Civilinė byla Nr. 2-207-918/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27802-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1, 3.2.3.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMU Group“ vadovui I. R.,
atsakovės J. L. B. atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu (daliai proceso dalyvių atvykstant į teismo posėdžių salę, daliai prisijungiant nuotoliniu būdu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMU Group“ ieškinį atsakovei J. L. B. dėl nuostolių ir netesybų dėl sutarties nevykdymo priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas ieškiniu (1 t. 73-77 b. l.)prašo priteisti ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 12 646,67 Eur nuostolių ir žalos atlyginimo sumą, 12 596,40 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad teismui nutraukus 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, ieškovas patyrė nuotolius, kurių priteisimo klausimas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu nebuvo išspręstas. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, kito atsakovo veiksmuose kaltės nenustatė, todėl reikalavimas reiškiamas tik vienam iš atsakovų. Byloje priimtas sprendimas turi prejudicinę galią. Sudarant sutartį atsakovė siekė suklaidinti ieškovą, apgauti notarą, kad nepaaiškėtų aplinkybė, jog atsakovė ir C. B. yra sudarę santuoką nuo 2013 m. balandžio 28 d. Atsakovė pažeidė sutartį, todėl taikytina sutartinė atsakomybė. Be to, atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl taikytina ir deliktinė atsakomybė. Ieškovė sudarant sutartį sumokėjo 1615,92 Eur notaro išlaidų, 440,75 Eur už įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Be to , trejus metus mokėjo žemės mokestį ir iš viso sumokėjo 453 Eur žemės mokesčio. Ieškovas dėl sudarytos sutarties turėjo pervesti atsakovei 57 924,03 Eur, kurie iki šiol nėra grąžinti. Dėl negrąžintos sumos priskaičiuotinos 10 682,08 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos. Be to, ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu, ėmė paskolą ir UAB „Kredex“ sumokėjo 3 766 Eur palūkanų ir administravimo mokesčio. Be to, ieškovei padaryta žala, nes ieškovė išeikvojo 6 371 Eur mokėdama įmonės vadovui I. R. darbo užmokestį (318,58 Eur atlyginimo ¼ dalis už 20 mėnesių). Ieškovės tvirtinimu, bendra nuostolių ir žalos suma sudaro 12 646,67 Eur, nuo šios sumos nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), ieškovas paskaičiavo 1914,32 Eur palūkanų. Be to, nuo 57 924,03 Eur sumos negrąžinto avanso sumos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. paskaičiuota 10682,08 Eur palūkanų. Be to, ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 8 d., t. y. nuo dienos, kai ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.
3. Ieškovė dubliku (2 t. 17-18 b. l.) palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovės kaltės klausimas dėl sutarties nutraukimo nebegali būti kvestionuojamas, šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nacionalinės žemės tarnybos kaltų veiksmų dėl sutarties nutraukimo nėra nustatyta. Atsakovė, vykdama į NŽT, pas notarą, pas ieškovę pateikė seną pasą ir prisistatinėjo buvusia R. pavarde.
4. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, patikslino, kad procesinių palūkanų prašo ne nuo šiuo ieškiniu prašomos priteisti sumos, bet ir nuo negrąžintos avanso sumos. Teismo posėdyje ieškovė atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovės atstovas bando suklaidinti teismą. Pagal sutartį sumokėta avanso suma nėra grąžinta, grąžinta yra kita suma civilinėje byloje , kurios dydis yra analogiškas. Prašo remtis teismų procesiniais sprendimas, kurie skelbiami LITEKO informacinėje sistemoje. Pažymėjo, kad NŽT dalyvavo tik kaip tarpininkas, buvo veikiama atsakovės vardu, nes atsakovė, nebūdama Lietuvos Respublikos piliete, negalėjo įgyti žemės. Ši byla yra bylos dėl sutarties nutraukimo tąsa – ta pati byla, nes teismas neišsprendė reikalavimo.
5. Atsakovė atsiliepimu (1 t. 113-114 b. l., 2 t. 10-12 b. l.) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys atsakovei turi būti pateiktas gimtąja kinų kalba. Nacionalinė žemės tarnyba ir ieškovė sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė už 347 544,03 Eur išsimokėtinai įsigijo E. R., mirusio 2009 m. gegužės 22 d., kurio nurodyto turto paveldėtoja pagal 2013 m. gruodžio 5 d. papildomą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietė J. L. R., nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pagal sutartį pirmoji įmoka - 57 924,03 buvo sumokėta į NŽT sąskaitą, tačiau NŽT atsakovei nurodytos sumos nepervedė.. NŽT nurodytą įmoką pervedė į antstolio I.Gaidelio sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi grąžino bylą pirmos instancijos teismui tik dėl išlaidų kompensavimo dalies priteisimo, tačiau ieškovė pareiškė daug su šia byla nesusijusių reikalavimų.. atsakovės vertinimu, ji nebuvo sutarties šalis, negalėjo įtakoti sutarties sudarymo. Atsakovė neatsakinga už ieškovės imtą kreditą ir jo panaudojimą. Mokamas ieškovės vadovui atlyginimas negaliu būti prilyginamas teismo išlaidoms.
6. Atsiliepime ieškovė atstovas tvirtino, kad ieškinys, kaip ir kiti procesiniai dokumentai, turi būti verčiami į atsakovei suprantamą kalbą. Ieškinys pateiktas ne tinkamam atsakovui – dėl ieškovo tariamai patirtų nuostolių gali būti atsakinga NŽT, kuri sudarė sutartį.
7. Triplike (2 t. 22 b.l.) nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė detalių paaiškinimų dėl žalos paskaičiavimo. Pareiga grąžinti pagal sutartį gautus pinigus atsirado tik po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta sutartis. Ieškovė, sąmoningai neatsiskaitė su biudžetu , nesuderinus su kitu akcininku ėmė paskolą ir neaišku kokiais tikslais panaudojo.
8. Rašytiniuose paaiškinimuose (2 t. 31 b.l.) papildomai nurodė, kad ieškovė pati tinkamai nevykdė sutarties ir nemokėjo sutartų įmokų, pirminė įmoka, kurią ieškovė buvo sumokėjusi, ieškovei yra grąžinta. Ieškovės imta paskola iš UAB „Kredex“ priežastiniu ryšiu nesusijusi.
9. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė procesinius dokumentus, ieškinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad teismo sprendimo dalis dėl restitucijos yra įvykdyta dar iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovei nurodyta suma buvo pervesta. Ieškovė nepagrįstai reikalauja palūkanų ir kitų sumų. Sutartį sudarė Nacionalinė žemės tarnyba, todėl būtent Nacionalinė žemės tarnyba ir yra atsakinga už ieškovės nuostolius, jei tokie yra. Ieškovės reikalavimo dalis dėl nuostolių kaip ieškovės vadovui mokėto atlyginimo dalis nepagrįsta. Ieškovės vadovui buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės santuokos, ieškoves vadovas buvo atsakovės atstovas, veikė pagal įgaliojimą ir būtent jis patarė ieškovei neatskleisti šių aplinkybių.
10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (1 t. 11-11 b.l.) prašo pašalinti Nacionalinę žemės tarnybą iš byloje dalyvaujančių asmenų, o šio prašymo netenkinus – bylą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė sumokėjo 57 924,03 Eur įmoką į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą, gauta suma dėl kilusio ginčo atsakovei nebuvo pervesta, o buvo pervesta vykdant antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. liepos 13 d. patvarkymą. Dėl sutarties nutraukimo Nacionalinės žemės tarnybos kaltė nenustatyta.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybą į teismo posėdį neatvyko.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
12. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, civilinės bylos Nr. 2-1445-868/2018 medžiaga ir LITEKO informacinėje skelbiamais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad 2000 m. rugsėjo 29 d. atsakovė Kinijos Liaudies Respublikos pilietė J. B. (ankstesnė pavardė L. (R.)) sudarė santuoką su E. R., gim. (duomenys neskelbtini). E. R. mirė (duomenys neskelbtini). E. R. nuosavybės teise priklausė 1,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas E. R., kurio turto paveldėtoja pagal 2013-12-05 paveldėjimo teisės liudijimą yra atsakovė ir kuriam atstovavo Lietuvos Respublikos atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovė UAB „EMU GROUP“ 2015 m. balandžio 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė, o ieškovė nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 347 544,03 Eur kainą. Šalys susitarė, kad mokėjimai bus atliekami dalimis po 57 924,03 Eur (pirmoji įmoka) ir vėliau mokant po 57 924,00 Eur į Nacionalinės žemės tarnybos vardu atidarytą banko sąskaitą. Byloje nėra ginčo, kad nurodytos sutarties pagrindu ieškovė į Nacionalinės žemės tarnybos vardu atidarytą sąskaitą 2015 m. rugsėjo 1 d. pervedė 57 924,03 Eur sumą.
13. 2016 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovė pateikė ieškinį, kurį patikslino 2016 m. rugpjūčio 18 d., atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. Teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį nutraukti bei taikyti restituciją. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad dėl galimai fiktyvios L.J. R. (B.) ir mirusiojo E. R. santuokos bei Nacionalinės žemės tarnybos akivaizdaus piktybiško nenoro sutartį įvykdyti ateityje, ieškovė prarado verslo suinteresuotumą įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, ir dėl to nusprendė ginčo sutartį nutraukti civilinio 6.217 straipsnio pagrindu. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tokiais pagrindais: ieškovė iš esmės negavo, negauna ir negaus to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p. ), ieškovui griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę ( CK 6.217 str. 2 d. 2 p. ), atsakovai pažeidė sutarties 7.2. punktą, kuris numato, kad daiktas (žemės sklypas) nėra teisminio ginčo objektas, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų; pareiškėjo atstovas (atsakovė NŽT) pareiškė, kad sutartyje nurodyti pareiškimai ir garantijos yra teisingi ir tikslūs ( sutarties 7.7. p. ), šalys pareiškė, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, šalys atskleidė viena kitai visas sutarties sudarymo aplinkybes (sutarties 10.2.).
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 2018 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: nutraukė 2015-04-27 sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją ir iš atsakovės J. B. ieškovės UAB „Emu group“ naudai priteisė 57 924,03 Eur, o atsakovei J. B. ir Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, grąžino žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovių J. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos po 72,00 Eur, ieškovės UAB „Emu group“ naudai; ieškovės UAB „Emu group“ ieškinio papildymą (patikslintą ieškinį), teisme gautą 2017-04-18, paliko nenagrinėtą. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė J. N. elgėsi nesąžiningai ieškovei ir notarui nepateikdama informacijos, jog nuo 2013 m. balandžio 26 d. yra sudariusi santuoką su C. B. Dėl to, kad atsakovė J. B. nepaviešino teisingų duomenų apie save, t. y. 2013 m. gruodžio 5 d. notarui pateikė negaliojančius asmens dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba inicijavo kreipimąsi į FNTT ir Prokuratūrą. Teismas šiuo sprendimu taip pat konstatavo, jog būtent dėl to ieškovė prarado suinteresuotumą įsigyti (turėti nuosavybės teise) žemės sklypą, dėl kurio gali kilti teisminių ginčų. Teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta remiantis atsakovės J. B. negaliojančiais asmens dokumentais, taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad aplinkybės dėl atsakovės sudarytos santuokos su C. B. buvo ieškovės atstovui I. R. žinomos. Teismas sprendė, jog vien tos aplinkybės, kad NŽT jau kreipėsi dėl šio sandorio į FNTT ir Prokuratūrą, sudaro pagrindą tvirtinti, kad iš esmės ieškovė negavo to, ko tikėjosi, t. y. žemės sklypo, kuris neturėtų būti apsunkintas jokiais teisminiais ar kitais ginčais. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, kad iš ginčo sandorio negavo to, ko tikėjosi gauti, todėl ieškovės ieškinį tenkino, ir ginčo sutartį nutraukė. Teismas nurodė, kad faktiškai pinigines lėšas už žemės sklypą gavo atsakovė J. B., todėl nutraukus sutartį iš atsakovės J. B. ieškovei priteistina 57 924,03 Eur. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sando pripažinti niekiniu ex officio, o ieškovė ieškinio dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu trūkumų nepašalino.
15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-295-340/2019) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, tačiau ieškovės UAB „Emu group“ reikalavimą dėl notarės iš kitų išlaidų priteisimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo šio ieškinio reikalavimo priėmimo stadijos. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-822-2277/2012, kurioje buvo nagrinėjamas J. L. R. skundas dėl Vilniaus administracinio teismo sprendimo byloje dėl Migracijos departamento ir Vilniaus apskrities policijos komisariato veiksmų (atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje) nebuvo nustatytas J. L. R. santuokos su E. R. fiktyvumas. Teismas sprendė, kad J. L. R. buvo pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau jos santuokos teisėtumo vertinimas nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, suinteresuotos institucijos ar asmenys nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo pripažinti ginčo sandorį niekiniu ex officio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai prašė nutraukti sutartį CK 6.217 str. 2 d. 4 p. pagrindu bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei 57 924,03 Eur įmoką, sumokėtą atsakovei pagal sutartį ir tik paskutiniame teismo posėdyje ieškovės atstovas įteikė teismui 2018-01-17 pareiškimą dėl restitucijos taikymo, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves solidariai grąžinti ieškovei visa tai, ką pagal ginčo sutartį gavę, bei atlyginti notarės ir kitas išlaidas, nustatyti šiai prievolei 30 dienų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tik po minėtos prievolės tinkamo įvykdymo išregistruoti ieškovės teisę į žemės sklypą.
16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta teismo 2018-02-02 sprendimu, dėl šios teismo sprendimo dalies skundų nepateikta, t.y. ji įsiteisėjo (CPK 279 str. 1 d.). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Nėra ginčo, kad ieškovė sumokėjo atsakovei už žemės sklypą tik vieną įmoką, t.y. teismas pagrįstai grąžino žemės sklypą atsakovei, ir priteisė iš atsakovės ieškovei 57 924,03 Eur įmoką. Esminis restitucijos bruožas yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių, todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovėms J. L. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos solidarią restituciją.
17. Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šios civilinės atsakomybės sąlygos turi būti nustatomos nepriklausomai nuo tai, ar atsakomybė yra sutartinė (t. y. kyla dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo), ar deliktinė.
18. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
19. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 str. 4 d. numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
20. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
21. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).
22. CK 6.221 str. 2 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teises reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas. Taigi, CK 6.221 straipsnio pagrindu šioje byloje sprendžiami klausimai dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo.
23. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
24. Teismo vertinimu, aplinkybės, nustatytos 2018 m. vasario 2 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018), kuriuo sutartis nutraukta, turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl nuostolių, susijusių su šios sutarties sudarymu ir nutraukimu, priteisimo. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties turinį ir esmę, galima daryti išvadą, kad civilinė byla Nr. 2-207-918/2021 yra išvestinė civilinės bylos Nr. 2-1445-868/2018 dalis.
25. Teisingumo ir teisinio tikrumo principų neatitiktų reikalavimas, kad ieškovė iš naujo įrodinėtų aplinkybes, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei teisiškai įvertintos. 2018 m. vasario 2 d. sprendimu teismas sutartį nutraukė konstatavęs atsakovės J. B. nesąžiningą elgesį, lėmusį tai, kad ieškovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi gauti. Tai reiškia, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas, lėmęs sutarties nutraukimą yra konstatuotas ir šių aplinkybių nereikia įrodinėti iš naujo. Be to, tai reiškia kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybės būtent dėl atsakovės J. B. neteisėtų veiksmų, bėra pagrindo spręsti, kad dėl sutarties nutraukimo yra kokiu nors būdu kalta Nacionalinė žemės tarnyba. Pažymėtina, ir tai kad Nacionalinė žemės tarnyba sudarant sutartį iš šios sutarties jokios naudos negavo ir negalėjo gauti. Dar daugiau, Nacionalinei žemės tarnybai iki sudarant sutartį nebuvo žinomos ir aplinkybės, susijusios su atsakovės naujos santuokos sudarymu, netinkamų asmens dokumentų sudarant sutartį pateikimu ir t.t. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, nes Nacionalinė žemės tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių sutarties nutraukimą.
26. Nors teismo posėdžių metu atsakovės atstovas akcentavo, kad atsakomybę turi prisiimti valstybė, tačiau pabrėžtina, kad nutrauktos sutarties sudarymo ar nutraukimo iniciatyva kilo ne iš Nacionalinės žemės tarnybos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, o sutarties nutraukimui reikšmės turėjo ne Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybės institucijos veiksmai ar neveikimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nebuvo pareikštas priešieškinys ir nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad dėl sutarties nutraukimo yra kalta ne atsakovė, t. .y., kad egzistavo kitas pagrindas, nesusijęs su atsakovės veiksmais, sutarčiai nutraukti.
27. Apibendrinant, atsakovės argumentai, kad dėl ieškovė reikalavimus dėl patirtų nuostolių priteisimo turėtų reikšti Nacionalinei žemės tarnybai, yra nepagrįsti.
28. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl sutarties nutraukimo , teismas neturi teisinio pagrindo sutarties nutraukimo pagrindą ir su sutarties nutraukimu susijusias aplinkybes vertinti kitaip nei įsiteisėjusiame teismo sprendime. Aptariamame teismo sprendime dėl sutarties nutraukimo iš esmės yra konstatuota atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė – duomenų apie save nepakankamas atskleidimas, lėmęs tiek ieškovės, tiek teismo išvadą, kad būtent dėl šių atsakovės veiksmų ieškovė nebeturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta.
29. Sudarant ginčo sutartį, ieškovė patyrė išlaidas, susijusias sutarties sudarymo procedūromis. Ieškovė pateikė duomenis apie 1615,92 Eur notaro išlaidų (1 t. 23-24 b. l.) ir 440,75 Eur už įregistravimą nekilnojamojo turto registre (1 t. 25-26 b. l.). Teismo vertinimu, šios išlaidos buvo susijusios išimtinai su sutarties sudarymu. Sutartį nutraukus ir pritaikius restituciją – atsakovei sugrąžinus žemės sklypą ir įpareigojus sumokėti ieškovei pagal sutartį sumokėtas sumą, ieškovės su sutarties sudarymu susijusios išlaidos vertintinos kaip ieškovės nuostoliai, dėl kurių kalta yra atsakovė. Būtent ši išlaidų dalis, t. y. 2056,67 Eur, iš atsakovės ir priteistina kaip pagrįsti ir įrodyti ieškovės tiesioginiai nuostoliai.
30. Ieškovė kaip patirtus nuostolius nurodo 453 Eur žemės mokestį. Pažymėtina, kad ieškovės vadovui 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdyje teismas išaiškino, kad dėl šio reikalavimo dalies nėra pateikta įrodymų ir pasiūlė tokius įrodymus pateikti. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti bendro pobūdžio duomenys apie ieškovei priskaičiuotus įvairaus pobūdžio mokesčius valstybei, jų nedetalizuojant, savaime nereiškia, kad ieškovė tokius mokesčius yra sumokėjusi. Be to, iš pateiktų duomenų nėra įmanoma susieti ieškovei priskaičiuotų mokesčių su būtent už ginčo žemės sklypą mokėtinu žemės mokesčiu. Kaip jau minėta, ieškovės vadovui, kuris yra ir profesionalus teisininkas, 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu teismas išaiškino, kad į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškinyje nurodyta 453 Eur žemės mokesčio suma priskaičiuota ir faktiškai sumokėta. Apibendrinant, ieškovė neįrodė patirtų 453 Eur išlaidų dalies, todėl ši reikalavimo dalis atmestina (CPK 178 str.).
31. Ieškovas kaip nuostolius prašo priteisti sumokėtas 3 766 Eur palūkanas ir administravimo mokestį, sumokėtą UAB „Kredex“ už suteiktą paskolą. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės imta paskola yra kokiu nors (tiesioginiu ar netiesioginiu) priežastiniu ryšiu susijusio su atsakovės veiksmais sudarant ar nutraukiant sutartį ar su atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai tariamu nevykdymu. Ieškovė nepateikė iš esmės jokių duomenų, išskyrus apyvartos žiniaraštį (1 t. 29 b. l.), apie imtos paskolos pobūdį ir tikslą ir sąsajas būtent su atsakovės veiksmais. Dar daugiau, ieškovė, sudarydama nutrauktą sutartį ir įsipareigodama atsakovei sumokėti kainą už sklypą, privalėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir savo pačios galimybes tokią sutartį vykdyti. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai apie būtent dėl sumokėtos vienos įmokos tariamai atsiradusius finansinius sunkumus, kai kreipimosi į teismą metu jau buvo turėjusi sumokėti ir kitą įmoką, yra neįtikinantys. Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės kreditoriui sumokėtų palūkanų ir administravimo mokesčio, ši ieškinio reikalavimų dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).
32. Kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, ieškovės vadovas turi procesinę pareigą atstovauti ieškovę teisme pats ar savo pasirinkimu pasirūpinti tinkamu ieškovės atstovavimu. Aplinkybė, kad ieškovės vadovas laiką, kuris galėjo būti skirtas kitiems tikslams, naudojo rengdamas procesinius dokumentus ar ruošdamasis bylos nagrinėjimui, savaime nereiškia, kad ieškovė dėl to patyrė nuostolių. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi argumentai apie tariamus 6371 Eur nuostolius, susijusius su atlyginimo vadovui mokėjimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl to, kad ieškovė nusprendė inicijuoti bylą teisme, kokiu nors būdu kito ieškovės vadovo darbo užmokestis. Kaip minėta, bylos vedimas juridinio asmens vardu yra tiesioginė vadovo pareiga ir nėra jokio teisinio pagrindo šios pareigos vykdymą vertinti kaip nuostolius.
33. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo yra įvykdyta dar iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta.
34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO archyvinių duomenų bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-16-910/2020 nustatytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3911-603/2017 patenkino ieškovės UAB „Emu group“ ieškinį atsakovei J. B. (buvusi pavardė R.), priteisdamas ieškovei iš atsakovės 57 924 Eur be pagrindo įgytą pinigų sumą, 4396,87 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Preliminarus sprendimas 2017 m. gegužės 21 d. įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. išdavė išieškotojai UAB „Emu group“ vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui Irmantui Gaideliui. Būtent šis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3911-603/2017, kuriuo ieškovei iš atsakovės, be kita ko, buvo priteista 57 924 Eur be pagrindo įgyta pinigų suma, yra įvykdytas.
35. Duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad yra įvykdytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018, kurioje kaip žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasekmė taikyta restitucija ir ieškovei iš atsakovės priteista 57 924,03 Eur suma, byloje nėra. Priešingai, iš antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. spalio 2 d. pažymos Nr. S-19-8-27695 matyti, kad pagal šioje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą piniginių lėšų neišieškota, skolininkė nevykdo teismo sprendimo.
36. Apibendrinant, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 yra įvykdytas, yra nepagrįsta. Pritartina ieškovės teismo posėdyje išdėstytai pozicijai, kad tokį netinkamą situacijos (teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo / neįvykdymo) vertinimą galėjo lemti tai, jog tas pats antstolis vykdė du atskirus teismo sprendimus dėl tokio paties dydžio skolos išieškojimo iš tos pačios skolininkės.
37. Konstatavus, kad 2018 m. vasario 2 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ir 57924,03 Eur sumos priteisimo yra neįvykdyta, yra teisinis pagrindas spręsti dėl palūkanų, skaičiuojamų tiek nuo nurodytos sumos, tiek nuo šioje byloje priteistų sumų, priteisimo. Ieškovė pateikė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, tokį reikalavimą grįsdama CK 6.210 str. 1 dalimi ir CK 6.315 straipsniu. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 5 procentų dydžio metinės palūkanos mokamos už termino įvykdyti prievolę praleidimą. CK 6.315 straipsnio 4 dalis reglamentuoja pardavėjo pareigos perduoti daiktus nevykdymo pasekmes – palūkanų mokėjimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė nebuvo pažeidusi pareigos perduoti daiktą – iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą buvo įregistravusi.
38. CK 6.258 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jei sutartyje nėra nustatyta ko kita. Teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo visiškai nepagrįstai pareiškė už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 27 d. ar nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu, taigi, būtent nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta sutartis, įsiteisėjimo yra pagrindas konstatuoti sutarties nevykdymą. Pažymėtina, kad ginčo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia ab initio (t. y. nuo sudarymo momento). Sutartis buvo nutraukta 2018 m. vasario 2 d. teismo sprendimu, tuo pačiu sprendimu taikyta ir restitucija. Teismo vertinimu, būtent nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei kilo pareiga ne tik grąžinti pagal sutartį sumokėtą 57 924,03 Eur sumą, bet ir kitas su sutarties sudarymu ir vykdymu tiesiogiai susijusias ieškovės patirtas 2056,67 Eur išlaidas (t. y. išlaidas notarui ir nekilnojamojo turto registrui).
39. Kaip jau minėta šiame teismo sprendime (tokią aplinkybę nustatė ir Vilniaus apygardos teismas) 2018 m. vasario 2 d. teismo sprendimo dalis dėl sutarties nutraukimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 6 d., taigi, būtent nuo šios datos atsakovė turi prievolę nurodytas sumas grąžinti. Apibendrinant, nuo 2018 m. kovo 6 d. (teismo sprendimo dėl sutarties nutraukimo įsiteisėjimo dienos) iki 2019 m. gegužės 8 d. (ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo pateikimo dienos) skaičiuotinos 5 procentų metinės palūkanos tiek nuo 2 056,67 Eur nuostolių sumos, tiek nuo 57 924,03 Eur pagal sutartį grąžintinos sumos, t. y. iš viso nuo 59 980,70 Eur sumos. Iš viso už 415 dienų nuo 2056,67 Eur sumos skaičiuotina 116,92 Eur palūkanų, o nuo 57 924,03 Eur sumos - 3292,94 Eur palūkanų. Iš viso iš atsakovės priteistina 3 409,86 Eur palūkanų.
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tikslino 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdyje bei 2021 m. gegužės 20 d teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ieškovė, nors ieškinio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad prašo priteisti palūkanas ne tik nuo šiuo teismo sprendimu priteisiamų nuostolių ir palūkanų, bet ir nuo 2018 m. vasario 2 d. teismo sprendimu priteistos sumos, tačiau tokį reikalavimą – dėl procesinių palūkanų priteisimo ir nuo 57 924,03 Eur priteistos sumos buvo suformulavusi pačiame ieškinio tekste ((žr. 2019 m. gegužės 22 d. patikslinto ieškininio reikalavimo 4 lapo paskutinę pastraipą). Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdis buvo atidėtas iš dalies ir dėl to, kad atsakovei buvo sudaryta galimybė pasiruošti bylos nagrinėjimui pagal patikslintą reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Įstatymo nuostatos ir teismų formuojama praktika nedraudžia reikalavimo dėl palūkanų priteisimo reikšti ir kitoje byloje, t. y. yra suteikiama galimybė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo reikšti ir vėliau.
41. Ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 5 procentų metines palūkanas skaičiuojamas tiek nuo šiuo sprendimu priteisiamos sumos(5466,33 Eur sumos), tiek nuo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu priteistos 57924,03 Eur sumos. Apibendrinant, ieškovės reikalavimas dėl procesinių 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš esmės yra pagrįstas, todėl tenkintinas, 5 procentų metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo tokio reikalavimo priėmimo dienos (analogija civilinės bylos iškėlimui), t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d.
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. 2019 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovei atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Asmuo reikšdamas reikalavimus turi preliminariai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą ir prisiimti pareigos mokėti žyminį mokestį vykdymą. Atmetus ieškinio reikalavimų dalį, ieškovė į valstybės biudžetą įpareigotina primokėti
44. Ieškovė už ieškinio reikalavimus dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo turėjo sumokėti 757 Eur žyminio mokesčio (1 t. 87 b. l.). Ieškovei 2019 m. birželio 6 d. nutartimi 378 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas, todėl ieškovė už ieškinio reikalavimus faktiškai sumokėjo 379 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovė turi pareigą atlyginti 164 Eur žyminio mokesčio (5466,53 Eur x 3 proc.) dalį, o ieškovei tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 593 Eur (757 Eur – 164 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovė dalį žyminio mokesčio yra sumokėjusi, ieškovė į valstybės biudžetą įpareigotina papildomai primokėti 214 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė - 164 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).
45. Teismas šioje byloje patyrė 23,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių (ieškovės ir atsakovės) (ieškovės reikalavimai patenkinti 21,66 proc.) (CPK 92 str.). Atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 5,12 Eur, ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 18,50 Eur.
46. Iš viso iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 232,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 169,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“, į. k. 302447736, naudai, 2 056,67 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt šeši eurai šešiasdešimt septyni centai) nuostolių atlyginimo, 3 409,86 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyni eurai aštuoniasdešimt šeši centai) palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo šiuo teismo sprendimu priteistos 5466,53 Eur sumos nuo ieškinio reikalavimo priėmimo 2019 m. liepos 2 d. iki visiško šios teismo sprendimo dalies įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 priteistos 57 924,03 Eur sumos nuo 2019 m. liepos 2 d. iki visiško 2018 m. vasario 2 d. sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“, į. k. 302447736, į valstybės biudžetą 232,50 Eur (du šimtai trisdešimt du eurai penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 169,12 Eur (šimtas šešiasdešimt devyni eurai dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė