Civilinė byla Nr. 2-299-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00406-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji Venecija“ dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje ginčas kilo dėl vykdomojo rašto neišdavimo pagrįstumo.
2. Ieškovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB  „Mažoji Venecija“ 400 000 Lt žemės nuomos mokesčio už 2008 – 2011 metus bei 25 530 Lt delspinigių, iš viso 425 530 Lt.
3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir civilinę bylą nutraukė.
4. Ieškovė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes Taikos sutartis nevykdoma. Nurodė, kad atsakovė naudojasi 0,4951 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį ji išsinuomojo pagal 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis). Šalys sutarė, jog nuomininkas įsigytame sklype turi pastatyti konferencijų ir parodų centrą. Pagal Nuomos sutarties 10 ir 11 punktus atsakovė įsipareigojo iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. sumokėti 100 000 Lt (28 962 Eur) žemės nuomos mokestį. Atsakovei šio mokesčio nuo 2008 m. nemokėjus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, šalys sudarė Taikos sutartį, kurios atsakovė nevykdo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas tik 8 proc. pastato baigtumas, nors Taikos sutarties 1.3 punkte numatytas įsipareigojimas iki 2014 m. sausio 1 d. atlikti ne mažiau kaip 50 proc. visų pastato statybos darbų ir nebaigtos statybos statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu žemės nuomos mokesčio nepriemoka yra 227 351,70 Eur bei 6 209,45 Eur delspinigių, bendra skola už 2008 – 2015 metus sudaro 233 727,83 Eur. Kadangi Taikos sutartis nevykdoma, ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
6. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl priešpriešinių įsipareigojimų. Taikos sutarties 2.3 punktu ieškovė įsipareigojo imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kad būtų priimti visi reikalingi sprendimai ir/ar gauti sutikimai, patvirtinimai, leidimai, kad būtų galima tinkamai ir laiku įvykdyti šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė apie 51 proc. pastato baigtumą ieškovei pranešė 2013 m. gruodžio 23 d. raštu, pridėdama kadastro duomenų bylos kopiją. Taikos sutarties 2.1 punkto įsipareigojimas įvykdytas laiku ir pretenzijų dėl to, kad pastato 51 proc. baigtumas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovė nepareiškė. Atsakovė 2014 m. birželio 9 d. rašte ieškovę informavo apie atliktus darbus ir prašė pratęsti jos įsipareigojimų pagal Taikos sutartį terminus. Iš ieškovės 2014 m. liepos 2 d. atsakymo matyti, kad ieškovė iš esmės neprieštaravo terminų pakeitimui, jeigu atsakovė įvykdys Taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, vykdant Taikos sutarties nuostatas tarp šalių susiklostė praktika, kad atsakovė apie statybos darbų etapų užbaigimą ir Taikos sutarties įvykdymą informuoja pateikdama kadastrinių duomenų bylą. Atsakovė, 2015 m. sausio 1 d. pabaigusi ginčo pastato statybas ir pateikusi kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodytas 100 proc. pastato baigtumas, turėjo pagrindą tikėtis, jog yra įvykdžiusi ir Taikos sutarties 1.1 punkte numatytą įsipareigojimą – pastatyti ir įrengti viešbutį su konferencijų sale. Ieškovė pretenzijų dėl Taikos sutarties nevykdymo atsakovei iki 2015 m. lapkričio 5 d. nekėlė.
7. Atsakovei 2016 m. sausio 6 d. kreipusis į ieškovę su prašymu specialiesiems architektūros reikalavimams išduoti, ieškovė 2016 m. sausio 13 d. išdavė atsakovei specialiuosius architektūros reikalavimus viešbučio paskirties svečių namams suprojektuoti su tikslu pakoreguoti techninį pastato projektą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė derasi su galimais būsimais pastato pirkėjais, kurie suinteresuoti įsigyti pastatą viešbučio ir sveikatingumo veiklai vystyti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad viešbučio techninis projektas parengtas, 2016 m. balandžio 21 d. išduotas ieškovės leidimas statyti naują viešbučių paskirties statinį - svečių namus, todėl vykdomi pastato pridavimo Valstybinei komisijai darbai. Atsakovės 2016 m. sausio 15 d. pažyma patvirtina, kad jos investicijos į ginčo objektą sudarė 337 655 Eur, o užbaigiant apdailos darbus papildomai dar investuota 48 475,97 Eur.
8. Atsižvelgiant į tai, kad pradinė nuomos kaina 100 000 Lt per metus už 0,4951 ha ploto žemės sklypą Ignalinoje, kurio rinkos vertė pagal 2007 m. Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 45 629 Lt, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad yra teisingas atsakovės teiginys, jog dėl tokios kainos buvo sutarta trumpam laikotarpiui. Šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė, jog ieškovė nereikalaus tokios nesąžiningos kainos, jeigu atsakovė pastatys viešbučio su konferencijų sale pastatą, taip pat susitarta dėl pastato pastatymo terminų bei 15 darbo vietų įkūrimo. Teismas sprendė, kad atsakovė yra įvykdžiusi esmines Taikos sutarties sąlygas, nes pastato pastatymas reiškia ir darbo vietų sukūrimą. Ta aplinkybė, kad atsakovė nustatytu laiku dėl nesklandumų su projektine dokumentacija pastato nespėjo įregistruoti Nekilnojamo turto registre, teismo vertinimu, nelaikytina esminiu Taikos sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovei galėtų būti taikomos sutartyje numatytos šio formalaus sutarties pažeidimo pasekmės. Konstatavus, kad esminės Taikos sutarties sąlygos įvykdytos, teismas prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

9. Ieškovė (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su Taikos sutarties vykdymu, kas nulėmė neteisingą klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimą.
2. Apeliantė nebuvo sutikusi, kad statybų darbų etapų užbaigimo ir kadastrinių duomenų pateikimas yra tinkamas Taikos sutarties sąlygų vykdymas. Atsakovei pranešus apie statybos darbų etapo užbaigimą, apeliantė laukė Taikos sutarties 1.3 punkto įvykdymo – nebaigtos statybos statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovė pranešė apie 100 proc. pastato baigtumą bei pateikė kadastrinių matavimų bylą, negali būti laikoma tinkamu Taikos sutarties vykdymu, nes turi būti pateiktas statybos užbaigimo aktas (Taikos sutarties 2.2 p.).
3. Atsakovės įsipareigojimų neįvykdymas nėra nulemtas priešpriešinių apeliantės prievolių nevykdymo. Apeliantė savo įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai. Apeliantė per septynias dienas išdavė atsakovei specialiuosius architektūros reikalavimus viešbučio paskirties svečių namams suprojektuoti, siekiant pakoreguoti techninį pastato projektą (Taikos sutarties 2.3. p.). Atsakovei apie techninio pastato projekto koregavimo būtinumą buvo žinoma dar iki Taikos sutarties sudarymo.
4. Teismas nepagrįstai ir neteisingai aiškino Taikos sutarties esmę. Apeliantė žemės sklypo nuomos kainos nenustatė, ją pasiūlė pati atsakovė. Šio sklypo nuomai buvo surengtas aukcionas, kuriame dalyvavo ir kiti pretendentai.
5. Nesutiktina, kad pastato pastatymas reiškia ir darbo vietų sukūrimą, nes pastato pastatymas tik sukuria prielaidas darbo vietų sukūrimui. Tai, kad atsakovė neturi galimybės užsiimti viešbučio verslu ir derasi su galimais pastato pirkėjais, reiškia, kad Taikos sutarties 1.1 punkto įvykdyti tinkamai pati negali ir negalės. Be to, jokių derybų dėl objekto pardavimo negali būti, nes neatlikta jo teisinė registracija.
6. Taikos sutartyje numatytos sąlygos – nebaigtos statybos statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei pateikti statybos užbaigimo aktą – negali būti vertinamos kaip neesminės.
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino tikrąją Taikos sutarties įvykdymo stadiją (etapą) ir su tuo susijusias faktines aplinkybes, tinkamai nustatė Taikos sutartimi patvirtinto šalies susitarimo esmę ir užkirto kelią apeliantei nepagrįstai praturtėti iš laikinų Taikos sutarties vykdymo nesklandumų, kuriuos iš dalies sukūrė pati apeliantė.
2. Taikos sutarties esminės sąlygos yra tai, jog atsakovė iš apeliantės išsinuomotame žemės sklype pastatys ir įrengs viešbutį su konferencijų sale, o apeliantė atsisakys jos naudai mokėtino žemės nuomos mokesčio dalies ir, esant galimybei, leis atsakovei privatizuoti žemės sklypą.
3. Taikos sutartis vykdoma tinkamai. 2015 m. sausio 1 d. atsakovė pabaigė pastato statybas, ką patvirtina 2015 m. sausio 5 d. nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla. Kadastrinių matavimų bylos 7 lape įrašyta pastaba, jog statinys yra „baigtas statyti“. Kadastrinių matavimų bylos nuorašas pateiktas savivaldybei, todėl reikalavimas atlikti statybos darbus iki Taikos sutartyje 1.1 punkte nustatyto termino iš esmės įvykdytas.
4. Atsakovė negalėjo įregistruoti pastato Nekilnojamojo turto registre, nes Taikos sutarties 1.1 punkte sutarta, kad bus pastatytas viešbutis su konferencijų sale, o dar iki Taikos sutarties sudarymo gauti statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti Konferencijų ir pramogų centro statybai. Todėl norint įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre buvo būtina tikslinti techninį projektą bei iš apeliantės gauti naujus specialiuosius architektūros reikalavimus ir naują statybos leidimą.
5. Atsakovės elgesys ir ketinimai buvo nukreipti Taikos sutarties tinkamam ir visiškam įvykdymui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi išvengti Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų. 2016 m. balandžio 21 d. atsakovei išduotas naujas statybos leidimas, kurio pagrindu yra vykdoma pastatyto statinio pridavimo Valstybinei komisijai procedūra ir statybos užbaigimo akto gavimas.
6. Apeliantės laukimas nuo 2013 m. pabaigos iki statybų proceso pabaigos rodo tai, jog apeliantei buvo priimtinas atsakovės pateiktas Taikos sutarties etapo įvykdymo patvirtinimas ir kad šalys sutiko su tokia Taikos sutarties vykdymo praktika.
7. Apeliantės pozicija, kad turi būti pateiktas statybos užbaigimo aktas, laikytinas pernelyg formalia, nes statinio kadastrinių matavimų bylos parengimas yra susijęs su faktiniu statinio statybos užbaigimu.
8. Taikos sutarties įvykdymo termino užtęsimas yra iš dalies nulemtas paties apeliantės, nes jos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistai itin ilgai atsisakė derinti patikslintą techninį pastato projektą. Dėl to atsakovė negalėjo gauti statybos leidimo ir pradėti statybų užbaigimo ir įregistravimo Registrų centre proceso.
9. Situacija, kai Taikos sutartis de facto iš esmės įvykdyta (pastatytas ir įrengtas viešbutis), atliktos atsakovės investicijos, bet apeliantė, išdavus vykdomąjį raštą visai prašomai sumai, įgytų galimybę išsiieškoti visą nuomos mokesčio sumą, kas negali būti laikoma sąžininga atsakovės atžvilgiu.
10. Teismo pateiktas susitarimų tarp šalių aiškinimas yra protingas, atitinka sutarčių aiškinimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus. Juolab, kad dėl sumažinto žemės nuomos mokesčio sumokėjimo ginčo tarp šalių nekyla.
11. Ta aplinkybė, jog atsakovė nespėjo pastato įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nelaikytina esminiu Taikos sutarties pažeidimu.
11. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad vien tai, jog atsakovė pranešė apeliantei apie statybos darbų etapo užbaigtumą ir pateikė kadastro duomenų bylą, negalima laikyti Taikos sutarties sąlygų įvykdymo, nes jose yra numatyta įregistruoti nebaigtą statinį Nekilnojamojo turto registre. Šios Taikos sutartyje sąlygos atsakovė neįvykdė. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti byloje vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtino šalių Taikos sutartį. Ja atsakovei buvo nustatyti tokie įpareigojimai: iki 2015 m. sausio 1 d. ginčo žemės sklype pastatyti ir įrengti viešbutį su konferencijų sale ir sukurti jame ne mažiau kaip 15 darbo vietų (1.1 punktas); iki 2013 m. vasario 1 d. pervesti į Ignalinos rajono savivaldybės biudžetą 15 000 Lt žemės nuomos mokestį ir 25 530 Lt žemės nuomos mokesčio delspinigius, iš viso 40 530 Lt; tokio dydžio žemės nuomos mokestį (15 000 Lt) mokėti už 2013 ir už 2014 metus (1.2 punktas); iki 2014 m. sausio 1 d. atlikti ne mažiau kaip 50 proc. visų pastato statybos darbų ir nebaigtos statybos statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (1.3 punktas). Apeliantė kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, teigdama, kad atsakovė nevykdė Taikos sutartimi nustatytų sąlygų ir jų toliau nevykdo – Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 8 proc. pastato baigtumas, nors pagal Taikos sutarties 1.3 punktą turėjo būti atlikta ne mažiau kaip 50 proc. visų pastato statybos darbų ir nebaigtos statybos statinys turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nurodo, kad dėl Taikos sutarties sąlygų nevykdymo atsakovei kyla pareiga sumokėti žemės nuomos mokesčio nepriemoką bei delspinigius už 2008-2015 metus - 233 727,83 Eur. Kadangi Taikos sutartis nevykdoma, prašė išduoti vykdomąjį raštą.
15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad esminės Taikos sutarties sąlygos įvykdytos, prašymo netenkino. Apeliantė, kvestionuodama priimtą nutartį, teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su Taikos sutarties vykdymu: apeliantė savo įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, o atsakovė neįregistravo nebaigtos statybos statinio Nekilnojamojo turto registre bei nepateikė apeliantei statybos užbaigimo akto, kurio pateikimą numatė Taikos sutarties 2.2 punktas. Taikos sutarties neįvykdytos sąlygos negali būti vertinamos, kaip nurodė teismas, neesminėmis.
16. Atskirasis skundas netenkintinas.
17. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
18. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas Taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
19. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, kaip minėta, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką tik nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
20. Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
21. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog Taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.
22. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, iš apeliantės prašymo spręstina, kad prašymo išduoti vykdomąjį raštą tikslas – išieškoti žemės nuomos mokestį ir delspinigius, kurių apeliantė Taikos sutarties 2.1 ir 2.2 punktų pagrindu turėtų atsisakyti atsakovei įvykdžius savo įsipareigojimus, numatytus Taikos sutarties 1.1, 1.3 punktuose. Tačiau pažymėtina, kad Taikos sutartyje apskritai nėra jokių apeliantės prisiimtų įsipareigojimų mokėti kokias nors konkrečias sumas (išskyrus Taikos sutarties 1.2 punkte numatytą įsipareigojimą, dėl kurio įvykdymo ginčo nėra). Kaip minėta, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Todėl, esant įvykdytai Taikos sutarties 1.2 punkto sąlygai ir nesant Taikos sutartyje nustatyta, kokias kitokias sumas privalėtų mokėti atsakovė netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo atveju, Taikos sutarties sąlygų perkėlimas  į vykdomąjį raštą nesuponuotų galimybės reikalauti iš atsakovės sumokėti kokią nors apibrėžtą sumą. 
23. Antra, byloje apeliantės ieškinio dalykas (reikalavimas) buvo 400 000 Lt žemės nuomos mokestis už 2008 – 2011 metus bei 25 530 Lt delspinigių, iš viso 425 530 Lt (123 424,01 Eur). Kaip minėta, iš apeliantės prašymo turinio matyti, kad ji vykdomuoju raštu siekia išieškoti  jau net 227 351,70 Eur žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2008-2015 metus bei 6 209,45 Eur delspinigių, t.y. bendrą 233 727,83 Eur sumą. Tačiau Taikos sutartyje šalys (kažkodėl) neaptarė, kada ir kaip atsakovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju turėtų būti sumokėta (visa ar iš dalies) netgi bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalyku buvusi suma, o papildomai priskaičiuotų  mokesčių sumos pagal Taikos sutarties sąlygas apskritai negali būti identifikuotos, o ir bet kuriuo atveju galėtų būti išieškomos tik konstatavus naujoje byloje jų reikalavimo pagrįstumą teismo sprendimu ir išdavus jo pagrindu vykdomąjį raštą. Kaip minėta, teismas vykdomojo rašto išdavimo procese bet kuriuo atveju neturi teisės keisti teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, nes teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.).
24. Todėl vien dėl jau paminėtų (nutarties 22, 23 punktai) aplinkybių, atsižvelgiant į apeliantės vykdomojo rašto gavimo tikslą, išduoti vykdomąjį raštą nėra pagrindo: vykdomasis raštas išduodamas įsiteisėjus vykdytinam teismo sprendimui (CPK 646 str. 1 d.), o šiuo atveju Taikos sutartyje nėra nurodytos jokios iš atsakovės išieškotinos sumos (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). 
25. Dar daugiau, iš šalių dėstomų argumentų ir pirmosios instancijos teisme tirtų aplinkybių matyti, kad tarp šalių kyla ginčas, ar (ne)tinkamai yra (į)vykdytos  Taikos sutartyje nustatytų sąlygos, susijusios su statinių pastatymu, įrengimu, atliktų darbų apimtimi bei galimybėmis įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad pagal Taikos sutarties sąlygas ir apeliantei, be kita ko, nustatytas įpareigojimas imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kad būtų priimti visi reikalingi sprendimai ir/ar gauti sutikimai/patvirtinimai/pritarimai/leidimai, kad būtų galima tinkamai ir laiku įvykdyti šia sutartimi prisiimti įsipareigojimai (Taikos sutarties 2.3 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė (ir) dėl priešpriešinių įsipareigojimų. Dėl jų (o ne tik dėl atsakovės įsipareigojimų) (ne)tinkamo vykdymo taip pat kyla ginčas. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010 nurodyta, kad „ ...teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo <...> šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu <...> ir vykdomasis raštas <...> gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą“.
26. Pirmiau nurodyti motyvai teikia pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Padarius tokią išvadą, šalių argumentai, susiję su jų ginčo esme - dėl Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų (ne)tinkamo vykdymo - išsamiau nebenagrinėtini, nes tai bet kuriuo atveju nekeistų paminėtos išvados.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus