Civilinė byla Nr. e2-506-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00526-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;   2.6.8.10; 3.1.7.4.; 3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ atstovams direktoriui A. Č. ir advokatui R. R.,  

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ atstovei advokatei E. T.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas“ dėl skolos priteisimo, bei atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ dėl skolos priteisimo.    

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alauša“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės BUAB „Energijos kodas“ (toliau – atsakovė) 279 571,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (failas 1, b. l. 1-6).

2.       Ieškovė ieškinyje ir dublike (failas 3, b. l. 1-4) nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. šalys sudarė Naftos produktų pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 16/07/28-01 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pirkti naftos produktus, o atsakovė – parduoti naftos produktus, sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pagal sutartyje (sutarties 2.1 p.) numatytą tvarką dėl ketinamų pirkti naftos produktų pirkėjas (ieškovė) turėjo pateikti užsakymą sekančiai krovos dienai el. paštu, suderinus ir užfiksavus naftos produktų pardavimo kainą ir krovos datą. Pardavėjas (atsakovė) turėjo teisę nesuderinti užsakymo pirkėjui nesilaikant sutarties 3.4, 3.5 punktų sąlygų (t. y. pirkėjui laiku neatsiskaitant už naftos produktus) (sutarties 1.3.3 punktas). Kitų atvejų, kai pardavėjas turi teisę nesuderinti užsakymo, sutartis nenumatė. Pirkėjas už naftos produktus privalėjo apmokėti per 1 darbo dieną nuo prekių gavimo dienos. 2022 metais iki rugpjūčio 2 d. atsakovas tiekė naftos produktus ieškovui pagal sutartį, o atsakovas už tiekiamus naftos produktus atsiskaitinėjo daugiausia avansu, nors pagal sutartį neprivalėjo to daryti (sutarties 3.4 punkte numatytas atsiskaitymas per 1 darbo dieną nuo naftos produktų gavimo). Nuo 2022 m. balandžio antros pusės prekybos apimtys ženkliai sumažėjo, o nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė apskritai nutraukė naftos produktų tiekimą, ignoruodama ieškovės pagal sutartį teikiamus užsakymus. Dažnais atvejais naftos produktai nebuvo tiekiami net po užsakymo patvirtinimo, ieškovės autotransportas, skirtas naftos produktams gabenti, grįždavo nepakrautas. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į atsakovę dėl permokėtos pinigų sumos grąžinimo, tačiau atsakovė pretenzijas ignoravo, negrąžino reikalaujamų pinigų sumų ir neatnaujino naftos produktų tiekimo. Atsakovė yra negrąžinusi ieškovei 279 571 Eur.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (failas 2, b. l. 17-21). Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2022 m. pradžioje ieškovė, siekdama įsigyti degalus pagal sutartį, prašė atsakovės, kad būtų išrašomos tarpinės sąskaitos su operatyviai sumokamomis sumažintomis kainomis, o galutinis atsiskaitymas atliekamas vėlesniame laikotarpyje. Atsakovė pasitikėjo ieškove, todėl sutiko laikinai suteikti didesnę nei 20 Eur nuolaidą, susikaupusią skolą sumokant vėliau. Vykdydama pareigą sumokėti visą kainą, kokia nustatyta sutartyje, ieškovė pervedė sumas atsakovei, kurias dabar nesąžiningai bando susigrąžinti. Šalys susitarė, kad degalų kaina Eur /1 000 l apskaičiuojama pagal krovimo dieną nuo 9 val. ryte galiojantį AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolą, kuris yra UAB „Okseta“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Oksetos kainoraštis). Kaina skaičiuojama su akcizo mokesčiu ir PVM (sutarties 3.1 p.), Oksetos kainoraščio kainą mažinant 20 Eur. Ieškovė nežymiai susikaupusią skolą grąžino paskutiniais mėnesiais – gegužės, birželio ir rugpjūčio mėn. – buvo mokama didesnė kaina, nei nurodyta sutartyje. Atsakovės žinioje yra ieškovės mokėjimai už gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesius, siekiantys 3 103,97 Eur (640,46 + 1 192,30 + 1 271,10), kurie dalinai padengia ieškovės skolą atsakovei. Ieškovei ignoruojant reikalavimus, atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nutraukė degalų tiekimą, iki kol ieškovė sumokės skolą pagal sutartį. Ieškovė yra skolinga atsakovei 295 723,95 Eur (575 294,95 Eur (ieškovės nepriemoka) – 279 571,00 Eur (gauta iš ieškovės avansu)). Papildomai triplike (failas 4, b. l. 7-13) nurodė, kad atsakovė nebūtų pardavusi degalų ieškovei už kainą, gerokai žemesnę nei pačių degalų savikaina, jeigu ieškovė nebūtų įsipareigojusi susidariusią skolą grąžinti. Nėra jokių juridinių kliūčių pakeisti sąskaitų-faktūrų dėl pasikeitusių aplinkybių, kiek tai yra susiję su kainos už degalus mokėjimo. Ieškovė nepaneigė, kad gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais grąžindama skolą, ją pripažino. Ieškovė visuomet pirko tinkamą kiekį degalų pagal sutarties 3.1 p. (apie 32 000 l.). Dėl to turi būti vadovaujamasi numatyta sutartyje numatyta kaina.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

II.       Atsakovės priešieškinio ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovė UAB „Energijos kodas“ priešieškiniu, kurį patikslino 2023 m. rugpjūčio 17 d. (DOK-20472) teismo prašo priteisti iš ieškovės 325 159,74 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (failas 2, b.l. 11-15, failas 5, b. l. 177-178).

6.       Priešieškinyje ir dublike (failas 4, b.l. 7-13) nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. šalys sudarė sutartį dėl degalų pardavimo ieškovei, bei susitarė dėl degalų kainos sutarties 3.1 punkte. 2022 m. pradžioje ieškovė, siekdama įsigyti degalus pagal sutartį, prašė atsakovės, kad būtų išrašomos tarpinės sąskaitos su operatyviai sumokamomis sumažintomis kainomis, o galutinis atsiskaitymas atliekamas vėliau. Atsakovė pasitikėjo ieškovė, todėl sutiko laikinai suteikti didesnę nei 20 Eur nuolaidą, skolą sumokant vėliau. Ieškovės reikalavimu buvo išrašytos tarpinės sąskaitos, kuriose kaina yra ne pagal sutartį, o tokia, kokią sumą ieškovė prašė leisti sumokėti krovimo metu, kada likusi kainos dalis turėjo būti sumokama vėlesniu laikotarpiu. Jau 2022 m. sausio 12 d. ieškovė mokėjo 5 Eur mažiau nei turėjo būti sumokėta pagal sutartį. Esminė skolos dalis susidarė vasario – kovo mėnesiais. Nustatant ieškovės pirktų prekių kainą turėtų būti vadovaujamasi ne kaina, nurodyta atsakovės už prekes išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, o sutarties 3.1 punkte nurodyta kaina – AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo kainų protokolo atkrovai autotransportu UAB „Okseta“ terminale kaina, atimant 20 Eur, nes pagal tarpines sąskaitas ieškovei buvo išrašomos sąskaitos su laikina nuolaida (atsiliepimo 1 priedas). Ieškovė prašė, o atsakovė geranoriškai išrašė tarpines sąskaitas, dėl kurių susidarė 604 730,74 Eur sumokėtos ir mokėtinos kainos skirtumas. Mokėtina suma pagal sutartį (konkrečios dienos AB „Orlen Lietuva“ kainų UAB „Okseta“ terminale (duomenys neskelbtini) protokolo (kainoraščio) kaina atėmus 20,00 EUR) už 2022 m. sausio 12 d. – rugpjūčio 2 d. laikotarpiu ieškovei UAB „Alauša“ parduotą dyzelinį kurą sudaro 6 469 686,08 Eur, faktiškai ieškovės UAB „Alauša“ sumokėta suma sudaro 5 864 955,34 Eur, tai mokėtinos ir sumokėtos kainos skirtumas sudaro 604 730,74 Eur, o iš minėtos kainų skirtumo sumos išminusavus ieškovės atsakovei sumokėtą avansu gautą 279 571,00 Eur dydžio sumą, atsakovės iš ieškovės negauta nepriemoka pagal sutartį sudaro 325 159,74 Eur dydžio sumą. Pagal esamus duomenis atsakovės naftos produktai ieškovei buvo parduodami už ženkliai mažesnę nei savikaina kainą, kas netiesiogiai patvirtina, esant labiau tikėtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo atitinkamas susitarimas dėl laikinų nuolaidų suteikimo ar tarpinių sąskaitų išrašymo. Taip pat nurodoma, kad ieškovei buvo taikoma didesnė nuolaida, tikintis, kad skola ateityje bus grąžinta.

7.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (failas 3, b.l. 1-4, failas 4, b.l. 18-22). Atsiliepime ir triplike į priešieškinį nurodė, kad neprašė atsakovės suteikti nuolaidų, kurios priešieškinyje įvardijamos laikinomis, ir neprašė išrašyti PVM sąskaitų, kurios priešieškinyje įvardijamos tarpinėmis. Atsakovės PVM sąskaitose nurodyta galutinė šalių sutarta prekių kaina, sąskaitose nenurodyta, kad bus taikomi kiti nei sutartyje numatyti atsiskaitymo už prekes terminai. Atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl skolos. Nurodyta UAB „Okseta“ terminalo kaina negali būti vadovaujamasi dėl to, kad sutarties 3.1 punkte numatyta, kad nurodyta kaina taikoma perkant pilną benzovežį (apie 32 000 litrų) pirkėjo autocisterna. Apie 32 000 litrų kiekis pirktas tik keliais atvejais, absoliuti dauguma pirkimų yra dėl kito degalų kiekio. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad prekių kaina užsakant ne pilną benzovežį, yra suderinama šalių susitarimu, kiekvieną kartą pirkėjui pateikus prekių užsakymą pardavėjui. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad kaina gali keistis, abiem šalim susitarus telefonu, užsakant naftos produktą. PVM sąskaitoje-faktūroje, išrašomoje už patiektas prekes, nurodoma prekių kaina ir yra tokio susitarimo dėl konkretaus užsakymo prekių kainos rezultatas. Kad šalys nėra saistomos sutarties 3.1 punkte nurodytos prekių kainos ir gali susitarti dėl kitos kainos patvirtina ir sutarties 2.1 punkto nuostata. Kad šalys nebuvo įsipareigojusios pirkimams taikyti sutarties 3.1 punkte nurodytą UAB „Okseta“ terminalo kainą su nuolaida, o dėl kiekvieno prekių užsakymo tardavosi atskirai, patvirtina sutarties vykdymas. Nėra nei vieno prekių pirkimo, kuriam būtų taikyta sutarties 3.1 punkte nurodyta UAB „Okseta“ terminalo kaina. Atsakovė pati siūlydavo ieškovei pirkti prekes už kitą kainą, nei sutarties 3.1 punkte nurodyta UAB „Okseta“ terminalo kaina su nuolaida, ką patvirtina atsakovės kainų pasiūlymai 2021 ir 2022 m. Šalys jokių susitarimų dėl kitų kainų nei nurodyta PVM sąskaitose-faktūrose, taip pat dėl kokių nors mokėjimų atidėjimo terminų nesudarė. Kad ieškovės sumokėtos pinigų sumos – ne dalinis apmokėjimas už prekes, kaip teigiama priešieškinyje, o išankstinis apmokėjimas už prekes, patvirtina pridedami ieškovės mokėjimo nurodymai, kurių didžiosios dalies mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai avansiniai apmokėjimai už naftos produktus, taip pat pridedama atsakovės išrašyta 2022 m. sausio 17 d. išankstinė sąskaita. Paskutinis ieškovės mokėjimas (avansinis) buvo padarytas 2022 m. balandžio 8 d. 2022 m. gegužės, birželio ar rugpjūčio mėnesiais ieškovė iš atsakovės atsiėmė avansu apmokėtų degalų pagal PVM sąskaitas-faktūras EKJ22996, EKJ22995, EKJ23420, EKJ23419 ir EKJ24262 iš viso už 161 766,15 Eur įskaitant PVM ir atitinkamai sumažėjo atsakovės įsiskolinimas ieškovei už avansu pervestas lėšas. Papildomai triplike nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių nuostolingą degalų pardavimo faktą. „Tarpinių sąskaitų“ išrašymo nurodant ne visą parduotos prekės kainą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato. Jeigu ieškovės skola būtų buvusi, tai po 2022 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėn. pirkimų ji turėjo ne sumažėti, o priešingai – padidėti 161 766,15 Eur.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmetamas. 

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos/permokos už parduotus naftos produktus laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 12 d. iki rugpjūčio 2 d. Ginčo šalis siejo ilgalaikiai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai 2016 m. liepos 28 d. sutarties pagrindu. Ieškovė UAB „Alauša“ (pirkėja) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Energijos kodas“ (pardavėjos) 279 571,00 Eur permoką teigdama, jog permoka susidarė dėl to, kad ieškovė atsakovei atliko išankstinius mokėjimus, o atsakovė nutraukė prekių tiekimą. Atsakovė pateikė priešieškinį reikalaudama priteisti iš ieškovės 325 159,74 Eur skolą, kuri atsakovės teigimu susidarė dėl to, kad ieškovė atsakovei sumokėjo mažesnę, nei sutartyje numatyta, kainą už parduotus naftos produktus. Tarp šalių nėra ginčo nei dėl parduotų prekių kiekio, nei dėl išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sumų, nei dėl ieškovės atsakovei pervestų piniginių lėšų sumos. Kiekviena iš šalių į bylą pateikė savo paskaičiavimus (ieškovės – failas 1, b.l. 38-50, atsakovės – failas 2, b.l. 22-23, failas 5, b.l. 179-180), kuriuose gaunamos skirtingos sumos dėl to, kad kiekviena iš šalių skirtingai skaičiuoja parduoto kuro kainą: ieškovė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, atsakovė pagal konkrečios dienos Okseta kainoraščio kainą atėmus 20 Eur. Ieškovė nurodo, kad per ginčo laikotarpį (2022 metais) nupirko kuro už 5 864 955,94 Eur (pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras), sumokėjo 6 144 526,94 Eur, todėl prašo priteisti 279  571 Eur skirtumą tarp nupirktų prekių kainos ir avansu sumokėtos sumos. Atsakovė nurodo, kad mokėtina suma pagal sutartį (konkrečios dienos AB „Orlen Lietuva“ kainų UAB „Okseta“ terminale ((duomenys neskelbtini)) protokolo (kainoraščio) kaina atėmus 20,00 Eur) už 2022 m. sausio 12 d. – rugpjūčio 2 d. laikotarpiu ieškovei UAB „Alauša“ parduotą dyzelinį kurą sudaro 6 469 686,08 Eur, faktiškai ieškovės UAB „Alauša“ sumokėta suma sudaro 5 864 955,34 Eur, tai mokėtinos ir sumokėtos kainos skirtumas sudaro 604 730,74 Eur, o iš minėtos kainų skirtumo sumos išminusavus ieškovės atsakovei sumokėtą avansu gautą 279 571 Eur dydžio sumą, atsakovės iš ieškovės negauta nepriemoka pagal sutartį sudaro 325 159,74 Eur dydžio sumą, kurią ir prašo priteisti iš ieškovės.

10.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovė 2016 m. liepos 28 d. sudarė Naftos produktų pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 16/07/28-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pirkti naftos produktus iš atsakovės, o atsakovė įsipareigojo parduoti naftos produktus sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pagal Sutartyje (Sutarties 2.1 p.) numatytą tvarką dėl ketinamų pirkti naftos produktų pirkėjas (ieškovė) turi pateikti užsakymą sekančiai krovos dienai el. paštu (duomenys neskelbtini). Prieš teikiant užsakymą su atstovu telefonu suderinus ir užfiksavus naftos produktų pardavimo kainą ir krovos datą. Sutarties 1.3.3 punktas numatė, kad pardavėjas (atsakovė) turi teisę nesuderinti užsakymo pirkėjui nesilaikant sutarties 3.4, 3.5 punktų sąlygų, t. y. pirkėjui laiku neatsiskaitant už naftos produktus. Šalys susitarė, kad naftos produktų kaina nustatoma užsakomo naftos produkto litrui kiekvienai užsakomai partijai atskirai. Prekių kaina, perkant pilną benzovežį ( ~32 000 litrų) Pirkėjo autocisterna, apskaičiuojama pagal krovimo dieną nuo 09.00 val. galiojančio AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolo atkrovai autotransportu UAB „Okseta“ terminale (esantį (duomenys neskelbtini)) bazinės Pirkėjo užsakomos Prekės kainos su akcizo mokesčiu ir PVM eurais/1000 1, atimant 20 Eur. Be to šalys susitarė, kad kaina gali keistis, abiem šalim susitarus telefonu, užsakant naftos produktą (sutarties 3.1. punktas). Pirkėjas už naftos produktus privalėjo apmokėti per 1 darbo dieną nuo prekių gavimo dienos (sutarties 3.4 punktas). 2016 m. spalio 6 d. papildomu susitarimu pakeistas sutarties 3.4 punktas, nustatant, kad už prekes apmokama per 7 kalendorines dienas nuo prekių gavimo dienos.

11.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą.

12.       Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

13.       Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas, reglamentuojančias perkamo kuro kainos nustatymo tvarką, taigi tarp šalių kilo ginčas dėl tokio pobūdžio sutarties sąlygų turinio. Naftos produktų kainos nustatymo tvarką apibrėžia šalių sudarytos sutarties 3.1 punktas, kuriame nustatyta „Naftos produktų kaina nustatoma užsakomo naftos produkto litrui kiekvienai užsakomai partijai atskirai. Prekių kaina, perkant pilną benzovežį (~32 000 litrų) pirkėjo autocisterna, apskaičiuojama pagal krovimo dieną nuo 09.00 val. galiojančio AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolo atkrovai autotransportu UAB „Okseta“ terminale (esantį (duomenys neskelbtini) bazinės Pirkėjo užsakomos Prekės kainos su akcizo mokesčiu ir PVM eurais/1000 1, atimant 20 Eur. Kaina gali keistis, abiem šalim susitarus telefonu, užsakant naftos produktą. Prekių kaina užsakant ne pilną benzovežį arba su pardavėjo pristatymu autocisterna į iškrovimo vietą, suderinama šalių susitarimu, kiekvieną kartą pirkėjui pateikus prekių užsakymą pardavėjui“. Taigi sutartyje nenustatyta konkreti parduodamos prekės kaina, tačiau įtvirtinta kainos nustatymo metodika. Priešingai atsakovės (pardavėjos) išsakomai pozicijai, sutartyje nėra įtvirtinta kainos nustatymo metodika perkant pilną benzovežį išmitinai tik pagal Oksetos protokolą minus 20 Eur. Sutartyje tiesiogiai ir aiškiai įtvirtinta, kad perkant pilną benzovežį kaina nustatoma pagal Oksetos kainų protokolą minus 20 Eur arba šalių susitarimu telefonu. Tuo tarpu perkant nepilną benzovežį visais atvejais kaina suderinama šalių susitarimu. Kad net ir perkant pilną benzovežį šalys kiekvienu konkrečiu atveju gali susitarti ir dėl kitos kainos numatyta ir sutarties 2.1 punkte, kuriame įtvirtinta, jog prieš pateikiant užsakymą naftos produktų pirkimui telefonu turi būti suderinta ir užfiksuota naftos produktų pardavimo kaina ir krovos data. Kaip sutarties priedas Nr. 1 yra užsakymo forma, kurioje be kitų duomenų turėjo būti fiksuojama ir prekės kaina 1000 l. Tačiau byloje nėra pateikta nei viena užsakymo forma ginčo laikotarpiui, kaip paaiškino šalys – užsakymo forma nebuvo pildoma. Taigi nagrinėjamu atveju jokių kitų rašytinių įrodymų be atsakovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kuriuose būtų fiksuota prekės kaina kiekvienam pirkimui, byloje nėra. Atsakovė laikosi pozicijos, jog sąskaitose nurodyta kaina negali būti vadovaujamasi sprendžiant dėl pirkėjos prievolės sumokėti sutartą kainą apimties, kadangi pardavėja, pirkėjos prašymu, suteikė laikinas nuolaidas ir išrašė tarpines sąskaitas. Vertinant atsakovės argumentą dėl tarpinių sąskaitų išrašymo pažymėtina tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes arba teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta teikiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina. Kaip teisingai pažymi ieškovė, tarpinių sąskaitų išrašymo nurodant ne visą parduotos prekės kainą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato. Nors atsakovė niekaip nepaaiškina ką reiškia „laikina nuolaida“, tačiau iš atsakovės argumentų turinio galima spręsti, kad šiuo atveju turimas omenyje mokėjimo termino atidėjimas, t. y. teigiama buvus susitarimą, kad likusią prekės kainą pirkėja sumokės vėliau. Ieškovė neigia prašiusi kokių nors nuolaidų ar mokėjimo termino atidėjimo, priešingai teigia už prekes sumokėjusi avansu pačios atsakovės prašymu. Ieškovės teigimu, atsakovė prašė mokėti už kurą avansu tam, kad geresnėmis kainomis iš savo kontrahentų galėtų nupirkti naftos produktų ir atitinkamai geresne kaina juos galėtų perperduoti ieškovei. Vertinant atsakovės argumentų dėl mokėjimo atidėjimo (taip vadinamos laikinos nuolaidos) pagrįstumą atsižvelgtina į keletą aplinkybių: pirma, pati atsakovė nenurodo kokiam terminui buvo suteikta nuolaida / atidėtas dalies kainos mokėjimas; antra, nei vienoje iš PVM sąskaitų-faktūrų (failas 3, b.l. 7-429) skiltyje „apmokėjimo sąlygos“ nėra nurodyta jokių mokėjimo termino atidėjimo ar kitų sąlygų; trečia, per visą ginčo laikotarpį atsakovė netikslino nei vienos iš išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nors tokią galimybę, kaip nurodo pati atsakovė, numato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalis, ketvirta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iki priešieškinio šioje byloje pateikimo būtų reikalavusi iš ieškovės sumokėti nesumokėtą prekių kainos dalį, net ir gavusi ieškovės 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. pretenzijas dėl skolos grąžinimo (failas 1, b.l. 11-16). Ir priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „Alauša“ mokėjimo nurodymai, kurių didžiosios dalies mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai avansiniai apmokėjimai už naftos produktus (failas 3, b.l. 467- 598), UAB „Energijos kodas“ išrašyta 2022-01-17 išankstinė sąskaita 200 000 Eur sumai (failas 3, b.l. 432), patvirtina ieškovės teiginius apie tai, kad UAB „Alauša“ sumokėtos pinigų sumos – ne dalinis apmokėjimas už prekes, kaip teigiama priešieškinyje, o išankstinis apmokėjimas už prekes. Ieškovė į bylą yra pateikusi atsakovės el. laišką, kuriame nurodoma, kad „nuo 2017 m. kovo 22 d. keičiasi naftos produktų kainodara. Nuo šios dienos naftos produktų kaina bus nustatoma kiekvieną dieną tai konkrečiai dienai tokia tvarka: pardavėjas iki 10.00 val. pirkėjui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu pateikia pranešimą apie tą konkrečią dieną taikomas naftos produktų kainas“ (failas 5, b.l. 162). Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu kvestionavo tokio laiško autentiškumą, tačiau į bylą yra pateikta 16 atsakovės kainų pasiūlymų, iš kurių 6 patenka į ginčo laikotarpį. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (2023-01-06 tripliko 48 p.) pripažino siuntusi 6 kainų pasiūlymus. Taigi faktas, kad pardavėja teikė kainų pasiūlymus el. laiškais su kitomis kainomis nei Oksetos protokolas minus 20 Eur byloje yra nustatytas. Nors į bylą pateikti tik 6 pasiūlymai ginčui aktualiam laikotarpiui ir tik dalyje iš jų ir išrašytose sąskaitose nurodytos kainos sutampa, tačiau vien tokių pasiūlymų egzistavimo faktas sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą esant labiau tikėtina, kad šalys kiekvienam užsakymui kainas derindavo atskirai, kaip tą numatė šalių sudarytos sutarties 2.1 ir 3.1 punktai. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ieškovės atstovas nurodydamas, jog kaina buvo derinama telefonu, atskirais atvejais el. paštu buvo siunčiami kainų pasiūlymai, jeigu pateiktas pasiūlymas UAB „Alauša“ netinka, būdavo, kad telefonu suderinama kita kaina. Tada UAB „Alauša“ atvykdavo atsiimti kuro, o atsakovė pagal sutartą kainą išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą. 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs atsakovės vadovas R. M. nurodė, kad sąskaitose neatsispindi tikrosios kainos, nes mėnesio gale suvedami visi rezultatai ir klientas sumoka mėnesio gale. Tačiau šiuos liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes liudytojas nurodė tokio kliento kaip UAB „Alauša“ neatsimenantis, jokiose derybose nedalyvavęs, apie sutarties vykdymą nieko nežinantis, be to, tokios atsiskaitymo tvarkos kaip nurodė liudytojas, kad suvedus rezultatus klientas sumoka mėnesio gale nenumatyta šalių sudarytoje sutartyje, duomenų, kad nors vieną kartą būtų išrašyta tokia sąskaita ar mėnesio gale suvestas balansas su pirkėjo primokėtina suma byloje nėra, dar daugiau, egzistavus tokią atsiskaitymo tvarką atsakovė nenurodė nei viename procesiniame dokumente, kurie buvo teikiami dar tuo metu, kai liudytoju apklaustas asmuo ėjo bendrovės vadovo pareigas. Be to iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad to paties mėnesio kuro kainos sąskaitose buvo nurodomos skirtingos (failas 1, b.l. 38-50, failas 5, b.l. 147-158).

14.       Teismo vertinimu aplinkybę, kad pačios šalys nelaikė savęs įsipareigojusiomis pirkimams taikyti Sutarties 3.1 punkte nurodytą Okseta protokolo kainą su nuolaida, o dėl kiekvieno prekių užsakymo tardavosi atskirai, patvirtina sutarties vykdymas ir iki ginčo laikotarpio. Kaip minėta, šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai teisiniai santykiai, todėl sprendžiant dėl šalių susitarimo turinio atsižvelgtina ir į iki ginčo laikotarpio buvusį sutarties šalių elgesį vykdant sutartį. Į bylą yra pateiktos UAB „Alauša“ buhalterinės pažymos apie pirkimus 2020 ir 2021 metais iš kurių matyti, kad pirkimo kaina iš esmės niekada nesutapo su Okseta protokolo kaina minus 20 Eur (failas 3, b. l. 5-6). 2021 metais kuras buvo parduodamas už nors ir neženkliai, bet mažesnę kainą, o 2020 metais kuro pardavimo kaina net gi buvo didesnė nei Okseto protokolo minus 20 Eur kaina. Neteisinga ir nesąžininga sutarties nuostatą dėl kainos nustatymo tai atvejais, kai sumokėta kaina yra didesnė nei Okseta protokolo minus 20 Eur aiškinti kaip neįpareigojančią sutarties šalių, o tai atvejais kai sumokėta kaina yra mažesnė – jau kaip šalis saistančią ir sukuriančią prievolę pirkėjai sumokėti sumokėtos ir sutartos Okseta protokolo minus 20 Eur kainų skirtumą (CK 1.5 straipsnis).

15.       Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo pritarti atsakovės išdėstytiems argumentams, kad ieškovė nežymiai susikaupusią skolą grąžino paskutiniais mėnesiais – gegužės, birželio ir rugpjūčio mėn. – buvo mokama didesnė kaina, nei nurodyta sutartyje. Kas vertintina kaip skolos pripažinimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paskutinis UAB „Alauša“ mokėjimas (80 000 Eur dydžio) buvo atliktas 2022 m. balandžio 8 d. Tą dieną buvo padaryti du bankiniai pavedimai po 40 000 Eur, abiejuose nurodant, kad tai avansinis mokėjimas už naftos produktus (failas 3, b.l. 597-598). 2022 m. gegužės, birželio ar rugpjūčio mėnesiais UAB „Alauša“ iš UAB „Energijos kodas“ atsiėmė degalų pagal PVM sąskaitas-faktūras EKJ22996, EKJ22995, EKJ23420, EKJ23419 ir EKJ24262 už 161 766,15 Eur sumą. Taigi tuo atveju, jeigu UAB „Alauša“ turėjo įsiskolinimą už nupirktas prekes, pasiėmus kuro už 161 766,15 Eur sumą ir nesumokėjus už jį skola negalėjo sumažėti.

16.       Atsakovė savo poziciją, kad ieškovei buvo pritaikyta laikina nuolaida ir, kad šalys buvo susitariusios dėl likusios kainos sumokėjimo ateityje, grindžia ir tuo, jog kuras buvo parduotas už mažesnę kainą, nei savikaina. Pasisakydamas dėl šio atsakovės argumento teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės išsakytai pozicijai, kad aplinkybė, jog pardavėjas pardavė prekes už mažesnę kainą nei pats įsigijo, negali būti pagrindu peržiūrėti prekių pardavimo kainą. Be to, atsakovė šiam teiginiui pagrįsti pateikė suvestinę, kuri, kaip nurodoma, sudaryta remiantis buhalterinės apskaitos programos duomenimis (failas 5, b.l., 179-180). Tačiau suvestinėje nėra jokių nuorodų į pirminius buhalterinius duomenis, nėra ir buhalterinio dokumento iš programos, o visi duomenys yra išvestiniai. Neaišku kokių operacijų pagrindu suvesti duomenys. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2023 m. sausio 9 d. pateiktame procesinio dokumento (DOK-615) 10 punkte nurodė, jog aplinkybę, kad degalų kaina, kuria buvo parduota Alaušai, buvo mažesnė nei pačių degalų savikaina, patvirtinantys įrodymai (sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai) bus pateikti per ateinančias darbo dienas nuo šio procesinio dokumento dienos ir, kad vėlesnį šių įrodymų pateikimą lemia didelis sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų skaičius. Tačiau nurodyti įrodymai į bylą pateikti nebuvo. Teismas taip pat nesiremia ieškovės pateikta pažyma apie pirkimus iš UAB Circle K Lietuva (failas 5, b.l. 147-159), kuria ieškovė grindžia poziciją, jog praktikoje nėra vadovaujamasi Oksetos protokolo kaina, kadangi byloje nėra pateikta sutartis su šiuo tiekėju, todėl nėra galimybės spręsti koks buvo susitarimas dėl kainų, duomenys taip pat nepagrįsti jokiais pirminiais buhalteriniais dokumentais. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad yra nuorodos į išrašytas sąskaitas (sąskaitų numeriai), tačiau pažymoje yra nurodyti sąskaitų, išrašytų atsakovės, numeriai, o ne UAB Circle K Lietuva ir svarbiausia dėl to, kad rinkoje veikiantys subjektai yra laisvi susitarti dėl kainų, mokėjimo tvarkos ir t.t., o vienų šalių susitarimas dėl kainos/mokėjimo tvarkos neturi jokios įtakos ir reikšmės sprendžiant dėl kitų subjektų susitarimo turinio.

17.       Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, jog šalys dėl kiekvieno užsakymo kainos tardavosi atskirai, UAB „Energijos kodas“ PVM sąskaitose-faktūrose yra nurodyta galutinė šalių sutarta parduodamo kuro kaina. Atsakovė yra pardavusi kuro ir išrašiusi sąskaitų už 5 864 955,94 Eur sumą, UAB „Alauša“ yra sumokėjusi 6 144 526,94 Eur, skirtumas tarp nupirktų prekių kainos ir avansu sumokėtos sumos – 279  571 Eur. Atsakovei neįrodžius, kad ieškovė turi sutartinę pareigą mokėti didesnę kainą už nupirktą kurą nei nurodyta atsakovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, spręstina dėl mokėtinos ir sumokėtos kainos skirtumo priteisimo. Nagrinėjamu atveju sutartyje nėra numatytas prekių apmokėjimas avansu, atitinkamai sutartyje nėra reglamentuotas ir avansu sumokėtų lėšų grąžinimas.

18.       Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-396/2013; kt.). Taigi sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis turto gavimo be pagrindo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju šalis siejo ilgalaikiai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė už perkamas prekes yra sumokėjusi avansu didesnę sumą nei parduotų prekių kaina. Sutartyje avanso mokėjimas/grąžinimas nėra numatytas, atsakovė ieškovei prekių nebeparduoda. Atsakovei neįrodžius, kad ieškovė turi prievolę mokėti didesnę kainą nei nurodyta sąskaitose, ieškovės ieškinys tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 279  571 Eur (CK 6. 237 straipsnio 1, 2 dalys). 

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškovė CK 6.210 straipsnio pagrindu pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, palūkanos gali būti skaičiuojamos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-272-450/2023, išaiškino, kad JANĮ 28 straipsnis numato tik netesybų ir palūkanų laikiną sustabdymo pagrindą (nevykdomas palūkanų mokėjimas ir neskaičiuojamos palūkanos už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos), tačiau jis nekeičia materialinėje teisėje įtvirtinto palūkanų skaičiavimo laikotarpio (šis numatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje – „iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“). JANĮ 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos palūkanų ir netesybų skaičiavimas, juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai, taip pat išieškojimai atnaujinami. Taigi kol atsakovei iškelta bankroto byla, visi atsakovės mokėjimai bus vykdomi JANĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kada ir kokiu pagrindu jie atsirado, o palūkanų skaičiavimas draudžiamas, iki kol nebus atnaujintas. Esant aptartam teisiniam reguliavimui ieškovei priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), kartu išaiškinant, kad palūkanos nuo 2023 m. gegužės 25 d. negali būti skaičiuojamos iki tol, kol neatsiras įstatyminis pagrindas atnaujinti palūkanų skaičiavimą.

20.       Pripažinus ieškovės reikalavimus pagrįstais, t. y., kad atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta šalių sutarta prekės kaina, kad atsakovė neturi teisės reikalauti, o ieškovė pareigos mokėti prekės kainą pagal Okseta protokolą minus 20 Eur – nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo priešieškinio tenkinimui, todėl jis atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 3 122 Eur žyminio mokesčio, atsakovė pateikdama priešieškinį –3 193 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei iškelta bankroto byla, todėl šalims grąžinamas jų sumokėtas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8-9 punktai, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

22.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus ieškovė įgijo teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškovė šioje byloje patyrė 5 186,16 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2023-07-31 DOK-19431, 2023-03-09 DOK-6531). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis). Pralaimėjusiai bylą šaliai – atsakovei, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

23.       Teismas šioje byloje turėjo 31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu). Atsakovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 8-9 punktais, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja Anita Sereikienė