Civilinė byla Nr. e2A-701-657/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03703-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.1; 2.6.10.6; 2.6.20.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. G. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2705-1084/2020 pagal ieškovų A. G. ir K. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didvyriai“ dėl piniginių lėšų grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. G. ir K. S. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „Didvyriai“ ieškovei A. G. 1 000 Eur lėšų, sumokėtų atsakovei už netinkamai suteiktas paslaugas, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovės po                1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė atsakovei priklausančioje kavinėje „Floros simfonija“ užsakė savo tėvo K. S. jubiliejaus banketą. Užsakant pobūvį ieškovei buvo nurodyta, kad kavinė dirbs iki 24.00 val., tačiau šventė galės tęstis ilgiau, už darbą po oficialaus kavinės darbo laiko bus skaičiuojamas papildomas 60 Eur už valandą mokestis. Pasiūlymo lape nurodyta sąlyga dėl viršvalandžių. Už šventę buvo sumokėtas 300 Eur avansas. 2019 m. vasario 1 d., įpusėjus šventei, t. y. po 24.00 val., kavinės darbuotojai informavo, jog kavinė užsidaro, paprašė baigti šventę, neleido groti muzikantams. Nepaisant prašymų, prieštaravimų dėl sutarties sąlygų nevykdymo, buvo uždegta šviesa, personalas pradėjo pakuoti likusį maistą išsinešimui. Šventėje dalyvavę svečiai suglumo, nesupratę, kodėl šventei įpusėjus ji buvo nutraukta, pradėjo skirstytis. Kavinės personalas paprašė ieškovo susimokėti už šventę, nors jis nebuvo užsakovas, užsakymą pateikė ir sutartį pasirašė jo dukra – A. G.. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovas yra savo šventės organizatorius ir užsakovas. Ieškovė sumokėjo visą 1 774,44 Eur sumą pagal pateiktą 2019 m. vasario 2 d. 3.07 val. atspausdintą kasos kvitą už paslaugas, kurios buvo suteiktos nekokybiškai, dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo buvo sugadinta visa šventė. Atsakovė ieškovei kaip vartotojai suteikė klaidingą informaciją, nurodydama oficialų kavinės darbo laiką ir teigdama, kad bus galima švęsti ilgiau už papildomą mokestį, kas turėjo esminės reikšmės K. S. jubiliejaus šventės užsakymui. Atsižvelgiant, kad dalis užsakytų gėrimų bei maisto buvo suvartota, į protingumo ir teisingumo principus, netinkamai suteiktų paslaugų kainą turėtų būti sumažinti 50 procentų nuo visos sumokėtos sumos, t. y. 1 000 Eur. 

3.       Dėl sugadintos šventės, nutrauktos muzikos, stalų nukraustymo negavus leidimo, nepagrįstai iškviestos policijos, nepagrįstų kaltinimų, kad atsisakoma apmokėti sąskaitą, parvertimo ant žemės ir sumušimo, nepagarbaus kavinės darbuotojų elgesio, dėl ko svečiai turėjo palikti šventę, ieškovai patyrė gėdą, stresą, nerimą ir blogus išgyvenimus, negavo to, ko tikėjosi gauti, t. y. patyrė neturtinę žalą, emocinį šoką, išgąstį, psichologinius išgyvenimus, stresą, nerimą, pažeminimą kitų žmonių akyse. Dėl atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, neadekvataus elgesio, ieškovai jaučia nuolatinę įtampą, stresą, gėdą. Padarytą žalą ieškovai vertina po 1 500 Eur.

4.       Atsakovė UAB „Didvyriai“ su ieškiniu nesutiko.

5.       Nurodė, jog 2019 m. sausio viduryje ieškovai kreipėsi į UAB „Didvyriai“ restorano (duomenys neskelbtini) „Floros simfonija“ administraciją dėl banketo užsakymo. Užsakymo lape užsakove buvo nurodyta A., kaip K. S. įgaliotinė, derinant meniu ir kitas šventės detales. Per visus susitikimus rengiant šventę ieškovas elgėsi kaip tikrasis jos organizatorius ir užsakovas. Restoranas „Floros simfonija“2019 m. vasario 1 d. tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus, banketo svečiai buvo viskuo patenkinti, ieškovai pretenzijų dėl banketo sąlygų išpildymo nereiškė. Restorano administracija šventės pratęsimui po 24.00 val., mokant užsakymo lape nurodytus 60 Eur už valandą, neprieštaravo, tačiau net nesulaukus 24.00 val. daugelis K. S. jubiliejaus svečių buvo stipriai apgirtę, elgėsi nepagarbiai tarpusavyje ir su aplinkiniais. Svečiams 2019 m. vasario 2 d. apie 1.20 val. pradėjus skirstytis, padavėjai pasiteiravus ieškovė nurodė, kad šventės nebetęs. Tačiau netrukus administracijai buvo pradėtos reikšti pretenzijos dėl nutrauktos muzikos. Restorano administracijos darbuotojai, nenorėdami ginčytis su neblaiviais asmenimis, leido šventę tęsti, tačiau paprašė iki 3.00 val. atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tuomet A. G. ir D. S. su keletu svečių pradėjo įžeidinėti administracijos darbuotojus, jiems grasinti. Po neblaivių ir agresyviai nusiteikusių asmenų grasinimų restorano administracija iškvietė saugos įmonę „Jungtis“, tačiau atvykę apsaugos darbuotojai su įsisiautėjusiais svečiais negalėjo susitarti, buvo iškviestas apsaugos tarnybos pamainos viršininkas, o svečiams ir toliau elgiantis agresyviai ir atsisakius apmokėti sąskaitą – ir policijos pareigūnai. 2019 m. vasario 2 d. 3.07 val. ieškovams buvo pateiktas apmokėti nefiskalinis kvitas, kurį abu ieškovai ilgai tyrinėjo, klausinėjo dėl pateiktų sąskaitų, tačiau jokių pretenzijų dėl sąskaitoje nurodytos sumos nereiškė. Nepaklusęs policijos pareigūnams, ieškovas buvo išvežtas į policijos komisariatą. Ieškovai buvo solidariai atsakingi už tinkamą atsiskaitymo prievolės vykdymą. Ieškovai yra gavę visas nefiskaliniame kvite nurodytas paslaugas, o apmokėdami sąskaitą jokių pretenzijų dėl pateikto maisto ar gėrimų kiekio, kokybės nepareiškė, jų apmokėjimas už viršvalandžius patvirtina, kad šventė tęsėsi ir po 24.00 val. Ieškovai neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės atsakomybei kilti, kadangi atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi. Konfliktas kilo ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl pačių ieškovų teisei ir gerai moralei priešingų veiksmų, kuriuos, tikėtina, iššaukė nesaikingas alkoholio vartojimas, o kartu ir nenorėjimas/negalėjimas vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Didvyriai“ ieškovei A. G. 684,05 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (nuo 1 384,05 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės A. G. atsakovei UAB „Didvyriai“ 886,23 Eur, o iš ieškovo K. S. – 924,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė iš šalių bylinėjimosi išlaidas valstybei.

7.       Teismas konstatavo, kad pagal pateikto dokumento, įvardinto „pasiūlymas“ turinį, galima daryti išvadą, jog rašytinė paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „Didvyriai“ ir kliento nebuvo sudaryta, tačiau tai nepaneigia šalių pripažįstamos aplinkybės dėl vartojimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo fakto. CK nenumatyta konkreti atlygintinų paslaugų teikimo sutarties forma, todėl vien tai, kad rašytinė sutartis tarp sandorio šalių nebuvo sudaryta, nepaneigia sutartinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo fakto, nesudaro pagrindo nesivadovauti pasiūlyme esančiais duomenimis, sprendžiant dėl sudaryto sandorio.

8.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 9 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 021, jog šventė vyks restorane „Floros simfonija“ 2019 m. vasario 1 d. nuo 18.00 val. iki 2.00 val. ir renginio vedėjo. Ieškovė A. G. 2019 m. sausio 9 d. sumokėjo 100 Eur dydžio avansą. Likusi avanso suma buvo sumokėta vėliau. Byloje yra nustatyta ir ši aplinkybė neginčijama, jog pagal sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį atsakovei buvo sumokėtas 300 Eur dydžio avansas, kai visa už atsakovės suteiktas paslaugas mokėtina suma, atsižvelgiant į suteiktą nuolaidą alkoholiniams gėrimams, buvo 2 074,44 Eur. Pagrindinė šventės organizatorė buvo ieškovė A. G., o atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo elgesio – sumokant užstatą už šventę, dalyvaujant renkantis salę, keičiant stalų išdėstymą, jo dalyvavimas aiškinantis nefiskalinio čekio turinį, savaime nesudaro pagrindo ieškovą laikyti užsakovu paslaugų teikimo sutarties prasme, t. y. susitariant dėl esminių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalimis buvo atsakovė UAB „Didvyriai“ ir ieškovė A. G.. Būtent užsakovas, jei nėra susitarta kitaip, yra atsakingas už suteiktų paslaugų apmokėjimą, todėl atsakovės reikalavimas tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nukreiptas į asmenį, kuris nebuvo sutarties šalimi, laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra jokių duomenų, kad sudarant sutartį šalys būtų susitarę dėl kitokios paslaugų apmokėjimo tvarkos, nei numatyta įstatyme, todėl užsakovė A. G. turėjo pareigą atlyginti atsakovei už suteiktas paslaugas, ką vėliau – 2019 m. vasario 5 d. – ir padarė sumokėdama už šventę likusią mokėtiną sumą.

9.       Atsakovės pateiktame pasiūlyme yra nurodyta informacija apie galimybę šventę tęsti po oficialaus restorano darbo laiko, sumokant už viršvalandžius papildomą mokestį – 60 Eur už valandą. Konkretus susitarimas dėl viršvalandžių trukmės nebuvo sudarytas, taigi, konstatuotina, kad atsakovė neatskleidė užsakovei visos informacijos, turinčios reikšmės priimant sprendimą dėl paslaugų užsakymo – nepateikė duomenų apie maksimalų restorano darbo laiką, nors teikė informaciją apie galimybę pratęsti šventės laiką, papildomai sumokant už viršvalandžius, nenurodydama tokių viršvalandžių maksimalios trukmės. Nesant konkrečios informacijos apie maksimalią viršvalandžių trukmę, nėra pagrindo manyti, kad tokia šventė negali tęstis ilgiau, nei iki 3.00 val. Atsakovė, kaip atlygintinas paslaugas teikiantis subjektas, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pareigą atskleisti užsakovei visą informaciją apie viršvalandžių trukmę, nurodyti, kokiu būdu turi būti įformintas susitarimas dėl viršvalandžių, jei toks turi būti. Duomenų, kad tokia informacija užsakovei buvo suteikta, byloje nėra, todėl ieškovai pagrįstai galėjo tikėtis, kad šventė tęsis protingą laiką iki jie pageidaus. Atsižvelgus, jog ieškovė neturėjo pakankamai informacijos, turinčios įtakos jos apsisprendimui sudaryti sutartį dėl šventės organizavimo paslaugų, ieškovei nesuteikus visapusiškos bei išsamios informacijos apie galimybę tęsti šventę ir po oficialaus kavinės – restorano darbo laiko, galimų viršvalandžių trukmės, suteiktos paslaugos kokybei nepateisinus ieškovės teisėtų lūkesčių, laikytina, kad ieškovė nežinojo galimos rizikos ir negalėjo jos išvengti atsisakydama paslaugos, todėl atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka paslaugos teikėjai.

10.       Ieškovų, liudytojų (ieškovo sutuoktinės, kitų svečių, muzikantų, kt.) nurodytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tik nuo administracijos darbuotojų valios priklausė iki kada bus galima groti muzikantams, kiek galės tęstis šventė, todėl yra šventė baigėsi apie 1.30 val. Tikėtina, kad konfliktinis šventės dalyvių elgesys prasidėjo tik kilus konfliktui dėl šventės pratęsimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad daugelis šventės svečių iki kylant konfliktui jau buvo išvykę. Vien tai, kad atsakovės pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, jog atvykus apsaugos darbuotojams ant stalų yra likę maisto ir gėrimų, nesuponuoja išvados, kad atsakovės darbuotojai nebuvo pradėję nurinkinėti nuo stalų likusių maisto gaminių ir gėrimų. Atsakovė teismui nepateikė vientiso šventės vaizdo įrašo, iš kurio būtų galima spręsti apie visos šventės eigą, o šventės pasibaigimui turėjo įtakos netinkamas šventės svečių ir ieškovų elgesys. Vien tai, kad šventės dalyviai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, savaime nesudaro pagrindo jų elgesį laikyti netinkamu. Duomenų, kokių konkrečių veiksmų būtų ėmęsi atsakovės darbuotojai ar administracija iki kylant konfliktui dėl tokio elgesio, teismui nepateikta. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog minėti asmenys tik buvo įspėti nedrumsti kitų restorano lankytojų ramybės, leidžia manyti, jog šių asmenų elgesys nebuvo toks, kad reiktų nutraukti šventę, keltų grėsmę atsakovės darbuotojų ir turto saugumui. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek saugos tarnyba „Jungtis“, tiek policijos pareigūnai buvo iškviesti ne dėl šventės dalyvių netinkamo ar pavojingo elgesio, bet dėl to, kad kilus konfliktui dėl šventės trukmės, nebuvo sumokėta už suteiktas paslaugas. Atsakovė pateikė tik tam tikrus vaizdo įrašų fragmentus, kurie iš esmės nėra susiję su kilusiu konfliktu ir kurie šiuo požiūriu yra mažai informatyvūs. Tikėtina, jog atsakovė dėl tokio, jos teigimu, neeilinio jos veikloje įvykio, turėjo būti suinteresuota išsaugoti visus su konfliktu susijusius vaizdo įrašus, o jų nepateikimas ar tik fragmentinis pateikimas vertintinas kaip atsakovės siekis neatskleisti visų nagrinėjamam įvykiui reikšmingų aplinkybių, kurios, tikėtina, nėra palankios atsakovei.

11.       Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už suteiktas paslaugas atsakovė pareikalavo sumokėti dar iki pateikiant apmokėti nefiskalinį čekį, t. y. dar iki trečios valandos nakties. Šią išvadą patvirtina ne tik tai, kad dėl kilusio konflikto į restoraną apsaugos darbuotojai buvo iškviesti iki trečios valandos, taip pat ir tai, kad policija apie kilusį konfliktą buvo informuota 3.17 val. Jei už suteiktas paslaugas buvo pareikalauta atsiskaityti tik pateikus nefiskalinį kvitą, t. y. tik po 3.07 val., mažai tikėtina, jog per 10 minučių būtų kilęs toks konfliktas dėl neatsiskaitymo už paslaugas, jog būtų tekę kviesti policijos pareigūnus. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovų poziciją, kad nepateikus čekio, kurį galima laikyti ir ataskaita apie suteiktas paslaugas, buvo reiškiamas reikalavimas dėl paslaugų apmokėjimo, todėl pripažintina, kad toks reikalavimas negalėjo būti objektyviai įvykdytas, nes atsakovės veiksmai, reikalaujant atsiskaityti už paslaugas, kurios dar yra teikiamos ir neaiški galutinė paslaugų kaina, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningumo ir protingumo kriterijus, juo labiau, įpareigojančiais ieškovę kaip užsakovę, nelaukiant visiško paslaugų sutarties įvykdymo, sumokėti už suteiktas paslaugas. Šventės nutraukimas atsakovės darbuotojų iniciatyva, galimybės švęsti tiek, kiek pageidavo užsakovė ir šventės svečiai, nebuvimas, pagrįstai leidžia spręsti, jog ieškovė, kaip užsakovė, negavo tokios paslaugos, kokią tikėjosi gauti. Atsakovė neužtikrino tinkamos paslaugos, susijusios su šventės trukme, teikimo, savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl šventės trukmės, todėl pripažintina, jog šventė buvo nutraukta be pagrindo ir sugadinta.

12.       Ieškovė, kaip paslaugų užsakovė, dėl netinkamai suteiktų paslaugų, reiškia reikalavimą sumažinti organizuotos šventės kainą, priteisiant jai iš atsakovės dalį sumokėtos sumos – 1 000 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad už šį banketą viso buvo sumokėta 2 074,44 Eur. Ieškovė išsamiai šio reikalavimo nedetalizavo, nurodytą sumą iš esmės siedama tik su likusiu nesuvartotu maistu ir gėrimais, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tokio likusio maisto ir gėrimų kiekį, t. y. iš esmės šių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovė pripažino, jog paslaugų dalis, susijusi su šventės organizavimu, buvo tinkamos kokybės, ji neturi pretenzijų dėl maisto kokybės, aptarnaujančio personalo elgesio ir ar kitų suteiktų paslaugų, taigi, galima spręsti, kad iki nutraukiant šventę, atsakovės teikiamos paslaugos buvo tinkamos. Šventės pradžia pagal pateiktą užsakymą buvo numatyta 18.00 val., o pripažinus, jog šventė buvo nutraukta apie 1.30 val., darytina išvada, kad nuo pradžios iki to momento, kai buvo nutraukta, šventė tęsėsi apie 7.30 val. Atsižvelgiant, kad atsakovės paslaugos ilgesnį šventės laikotarpį buvo teikiamos tinkamai, nesant byloje konkrečių duomenų apie likusio nesuvartoto maisto ir gėrimų kiekį, pripažįstant, kad visų pagal sutartį teiktinų paslaugų nutraukimas laikytinas pakankamai šiurkščiu, yra pagrindas sumažinti už šventę ieškovės sumokėtą kainą, priteisiant ieškovei 35 procentus nuo visos ieškovės už maistą sumokėtos sumos – 684,05 Eur.

13.       Ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas iš bylos šalis siejusių sutartinių teisinių santykių dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Nustatyta, kad ieškovas K. S. nebuvo šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, kartu tai sudaro pagrindą išvadai, jog jis negali būti laikomas šalis siejusių sutartinių teisinių santykių dalyviu, todėl jo reikalavimas negali būti kildinamas iš sutartinių teisinių santykių. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, neatitinka ir įstatyme numatytų atvejų, kai neturtinė žala atlyginama taikant deliktinę atsakomybę. Ieškovas nurodė, kad būtent atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai nepagrįstai reikalaujant sumokėti už suteiktas paslaugas, nepagrįstas policijos pareigūnų, dėl kurių neteisėtų veiksmų ieškovas buvo sužalotas, lėmė neturtinės žalos atsiradimą, tačiau jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl deliktinės atsakomybės atsakovei taikymo. Byloje nėra duomenų apie atsakovės ar jos darbuotojų padarytus nusikaltimus, dėl kurių ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą. Jei ieškovas ir patyrė tam tikrus sveikatos sužalojimus, jie buvo sąlygoti ne atsakovės, bet policijos pareigūnų tiesioginių veiksmų, už kuriuos atsakovė nėra teisiškai atsakinga. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir deliktinės atsakomybės taikymo atvejais, todėl jo reikalavimas dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik nesuteikė ieškovei visos informacijos apie jos teikiamas švenčių organizavimo paslaugas, bet netinkamai įvykdė ieškovės ir atsakovės sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nesuteikdama kokybiškų paslaugų, savo iniciatyva nutraukusi ieškovo jubiliejaus šventę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Byloje nenustatyta jokių ieškovės veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos šventės nutraukimui ir suteikiantis įstatymų nustatytą pagrindą mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Ieškovei sutartiniuose santykiuose su atsakove esant vartotojai, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės darbuotojams ėmusis veiksmų, lėmusių šventės pasibaigimą, t. y. iš esmės nutraukus jubiliejaus šventę, neabejotina, jog ieškovė, kaip jubiliato dukra, organizavusi šventę, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl tokios šventės baigties, jautė stresą, nerimą, gėdą prieš šventės dalyvius dėl nepasisekusios šventės ir tokios jos baigties, taip pat ir dėl vėliau sekusių pasekmių. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė galėjo išgyventi įtampą, neigiamas emocijas, apmaudą. Nurodyti išgyvenimai, įtampa, stresas, nerimas, taip pat abejojimas dėl savo, kaip organizatorės sugebėjimų, patirta gėda, sąlygojo bendravimo galimybių sumažėjimą. Nustačius, jog būtent dėl atsakovės veiksmų nutraukiant šventę ieškovė patyrė neturtinę žalą, yra pagrindas konstatuoti, jog tarp žalos ir atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovė, būdama verslininke, neįrodinėjo aplinkybių, jog prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės patirta neturtinė žala turėjo ar gali turėti neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai, kad ir bylos nagrinėjimo metu jautėsi, jog ieškovė iki šiol jaudinasi dėl nepavykusios šventės, į patirtos žalos pobūdį, į tai, kad žalą sukėlė atsakovės – verslininkės veiksmai, į teismo nustatytą ieškovės patirtos žalos dydį (684,05 Eur), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės reikalavimas dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15.       Atsižvelgus į CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 384,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, tenkintų reikalavimų dalis yra 34,60 procentai, todėl ieškovei iš atsakovės 31,14 Eur žyminio mokesčio.

16.       Ieškovai byloje taip pat turėjo 1 800 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atstovavimo išlaidų. Atsakovė byloje patyrė 3 768 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustačius, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus už advokato ir advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), ieškovų ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos priteistinos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų jų reikalavimų daliai.

17.       Patenkintų ieškinio reikalavimų suma, įvertinus, kad ieškovo K. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o ieškovės du reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai šiems reikalavimams, yra 34,60 proc., todėl ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą suma – 622,80 Eur. Atsakovei iš ieškovų priteistina viso 2 464,27 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 65,40 proc.). Įvertinus, kad ieškovo ieškinio reikalavimas sudarė 37,50 proc. visos ieškinio sumos, atsakovei iš ieškovo priteistina 924,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės, kurios reikalavimų suma ieškinio sumoje yra 62,50 proc., – 1 540,17 Eur. Ieškovei iš atsakovės viso priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 653,94 Eur. Atsakovei iš ieškovės priteista 1 540,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju yra tikslinga įskaityti ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovei mokėtiną sumą, todėl atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 886,23 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovo – 924,10 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovai A. G. ir K. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.        Teismas, nustatydamas ieškovei A. G. priteistinos turtinės žalos dydį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl turtinės žalos atlyginimo verslininkui pažeidus pareigą vartotojui suteikti informaciją, reikšmingą apsisprendimui užsakyti paslaugą. Atsakovė tinkamai teikė paslaugas tik iki 24.00 val., todėl negalima laikyti, kad atsakovė tinkamai suteikė net 70 procentų paslaugų. Toks bylos duomenų vertinimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Teismas nevertino liudytojo – renginio vedėjo, ieškovo bei kitų ieškovo pakviestų liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, iš kurių akivaizdu, jog atsakovei nutraukus šventę, ji visa buvo sugadinta, todėl visi iki tol šventės metu pateikti gėrimai bei maistas prarado reikšmę, svečiai buvo priversti išvykti namo. Analogiška situacija nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016. Jei ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė nutrauks šventę ir ji bus sugadinta, iš atsakovės nebūtų užsakiusi jokių paslaugų. Byloje nėra ginčo, kad už maistą bei gėrimus, užsakytus iš atsakovės jubiliejaus šventei, buvo sumokėta 1 954,44 Eur suma bei 120 Eur sumokėti už 2 valandas atsakovės priskaičiuotų viršvalandžių, todėl ieškovė patyrė 2 074,44 Eur turinę žalą. Nepaisant sugadintos šventės, dalis atsakovės pateikto maisto ir gėrimų buvo suvartota, todėl A. G., elgdamasi sąžiningai, prašė iš atsakovės priteisti mažiau, nei pusę piniginių lėšų, sumokėtų už netinkamai suteiktas paslaugas, t. y. 1 000 Eur. Teismas nepagrįstai nustatė, jog A. G. patyrė tik 684,05 Eur dydžio turtinę žalą.

18.2.       Teismas nustatydamas, jog K. S. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nebuvo šventės užsakovas, netinkamai aiškino ir taikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymą bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų teikimą. Nors paslaugos užsakovė buvo A. G., tačiau paslauga buvo užsakyta K. S. naudai, Jubiliejaus šventė buvo sugadinta nekokybiškai suteikiant paslaugas, todėl, sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas, K. S. taip pat laikytinas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo prasme, turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl faktiškai suteiktos netinkamos paslaugos. Nustačius, jog ieškovas nėra atsakovės suteiktos paslaugos užsakovas, tačiau atsakovė jam suteikė paslaugą, teismas nepagrįstai netaikė CK 6.299 straipsnio nuostatos, kuri numato deliktinės atsakomybės taikymą už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimą. Atsakovės teikta paslauga neatitiko jos nurodyto apibūdinimo, kadangi šventė po oficialaus darbo laiko buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, ją visiškai sugadinant, ieškovai negalėjo naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis, nors galėjo pagrįstai tikėtis. Ieškovo jubiliejus tapo ne nuostabia švente, o nepamirštamu košmaru, dėl kurio jis patyrė emocinį šoką, išgąstį, didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą ir pažeminimą kitų žmonių akyse. K. S. iki šiol kamuoja neigiami dvasiniai išgyvenimai, gėda bendrauti su žmonėmis, buvusiais jo jubiliejuje, todėl yra visos sąlygos K. S. neturtinės žalos atlyginimui.

18.3.       Teismas, iš esmės teisingai išanalizavęs atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, netinkamai jas įvertino, nepagrįstai sumažino A. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, tokio sprendimo net nemotyvuodamas. Atsakovė, būdama verslininkė, nesilaikydama susitarimo, negavusi leidimo, nutraukė šventę, savavališkai nutraukusi muzikos grojimą, nukraustydama stalus, nepagristai iškvietusi policiją, dėl ko svečiai buvo priversti palikti šventę, tokiu būdu ieškovams padarant didele gėdą. Šis įvykis turėjo ir gali turėti pasekmių A. G. sveikatai, net bylos nagrinėjimo metu jautėsi, jog ji iki šiol jaudinasi dėl nepavykusios šventės tėvui. Atsižvelgus į neadekvatų atsakovės elgesį svarbios šventės metu, sugadintą jubiliejų, iš atsakovės A. G. naudai priteistinos neturtinės žalos sumažinimas iki 700 Eur neatitiktų teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

18.4.       Teismas neteisingai ir neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp proceso šalių, pažeidė CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog byloje buvo patenkinta tik 34,60 procentai ieškinio reikalavimų, o atmesta - 65,40 proc., dėl ko bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp proceso šalių nepagrįstai skirstytas minėtomis proporcijomis. A. G. buvo pripažinta teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, vien aplinkybė, kad A. G. iš atsakovės priteistinos žalos dydis buvo sumažintas, negali reikšti, jog ieškinys didžiąja dalimi buvo atmestas. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos. Jokios atsakovės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų negali būti priteistos.

19.       Ieškovė UAB „Didvyriai“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

19.1.       Ieškovai visas 2019 m. vasario 2 d. nefiskaliniame kvite nurodytas paslaugas yra gavę, paslaugų dalis, susijusi su šventės organizavimu, buvo tinkamos kokybės, ieškovai neturi pretenzijų dėl maisto kokybės, aptarnaujančio personalo elgesio ar kitų suteiktų paslaugų kokybės, todėl ieškovė realios materialinės žalos nepatyrė, todėl tenkinti reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliantų cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-332-687/2016 neatitinka šios bylos aplinkybių. Tam tikras maisto ir gėrimų likutis pasibaigus šventei galėjo likti, todėl teismo priteista 684,05 Eur suma ir taip yra per didelė, labiau atlieka baudinę, o ne kompensacinę funkciją, todėl sprendimo pakeitimui, didinant priteistinos materialinės žalos dydį, nėra pagrindo.

19.2.       Ieškovas K. S. nebuvo šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, todėl jo reikalavimas negali būti kildinamas iš sutartinių teisinių santykių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, neatitinka ir įstatyme numatytų atvejų, kai neturtinė žala atlyginama, taikant deliktinę atsakomybę. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ar jos darbuotojų padarytą nusikaltimą, dėl kurio ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą, o jei ieškovas ir patyrė tam tikrus sveikatos sužalojimus jo jubiliejaus šventės metu, jie buvo sąlygoti ne atsakovės, bet policijos pareigūnų tiesioginių veiksmų, už kuriuos atsakovė nėra teisiškai atsakinga. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesant įstatyme numatyto pagrindo, kuriuo remdamasis ieškovas galėtų reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo reikalavimas dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

19.3.       Teismo motyvai sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo ieškovei A. G., nėra pakankami, neatitinka formuojamos teismų praktikos ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teismo priteista 700 Eur neturtinės žalos suma ir taip yra didelė, todėl sprendimo pakeitimui, didinant priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Savo išgyvenimus ieškovai iš esmės sieja su ieškovo sulaikymu, tačiau atsakovė nėra teisiškai atsakinga už policijos darbuotojų veiksmus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina, kad ieškovai teismui melagingai liudijo, kad atsakovė atsisakė pateikti sąskaitą už suteiktas paslaugas, o 2019 m. vasario 2 d. kvitas buvo pateiktas tik po K. S. sulaikymo. Apeliantų teiginius, kad po šventės sumažėjo jų bendravimo galimybės, ieškovei A. G. buvo išsakytos pastabos dėl netinkamo šventės organizavimo, visiškai paneigia byloje apklaustų šventės svečių parodymai. Apeliantė A. G. taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų, kad po šventės būtų pablogėjusi jos sveikata, paskirtas medikamentinis gydymas. Konfliktas kilo ir dėl pačių ieškovų priešingų teisei ir gerai moralei veiksmų, kas remiantis CK 6.253 straipsnio nuostatomis yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės, taip pat visiškai ar iš dalies atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės.

19.4.       Ieškovai reiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, aiškiai įvardindami ieškinio kainą ir sumokėdami žyminio mokesčio sumą. Atsižvelgus, kad iš ieškovų priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, atsakovė nėra atlikusi jokių CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų.

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. 

21.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. atsakovei priklausančios kavinės – restorano „Floros simfonija“, esančios (duomenys neskelbtini) salėje nuo 18.00 val. vyko ieškovo K. S. jubiliejinė šventė, atsakovei teikiant šventės organizavimo, maitinimo ir patalpų nuomos paslaugas. Užsakymo metu buvo sumokėtas 300 Eur avansas (2019 m. sausio 23 d. nefiskalinis kvitas), pasiūlyme užsakove nurodyta – A. (nagrinėjamu atveju ieškovė A. G.). Pasiūlyme taip pat buvo numatyta, kad viršvalandžiai skaičiuojami po restorano oficialaus darbo laiko pabaigos ir vienos valandos kaina – 60 Eur. Šventėje pagal 2019 m. sausio 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 021, sudarytą tarp ieškovės A. G. ir G. L., nuo 18.00 val. iki 2.00 val. turėjo dalyvauti renginio vedėjas ir didžėjus (muzikantai). Iš 2019 m vasario 2 d. 3.07 val. atspausdinto nefiskalinio kvito matyti, kad už šventę, pritaikius nuolaidą, atskaičius sumokėtą avansą, bei įskaičius 120 Eur sumą už 2 val. viršvalandžių, mokėtina suma yra 1 774,44 Eur. Nurodytą mokėtiną sumą 2019 m. vasario 5 d. atsakovei UAB „Didvyriai“ sumokėjo ieškovė A. G.. Taigi, iš viso už šventę buvo sumokėta 2 074,44 Eur.

22.       Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Jungtis“ 2019 m. vasario 2 d. po 2 val. iš kavinės „Floros simfonija“ gavo kelis pranešimus apie pavojų (užpuolimą). Taip pat pranešimas apie konfliktą restorane „Floros simfonija“ buvo registruotas 2019 m. vasario 2 d. 3.17 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate. Ieškovas K. S. 2019 m. vasario 2 d. buvo sulaikytas, jam 4.54 val. buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. Tą pačią dieną jam buvo įteikti pranešimas apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 186 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2019 m. vasario 3 d. ieškovui K. S. buvo diagnozuota dauginiai šonkaulių lūžiai, taip pat nepatikslintas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas bei ausies paviršinis sužalojimas. Dėl kairės ausies būgnelio plyšimo ieškovui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

23.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, bei ieškovo K. S. teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl turtinės žalos dydžio

24.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir priteisdamas ieškovei A. G. 684,05 Eur turtinės žalos atlyginimui, sprendė, jog didelė dalis atsakovės suteiktų paslaugų buvo tinkamos, ir ieškovė neturėjo pretenzijų dėl jų. Byloje nėra konkrečių duomenų apie likusio nesuvartoto maisto ir gėrimų kiekį, todėl įvertinus, kad atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos trūkumas laikytinas pakankamai šiurkščiu, nes buvo nutrauktos visos pagal sutartį teiktinos paslaugos ir dalyviai neteko galimybės švęsti, yra pagrindas sumažinti už šventę ieškovės sumokėtą kainą, priteisiant ieškovei 35 procentus nuo visos ieškovės už maistą sumokėtos sumos – 684,05 Eur (1 954,44 x 35 proc. = 684,05 Eur).

25.       Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu šioje dalyje, teigė, jog atsakovė tinkamai teikė paslaugas tik iki 24.00 val., vėliau pradėjo reikšti pretenzijas dėl muzikos, todėl šventė buvo sugadinta. Be to, teismas, sumažindamas turtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016 dėl turtinės žalos dydžio verslininkui pažeidus pareigą suteikti reikšmingą informaciją dėl užsakomos paslaugos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

26.       Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus apeliantų teiginius, apie tai, jog šventė buvo nutraukta 24.00 val. Priešingai, byloje esantys vaizdo įrašai, liudytojų D. S., E. Č., H. T., Br. O., H. T., I. V. parodymai 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdyje leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai iki 1.30 val.

27.       CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 str. 2 d.).

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tarp šalių sudaroma vartojimo rangos sutartis, tokiu atveju vienai jos šaliai pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą – pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Užsakovo teisės, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka, ir darbas nėra užbaigtas, įtvirtintos CK 6.680 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).

29.       Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Nurodyti užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą.

30.       CK 6.674

31.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo, padarė pagrįstą išvadą, jog susidariusią situaciją tam tikra prasme lėmė atsakovės veiksmai nesuteikiant išsamios informacijos apie paslaugą, iš dalies netinkamai įvykdžius įsipareigojimus, todėl ieškovė A. G. įgijo teisę į nuostolių atlyginimą, t. y. paslaugos suteikimo kainos sumažinimą.

32.       Kaip jau minėta, byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad atsakovė netinkamai teikė paslaugas iki 1.30 val., todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 35 proc. nuo visos ieškovės už maistą sumokėtos sumos, t. y. 684,05 Eur nuostolių atlygimo.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neaktuali apeliantų nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016, kadangi ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) nagrinėjamoje byloje ir minėtoje kasacinėje byloje iš esmės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Apeliantės minimoje byloje ieškovė prašė priteisti turtinę žalą patirtą dėl kailinių su defektais valymo. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vartotojai nebuvo pateikta informacija, jog pateiktų valyti kailinių su defektais spalva, atlikus cheminį jų valymą nesuvienodės, o paslaugos teikėja atnaujins kailinių spalvą savo iniciatyva, papildomai nesuderinusi to su vartotoja. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo taisyklė nagrinėtame ginče ir šios bylos aplinkybės bei reiškiamas reikalavimas neturi esminio panašumo, todėl teisės taikymo taisyklė negali būti taikoma.

Dėl ieškovo K. S. teisės į neturtinės žalos atlyginimą

34.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju K. S. negali būti laikomas šalis siejusių sutartinių teisinių santykių dalyviu, jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti kildinamas iš sutartinių teisinių santykių, o byloje neįrodžius atsakovės ir (ar) jos darbuotojų padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą.

35.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog K. S. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes jis nebuvo šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, t. y. jis nebuvo užsakovas. Nepaisant to, K. S. buvo vartotojas, pobūvis buvo rengiamas ieškovo jubiliejaus proga, todėl negavus tinkamų paslaugų, ieškovas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą kaip vartotojas.

36.       Vadovaujantis CK 6.2281 straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. sausio 23 d. sudarytą susitarimą tarp atsakovės UAB „Didvyriai“ ir ieškovės A. G. pripažino vartojimo sutartimi. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog pagal minėtą susitarimą vartotoja yra tik ieškovė A. G..

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje pateiktame užsakyme tiesiogiai nebuvo numatyta, kad pobūvis bus organizuojamas trečiojo asmens naudai. Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartis visais atvejais turi būti aiškinama ne tik pažodžiui, bet ir turi būti nustatomi šalių tikrieji ketinimai ir valia (ją sudarant), vertinamos kitos svarbios aplinkybės.

39.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kuo tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas ne tik atsižvelgti į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

40.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3248-421/2016). Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).

41.       Taigi, nors nagrinėjamu atveju ieškovė A. G. ir atsakovė UAB „Didvyriai“ nebuvo tiesiogiai numačiusios išlygos dėl sutarties sudarymo trečiojo asmens naudai, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog užsakymo tikrasis tikslas (šalių valia) iš esmės buvo surengti ieškovo K. S. jubiliejaus šventę. Pažymėtina, kad šios aplinkybės byloje neginčijo ir atsakovė, kuri procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovas K. S. kartu su ieškove A. G. buvo užsakovai, todėl turėjo solidarią prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CPK 12 str., 178 str.).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors užsakymo iniciatorė buvo ieškovė A. G., tačiau jos su atsakove sudarytas susitarimas dėl ieškovo K. S. jubiliejaus šventės organizavimo, kito ieškovo atžvilgiu laikytinas kaip sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str.), pagal kurią, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas.

43.       Byloje atsakovė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, jog užsakovams nebuvo tinkamai suteikta informacija, dėl ko jiems buvo apribota galimybė pasirinkti šventės vietą, kad dalį paslaugų atsakovė suteikė nekokybiškai savo iniciatyva priimdama sprendimą dėl šventės trukmės. Šie nustatyti faktai leidžia teigti, jog ieškovai negavo tokios paslaugos, kokią tikėjosi gauti, o pripažinus, jog sutartis buvo sudarytina trečiojo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas K. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

44.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei A. G. iš atsakovės priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovo K. S. atžvilgiu atmetė. Ieškovai su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos dydžiu nesutinka.

45.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl pripažinus, jog ieškovas K. S. taip pat buvo vartotojas pagal A. G. sudarytą paslaugų teikimo susitarimą, nepagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad K. S. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ir (ar) jos darbuotojų padarytą nusikaltimą (-us), dėl kurių ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą.

46.       CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Teisminėje praktikoje dėl CK 6.250 straipsnio taikymo ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, jog neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

47.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas vertino tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai kaltės požiūriu buvo nerūpestingi, ieškovei sukėlė neigiamus išgyvenimus dėl sugadintos šventės, sprendė, jog šiuo atveju pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 700 Eur. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala padaryta nerūpestingumo kaltės forma, žalos pobūdis nėra ilgalaikis, dėl ko būtų itin pablogėjusi ieškovės gyvenimo kokybė, be to, žala nėra nuolatinio pobūdžio. Atsižvelgdama į ieškovei kilusias pasekmes (žalos pobūdį ir mastą), teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį.

48.       Sprendžiant dėl ieškovui K. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra verslininkė, teikianti viešojo maitinimo, apgyvendinimo paslaugas ne tik (duomenys neskelbtini), jos veikla pelninga, į tai, kad veika suteikiant netinkamos kokybės paslaugas kvalifikuotina kaip neatsargi, o ieškovas K. S. dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sugadintos jubiliejaus šventės, kilusio konflikto, iškviestos policijos, bei įvertinus tai, kad žalos pobūdis nėra ilgalaikis, sukeliantis nuolatinio pobūdžio pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažintina, kad ieškovo K. S. patirta neturtinė žala įvertintina 1 000 Eur dydžiu, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės. Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

49.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo K. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – iš atsakovės UAB „Didvyriai“ ieškovui K. S. priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

50.       Dėl kitų apeliacinių skundų motyvų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat priteistinos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

52.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

53.       Ieškovai, kreipdamiesi į teismą pirmojoje instancijoje patyrė 1 890 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 90 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą byloje. Apeliacinėje instancijoje ieškovai patyrė 61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurį sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Iš viso ieškovai, nagrinėjant bylą, patyrė 1 951 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 768 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atsakovė patyrė 4 568 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9 punktu, šalių prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydis atitinka nustatytus reikalavimus. Įstatymas nenumato, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai viena šalis yra vartotojas, ji būtų atleidžiama nuo kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo k. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog patenkinta 59,60 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 40,40 proc. reikalavimų, sprendžia, kad iš atsakovės UAB „Didvyriai“ ieškovams priteistina 1 162,80 Eur (1 951,00 Eur x 59,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o iš ieškovų atsakovei priteistina 1 845,47 Eur (4 568,00 Eur x 40,40 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš ieškovų atsakovei priteistina 682,67 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atitinkamai iš ieškovės A. G. 377,93 Eur, iš ieškovo K. S. – 304,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56.       Pirmosios instancijos teismas patyrė 16,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.). Teismo sprendimą pakeistus, atitinkamai iš atsakovės valstybei priteistina 9,93 Eur, iš ieškovės A. G. 3,72 Eur, iš ieškovo K. S. 3,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

        panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui K. S., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didvyriai“, juridinio asmens kodas 301113598, ieškovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. (penkių) dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didvyriai“, juridinio asmens kodas 301113598, iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 377,93 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didvyriai“, juridinio asmens kodas 301113598, iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 304,74 Eur (tris šimtus keturis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,01 Eur (tris eurus 01 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didvyriai“, juridinio asmens kodas 301113598, valstybei 9,93 Eur (devynis eurus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                             Žibutė Budžienė

                                                Evaldas Burzdikas

                                                Diana Labokaitė