Pranešėjas Valentinas Janonis                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-113/2011

Teisėjas Jonas Špelveris                                             Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00129-2010-3

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

gynėjui advokatui V. R.,

nuteistajam Z. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžio, kuriuo Z. B. nuteistas pagal BK 227 str. 3 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbine veikla.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Z. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, davė jam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį: 2010-01-23, apie 18.05 val., policijos tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Perkėlos g., Klaipėdos m., policijos pareigūnui A. J. tiesiogiai davė 40 Lt vertės kyšį, padėdamas pinigus tarp priekinių automobilio sėdynių ir prašydamas nefiksuoti padaryto administracinio teisės pažeidimo – transporto priemonės vairavimo be jos techninės apžiūros talono arba techninės apžiūros lapo.

Nuteistasis Z. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nuteistasis nurodo neginčijąs to, kad jo pareigūnui A. J. paduotame automobilio registracijos liudijime buvo pinigai, kad būtent jis šalia pareigūno padėjo šį liudijimą. Tačiau jis nesutinka su teismo išvada dėl to, kokiu būdu ir kokiu tikslu ten atsidūrė tie pinigai. Pasak apelianto, jam inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad byloje būtina nustatyti, ar jis suvokė duodąs kyšį pareigūnui ir tai darąs tuo tikslu, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Svarbu yra ne tai, kaip pareigūnas traktavo pinigų buvimą dokumentuose, bet kaip jis pats tai suvokė. Teismų praktikoje laikomasi įrodymų pakankamumo teismo išvadoms taisyklės. Nebuvimas pakankamai įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, reiškia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Teismas, nustatinėdamas ir pripažindamas jo kaltę, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Visų pirma, teismas nepagrįstai atmetė jo nuoseklius parodymus, kurie visiškai sutampa su filmuotoje medžiagoje užfiksuota įvykio eiga, jo parodymus patvirtino ir liudytojas M. S. Tuo tarpu pareigūnų A. J. ir G. L. parodymai apie tas pačias aplinkybes iš esmės skiriasi, tačiau teismas net necitavo besiskiriančių šių pareigūnų parodymų, nors jie yra reikšmingi nustatant būtinuosius papirkimo sudėties požymius. A. J. nurodė, kad jo, Z. B., neprašė kitos transporto priemonės dokumentų, tačiau tai prieštarauja filmuotai medžiagai ir vaizdo bei garso įrašo apžiūros protokolo turiniui. Ten yra užfiksuoti A. J. žodžiai, pasakyti po to, kai jis, Z. B., aiškino, jog išvažiavo su mašina be techninės apžiūros, nes neužvedė mašinos, kuri turi galiojančią techninę apžiūrą, reaguodamas į A. J. žodžius, jis, Z. B., pradėjo rodyti kitos mašinos dokumentus, į kuriuos netyčia pakliuvo pinigai, nes jie buvo sudėti rankinėje – piniginėje kartu su dokumentais. Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kai jis tai aiškino ir atvykusiam operatyviniam darbuotojui. A. J. nurodė, kad visame automobilyje buvo pakankamai šviesu, tuo tarpu tiek G. L., tiek M. S. teigė, kad apšvietimas buvo tik priekyje, tai irgi aiškiai matyti iš filmuotos medžiagos. Apšvietimas automobilio gale buvo įjungtas tik į automobilį įsėdus operatyviniam darbuotojui. Byloje niekas nepaneigė jo paaiškinimo, kad dėl apšvietimo stokos pinigai netyčia pateko į pareigūnui duodamus dokumentus, priešingai, jis buvo patvirtintas. A. J. aiškino, kad jis, Z. B., dėdamas techninį pasą, garsiai pasakė: „neskubėk, čia padedu“. Tačiau tiek filmuotoje medžiagoje, tiek vaizdo bei garso įrašo apžiūros protokole nėra užfiksuota tokių jo žodžių, yra užfiksuota, kad jis, dėdamas techninį pasą, negarsiai pasakė: „pažiūrėkit, ten technikinis yra“. Be to, tiek G. L., tiek M. S. patvirtino negirdėję, kad jis būtų sakęs A. J. nurodytus žodžius. G. L. paaiškino pats negirdėjęs, kad jis būtų buvęs A. J. įspėtas, tai jam vėliau pasakė pats A. J. Tačiau teismas, cituodamas G. L. parodymus, nurodė, kad neva jis pats tai girdėjo. Kadangi jis, Z. B., A. J. kyšio nesiūlė, tai šis jo ir neperspėjo apie atsakomybę už kyšio davimą. To, kad A. J. būtų įspėjęs apie kyšio davimą, nepatvirtina joks byloje esantis įrodymas, tik paties A. J. teiginiai. Tačiau tokius šio pareigūno teiginius reikia vertinti kritiškai, kadangi jo parodymai yra nenuoseklūs, didele dalimi prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad A. J. paaiškino neva tai prisistatęs, nurodydamas savo pareigas, vardą ir pavardę, dar prie jo automobilio, tačiau tiek iš filmuotos medžiagos, tiek iš vaizdo bei garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad, ginčydamasis su A. J., jis paprašė pastarojo pasakyti savo pavardę, šis pasakė „specialistas J.“, į tai jis atsakė: „tai jūs iš karto man galėjot pasakyti prie mašinos. Taip? Bet jūs to nepadarėt, specialistas J.“. Tai irgi paneigia minėtus A. J. parodymus bei leidžia daryti išvadą, kad ir kiti šio pareigūno parodymai nėra visiškai teisingi.

Visa tai patvirtina, kad jo, Z. B., veiksmuose apskritai nebuvo siekio duoti pinigus pareigūnui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, išskyrus A. J. paaiškinimą, kuris prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kad jis būtų prašęs nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Priešingai, tiek iš filmuotos medžiagos, tiek iš vaizdo bei garso įrašo apžiūros protokolo aiškiai matyti, kad jis prašė kuo greičiau įforminti pažeidimą ir jį paleisti, nes skubėjo į motinos gimtadienį, aiškino pažeidimo padarymo priežastis, kurios turėjo būti vertinamos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai, kad 2010-01-23 daiktų ir dokumentų pateikimo protokole ir 2010-04-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio Opel Kadett registracijos liudijime yra įdėti pinigai, nėra neginčijamas įrodymas, patvirtinantis jo kaltę. Taigi iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad jis, Z. B., suvokė duodąs kyšį, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis nepadarė jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius BK 227 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad Z. B. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo iškeltos versijos, kad jis policijos pareigūnui parodė kitos mašinos dokumentus, į kuriuos netyčia pakliuvo pinigai, nes jie buvo sudėti rankinėje – piniginėje kartu su dokumentais, dėl apšvietimo stokos pinigai netyčia pateko į pareigūnui duodamus dokumentus, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigtos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Todėl pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi apklausto kaip liudytojas policijos pareigūno A. J. parodymais, nes jis ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės vienodai, nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, jo parodymai kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų galėjęs apkalbėti nuteistąjį Z. B. Visiškai nepagrįstai apeliantas nurodo, kad tarp policijos pareigūnų A. J. ir G. L. parodymų yra esminių prieštaravimų, taip teigdamas nuteistasis sau naudinga linkme interpretuoja pareigūnų parodymus, remiasi atskirais neesminiais jų parodymų fragmentais, nepaisydamas bendro jų konteksto, daro klaidingas išvadas. Tarp policijos pareigūnų parodymų nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kaip tik patvirtina, papildo vieni kitus, jų nepaneigia ir byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai – daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros, vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolai, juose užfiksuota informacija. Nors nuteistasis teigia, kad automobilio gale buvo tamsu, dėl apšvietimo stokos jis nepamatė netyčia į automobilio dokumentus papuolusių pinigų, iš jo paties parodymų matyti, kad tai jam nesutrukdė ištraukti ir matyti, kad jis policijos pareigūnui duoda būtent automobilio Opel Kadett registracijos liudijimą. Peržiūrėjus prie apžiūros protokolo pridėtas šio automobilio registracijos liudijimo su pinigais viduje nuotraukas, atrodo visiškai nelogiška, jog Z. B., matydamas, kad duoda būtent šį, o ne kokį nors kitą dokumentą, nematė, kad jame yra įdėta pinigų, juolab, kad Z. B. duodant dokumentą jame pinigus nuosekliai tvirtino matęs policijos pareigūnas G. L., ikiteisminio tyrimo metu tą patį patvirtino ir liudytojas M. S. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog Z. B. policijos pareigūnui davė kyšį, siekdamas pareigūną papirkti, kad šis nefiksuotų jo padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jis už tai išvengtų administracinės atsakomybės. Z. B. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje aptartų jo kaltės įrodymų, nesukelia jokių abejonių dėl šių įrodymų vertinimo, dėl jo pripažinimo kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo Z. B. kaltę pagal BK 227 str. 3 d., todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apklatinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Valentinas Janonis

Teisėjai                                                                                                            Violeta Miliuvienė

                                                                                                                         Remigijus Preikšaitis