Baudžiamoji byla Nr. 1S-2199-290/2015

Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00058-2008-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, ir

n u s t a t ė :

kad V. Ž. 2011-08-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3d., 150 str. 3 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės pradžia – 2010-11-16, o pabaiga – 2018-11-16.

Nuteistasis V. Ž. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas sprendimo, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad nuteistasis pripažintas kaltu už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, dėl ko, pagal 2013-01-01 įsigaliojusią Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. 2 d. redakciją, nuteistiesiems netaikomas lygtinis paleidimas. V. Ž. nuteistas dar iki įsigaliojant naujai BVK 158 str. redakcijai, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, dėl ko, pagal formuojamą teismų praktiką, nelaikomas baudžiamuoju įstatymu, kuriam būtų galima taikyti BK 3 str. nuostatas dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis V. Ž. skundu prašo ją panaikinti ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti jo 2015 m. spalio 6 d. pateiktą prašymą dėl lygtinio paleidimo.

V. Ž. skunde nurodė, kad BVK yra baudžiamasis įstatymas, todėl jam turi būti taikomos BK 3 str. nuostatos. Jis bausmę atlieka nuo 2011 metų. Iki 2013 m. sausio 1 d. BVK nebuvo normos, draudžiančios taikyti lygtinį paleidimą asmenims, pripažintiems kaltais už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, todėl tokio įstatymo priėmimas sunkina jo teisinę padėtį. Nuteistasis teigia, kad remiantis BVK 3 str. 1 d. nuostatomis, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. Skunde nurodo, kad jis bausmę atlieka galiojant tiek dabartinei redakcijai, tiek ir galiojus senajai redakcijai, o vadovaujantis BVK 3 str. 3 d. nuostata – bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomos švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Savo skundo argumentus jis grindžia 2013 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria asmeniui, teistam už nusikaltimą, padarytą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, buvo priimtas palankus sprendimas – taikytas lygtinis paleidimas.

Nuteistojo V. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai BVK 158 straipsnio redakcijai (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 redakcija), lygtinio paleidimo sąlygos nuteistiesiems buvo sugriežtintos. Straipsnyje pateikti atvejai, kada nuteistiesiems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. BVK 158 straipsnio 2 dalis numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusio BVK 158 straipsnyje toks draudimas nebuvo numatytas. Iš nuteistojo skundo argumentų ir skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog šiuo atveju kilęs ginčas dėl BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo.

Nuteistasis, manydamas, kad jo atžvilgiu vis dėlto turėtų būti taikoma BVK redakcija, galiojusi jo nuteisimo metu, iš esmės kelia teisės normų, įtvirtintų BK 3 straipsnyje, BVK 3 straipsnyje bei BVK 158 straipsnyje, aiškinimo ir taikymo klausimą. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos anksčiau galiojusios ir jam palankesnės BVK normos.

Pažymėtina, kad šiuo atveju BK 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti taikomos, nes jos reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius ir taikomos materialiajai baudžiamajai teisei, baudžiamajam įstatymui, nustatančiam veikos baudžiamumą ir numatančiam bausmes. Pažymėtina, kad bausmių vykdymo teisė nėra tapati baudžiamajai materialinei teisei. Ji neįtvirtina veikų baudžiamumo ir nenustato bausmių, o reglamentuoja bausmių vykdymo tvarką, todėl bausmių vykdymo tvarką nustatantiems įstatymams taikomi kiti kriterijai ir principai, šiuose įstatymuose įtvirtintos kitos bendrojo pobūdžio teisės normos, taip pat ir kitos įstatymo galiojimo laike bei erdvėje nuostatos.

Remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). BVK 158 straipsnio 2 punkto atžvilgiu tai nėra padaryta ir tai pagrindžia imperatyvą, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus.

Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimą laike. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip jau minėta, imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl, nors bausmės vykdymo pradžioje V. Ž. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK nuostatos, tačiau BVK 158 straipsnio pakeitimas įsigaliojo nuteistojo bausmės atlikimo metu, prašymas dėl lygtinio paleidimo jam taikymo paduotas pataisos namų administracijai taip pat galiojant naujajai įstatymo redakcijai. Šiuo metu BVK palankesnės nuostatos nebegalioja, BK 3 straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos ir vertinamos dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (jos reguliuoja kitus santykius), šios normos įstatymų kolizijos nesudaro. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo pagrįstai vadovautasi tuo metu galiojančia teisės norma, numatyta BVK. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BVK 158 straipsnio 2 punktu ir nuteistojo skundą atmetė tuo pagrindu, kad nuteistasis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nes padarė nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Nors nuteistasis skunde nurodė, kad teismų praktikoje teismo sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir priimtas nuteistajam palankus teismo sprendimas, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismų praktika yra pasikeitusi (tai įrodo tiek Kauno apygardos teismo, tiek ir kitų apygardų teismų nutartys (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys 1S-619-626/2015, 1S-971-190/2014; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-1390-317/2015, 1S-707-785/2015, 1S-1827-478/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-951-332/2014 ir kt.). Remiantis Konstitucija ir Teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos teismai išties yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, tačiau tai jokiu būdu negali reikšti, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas absoliučiai negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir paminėtus argumentus daroma išvada, kad teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti remiantis nuteistojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

n u t a r ė :

atmesti nuteistojo V. Ž. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Jurgis Kiškis