Civilinė byla Nr. e2-1430-887/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02115-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. 

(S)

dalyvaujant ieškovės UAB „D.“ atstovui advokato padėjėjui Remigijui Mockevičiui, atsakovės UAB „J.“ atstovui direktoriui J. P. ir atstovei advokatei Ingai Balynienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „D.“ ieškinį atsakovei UAB „J.“ dėl sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo byloje UAB „J.“.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „D.“ patikslintu ieškiniu (2022-09-19 Nr. DOK 5788) prašo pripažinus pristatytas prekes netinkamos kokybės, nutraukti šalių sudarytą žodinę pirkimo - pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir panaikinti išvestinį dokumentą PVM sąskaitą – faktūrą. Priteisti iš atsakovės išlaidas, patirtas ikiteisminio susirašinėjimo metu, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „D.“ ieškinyje (2022-09-13 Nr. CBP 5788) ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020-11-20 šalys sudarė žodinę pirkimo - pardavimo sutartį, toks bendradarbiavimas tarp šalių truko daugiau nei tris metus. Sandoris įvyko ieškovei telefonu užsisakant prekes, o atsakovė akceptavo užsakymą bei konkliudentiniais veiksmais patirtino sandorį. Atsakovė UAB „J.“ 2020-11-23 pristatė ieškovei prekes – atvėsintas vištas (toliau – Prekės) iš kurių ieškovė vėliau gamino maisto produktus, skirtus realizuoti atviroje rinkoje. Už Prekes atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei 217,80 Eur PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovė 2020-11-26 per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ informavo atsakovę apie pristatytas nekokybiškas Prekes, iš kurių nebuvo įmanoma pagaminti geros kokybės maisto produktų. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės raginimais apmokėti PVM sąskaitą - faktūrą, nes buvo pateiktos netinkamos kokybės Prekės, nori, kad šalių sutartis būtų nutraukta. Ieškovė pastebėjusi, kad Prekės neatitinka įprastai tokioms prekėms taikomų savybių ir charakteristikų, praėjus vienai dienai nuo faktinio Prekių įvertinimo, trims dienoms nuo Prekių pristatymo, kuomet ieškovė buvo informuota apie klientų skundus, informavo atsakovę, kad iš jos pristatytų Prekių negalėjo pagaminti atitinkamos kokybės produkto, pagamintas produktas buvo per kietas. Per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį iš atsakovės įsigijamos Prekės visada buvo apdorojamos ta pačia technologija ir naudota iš esmės ta pati receptūra, kas pašalina abejones dėl galimo gamybos proceso netinkamumo. Ieškovė gavusi klientų, nusipirkusių rūkytas vištas, skundus, operatyviai iš rinkos išėmė visą realizuotiną produkciją ir gražino į gamybos cechą atlikti produkcijos patikrinimą. Atlikus vidinį patikrinimą, susijusį su gamybos procesu, taip pat su galimu rūkyklos veikimo sutrikimu, nebuvo nustatyta jokių galimų gamybos ir/ar mechaninių sutrikimų, todėl nusprendė, kad buvo pristatytos netinkamos kokybės Prekės. Atsakovė susirašinėdama su ieškove, nebuvo tikra, kad pristatė kokybiškas Prekes, tačiau nesutiko nei su vienu Pirkėjos pasiūlytu sprendimų variantu.

Ieškovės UAB „D.“ atstovas advokato padėjėjas Remigijus Mockevičius teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, kuriems taikomas dviejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Reaguota buvo operatyviai, kadangi po poros dienų vištienos marinavimo, paaiškėjo netinkama Prekių kokybė. Iki gamybos proceso pagal vaizdą ir kvapą trūkumai bei ankstesnio užšaldymo požymiai nebuvo patebėti. Ginčo suma nedidelė, tačiau vištų kiekis didelis. Ieškovas negavo norimo rezultato, pagaminta produkcija buvo kieta. Pats tiekėjas susirašinėjime teigė, kad galbūt vištoms nebuvo duota antibiotikų. Pardavėjas atsako už bet kokį Prekės neatitikimą kokybiškai Prekei. Vištieną marinavo sandėlininkė L. J., gamybos procesus prižiūri, kontroliuoja vyresnysis mėsininkas ir direktorius. Vištos rūkinamos metalinėje rūkykloje dūmais, palaikomas virš 80 laipsnių karštis, tačiau negali paaiškinti, ar rūkykla veikia automatizuotai ir kaip temperatūra matuojama, palaikoma. Kad Prekės nekokybiškos nustatė po gamybos ir perdavus į pardavimą. Nekokybiška buvo dalis produkcijos, dalis buvo tinkama, tačiau tinkamumą galima pripažinti tik pradėjus vartoti. Negalėjo paaiškinti, ar protokole įmanoma identifikuoti, kad buvo utilizuotos iš atsakovo įsigytos Prekės.

Atsakovės UAB „J.“ direktorius J. P. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais, paaiškino, kad vištiena buvo įsigyta Lenkijoje ir iš karto atvežta ieškovei. Prekių priėmimo metu jokių nusiskundimų nebuvo gauta. Ieškovas vištas rūkina neautomatine rūkykla, o malkų pagalba, priežiūra vyksta rankiniu būdu, todėl prižiūrėti temperatūrą sunku. Jeigu rūkoma per aukštoje temperatūroje, višta apdega, tampa kieta ir tokiu būdu ieškovas sumanė pasidengti nuostolius. Atsakovė šiuo verslu verčiasi trylika metų.

Atsakovės UAB „J.“ atstovė advokatė Inga Balynienė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais, kadangi nėra teisinio pagrindo nutraukti sutartį. Atsakovė 2020-11-23 pagal žodinį susitarimą pristatė ieškovei 150 vištų, priėmimo metu prekės buvo įvertintos, jokių pažeidimų nenustatyta, galiojimo laikas nepasibaigęs. Tą pačią dieną ieškovė vištas pradėjo marinuoti, šio proceso metu netinkamos kokybės taip pat nenustatė. Svarbus rūkinimo procesas, tačiau ieškovės atstovas jo detaliai paaiškinti negali. Įvertinant pagamintą produkciją, ieškovė nepasitelkė trečiųjų asmenų, patys ieškovės darbuotojai be jokių papildomų tyrimų padarė netinkamas išvadas. Iš utilizavimo akto neaišku, kad utilizuota buvo atsakovės pristatyta vištiena. Ieškovė, turėdama didelę patirtį, būtų iš karto pastebėjusi, kad vištiena nekokybiška, tačiau ji pradėjo gamybą ir perdavė pardavimui. Vertina, kad atsakovė ieškovei pardavė kokybiškas Prekes, nes byloje nėra priešingų įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2020-11-23 pagal žodinį susitarimą pristatė ieškovei 150 vištų bei pateikė už pristatytas Prekes 217,80 Eur PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovė 2020-11-23 pradėjo vištų marinavimo procesą, 2020-11-25 - rūkymo procesą bei perdavė produkciją į prekybą. Ieškovė 2020-11-25 priėmė Neatitiktinio produkto duomenų analizės protokolą bei Nekokybiškos produkcijos išėmimo iš rinkos planą, dėl nekokybiškos vištienos išėmimo iš rinkos ir utilizavimo. 

Tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.305) straipsnio 1 dalis). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje ,,Reikalavimai daiktui“. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (6.237 straipsnio 1 dalis). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis); termino atitikimas protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodyti neigiami padariniai pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, pardavėjas atsakingas už bet kokius daiktų trūkumus, kurie buvo daikto perdavimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis); už daiktų trūkumus, atsiradusius po jų perdavimo momento, pardavėjas atsako, jeigu šie trūkumai yra bet kokios jo prievolės pažeidimo padarinys, inter alia pirkėjui suteiktos garantijos, kad prekės bus tinkamos naudoti ir atitiks sutartyje aptartus kokybės reikalavimus tam tikrą laiką, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus.

Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

Šiuo ginčo atveju šalys žodžiu susitarė dėl Prekių įsigijimo, t. y. pagal įprastą bendradarbiavimo modelį, kuris buvo nusistovėjęs daugiau megu tris metus. Šalys žodžiu nesitarė jokių konkrečių reikalavimų Prekėms, todėl vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu Prekės turėjo atitinkti įprastus reikalavimus – vištos turėjo būti kokybiškos.

Ieškovė įrodinėdama, kad atsakovė pristatė nekokybiškas Prekes, pateikė teismui su ieškiniu eilę savo vienasmeniškai surašytų įrodymų. Teismas atlikęs pastarųjų dokumentų analizę, nustatė, kad ieškovė Prekių įsigijimo (apžiūros) metu jokių trūkumų nenustatė, Prekių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs (2023-03-22 Nr. DOK 12621), ieškovė pradėjo gamybos procesus – marinavimą, rūkymą bei, ieškovės teigimu, perdavė produkciją į prekybą. Ieškovė nurodė, kad gavusi iš klientų, nusipirkusių pagamintą produkciją, skundus, kad vištiena kieta, operatyviai produkciją išėmė iš rinkos ir grąžino į gamybos cechą atlikti produkcijos patikrinimą (2023-02-10 Nr. DOK 6575 37 p.). Tačiau objektyvaus patikrinimo atlikimui ieškovė nesikreipė į kompetentingas institucijas, Prekių netinkamą kokybę be jokių papildomų tyrimų, nežinomu būdu nustatė patys ieškovės darbuotojai - direktorius, vyr. mėsininkė, sandėlininkė ir rūkintojas. Todėl teismas vertina, kad ieškovė nepateikė objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, patvirtinančio Prekių kokybės trūkumus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kokybės trūkumas neva pastebėtas ne įsigytos žalios Prekės, o po gaminimo procedūrų. Ieškovės atstovas teigė, kad buvo laikomasi tiek vištų marinavimo, tiek rūkymo reikalavimų, tačiau ieškovė, apart savo vienasmeniškai surašytų dokumentų, šias faktines aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė teismui. Tuo tarpu atsakovės atstovas direktorius J. P. nurodė, kad ieškovė rūkina vištas rūkykloje, kurioje karštis palaikomas malkomis, t. y. neautomatizuotu būdu, dėl ko sudėtinga palaikyti reikiamą karštį, jeigu karštis per didelis – vištos tampa kietos. Ieškovės atstovas nurodytų aplinkybių nepaneigė, rūkyklos veikimo būdo negalėjo paaiškinti. Todėl, teismo nuomone, neatmetama galimybė, jog galėjo įvykti nesklandumai gamybos procese.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad visos Prekės buvo nekokybiškos, tačiau ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalis vištienos buvo tinkama, tačiau teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kokia dalis Prekių buvo kokybiška ieškovės vertinimu, kokia dalis nekokybiška. Pažymėtina, jog iš 2020-11-25 Neatitiktinio produkto duomenų analizės protokolo matyti, kad bendras neatitiktinio produkto kiekis 150 kg, tačiau iš Nekokybiškos produkcijos išėmimo iš rinkos plano matyti, jog nutarta išimti iš rinkos 133,5 kg vištienos. Teismo vertinimu, šie ieškovo dokumentai prieštaraujantys vienas kitam, neatskleidžiantys objektyviosios tiesos. Be to, iš 2020-12-02 Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų važtaraščio nėra galimybės neginčijamai identifikuoti, kad buvo utilizuotos būtent iš atsakovo įsigytos Prekės ir koks jų kiekis.

Vaovaujantis pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės Prekes - vištieną, todėl ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovė byloje patyrė 1 445,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2023-05-09 Nr. DOK 19750). Teismas, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, konstatuoja, kad atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos iš ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės UAB „D.“, j. a. k. (S), 1 445,50 bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „J.“, j. a. k. 302941304.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                                                   Agnė Petkevičienė