Civilinė byla Nr. 2A-347-555/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02645-2010-0       

Pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė

Procesinio sprendimo kategorija 35.4;35.5;99.5;114.11;121.18.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 34-36) prašė priteisti iš atsakovo 5 645,42 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kauno m., butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas yra buto Nr.19, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininkas. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo įsiskolinimas ieškovei susidarė už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 už administravimo paslaugas - 65,97 Lt, teritorijos priežiūrą - 4,02 Lt, pastato techninę priežiūrą – 93,65 Lt, šildymo sistemos priežiūrą - 153,33 Lt ir už remonto darbus – 5 434,57 Lt. Atsakovas privalo apmokėti už remonto darbus, nes 2008 m. buvo nustatyta pastato fasado avarinė būklė, komisija rekomendavo nuimti tinko atšokusias dalis, sustiprinti mūrą ir kur reikia permūryti plytas. 2008-08-19 buvo surengta gyventojų apklausa dėl fasado remonto, tačiau gyventojai nebuvo aktyvūs ir apklausa neįvyko. Ieškovė atrankos būdu pasirinko rangovą ir su UAB „Staterma“ sudarė rangos sutartį. Nuo 2008-09-22 iki 2009 m. liepos mėnesio buvo atliekami pastato dalies fasado remonto darbai, namas buvo tinkuojamas. Remonto darbų kontrolę ir priežiūrą atliko ieškovė. Pabaigus nurodytus darbus, buvo surašyti atliktų darbų aktai. Už nurodytų darbų atlikimą ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Staterma“. Remonto darbams teisingai buvo taikomi restauracijos darbų įkainiai, nes namas yra kultūros paveldo zonoje. Atlikus nurodytus pastato avarinės būklės šalinimo darbus atsakovui atsirado pareiga proporcingai nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui padengti dalį remonto išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu (t. 2, b. l. 140-146) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 316,97 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovės valstybei 21,51 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei 2 057,92 Lt išlaidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Teismas nurodė, jog iš 2008-04-22 gyvenamo namo apžiūros akto matyti, jog namo administratoriaus UAB „Žaidas“ darbuotojai atliko kasmetinę statinio apžiūrą ir nurodė rekomenduojamus darbus pastebėtiems defektams šalinti. Byloje pateiktas 2008-08-08 statinio dalinės ekspertizės aktas patvirtina, jog dėl statinio dalinės ekspertizės kreipėsi ieškovė, buvo nustatyta, kad statinio konstrukcijų būklės pagerinimui būtina įvykdyti akte nurodytas rekomendacijas. Atsakovas teigia, kad administratorius nesitarė su butų ir kitų patalpų savininkais dėl remonto išlaidų dydžio, šaltinių, rangovo pasirinkimo, kad jam nebuvo įteiktas balsavimo raštu biuletenis, kad jokių skelbimų pakabinta skelbimų lentoje nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, prieš pasirašant 2008-06-27 rangos sutartį Nr. 79 ieškovė neorganizavo nei savininkų susirinkimo, nei jų apklausos. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovui ir kitiems butų ir kitų patalpų savininkams buvo įteikti balsavimo raštu biuleteniai dėl 2008-08-19 apklausos  (Administravimo nuostatų 21.2 p., 21.6 p.), todėl teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas, kaip buto savininkas, buvo informuotas apie numatomą namo bendrojo naudojimo objektų remontą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė pradėjo bendro naudojimo patalpų remontą, neaptarusi su namo butų savininkais remonto kaštų. Iš byloje pateiktos lokalinės sąmatos matyti, jog ji sudaryta pagal 2008 03 mėnesio kainas. Byloje pateikta 2008 06 27 rangos sutartis Nr.79 patvirtina, jog remonto darbai pradėti anksčiau nei buvo organizuojamas, kaip teigia ieškovė, savininkų balsavimas raštu ir anksčiau nei buvo pateikta informacija iškabinant skelbimus (tai matyti įvertinus skelbimų turinį). Administratorius turėjo pareigą apie numatomą remontą informuoti butų ir kitų patalpų savininkus ir sprendimus priiminėti savininkų balsų dauguma, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tai, kad remonto procedūra buvo pradėta pažeidžiant butų ir kitų patalpų savininkų teises, sudaro pagrindą atmesti ieškinį, nes ieškinys dalyje dėl remonto išlaidų priteisimo laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu. 2008-08-20 ieškovės sudaryta komisija, įvertinusi potencialių rangovų pasiūlymus, pritarė UAB „Staterma“ pasiūlymui dėl techninių sąlygų, siūlomų medžiagų kokybės ir kainos. Tokiu būdu, ieškovė savarankiškai priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, remonto. 2008-06-27 ieškovė sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu ir susitarė, kad rangovas atliks remonto darbus pagal patvirtintą lokalinę sąmatą iki 2009-09-30 už bendrą medžiagų ir darbų kainą 326 523, 22 Lt (su PVM). Fasado remonto darbai buvo atlikti ir atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2009-02-23, 2009-04-01 ir 2009-06-03. 2009-06-04 pasirašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo ieškovės atstovas priėmė fasado remonto darbus, kurių kaina be PVM 275 575,22 Lt (su PVM – 327 934,51 Lt) kaip įvykdytus tinkamai, pretenzijų dėl darbų kokybės ir/ar trūkumų neturėjo. Atlikus teismo faktinių statybos – remonto darbų ekspertizę nustatyta, kad remonto darbų kainų paskaičiavimui buvo be pagrindo panaudoti restauracijos darbų ir sustambinti įkainiai, tinkavimo darbai buvo vykdomi nesurašius paslėptų darbų aktų, kai jie yra privalomi, duomenų, kokios medžiagos buvo naudojamos tinkavimui nepateikta, balkonų apačios nebuvo tinkuotos, tik dažytos. Ekspertizės išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo butas yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Registracija atlikta 1999-10-28 įsakymo Nr. 292 pagrindu, įrašas galioja nuo 2009-06-09. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2008-08-14 rašto Nr. 2K-1261 matyti, kad ieškovė dėl fasado ir balkono remonto darbų buvo informuota, jog pastatas (duomenys neskelbtini) , Kaune, nėra valstybės saugoma ar kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl paminklosaugos sąlygos palaikomojo remonto darbams nekeliamos. Iš rangos sutarties Nr. 79 matyti, kad užsakovas (ieškovė) ir rangovas (trečiasis asmuo) susitarė dėl namo fasado remonto darbų atlikimo. Šie įrodymai patvirtina, kad dėl restauracijos darbų atlikimo nebuvo susitarta, remontuojamas pastatas nebuvo kultūros vertybė, todėl nebuvo pagrindo taikyti restauravimo darbų įkainius. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ekspertizę atlikęs ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos, todėl ekspertizė neturėtų būti laikoma įrodymu. Ekspertas V. Š. yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, jo kompetencijoje yra ypatingo statinio statybos ir ypatingo statinio techninės priežiūros ekspertizė. (Teisingumo ministro įsakymas 2009-11-30 Nr. 1R-375). Remonto darbų kontrolę ir priežiūrą privalėjo atlikti ieškovė (Administravimo nuostatų 5.7 p.). Ieškovė priėmė rangovo atliktus darbus, nepareiškė jokių pretenzijų, nors pagal rangos sutarties 5.1 p. dokumentai (panaudotų statybos produktų sertifikatai ir atitikties deklaracijos) nebuvo pateiktos, o darbų kaina buvo paskaičiuota taikant neteisingus įkainius. Tokius administratoriaus veiksmus teismas vertino kaip administratoriui perduotų teisių panaudojimas savo ar trečiųjų asmenų poreikiams (CK 4.84 straipsnio 6 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis), už kurį butų ir kitų patalpų savininkai negali būti laikomi atsakingais. Atsakovui sutikus su ieškiniu dalyje dėl įsiskolinimo už administravimo paslaugas 65,97 Lt, teritorijos priežiūrą 4,02 Lt, pastato techninę priežiūrą 93,65 Lt, šildymo sistemos priežiūrą 153,33 Lt, teismas pritaisė ieškovei iš atsakovo 316,97 Lt skolą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. papildomu sprendimu (t. 2, b. l. 151-152) priteisė ieškovei iš atsakovo 33,60 Lt bylinėjimosi išlaidų už eksperto iškvietimą apklausai teisme. Nurodė, kad ieškovė apmokėjo 600 Lt avansą už papildomą eksperto iškvietimą į teismo posėdį apklausai, todėl ieškinio reikalavimus  tenkinus 5,6 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 33,60 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 2-10) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimus, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo ginčą spręsti žodinio proceso tvarka.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šių motyvų:

1. CK, ginčo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau - Reglamentas) bei Administravimo nuostatuose yra reglamentuota tvarka, kada administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir neprivalo gauti daugumos gyventojų sutikimo dėl bendrojo naudojimo objektų remonto. Tai reiškia, kad administratorius, pasitelkdamas patyrusius ir kvalifikuotus techninės priežiūros specialistus, gali kompetentingai įvertinti ir spręsti dėl būtinų darbų atlikimo ir taip užtikrinti tinkamą ir kvalifikuotą visiems bendrasavininkiams priklausančio turto priežiūrą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad dar 2004 metais buvo užfiksuota prasta (duomenys neskelbtini) namo fasado būklė. Byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) namo bendraturčiai kreipėsi į administratorių su pasiūlymu remontuoti namo fasadą ar kitaip savo aktyviais veiksmais išreiškė valią rūpintis bendro naudojimo objektu. Tokia situacija tęsėsi iki 2008 metų, kol UAB „Žaidas“ užsakymu 2008-08-08 buvo sudarytas Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 08-54. UAB „Žaidas“, nustatęs administruojamo (duomenys neskelbtini) namo fasado būklę, privalėjo nedelsdamas imtis organizuoti šio namo fasado remonto darbus. Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamentas 2007 metais jau buvo skyręs Kauno padalinio vadovui T. G. baudą už statinio (duomenys neskelbtini) nepriežiūrą, kas įrodo, kad susidariusią kritinę situaciją dėl namo fasado suvokė ir pareigūnai, kurie tiesiogiai prižiūri apelianto veiklą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią svarbią aplinkybę. Siekdama užtikrinti (duomenys neskelbtini) namo fasado atitikimą privalomiesiems reikalavimams ir siekdamas užkirsti kelią nuolat keliamam pavojui ne tik (duomenys neskelbtini) pastato bendraturčiams, bet ir praeiviams bei užtikrinti tinkamą estetinę pastato fasado būklę, UAB „Žaidas“ 2008-08-19 surengė (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimą dėl būtinų fasado remonto darbų atlikimo. Byloje yra pateiktas skelbimas dėl susirinkimo, atsakovas neginčija kad susirinkimas buvo surengtas. Dėl pasyvios (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių pozicijos, susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu, nes nesusirinko gyventojų kvorumas. Neįvykus susirinkimui, UAB „Žaidas“ organizavo (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių apklausą raštu, tačiau vėl dėl pastarųjų pasyvumo, apklausa neįvyko. Sprendime teismas konstatuoja, kad administratorius nesitarė su (duomenys neskelbtini) namo bendraturčiais dėl šio namo remonto išlaidų dydžio. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, kaip buto savininkas buvo informuotas apie numatomą bendrojo naudojimo objektų remontą. 2007 m. patvirtintų Administravimo nuostatų 15.2. p. nustatė, kad balsavimo biuletenis įteikiamas kiekvienam patalpų savininkui asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku, be to, apie balsavimą raštu ir svarstomus klausimus viešai skelbiama namo skelbimų lentose. Byloje atsakovą atstovavo jo įgaliotas asmuo S. G.. Pažymėtina, kad aplinkybes apie asmeninį balsavimo biuletenio įteikimą galėjo patvirtinti tik pats atsakovas asmeniškai. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad balsavimo biuletenio atsakovas negavo. Sprendime teismas konstatavo, kad 2008 m. birželio 27 d. sutartimi Nr. 19 UAB „Žaidas“ ir UAB „Staterma“ sutarė dėl (duomenys neskelbtini) namo remonto. Ši pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi UAB „Žaidas“ su potencialiais rangovais, kurie užtikrina rangos darbų kokybę, techninius pajėgumus ir patrauklias rinkos kainas, yra sudaręs daugkartines ilgalaikes rangos sutartis. Administratoriui teisės aktai nenustato pareigos tikrinti rangovų pateiktų sąmatų skaičiavimus, administratorius yra įpareigotas užtikrinti, kad statinys jo naudojimo laikotarpiu atitiktų teisės aktų privalomuosius reikalavimus. Kainų apklausoje dėl (duomenys neskelbtini) namo fasado remonto darbų dalyvavusių rangovų pasiūlymai buvo vertinami ne tik kokybės, bet ir kainos santykiu, todėl buvo atrinkta UAB „Staterma“ kaip įmonė, kuri pasiūlė mažiausią kainą už darbų atlikimą pagal visus kokybės standartus. (duomenys neskelbtini) namo fasado remonto darbai buvo organizuoti ir atlikti laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sudarė situaciją, jog už tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus nėra galimybės prisiteisti įsiskolinimo, kadangi teismas laikė, jog ieškovė viršijo savo įgaliojimus. Tačiau teismas savo sprendime nenurodė kokių teisės normose numatytų pareigų apeliantas nesilaikė ar kitaip pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
2. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į ginčo dalykui taikytinų teisės norminių aktų reguliavimą. Visa sprendimo motyvuojamoji dalis pagrįsta 2010 m. gegužės 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1917 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatų reglamentavimu. Iš byloje pateiktos medžiagos aiškiai matyti, kad atsakovo skola susidarė laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31, t.y. kai minėti nuostatai negaliojo. 2008 m. - 2009 m., kai buvo pradėti organizuoti ir atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasado remonto darbai, Kaune galiojo ir daugiabučių gyvenamųjų namų administravimą reglamentavo 2007 m. balandžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1492 patvirtinti Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatai;
3. ekspertas V. Š., teismo paskirtas atlikti faktinių statybos-remonto darbų ekspertizę, neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka suteikto atestato, leidžiančio atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau - SPSC), kuris yra Aplinkos ministerijos įsteigta priklausoma valstybės įmonė, duomenimis, V. Š. yra išduotas atestatas Nr. 21909, kuriuo jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. SPSC duomenimis, V. Š. nėra išduotas atestatas, suteikiantis eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ar ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas. Įvertinus tai, kad V. Š. nėra atestuotas atlikti teismo paskirtą faktinių statybos-remonto ekspertizę, šio asmens pateiktos išvados vertintinos kritiškai. Be to, byloje pateiktas ekspertizės aktas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų;
4. teismas sprendime nurodo, kad nepriteisė ieškovei skolos dalies už atliktus (duomenys neskelbtini) namo fasado remonto darbus, t.y. 5 434,57 Lt. Tačiau iš ieškiniu prašomos priteisti skolos 5 645,42 Lt atėmus remonto darbų kainą, įsiskolinimas už kitas UAB „Žaidas“ suteiktas paslaugas siekia 210,85 Lt, todėl manytina kad pirmos instancijos teismas netinkamai motyvavo, kodėl iš viso priteisė 316,97 Lt, t.y. ir dalį (106,12 Lt) fasado remonto darbų kainos, tenkančios atsakovo butui, bei kaip šią dalį apskaičiavo. Bylos žodinio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pagal įgaliojimą ne kartą teigė, kad atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies, t.y. sutinka su visomis UAB „Žaidas“ suteiktomis paslaugomis ir fasado remonto darbų kaina 1 000 Lt dalyje, tai konstatuota ir 2011 m. lapkričio 4 d. sprendime. Tačiau teismas rezoliucine dalimi nepriteisė ieškovei tų sumų, kurias atsakovas pripažino;
5. atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą siekia 1 250 Lt, t.y. į minėtą sumą įskaičiuotas ekspertizės atlikimas, taip pat du kartus į teismo posėdį buvo kviestas ekspertas. Tuo tarpu ieškovei kilus abejonėms dėl ekspertizės išvadų ir paprašius pakartotinai iškviesti ekspertą, teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 600 Lt už vieną eksperto iškvietimą į teismo posėdį, kas laikytina neprotingai didele suma. Be to, šios ieškovės patirtos išlaidos nebuvo įskaičiuotos į ieškovės išlaidas, todėl laikytina, jog teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 16-18) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1. ieškovė nepagrindė sąskaitų teisingumo bei kitų jos pateiktų dokumentų. Šie dokumentai (panaudotų statybos produktų sertifikatai ir atitikties deklaracijos) pagal 2008-06-27 rangos sutarties Nr.79 5.1 p. yra būtini, bet apeliantė dėl jų nereiškė pretenzijų rangovui. Nebuvo pareikšta pretenzijų ir dėl darbų kainos, kuri buvo paskaičiuota taikant neteisingus įkainius. Todėl teismas teisingai kvalifikavo ieškovės veiksmus kaip administratoriui perduotų teisių panaudojimą savo ar trečiųjų asmenų poreikiams, už kurį butų ir kitų patalpų savininkai negali būti atsakingais. Vien ieškinyje ir apeliaciniame skunde išvardinti teisės aktai, kuriuose nustatyta kokias paslaugas administratorius privalo teikti, kokia apimtimi bei periodiškumu priskaičiuojami mokesčiai ir kokios jų dydžio ribos, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo;
2. teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė 2008 m. birželio 27 d. sutartimi Nr. 79 sutarė su UAB „Staterma“ dėl namo Laisvės al. 110 fasado remonto, nesitaręs su (duomenys neskelbtini) namo bedraturčiais dėl šio namo remonto išlaidų dydžio, rangovo pasirinkimo, ir teisingai taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį, pagal kurią buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovė apeliaciniame skunde sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą, neva (duomenys neskelbtini) namo fasado remonto darbai buvo organizuoti ir atlikti laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų ir įgyvendinant pagrindinį administratoriaus uždavinį - organizuoti privalomųjų teisės aktų reikalavimų neatitinkančio pastato remontą. Priešingai - teismas teisingai konstatavo, kad ieškovei neįrodžius savo reikalavimų dėl remonto išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo, ieškinys šioje dalyje atmetamas;
3. nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo neva padarytų materialinės teisės pažeidimų. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603, LR civiliniu kodeksu, kitais LR įstatymais bei teisės aktais, tarp kurių - Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau - Administravimo nuostatai), patvirtinti Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (pakeisti 2006-07-28 įsakymu Nr. A-2914, 2006-08-11 įsakymu Nr. A-3102, 2007-04-27 įsakymu Nr. A-1492, 2009-12-15 įsakymu Nr. A-4671). Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas rėmėsi vien 2010 m. gegužės 31 d. Administravimo nuostatų redakcija;
4. teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad ekspertizę atlikęs ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos, todėl ekspertizė neturėtų būti laikoma įrodymu. Priešingai - teismas teisingai nustatė, kad ekspertas V. Š. yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, jo kompetencijoje yra ypatingo statinio ir ypatingo statinio techninės priežiūros ekspertizė (Teisingumo ministro įsakymas 2009-11-30 Nr. 1R-375). Sutinkamai su teismo nurodytu 2009-11-30 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-375, V. Š., kaip teismo ekspertas gali atlikti ypatingo statinio statybos ir ypatingo statinio techninės priežiūros ekspertizę, nes kvalifikacijos atestatas galioja iki 2013 m. gegužės 20 d.
5. teismas nurodė, kad dėl įsiskolinimo už administravimo paslaugas 65,97 Lt, teritorijos priežiūrą 4,02 Lt, pastato techninę priežiūrą 93,65 Lt, šildymo sistemos priežiūrą 153,33 Lt ginčas tarp šalių nekilo, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei 316,97 Lt (65,97 Lt + 4,02 Lt + 93,65 Lt + 153,33 Lt = 316,97 Lt).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovui A. M. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 19, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune (t. 1, b. l. 3-4). Ieškovė UAB „ Žaidas“ yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, juo įregistruota nuo 2006-10-24 (t. 1, b. l. 5-6). 2004 m. vasario 3 d. aktu komisija, susidedanti iš Statybos projektų ekspertizės centro Kauno filialo vyriausiojo eksperto J. R., savivaldybės Miesto ūkio departamento Būsto skyriaus vyriausiojo specialisto S. K., savivaldybės įmonės ,,Santakos butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo G. B., apžiūrėję gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) , fasadą, nustatė avarinę šio namo fasado būklę, pasiūlė iki bus atliktas šio namo fasado remontas, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, užtverti praėjimą pro namą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės pusių pagal parengtą ir suderintą projektą (t. 1, b. l. 66). Ieškovės užsakymu Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrui atlikus statinio dalinę ekspertizę, 2008 m. rugpjūčio 8 d. ekspertizės akte Nr. 08-54 buvo pateiktos išvados, kad pastato Kaune, (duomenys neskelbtini) , išorinės atitvaros, besiribojančios su išorine aplinka, neatitinka techninių reikalavimų, nustatytų Statybos techniniuose reglamentuose STR 2.05.02:2001 ,,Statinių konstrukcijos, stogai“ ir STR 2.01.01(6):1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; nurodyta, kad pastato fasado tinkas, balkonų atitvarų ir piliastrų mūras turi avarinės būklės požymių, būtina skubiai nuardyti fasadų tinką, permūryti  griūvantį  balkonų  atitvarų  ir  piliastrų  mūrą, nutinkuoti fasadus tinku, panaudojant tinko armavimo tinklą, apskardinti balkonų atitvarines sienutes, įrengti vandens nuvedimo sistemą nuo balkonų dangos; konstatuota, kad stogo   latakai   netenkina   techninių   reikalavimų, nustatytų Statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2001 ,,Statinių konstrukcijos, stogai“ reikalavimų, kad statinio latakus būtina skubiai keisti (t. 1, b. l. 67–69).

Byloje ginčas nekyla, kad ieškovė savarankiškai priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) , remonto, 2008 m. birželio 27 d. su trečiuoju asmeniu sudarė rangos sutartį ir susitarė, kad rangovas atliks remonto darbus pagal patvirtintą lokalinę sąmatą iki 2009 m. rugsėjo 30 d. už bendrą 326 523,22 Lt (su PVM) medžiagų ir darbų kainą. Fasado remonto darbai buvo atlikti ir atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2009 m. vasario 23 d., 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. birželio 3 d., 2009 m. birželio 4 d. pasirašytas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo ieškovės atstovas priėmė fasado remonto darbus, kurių kaina be PVM 275 575,22 Lt (su PVM – 327 934,51 Lt), kaip įvykdytus tinkamai, pretenzijų dėl darbų kokybės ir (ar) trūkumų neturėjo. Akto 4 punkte pažymėta, kad  ne dėl rangovo kaltės neatlikti darbai: balkono sienelės viršutinės dalies skardinimas, balkono sienų dažymas, lietvamzdžio įrengimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ieškovės iniciatyva sudaryta rangos sutartimi atlikti remonto fasado darbai atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas. CPK 362 straipsnyje nurodyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, todėl, bylą gražinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje. Esant minėtiems kasacinio teismo išaiškinimais spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog remonto procedūra buvo pradėta pažeidžiant butų ir kitų patalpų savininkų teises, kas sudarė, teismo vertinimu, pagrindą ieškiniui atmesti, yra nepagrįsta. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei dalį išlaidų, kurias ieškovė sumokėjo už minėtoje rangos sutartyje atliktus gyvenamojo namo remonto darbus. Kasacinės instancijos teismui pateikus išaiškinimus dėl bendrasavininkio teisės atsisakyti mokėti išlaidas namui išlaikyti ar išsaugoti bei konstatavus, jog ieškovės iniciatyva sudaryta rangos sutartimi atlikti remonto fasado darbai atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatinėtinas tik iš atsakovo priteistinų namo fasado remonto išlaidų dydis.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčas dėl ieškovės suteiktų administravimo, teritorijos priežiūros, pastato techninės priežiūros, šildymo priežiūros paslaugų nekyla, šioje dalyje ieškinį atsakovui pripažinus, priteisė iš atsakovo 316,97 Lt skolą, spręsdamas, kad ieškovė neįrodė reikalavimų dėl remonto išlaidų pagrįstumo.

Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, grįsdama reikalavimą iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už priskaičiuotas remonto išlaidas, nagrinėjamojoje byloje pateikė rangos sutartį Nr. 79, sudarytą 2008 m. birželio 27 d. tarp ieškovės UAB „Žaidas“ bei darbus atlikusios UAB „Staterma“, priedą Nr.5 prie minėtos sutarties, sudarytą 2008 m. rugsėjo 23 d., lokalinę sąmatą Nr. R-002, atliktų darbų aktus Nr. A036, A040 ir A049 (b. l. 13-21, 2 t.). Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pateiktoje ieškovės ir rangovės sudarytoje sutartyje pagal šalių pasirašytą ir suderintą lokalinę sąmatą buvo nustatyta atliekamų darbų kaina. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamojoje byloje atsakovui nesutinkant su remonto išlaidų pagrįstumu, skyrė šioje byloje faktinių statybos – remonto darbų ekspertizę. Jos išvadoje konstatuota, kad remonto darbų kainų paskaičiavimui buvo be pagrindo panaudoti restauracijos darbų ir sustambinti įkainiai, tinkavimo darbai buvo vykdomi nesurašius paslėptų darbų aktų, kai jie yra privalomi, duomenų, kokios medžiagos buvo naudojamos tinkavimui, nepateikta, balkonų apačios nebuvo tinkuotos, tik dažytos (b. l. 4-10, t. 2). Teisėjų kolegija sprendžia, kad eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010). Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ekspertas teikė išvadą, jog neteisingai sudaryta sąmata, neteisingai taikomi darbų įkainiai, atsiskaitymo dokumentuose panaudotas sustambintas įkainis, kuris gali būti naudojamas planuojant investicijų poreikį statinių statybos darbams, taip pat teigė, jog nėra galimybės nustatyti faktiškai nutinkuotų paviršių, balkonų remonto apimties, panaudotų medžiagų rūšies ir jų kainos. CK 6.653 straipsnis nedetalizuota, o statybos rangos normose nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainą, ar jos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti darbų atlikimui panaudotos medžiagos, tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos. Statybos rangos sutarties šalys gali susitarti į sąmatas įtraukti ir daugiau sudedamųjų dalių bei susitarti dėl jų tarifų ar taikymo tvarkos. Atlikdamas arba pirkdamas tokius darbus (paslaugas), administratorius privalo įvertinti jų kainos ir kokybės santykį. Kainos ir kokybės santykio įvertinimas negali būti formalus t. y. administratorius privalo įsitikinti, jog darbų (paslaugų) kaina atitinka tokių darbų (paslaugų) rinkos kainą. Tik laikantis šių reikalavimų patirtos išlaidos gali būti pripažintos išlaidomis namui išlaikyti ir išsaugoti, kurias privalo apmokėti butų ir kitų patalpų savininkai. Kitos nei nurodytos išlaidos gali atsirasti tik dėl administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, todėl administratorius neturi teisės į jų atlyginimą. Priešingu atveju būtų įteisinta galimybė administratoriui nepaisyti gyventojų (naudos gavėjų) interesų ir pasipelnyti iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. piktnaudžiauti teise. Rangos sutarties šalims nenurodžius darbų kainos yra pagrindas taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos ir spręsti, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju teismui nustatinėti statybos rangos įprastinę kainą (CK 6.198 straipsnio 1 dalis) nebuvo pagrindo, todėl darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo vadovautis eksperto išvadomis, kuriose skaičiuojamieji dydžiai grindžiami rekomendacijomis.

Nagrinėjamu atveju nors ir teismo buvo užduoti klausimai, ekspertas nepateikė išvados kokia faktiškai buvo atliktų darbų apimtis ir jų vertė. Pateiktos išvados dėl taikyto darbų įkainio, tam tikrų darbų įtraukimo į sąmatą, esant rangos sutarties šalių susitarimui dėl darbų kainos, nepagrindžia atsakovo teiginių, kad buvo atlikti pertekliniai darbai, ar, kad jie buvo atlikti netinkamai ir, kad remontuojant namą nebuvo atlikti darbai ar nebuvo panaudotos sąmatoje bei atliktų darbų aktuose nurodytos medžiagos, kas sudarytų pagrindą mažinti prašomą priteisti įsiskolinimą. Atsakovas, teigdamas, kad nepagrįstai buvo užaukštinta darbų kaina, byloje surinktais įrodymais neįrodė, kad administratorius sudarė rangos sutartį neįvertinęs jos kainos ir kokybės santykio, jog darbų (paslaugų) kaina neatitinka tokių darbų (paslaugų) rinkos kainos. Ekspertizės akte suabejota sąmatoje nurodytais įkainiais, išvada orientuota į rekomenduojamus įkainius, tačiau nenurodyta kokie darbai bei kokia apimtimi neatitiko rinkos kainos, pertekliniai ar faktiškai nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad atliekamų darbų kaina yra lanksčiausias rinkodaros komplekso elementas, be paminėtų, iš kitų byloje esančių duomenų  matyti, kad pasiūlymus atlikti namo remonto darbus be ieškovės pasirinkto rangovo buvo pateikusios dar dvi bendrovės, ieškovės pasirinkto rangovo pasiūlymas buvo mažiausias (b. l. 85-86, 1 t.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė neįrodė remonto išlaidų pagrįstumo, eksperto išvada vadovavosi pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimą (CPK 185 straipsnis), ši nustatyta aplinkybė duoda pagrindą abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

              Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies priteisė iš atsakovo įsiskolinimą už administravimo paslaugas – 65,97 Lt, už teritorijos priežiūrą – 4,02 Lt, už pastato techninę priežiūrą – 93,65 Lt, už šildymo sistemos priežiūrą – 153,33 Lt, iš viso 316,97 Lt (65,97 + 4,02 + 93,65 +153,33 = 316,97). Buto, taip pat ir negyvenamųjų patalpų, savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis), o ne iš sutarties.  Atsakovo pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, todėl prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Esant pagrindui spręsti, kad ieškovės iniciatyva sudaryta rangos sutartimi atlikti remonto fasado darbai atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus bei, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina atliktų darbų ir jų kainos pagrįstumą, darytina išvada, kad atsakovas šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistina suma didintina 5 328,45 Lt (5 645,42 – 316,97) ir priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos – 5 645,42 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme (2010-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą pakeitus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, papildomas teismo sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, naikintinas. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir ieškinį pilnai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašė priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, byloje pateikti duomenys, kad ieškovė turėjo šias išlaidas: 489 Lt (169,00+160+160) sumokėto žyminio mokesčio, 6,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų dvi paieškas duomenų bazėje ir dviejų registro išrašų peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovą bei 262,20 Lt viešo paskelbimo išlaidų, 600 Lt už eksperto iškvietimą į teismo posėdį, iš viso 1 360,10 Lt, kurios priteistinos iš atsakovo. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 75,47 Lt. Atsakovui A. M. byloje teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 51, 1 t.), todėl vadovaujantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovas yra atleistas 50 procentų nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 37,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad bylos faktinė situacija yra sudėtinga, todėl tikslinga išklausyti šalių žodinius paaiškinimus. Ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių. Pati ieškovė visus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo galėjo išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria :

              Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti pilnai, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

priteisti ieškovei UAB „Žaidas“ (kodas 149650823) iš atsakovo A. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 645,42 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 5 645,42 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme 2010-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 360,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 37,74 Lt (trisdešimt septynis litus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Teisėjai                                                                                                  Galina Blaževič

                                                                                                                Albina Rimdeikaitė

                                                                                                                Egidijus Tamašauskas