VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė uždaroji akcine benrdovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vakarai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 233,34 skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 88,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 28 d. nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Butas iki 2016 m. gruodžio 6 d. nuosavybės teise priklausė G. V., kuris 2016 m. gruodžio 6 d. mirė. Ieškovės teigimu, atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. tinkamai neatsiskaitė už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl susidarė 1 233,34 Eur įsiskolinimas.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2018 m. birželio 28 d. paveldėjo G. V. butą. Dalis prašomos priteisti skolos susidarė iki palikėjo G. V. mirties, todėl dėl šios skolos dalies ieškovė kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams privalėjo pareikšti per tris mėnesius po skolininko mirties. Ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio kas mėnesį rodoma 24,27 Eur skola, įvardinta kaip remonto darbai. Taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio kas mėnesį rodoma 24,27 Eur suma, įvardinama kaip išsimokėjimas. Tačiau nėra pateikta šių remonto darbų detalizacija bei kainos. Atsakovei svarbu turėti dokumentus apie atliktus remonto darbus. Byloje nėra pateiktos ieškovės veiklos ataskaitos, ieškovės metų darbų planų, kuriuose turėtų būti nurodomi konkretūs darbai, planuojamas lėšų poreikis ir jų šaltiniai, informacija apie tokių planų įvykdymą. Pareigą parengti ir turėti tokius dokumentus bei pateikti juos patalpų savininkams ieškovei numato Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Ieškovė privalo pateikti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose numatytus dokumentus, patvirtinančius, kad ji vykdo veiklą, už kurią iš atsakovų reikalauja užmokesčio. Atsakovės teigimu, ieškovė jai nepateikė jokių dokumentų dėl prašomos priteisti skolos. Prašoma priteisti skola turi būti aiškiai paskaičiuota ir pateikta VĮ Turto bankui su dokumentais, pagrindžiančiais skolą. Atsakovė neatsisako apmokėti tinkamai pagrįstų skolų. Atsakovė nurodo, kad iš ieškinio turinio nėra aiškus minėtų mokėjimų, kurių ieškovė reikalauja iš atsakovės pagrindas, apskaičiavimo tvarka, nėra galimybės patikrinti jų teisingumo.
5. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ieškovės teigimu, Lietuvos Respublika, atstovaujama atsakovės, priėmusi palikimą, nuo palikimo priėmimo momento tapo atsakinga už palikėjo skolas kreditoriams. Nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, jai palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016). Taigi palikimą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Taip pat nurodė, kad sąskaitose faktūrose yra priskaitytos „Stogo remonto darbai“ sumos. Šių darbų tenkančios sumos atsakovei paskaičiuotos sekančiai, vadovaujantis formule (darbų suma, namo naudingo ploto x atsakovei priklausantis buto plotas). Pažymėjo, kad namo naudingas (visų butų ir kitų patalpų plotų suma) plotas, pagal kurį skaičiuojami remonto darbai yra 500,97 kv. m. Ieškovė detalizuoja, stogo remontas: ((7088,39 Eur su PVM/500,97 kv.m.) x 33,26 kv. m.) = gauta suma yra atsakovei mokėtina dalis.
6. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą, jos skola už stogo remonto darbus turėtų būti 470,60 Eur. Tačiau ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje, už remonto darbus priskaičiuota 800,91 Eur. Ieškovė nepateikė skolos detalizacijos likusiai sumai. Be to Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko 2018 m. birželio 28 d. paveldėjo G. V., mirusio 2016 m. gruodžio 6 d., butą. Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, jog dalis skolos susidarė iki G. V. mirties ir dėl šios skolos dalies ieškovė kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams privalėjo pareikšti per tris mėnesius po skolininko mirties. Tačiau prašoma priteisti ir skolą, susidariusią nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. Kadangi ieškovė nepatikslino ieškinio, su ieškovės prašoma priteisti 1 233,34 Eur skola atsakovė nesutinka.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prieštaravimų dėl tokios bylos nagrinėjimo formos nepateikta.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2016 m. gruodžio 6 d. priklausė palikėjui G. V. Vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį butą nuo 2018 m. liepos 17 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad 2018 m. liepos 11 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu šį butą patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“.
9. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikosi pozicijos, kad reikalavimai dėl skolos, susidariusios iki palikėjo mirties (2016 m. gruodžio 6 d.), turėjo būti pareikšti per tris mėnesius po skolininko mirties.
10. Pasisakant šiuo klausimu, pažymėtina, kad Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
11. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
12. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kompleksiškai vertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Viena vertus, šioje byloje atskleisti valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Teisėjų kolegija išaiškino, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis (atsakovė) su kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei, susipažinus su atsakovės atsiliepime pareikštu prieštaravimu dėl iki palikėjo mirties susidariusios skolos, buvo suteikta galimybė galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei tinkamai juos pagrįsti. Ieškovė atsakovei pareikštų reikalavimų netikslino, įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
15. Minėtos ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės lemia, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjo butu) susijusios prievolės, kurios atsirado iki šio turto palikėjo mirties (2016 m. gruodžio 6 d.), šiuo atveju buvo palikėjo prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju iš palikėjo, kaip buto savininko, buvo pagrindas priteisti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą, susidariusį iki jo mirties. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, teismui nekyla abejonių (ieškovė iš esmės to ir neginčija), kad ieškovė praleido (praleisto termino atnaujinti neprašo, kita vertus, ir pagrindų pagal bylos medžiagą praleisto termino atnaujinimui neįžvelgtina) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti palikėjo reikalavimą sumokėti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., dėl to už minėtą laikotarpį priteisti vietinės rinkliavos skolą, kurią sudaro 21,85 Eur, ieškovei šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Ši ieškinio dalis (dėl 21,85 Eur skolos dalies) atmetama kaip nepagrįsta.
16. Kaip minėta, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
17. Atsakovės vertinimu, ieškovė tinkamai nepagrindė susidariusio įsiskolinimo dydžio, pagrindo, laikotarpio, tinkamai nebendradarbiavo su atsakove.
18. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama teismui ieškinį, pateikė skolų valdymo ataskaitą (Exel formatu). Ši ataskaita nėra patvirtinta jį rengusio asmens rekvizitais ar antspaudu, joje nėra išrašytų ir pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų-faktūrų numerių ir serijų, išrašymo ir apmokėjimo terminų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (43 mėnesiai) buvo skaičiuojami šie mokesčiai: 1,98 Eur administravimo mokestis, 1,66 Eur kaupiamosios lėšos, 1,63 Eur priežiūros/eksploatacijos lėšos. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio papildomai skaičiuojamos 24,27 Eur remonto, keitimo, montavimo išlaidos, kurios 2020 m. sausio mėnesį sumažintos iki 24,25 Eur. Atsakovei ginčijant susidariusio įsiskolinimo dydį, ieškovė su dubliku pateikė pirminius duomenis (sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktą), kuriais įrodinėja atsakovei apskaičiuotos skolos pagrįstumą. Kaip matyti iš byloje esančių palikėjo objektui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, šiuose pirminiuose dokumentuose nurodytos sumos už atskiras suteiktas paslaugas iš esmės sutampa su skolų valdymo ataskaitoje esančiais duomenimis. Gyvenamajam namui atliktų stogo remonto darbų bendra kaina pagrįsta atliktų darbų aktu, pažyma apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaita-faktūra. Šių dokumentų pagrįstumo klausimas, taip pat atliktų rangos darbų fakto klausimas, nagrinėjamoje byloje nėra keliami. Kaip ieškovė paaiškino pateiktame dublike, gyvenamojo namo naudingasis (visų butų ir kitų patalpų plotų suma) plotas, pagal kurį skaičiuojami remonto darbai yra 500,97 kv. m. Ieškovė detalizavo, kad stogo remontas apskaičiuojamas tokia tvarka: ((7088,39 Eur su PVM/500,97 kv. m.) x 33,26 kv. m.) = gauta suma yra atsakovei mokėtina dalis. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą, atsakovės skola už stogo remonto darbus turėtų būti 470,60 Eur, o ne 800,91 Eur dydžio, kaip nurodyta skolų valdymo ataskaitoje. Ieškovė nepateikė skolos detalizacijos ir tinkamo pagrindimo likusiai sumai, todėl ši ieškinio dalis (dėl 330,31 Eur skolos dalies už remonto darbus) taip pat atmetama. Pažymėtina, kad vien skolų valdymo ataskaitos duomenys neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie neatspindi faktinės būklės.
20. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tenkina ieškinį iš dalies. Atmetamas ieškinio reikalavimas dėl 21,85 Eur skolos dalies, susidariusios iki palikėjo mirties (2016 m. gruodžio 6 d.). Tenkinama ieškinio dalis dėl aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (43 mėnesiai) priskaičiuotų 85,14 Eur administravimo mokesčio (1,98 Eur *43 mėnesiai), 71,38 Eur kaupiamųjų lėšų (1,66 Eur*43 mėnesiai), 70,09 Eur priežiūros/eksploatacijos lėšų (1,63 Eur*43 mėnesiai), 470,60 Eur remonto darbų, 65,33 Eur palūkanų (58,75 procentai nuo bendros palūkanų 111,18 Eur sumos), kurių dydis nėra ginčijamas, viso 762,54 Eur. Likusi ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta.
21. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).
22. Remiantis nurodytomis teisės normomis, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo už priteistą 762,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 88,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28,00 Eur žyminis mokestis, 60,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą. Bendra ieškinio suma sudaro 1 233,34 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 762,54 Eur. Patenkinus 61,82 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinas 54,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).
25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ (juridinio asmens kodas 112021042), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ (juridinio asmens kodas 177000697) 762,54 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 54 ct) įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 762,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,95 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė