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2008 m. kovo 20 d. nutartimis Nr. 256 ir Nr. 257 sankcionavo techninių priemonių naudojimą, specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. ir V. S. (V. S.) naudojamais abonentų numeriais bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nebuvo žinoma, nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. birželio 25 d. Minėta nutartis Nr. 257 priimta remiantis generalinio prokuroro 2008 m. kovo 18 d. teikimu, iš kurio turinio matyti, kad STT Šiaulių valdyboje buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario V. S., (duomenys neskelbtini) tarybos narių R. Č. ir S. G. tikėtina vykdytų bei vykdomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje. Šiame teikime nurodoma ir 2008 m. kovo 17 d. pažyma Nr. S8-10-166. Kasatorius pažymi, kad, byloje nesant išslaptintos nutarties Nr. 257 kopijos, minėtas generalinio prokuroro teikimas patvirtina operatyvinio tyrimo atlikimo prieš V. S., R. Č. ir S. G. faktą, tokio tyrimo objektą (V. S., R. Č., S. G. ir jų galbūt rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos) ir jame nurodomi duomenys, įtvirtinti OVĮ 9 straipsnyje. Dėl to prokuroras, remdamasis teismų praktika analogiškose bylose, teigia, jog nagrinėjamoje byloje buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinius veiksmus prieš R. Č..

Kasaciniame skundo nurodoma ir tai, kad apeliacinis teismas, apeliacinio proceso metu atlikdamas įrodymų tyrimą, nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl duomenų, sudarančių faktinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams prieš R. Č., pateikimo ir neįpareigojo prokuroro išreikalauti tokius duomenis. Anot kasatoriaus, tai iš esmės patvirtina, jog apeliacinis teismas nekėlė klausimo, ar buvo faktinis pagrindas atlikti operatyvinį tyrimą prieš R. Č.. Tačiau tokį klausimą pats teismas išsikėlė priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir jame pats jį ir išsprendė, konstatuodamas, kad STT nepateikė duomenų, sudarančių faktinį pagrindą sankcionuoti operatyvinius veiksmus prieš R. Č., ir atsisakė išslaptinti ir pateikti duomenis, tikėtina sudariusius faktinį pagrindą sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš R. Č., ir kad tokių duomenų byloje nėra. Tačiau prokuroras pažymi, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 m. gegužės 5 d. raštais kreipėsi į generalinį prokurorą atsiųsti būtent 2008 m. kovo 18 d. teikimą ir jį pridėti prie nagrinėjamos bylos, o ne dėl kokių nors kitų duomenų pateikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, gavęs minėtą teikimą, nesikreipė nei į prokuratūrą, nei į STT dėl duomenų, sudarančių faktinį pagrindą sankcionuoti technines priemones specialia tvarka prieš R. Č., pateikimo. Dėl to kasatorius teigia, kad ir pats apeliacinis teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar reikšmingi bylai teisingai išspręsti duomenys nėra išslaptinti, neįvertino nei Generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 30 d. rašte, nei STT Šiaulių valdybos 2011 m. lapkričio 17 d. rašte pateiktos informacijos apie duomenų (dokumentų), kuriems buvo suteikta slaptumo žyma „Konfidencialiai, iki ikiteisminio tyrimo pradžios“, išslaptinimą bei nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar duomenys, sudarantys faktinį pagrindą sankcionuoti technines priemones specialia tvarka prieš R. Č., nėra išslaptinti, atitinkamai nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl duomenų išslaptinimo ir jų pateikimo į bylą. Juo labiau kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas STT Šiaulių valdybos pareigūnas V. P. patvirtino, kad byloje yra duomenų, sudarančių faktinį pagrindą Šiaulių apygardos teismo pirmininkui priimti 2008 m. kovo 20 d. nutartį dėl operatyvinių veiksmų taikymo prieš R. Č., ir, jeigu teismas užklaustų apie faktinį pagrindą, yra galimybė tokius duomenis pateikti, tačiau tokį klausimą sprendžia speciali komisija Vilniuje. Prokuroras pažymi, kad ir po tokios pareigūno apklausos, teismas vis tiek nesiėmė jokių priemonių išreikalauti duomenis, sudarančius faktinį pagrindą sankcionuoti technines priemones specialia tvarka prieš R. Č.. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nebuvo išsamiai susipažinęs su bylos dokumentais, nepagrįstai neužklausė kompetentingos  institucijos dėl duomenų, sudarančių faktinį pagrindą sankcionuoti technines priemones specialia tvarka prieš R. Č. pateikimo galimybės, nesikreipė dėl tokių duomenų išreikalavimo ir padarė akivaizdžiai šališką ir nepagrįstą išvadą apie tai, kad STT pareigūnai neturėjo jokių teisėtais būdais ir priemonėmis surinktų duomenų apie R. Č. reikalaujamą ar rengimąsi reikalauti kyšio iš L. J. ar A. D. už Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimą. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ir skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, nes jame išdėstytų aplinkybių teismas faktiškai netyrė ir jos nebuvo nustatytos, o padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Prokuroras pažymi ir tai, kad, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog operatyvinės veiklos subjektas atliko provokaciją prieš I. S.. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinis teismas konstatavo, jog STT pareigūnai pasirinko netinkamą operatyvinės informacijos rinkimo ir fiksavimo būdą, t. y., turėdami pagrindą taikyti OVĮ 3 straipsnio 19 punkte numatytą operatyvinį veiksmą (Nusikalstamos veikos imitavimo modelį – toliau NVIM), pasirinko bei atliko kitą operatyvinį veiksmą – techninių priemonių naudojimą bendra tvarka, kuriai atlikti pagal nustatytą teisinį reguliavimą prokuroro ar teismo sankcija nėra reikalinga. Tačiau tas pats teismas, vertindamas NVIM taikymo teisėtumo klausimą, padarė, prokuroro nuomone, absoliučiai prieštaringą išvadą, t. y. jog 2008 m. balandžio 13 d. I. S. taikyti NVIM nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Aptardamas OVĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 4 dalies, 3 straipsnio 7-9 dalių, 12 straipsnio 1-3 dalių, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, remdamasis minėto įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi ir kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2001, prokuroras nurodo provokacijos sąvoką ir teigia, kad abu operatyviniai veiksmai – tiek techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka, tiek NVIM – yra teisėti, numatyti tuo metu galiojusiame OVĮ, ir kad operatyvinės informacijos rinkimo ir fiksavimo būdai, jų taikymas operatyvinėje veikloje yra konkretaus operatyvinės veiklos subjekto diskrecijoje. Kartu kasatorius pažymi, kad iš minėto generalinio prokuroro 2008 m. kovo 18 d. teikimo turinio išplaukia, kad šio dokumento parengimo dieną, STT Šiaulių valdybos pareigūnai neturėjo duomenų apie I. S. galbūt padarytas ar daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. operatyvinis tyrimas prieš I. S. nebuvo atliekamas, duomenų apie jo nusikalstamą veiklą nebuvo ir dėl to taikyti jam sankcionuotus operatyvinius veiksmus, tarp jų ir NVIM, nebuvo pagrindo, patvirtino ir apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas V. P.. Be to, šio liudytojo parodymus, duotus apeliaciniame teisme, patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-1 užfiksuoti duomenys ir liudytojų L. J. bei A. D. parodymai. Kasatoriaus nuomone, vertinant STT Šiaulių valdybos pareigūno veiksmų teisėtumą, reikia nustatyti kokio pobūdžio informacija disponavo pareigūnai iki 2008 m. balandžio 13 d.; koks ir kokios paskirties operatyvinis veiksmas buvo atliktas tą dieną; kokius veiksmus, reikšmingus teisiniam vertinimui, atliko L. J. tą dieną pokalbio su I. S. metu bei ar neviršijo pareigūno V. P. nurodytų (išaiškintų) elgesio ribų. Kartu prokuroras pažymi, kad STT pareigūnai iki 2008 m. balandžio 13 d. nedisponavo duomenimis, patvirtinančiais I. S. galbūt rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, todėl pareigūnai ir neturėjo pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą jam, t. y. 2008 m. balandžio 13 d. nebuvo faktinio pagrindo taikyti NVIM. Tai reiškia, kad, nesant faktinio pagrindo, nebuvo parengtas ir motyvuotas teikimas, atitinkamai jis nebuvo ir pateiktas įgaliotam prokurorui sankcionuoti. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pareigūnai turėjo atlikti ar faktiškai atliko NVIM prieš I. S., yra neteisinga. Šiuo aspektu prokuroras dar kartą pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs minėtą išvadą, nėra nuoseklus, nes, vertindamas NVIM taikymo teisėtumo klausimą, padarė absoliučiai priešingą išvadą, jog I. S. taikyti NVIM nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kasatorius nurodo, kad STT pareigūnai, vadovaudamiesi OVĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, pasinaudojo asmens – L. J. pagalba vykdant operatyvinę veiklą – panaudojant technines priemones bendra tvarka. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas operatyvinės veiklos subjekto pareigūno V. P. veiksmų, šališkai vertino L. J. veiksmus 2008 m. balandžio 13 d. susitikimo su I. S. metu, padarė nepagrįstas išvadas, jog L. J., kalbėdamas su I. S., atliko veiksmus, turinčius BK 227 straipsnyje numatytos veikos požymių, ir kad operatyvinės veiklos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. išprovokavo I. S. padaryti nusikalstamą veiką.

Skunde aptardamas operatyvinio veiksmo atlikimo protokole Nr. 18-10-105 užfiksuoto L. J., I. S. ir A. D. pokalbio turinį, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš šio pokalbio išskirdamas L. J. pasakytas atskiras frazes, jų nevertindamas kaip viso pokalbio visumos ir taip pažeisdamas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog pats L. J. aktyviai kalbėjo apie atsilyginimą už I. S. pagalbą, siūlė už tai pinigus ar pažadėjo juos sumokėti, tarėsi dėl kyšio davimo. Kasaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad šiame pokalbyje L. J. nepasisiūlė mokėti pinigus (atlygį) I. S., nepažadėjo sumokėti atlygį, bet domėjosi galimybe išspręsti Žemės sklypų paskirties klausimą, sakė, kad I. S. reikalaujama pinigų suma yra per didelė, ir nesusitarė dėl kyšio davimo. Pastarąją aplinkybę patvirtina Ūkio ir plėtros komiteto neigiamas sprendimas ir vėlesni R. Č. bei I. S. veiksmai. Be to, iš šio pokalbio turinio ir jo eigos akivaizdžiai matyti, kad iniciatyva reikalaujant mokėti pinigus (duoti kyšį) buvo būtent iš I. S. pusės, t. y. jis nurodė reikalaujamo „avanso“ sumą – 50 000 Lt, kyšio dydį, kurį L. J. mokėtų, jeigu būtų patenkintas jo interesas, ir paaiškino, kokiais veiksmais savivaldybėje bus siekiama pakeisti Žemės sklypų paskirtį. Kasatorius teigia ir tai, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas L. J. veiksmus minėto pokalbio metu, šališkai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai išsiaiškinęs papirkimo nusikalstamos veikos sudėtį, padarė nepagrįstą išvadą, jog L. J., kalbėdamas su I. S., atliko veiksmus, turinčius BK 227 straipsnyje numatytos veikos požymių. Nurodydamas įvykio metu galiojusio šio baudžiamojo įstatymo dispoziciją, nusikalstamos veikos sudėtį, objektyviųjų požymių turinį, prokuroras pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai L. J. veiksmus vertino kaip „tarimąsi dėl kyšio davimo“, nes minėtame BK straipsnyje nėra numatyto tokio papirkimo būdo. Dėl to prokuroras teigia, kad 2008 m. balandžio 13 d. L. J. pokalbio su I. S. ir A. D. metu neatliko ir neimitavo priešingų teisei veiksmų, neskatino ir nekurstė I. S. padaryti nusikalstamą veiką, neapribojo šio veiksmų pasirinkimo laisvės.

Kartu prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino įrodymais duomenų, fiksuotų telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą, 2008 m. spalio 3 d. protokoluose Nr. S6-10-148 ir Nr. S6-10-149, tik tuo pagrindu, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys faktinį pagrindą technines priemones specialia tvarka naudoti R. Č.. Anot prokuroro, skundžiamame nuosprendyje iškeltą tariamos provokacijos (kurstymo) faktą paneigia tiek minėto L. J., I. S. ir A. D. pokalbio turinys ir jo eiga, tiek teisme apklausti liudytojai A. D. ir L. J.. Iš šių parodymų matyti, jog I. S. iki 2008 m. balandžio 13 d. susitikimo su L. J. turėjo bendrininką R. Č., su kuriuo kartu buvo suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką (pareikalauti kyšio iš L. J.), jie veikė konspiruotai bei pasiskirstę vaidmenimis.

Aptardamas kasatorius teigia, kad apeliacinis teismas, pažeisdamas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 straipsnyje, padarė šališkas bei nepagrįstas išvadas tiek dėl operatyvinės veiklos subjekto pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiek operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų nepripažinimo I. S. bei R. Č. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė ir BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių reikalavimus. Minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl to skundžiamas nuosprendis yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl reikalavimų, kylančių iš BPK 20 straipsnio ir OVĮ paisymo

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – BPK, OVĮ (šis įstatymas galiojo iki 2013 m sausio 1 d.) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis) duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, paprastai renkami tik BPK nustatyta tvarka. Būtent nagrinėjamoje byloje dalis duomenų buvo gauti ne tik taikant BPK nuostatas, bet ir operatyvinės veiklos subjektams atlikus atitinkamus OVĮ numatytus veiksmus.

Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme neuždraustu būdu ( principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumu ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumui ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Tačiau vien tik formalus, neesminis atitinkamų duomenų gavimo tvarkos pažeidimas, dėl kurio kilusias abejones galima pašalinti BPK nustatyta tvarka, savaime nepaneigia šių įrodymų patikimumo. Pažymėtina tai, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai duomenų, gautų pažeidžiant įstatymuose nustatytus reikalavimus pagrindu, yra atliekami kiti procesiniai veiksmai, susiję su įrodymų rinkimu (pvz., išduodamas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus). Šiuo atveju sprendžiant, ar duomenimis, gautais atlikus minėtus procesinius veiksmus, galima remtis nagrinėjant bylą (t. y. ar juos galima pripažinti įrodymais) ir jeigu taip, tai kokiu mastu reikia atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, jų šiurkštumo laipsnį, atliekamo procesinio veiksmo esmę, jo reikšmę teisingo sprendimo priėmimui, taip pat į tai, ar tokius procesinius veiksmus išimtinai nulėmė duomenys, gauti pažeidžiant jų gavimo tvarką, ar ir kiti byloje esantys duomenys ir kt. Vien tik tai, kad procesiniai veiksmai buvo atlikti ir duomenų, gautų pažeidžiant tesės aktuose įtvirtintus reikalavimus, pagrindu, savaime nereiškia, jog šie veiksmai yra neteisėti ir byloje negalima remtis aplinkybėmis, nustatytomis atlikus tokius procesinius veiksmus.

Kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (nuo 2013 m. sausio 1 d. - Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Vienas iš operatyvinių veiksmų, įtvirtintų OVĮ, tai NVIM. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti, ar atliekant minėtą operatyvinį veiksmą, kaip ir kitus operatyvinius veiksmus, asmuo, prieš kurį atliekami šie veiksmai, nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką.

Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiais atvejais pati nekurstyti tokių veikų darymo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad konstatavus, jog veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011).

Pagal 2002 m. birželio 20 d. redakcijos OVĮ 6 straipsnio 5 dalį provokacija buvo laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. „Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2-2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, išskyrė taisykles, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

Pirma, tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą – iš esmės tokia išvada daryta visose anksčiau nurodytose Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose.

Antra, privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus (motyvai bylose Milinienė prieš Lietuvą, Sequeira prieš Portugaliją). Teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys (sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą byloje); privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (sprendimas byloje Vanyan prieš Rusiją).

Trečia, išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis (sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją); taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, susisiekia ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus (sprendimas byloje Pyrgiotakis prieš Graikiją).

Ketvirta, nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę).

Penkta, nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Khudobin prieš Rusiją, Pyrgiotakis prieš Graikiją).

Šešta, pageidautina, kad neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas būtų kontroliuojamas teismo, nors prokuroro kontrolė savaime Konvencijos pažeidimo nereiškia (sprendimai bylose Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Milinienė prieš Lietuvą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tą teisinę situaciją, kai L. J. duotomis techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas I. S. pokalbis su L. J. ir A. D., bei pasisakydamas dėl kitų operatyvinių veiksmų prieš I. S. ir R. Č., neatliko visų veiksmų, būtinų sprendžiant, ar šie operatyviniai veiksmai laikytini nusikalstamos veikos provokavimu.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodymais faktinių duomenų, esančių 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų protokole, kuriame užfiksuotas L. J., A. D. ir I. S. pokalbis, įvykęs 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „S.“. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip ir lieka neaišku, ar operatyvinis veiksmas, kai STT pareigūnų L. J. duotomis techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas I. S. pokalbis su L. J. ir A. D., teismo nuomone, laikytinas NVIM, neturint tam pagrindo, ar nusikalstamos veikos provokacija. Antai, viena vertus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra teigiama, kad 2008 m. balandžio 13 d. prieš I. S. buvo atliktas operatyvinis veiksmas – NVIM, neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kita vertus, toks operatyvinis veiksmas pripažįstamas nusikalstamos veikos provokavimu. Atskirti šiuos NVIM neteisėtumo pagrindus itin svarbu sprendžiant, ar vėliau asmenų atlikti veiksmai yra valstybės pareigūnų išprovokuotos nusikalstamos veikos tęsinys, kuris negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, ar tokie asmenų veiksmai, net ir esant neteisėtam operatyviniam veiksmui (t. y. kitokiam piktnaudžiavimui modeliu), kitais būdais surinktų įrodymų pagrindu gali būti pripažinti nusikalstamais, o kaltinamieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2-2009). Tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant provokaciją turėtų būti ne vien tik atsižvelgiama į NVIM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką). Provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo išvada, pagal kurią L. J. veiksmai 2008 m. balandžio 13 d. įrašant jo pokalbį su A. D. ir I. S. buvo laikomi provokacija, iš esmės grindžiama atskirų šio pokalbio ištraukų analize, nevertinant jų viso pokalbio kontekste, neatsižvelgiant į liudytojų A. D., L. J., V. P. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu. Darant tokią išvadą, faktiškai nebuvo vertinama ir ta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad kyšis iš A. D. buvo pradėtas reikalauti 2008 m. balandžio 12 d. įvykusio I. S. ir A. D. susitikimo metu, t. y. dar iki jų susitikimo su L. J. 2008 m. balandžio 13 d.

Be to, paminėtina ir tai, kad, skirtingai, nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje nenurodyta, kad operatyvinis veiksmas, kai STT pareigūnų L. J. duotomis techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas 2008 m. balandžio 13 d. įvykęs I. S. pokalbis su L. J. ir A. D., laikytinas provokacija.

Apeliacinės instancijos teismas vėlesnius tyrimo veiksmus – nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš I. S. – pripažino neteisėtais iš esmės dėl to, kad jų atlikimas, pasak teismo, buvo grindžiamas tik operatyvinės informacijos, neteisėtai gautos 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „S.“ įvykusio L. J., A. D. ir I. S. susitikimo metu, pagrindu. Darant tokią išvadą, nebuvo įvertintos kitos byloje nustatytos aplinkybės. Antai, kaip matyti iš bylos medžiagos,  pareigūnai disponavo informacija, kad 2008 m. balandžio 10 d. – 2008 m. balandžio 12 d. I. S. bendravo telefonu su R. Č. ir tarėsi susitikti. Iki 2008 m. balandžio 13 d. pareigūnams buvo žinoma, kad tarp I. S., R. Č. ir A. D. yra kontaktas, 2008 m. balandžio 10 d. jie buvo susitikę viešbutyje „S.“. Šiame kontekste nebuvo aptarti pareigūno V. P. parodymai, pagal kuriuos, iki 2008 m. balandžio 13 d. vykdant R. Č. telefoninių pokalbių kontrolę, buvo surinkta informacija, kad R. Č. bei I. S. bendrauja, buvo susitikę viešbutyje, todėl buvo priimtas sprendimas panaudoti technines priemones bendra tvarka prieš I. S., siekiant patikrinti, ar I. S. susijęs su tiriamų asmenų veika. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai  nevertino, ar nesant šios informacijos būtų buvęs pakankamas pagrindas, remiantis kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, I. S. taikyti NVIM. Nebuvo paneigta ir tai, kad tas epizodas, kai 2008 m. balandžio 13 d. įvyko I. S. susitikimas su  L. J. bei A. D., yra vienas iš jau anksčiau prasidėjusios tęstinės nusikalstamos veikos etapų. Antai šiame kontekste nebuvo įvertinta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad kyšis iš A. D. buvo pradėtas reikalauti 2008 m. balandžio 12 d. įvykusio jo susitikimo su I. S. metu, nebuvo analizuojami liudytojų A. D. ir L. J. parodymai. Taigi sprendžiant klausimą dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų prieš I. S. pripažinimo teisėtais ir kartu gautų duomenų atlikus šiuos veiksmus patikimumo, faktiškai buvo suabsoliutintas operatyvinės informacijos, gautos 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „S.“ įvykusio L. J., A. D. ir I. S. susitikimo metu, neteisėtumas, preziumuojant, kad tik šios informacijos pagrindu buvo priimtas sprendimas taikyti I. S. NVIM. Šiuo atveju nebuvo ištirti kiti byloje esantys duomenys, reikšmingi vertinant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų prieš I. S., atliktų po 2008 m. balandžio 13 d., teisėtumą.

Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių naudojimą, specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamų abonentų bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. birželio 25 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, sudarančių faktinį pagrindą sankcionuoti operatyvinius veiksmus prieš R. Č., jog STT  atsisakė išslaptinti ir pateikti duomenis, galbūt sudariusius faktinį pagrindą sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš R. Č., todėl pripažino, kad STT pareigūnai nei iki 2008 m. balandžio 13 d., nei iki 2008 m. balandžio 17 d. neturėjo jokių teisėtais būdais ir priemonėmis surinktų duomenų, jog R. Č. reikalauja, rengiasi reikalauti kyšio iš L. J. ar iš A. D. už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitetas pritartų Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui. Darant tokią išvadą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Šiaulių apygardos teismo prašymu jam buvo atsiųsti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. kovo 18 d. teikimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka  sankcionavimo ir tos pačios dienos generalinio prokuroro teikimas Šiaulių apygardos teismo pirmininkui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs minėtus teikimus, nesikreipė nei į prokuratūrą, nei į STT dėl duomenų, sudarančių faktinį pagrindą sankcionuoti technines priemones specialia tvarka prieš R. Č., pateikimo.  Taip pat ir apeliacinės instancijos  teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar reikšmingi bylai teisingai išspręsti duomenys nėra išslaptinti, neįvertino nei Generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 30 d. rašte, nei STT Šiaulių valdybos 2011 m. lapkričio 17 d. rašte pateiktos informacijos apie duomenų (dokumentų), kuriems buvo suteikta slaptumo žyma „Konfidencialiai, iki ikiteisminio tyrimo pradžios“, išslaptinimą ir nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl duomenų išslaptinimo ir jų pateikimo į bylą. Juolab apeliacinės instancijos teisme apklaustas STT Šiaulių valdybos pareigūnas V. P. patvirtino, kad byloje yra duomenų, sudarančių faktinį pagrindą Šiaulių apygardos teismo pirmininkui priimti 2008 m. kovo 20 d. nutartį dėl operatyvinių veiksmų taikymo R. Č., ir, jeigu teismas užklaustų apie faktinį pagrindą, yra galimybė tokius duomenis pateikti, tačiau tokį klausimą sprendžia speciali komisija Vilniuje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia (tarp kita ko) Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės ir teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus jų leistinumo aspektu, neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, taip pažeidė iš BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių kylančius reikalavimus ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius