Civilinė byla Nr. e2A-288-889/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10782-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.5.23

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovui B dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A ieškiniu prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015, patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, t. y. (duomenys neskelbtini) C ir D, tvarką; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5407-726/2015, patvirtintos A ir B sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių 4.1 punktą, nustatant, kad B įsipareigoja nepilnamečiams vaikams C ir D iki jų pilnametystės teikti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, atitinkamai: C išlaikymui – po 1 004,50 Eur per mėnesį, D išlaikymui – po 1 004,50 Eur per mėnesį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5407-726/2015, tenkino ieškovės ir atsakovo prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir panaikino ieškovės ir atsakovo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą ir patvirtino ieškovės ir atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) joje nurodytomis sąlygomis. Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta Sutartimi buvę sutuoktiniai, be kita ko, susitarė ir dėl santuokos metu gimusių bendrų vaikų (duomenys neskelbtini) C ir D gyvenamosios vietos ir išlaikymo joms teikimo. Teismui tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių dukros buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydis nė karto nebuvo peržiūrėtas ar keistas, kaip tai numatyta teismo sprendimu patvirtintos Sutarties IV dalies 4.4 punkte. Be to, atsakovas per aštuonerius metus nė karto neindeksavo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos, susidariusios neindeksavus periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo, išieškojimo iš atsakovo. Šalims nepavyko (atsakovas nesutiko) geranoriškai peržiūrėti šalių 2015 m., kai dukroms buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, sutarto atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, nors situacija dėl vaikų amžiaus (ikimokyklinės įstaigos, mokyklos, būrelių, stovyklų ir pan.) per daugiau kaip aštuonerius metus pasikeitė iš esmės. Atsakovo turtinė padėtis leidžia tenkinti didesnius vaikų poreikius nei minimalūs. Atsakovo turtinė padėtis nuo sprendimo priėmimo tik gerėjo. Šiuo metu atsakovo vaikams teikiamas išlaikymas pažeidžia proporcingumo principą, vertinant vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.

3.       Atsakovas atsiliepimu su pateiktu ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui pažymos dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo, sprendžiant šeimos ginčą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, dėl to ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo paliktina nenagrinėta. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 1 449,60 Eur per mėnesį. Atsakovo gauti dividendai už 2022 m. sudarė 8 000 Eur sumą, tai per mėnesį, neatskaičius mokesčių, sudaro 666,66 Eur. Iš viso atsakovo gaunamos pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro 2 116,26 Eur (1 449,60 Eur + 666,66 Eur). Atsakovas kas mėnesį moka po 653,49 Eur būsto kredito įmokas bankui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo gaunamos pajamos mažintinos 653,49 Eur suma ir sudaro 1 462,77 Eur (2 116,26 Eur – 653,49 Eur), neatskaičius mokesčių. Šiuo metu kiekvieno vaiko išlaikymui su pritaikyta indeksacija atsakovas moka po 323 Eur, tai bendrai sudaro 646 Eur sumą per mėnesį. Taigi, atsakovo gaunamos pajamos, atėmus būtiniausias išlaidas, per mėnesį sudaro 816,77 Eur (2 116,26 Eur – 653,49 Eur – 646 Eur), neatskaičius mokesčių, ir yra mažesnės nei šiuo metu nustatytas minimalusis daro užmokestis – 840 Eur ir mažesnės nei 2015 m. gautos pajamos, t. y. atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas nepilnamečiams vaikams išlaikymą skyrė konkrečiu turtu (1/4 dalį namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame iki šiol gyvena ieškovė ir vaikai, ir liko be jokio gyvenamojo būsto. Pažymėjo, kad 1/2 dalis namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta už atsakovo asmenines lėšas, o likusi 1/2 dalis ieškovės tėvo buvo padovanota ieškovei. Siekdamas užtikrinti vaikų galėjimą lankytis pas atsakovą, jis 2015 m. buvo priverstas iš banko gauto kredito įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), jame iki šiol gyvena ir jis yra gerokai pigesnis nei santuokos metu atsakovui priklaususi 1/2 dalis nekilnojamojo turto komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovei (3/4 dalys) ir vaikams (1/4 dalis). Taigi, šiuo metu atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2015 m. buvusia turtine padėtimi, nepagerėjo. Ieškovės ieškinyje nurodyti vaikų poreikiai yra akivaizdžiai per dideli, nebūtini ir nepagrįsti. Atsakovo teikiamas išlaikymas dėl indeksacijos padidėjo nuo 217,22 Eur (750 Lt) iki 323 Eur, t. y. padidėjo 105,78 Eur. Be to, atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui moka po 49,37 Eur (323 Eur – 273,63 Eur) daugiau nei atsakovui tenkanti kiekvieno vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui tenkanti išlaikymo dalis. Taip pat atsakovas nepilnamečiams vaikams išlaikymą papildomai skyrė konkrečiu turtu (1/4 dalį namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame iki šiol gyvena ieškovė ir vaikai. Šiuo metu atsakovo vaikams skirto nekilnojamojo turto kadastro rinkos vertė sudaro 120 887,50 Eur. Ieškovės ieškinys dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, ieškovės A ieškinio reikalavimą atsakovui B dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 nustatytos bendravimo su abiem nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo paliko nenagrinėtą, taip pat ieškovei grąžino žyminį mokestį, sumokėtą už minėtą reikalavimą.

5.       Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo dalies 4.1 punktą dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-5407-726/2015 ir priteisė iš atsakovo B nepilnamečiams vaikams C ir D iki jų pilnametystės išlaikymą po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą sumokant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A; sprendimą nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 288 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismo sprendimo motyvai:

7.1.                      Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtina Sutartimi šalys sutarė, jog atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės kasmėnesinį išlaikymą, mokėdamas sutartas periodines išmokas, ir išlaikymą konkrečiu turtu, t. y. likusios 1/4 dalies namo ir žemės sklypo vertės, įvertino 2015 m. sausio 26 d. teismo sprendimu patvirtintos Sutarties turinį. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas minėtos sutarties 4.1 punktu sutarė, jog atsakovas šalių dukrų išlaikymui mokės po 750 Lt (217 Eur) kiekvienai; taip pat sutarė, kad sutartas išlaikymas periodinėmis išmokomis bus mokamas nuo 2019 m. gruodžio mėn. 1 d., laikantis Sutarties 6.1.2 punkte numatyto įskaitymo. Teismas nustatė, kad atsakovui priklausanti turto dalis (1/4 dalis) atiteko šalių nepilnamečiams vaikams. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad 2015 m. sausio 26 d. teismo sprendimo 6.1.4 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei 6.1 atitekusį nekilnojamojo turto komplekso dalį, nes minėtas punktas numato, jog ieškovė už atsakovui priklausiusią turto dalį išmoka kompensaciją, t. y. už jam priklausiusią 1/4 dalį. Pažymėta, kad pagal Sutarties 6.1.4 punktą atsakovui ieškovė už jam priklausiusią turto dalį įsipareigojo sumokėti šalių sutartą piniginę kompensaciją tokia tvarka: 1) 90 000 Lt (26 065,80 Eur) dydžio kompensacija padengiama iš nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo sumos, kaip tai numatyta Sutarties 4.1 punkte, mokėtinos iki 2019 m. lapkričio 30 d. (1 500 Lt/mėn. x 60 mėn.); 2) 110 000 Lt (31 858,20 Eur) dydžio kompensacija sumokama iki 2015 m. vasario 28 d. į B sąskaitą. Taigi, po santuokos nutraukimo atsakovui turėjo atitekti turto už 214 335,50 Lt (62 076 Eur), o gavo už 200 000 Lt (57 924 Eur). Tačiau tame pačiame Sutarties 6.1.4 punkte yra nurodyta, kad „B patvirtina, kad kompensacijos suma yra pagrįsta, protinga ir sąžininga, įvertinant turto likvidumą, paklausą rinkoje ir nepilnamečių vaikų interesus“. 

7.2.                      Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad šalys 2015 m. sausio 26 d. sprendimu sutarė, jog atsakovas teiks išlaikymą dukroms mokėdamas ir kasmėnesines periodines išmokas, ir teikdamas išlaikymą turtu. Minėtame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, o išlaikymas turtu nėra numatytas. Priešingai, atsakovui už santuokos metu įgytą neįklojamą turtą, t. y. už jo dalį, buvo išmokėta 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio kompensacija. Tad jei šalys būtų sutarusios, kad atsakovas teiks išlaikymą ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir turtu, pagal tuomet ir dabar galiojančią teismų praktiką, šalys, priteisiant išlaikymą turtu, būtų turėjusios išdėstyti periodinius mokėjimus, nurodydamos, iki kurios datos išlaikymas bus įskaičiuotas, įvertinus turto vertę (turto, kurį neva atsakovas paliko dukroms kaip išlaikymą), t. y. nustatyti sąlygas analogiškai, kaip buvo šalių sutarta įskaitymo tvarka Sutarties 6.1.4 punkte, taikoma kompensacijos daliai išmokėti.

7.3.                      Teismas atsakovo teiginius, kad pinigų įsigyti 1/2 dalį namo paskolino jo tėvai ir kad visas santuokos nutraukimo metu dalytinas turtas buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, atmetė kaip nepagrįstus, nes šalys Sutartyje aiškiai nurodė santuokos nutraukimo metu buvusį bendrą turtą, kuris priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuris buvo dalytinas Sutartimi. Jei dalytinas turtas būtų buvęs asmeninė atsakovo nuosavybė, jis nebūtų dalytinas santuokos nutraukimo byloje. Be to, šalys santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad neturi kreditorių.

7.4.                      Teismas konstatavo, kad atsakovo teiginiai, jog šalys sutarė, kad atsakovas teiks išlaikymą dukroms mokėdamas ir kasmėnesines periodines išmokas bei išlaikymą turtu, yra nepagrįsti. 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies IV „Vaikų išlaikymas“ 4.1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad atsakovas šalių dukrų išlaikymui mokės po 750 Lt (217 Eur) kiekvienai; taip pat sutarta, kad sutartas išlaikymas periodinėmis išmokomis bus mokamas nuo 2019 m. gruodžio 1 d., laikantis Sutarties 6.1.2 punkte numatyto įskaitymo. Kitokio išlaikymo būdo šalys nesutarė.

7.5.                      Teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų poreikių (ne)pasikeitimo, pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog vienos dukters poreikiams per mėnesį reikia apie 2 009 Eur, o vadinamiems minimaliems poreikiams patenkinti reikia 840 Eur. Taigi, ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma gerokai viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą, kurios nereikia įrodinėti, pagal kasacinio teismo praktiką. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui per mėnesį kartu su maitinimusi mokykloje yra nepagrįstos. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad maistas mokykloje kainuoja apie 120 Eur per mėnesį, už jį mokama 10 mėnesių. Įrodymų, kad vienos dukros maitinimui namuose ieškovė išleidžia po 300 Eur, byloje nėra. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad išlaidos maistui namuose turi būti mažinamos. Atsižvelgęs į teismų praktiką, į tai, kad šalių vaikai neturi specifinių poreikių, susijusių su jų mityba (pvz., alergijos ir pan.), teismas nusprendė, kad 200 Eur vienai dukrai maistui namuose, atsižvelgiant į tai, kad vasaros metu dukros nesimaitina mokykloje, yra pakankama ir protinga suma.

7.6.                      Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad sveikatos išlaidos sudaro apie 80 Eur per mėnesį, nustatė, kad šalių dukros specialiųjų, nuolatinių poreikių (pvz., lėtinių ligų), susijusių su sveikata, neturi, duomenų, kad dukrų gydytojas yra paskyręs nuolat gerti vitaminus, taip pat nėra. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad sveikatos paslaugos vaikams Lietuvoje yra nemokamos, dėl to konstatavo, kad 40 Eur suma per mėnesį sveikatos išlaidoms yra pagrįsta ir pakankama. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog išlaidos aprangai, avalynei yra per didelės ir turi būti mažinamos iki 40 Eur per mėnesį, pažymėdamas, kad šalių dukros yra 11 metų, jos tuoj bus paauglės, ieškovės nurodoma 80 Eur suma visai aprangai ir avalynei yra pakankama ir atitinka teismų praktiką. Pažymėta, kad atsakovas ir jo atstovė nurodė, jog su ieškovės nurodytoms išlaidoms – higienos prekėms (30 Eur), kanceliarinėms prekėms (30 Eur), dienpinigiais (50 Eur), stovykloms (40 Eur), iš esmės sutiko, kadangi ginčo tarp šalių dėl šių poreikių nėra, teismas dėl to plačiau nepasisakė.

7.7.                      Teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus, jog mergaitės yra apdraustos gyvybės ir investiciniais draudimais ir kiekvieną mėnesį ieškovė moka po 70 Eur, pažymėjo, kad tokios išlaidos kaip gyvybės draudimo ir investicinis draudimai negali būti traktuojamos kaip būtinosios išlaidos vaikui. Abi šalys patvirtino, kad ieškovė pati savavališkai nutarė apdrausti dukras dviem draudimais, nepasitarusi su atsakovu. Todėl, pagal galiojančią teismų praktiką, šaliai, neįrodžius, jog vaiko tėvas (motina) sutiko, kad vaikai būtų apdrausti privačiais draudimais, ji ir turėtų prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas 50 Eur išlaidas dukrų laisvalaikiui (kinas, teatras, draugų šventės), iš dalies sutiko su atsakovu, kad už laisvalaikį su dukromis ieškovė turi susimokėti pati. Tačiau dukros leidžia laisvalaikį ne tik su ieškove, bet ir su draugais, eina su jais į kiną, kavines ar švenčia draugų gimtadienius, todėl teismas konstatavo, kad išlaidoms laisvalaikiui su draugais kas mėnesį po 30 Eur yra pakankama ir pagrįsta suma.

7.8.                      Teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus, kad kiekvienai dukrai tenka apie 110 Eur komunalinių mokesčių, atsižvelgęs į tai, kad abi šalys patvirtino, jog namas, kuriame gyvena ir kuris priklauso ieškovei ir šalių dukroms, yra didelis (apie 316 kv. m), kad ieškovė viena moka visus mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kurio dalis priklauso ir šalių dukroms, įvertino, jog 110 Eur nekilnojamam turtui išlaikyti yra pagrįsta suma. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad šalių dukros nuo mažens lankė tik privačias ugdymo įstaigas, į tai, kad pats atsakovas yra mokėjęs už dukrų mokymąsi privačioje mokslų įstaigoje ((duomenys neskelbtini)), į tai, kad atsakovas niekada nėra išreiškęs prieštaravimo, jog dukros lankytų privačią mokyklą, teismas nusprendė, kad ieškovės pateiktos išlaidos, susijusios su privalomu ugdymu, yra pagrįstos. Teismas įvertino ieškovės paaiškinimus, kad papildomai ugdymo išlaidas sudaro lankomi būreliai – tenisas (155 Eur), gimnastika – baletas (125 Eur), fortepijonas (50 Eur), keramika (25 Eur), mados dizaino būrelis (35 Eur), taip pat atsakovo paaiškinimus, kad, jo nuomone, visi vaikų būreliai yra ieškovės norai, dukros gali lankyti gitaros būrelį jo darbovietėje, jis būtų nemokamas, tačiau atsakovas niekada nesiūlė nei dukroms, nei ieškovei tokios galimybės, ir, atsakovo manymu, 200 Eur būrelių lankymui per mėnesį turėtų užtekti. Šalių dukrų būreliams kiekvienai ieškovė išleidžia apie 455 Eur. Nustatyta, kad šalių dukrų išsilavinimui, užklasinei veiklai nuo mažens yra skiriamas labai didelis dėmesys, mergaitės lanko daug būrelių, užsiėmimų. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindžia visas ieškovės nurodytas išlaidas papildomam ugdymui. Tačiau teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad lemiamą reikšmę parenkant papildomo ugdymo būrelius turi tėvų susitarimas, t. y. jų abiejų suderinta valia, taip pat turi būti atsižvelgiama į vaikų norus ir kiekvieno iš tėvų finansines galimybes.

7.9.                      Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo (realios) turtinės padėties, nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis nuo santuokos nutraukimo momento padidėjo beveik dvigubai (nuo 870 Eur neatskaičius mokesčių iki 1 586 Eur neatskaičius mokesčių), taip pat atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Ir nors, kaip nurodo atsakovas, jis šiuo metu moka kredito įmokas kas mėnesį už butą ir patiria papildomas išlaidas, tačiau pažymėta kasacinio teismo suformuluota taisyklė, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo atsakovas tapo įmonės (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku, savininku ir įmonės direktoriumi, jam priklauso 100 proc. įmonės akcijų. Minėtos įmonės veikla yra pelninga, 2023 m. įmonės grynasis pelnas buvo 139 583 Eur, įmonės pardavimo pajamos – 2 433 390 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats nusistato, kokį atlyginimą sau mokėsis, pats nusprendžia, ar bus mokami dividendai ir kokio dydžio. Remdamasis 2024 m. lapkričio 5 d. Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos, teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2022 m. lapkričio 8 d. yra ir (duomenys neskelbtini) savininkas, nors teismo posėdžio metu teigė, jog jau nebėra savininkas, o paaiškinti, kodėl, „Sodros“ duomenimis, vis dar yra nurodomas kaip savininkas, negalėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento iki ieškinio pateikimo dienos pagerėjo iš esmės, t. y. jo darbo užmokestis padidėjo, atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto, taip pat įsteigė pelningai veikiančią įmonę, kuri taip pat turi nekilnojamojo turto, jos vardu įregistruoti prabangūs automobiliai. Atsižvelgęs į atsakovo gaunamas pajamas, jo turimą turtą ir gyvenimo būdą, teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis de facto (faktiškai) yra geresnė nei atsispindi viešuosiuose registruose ir „Sodros“ pažymose. Atsakovo teiginiai, kad jam pinigų pragyvenimui duoda tėvai, giminaičiai, niekuo nepagrįsti.

7.10.                      Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo priėmimo yra praėję beveik 10 metų, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaikų amžius (nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų), jų poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

7.11.                      Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis pagėrėjo ir de facto yra geresnė nei atsispindi viešuosiuose registruose ir „Sodros“ pažymose. Atsakovo turtinė padėtis pagal jam priklausančios ir jo paties valdomos įmonės gaunamas pajamas ir naudą yra kur kas geresnė nei deklaruojama viešai apie gaunamą darbo užmokestį, kuris, be kita ko, neleistų atsakovui gyventi tokio gyvenimo būdo, kaip jis įpratęs ir kurį demonstruoja socialiniuose tinkluose, jis turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus, į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs realią šalių turtinę padėtį, tai, kad nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau mokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, tai, kad šalių nepilnametės dukros faktiškai gyvena su ieškove, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog iš esmės padidėjo vaikų poreikiai, ir yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukroms išlaikyti po 750 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

7.12.                      Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovė turėtų procentine dalimi daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo, ir pažymėjo, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera, nėra esminio skirtumo, kurio iš jų yra geresnė, o turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties. Taigi nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra identiška, tačiau tai savaime nelemia, kad šalys prie savo nepilnamečių vaikų poreikių turi prisidėti ne po lygiai, nes šiuo atveju abiejų šalių turtinė padėtis yra gera ir objektyviai leidžia prisidėti prie faktinių vaikų poreikių tenkinimo.

7.13.                      Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydį pagal atitinkamus įstatymus valstybės vaikui mokamomis išmokomis ir šalpos pensijomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas B prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės ieškinį visiškai; įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 12 616 Eur už skubiai įvykdytą teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 760 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1.                      Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė atsakovo argumentus dėl Sutartimi sulygto išlaikymo vaikams teikimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, papildomai vaikų išlaikymui skiriant ir 1/4 dalį nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nekilnojamojo turto komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o kita 1/2 dalis ginčo šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ją šalys įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise už atsakovo iš jo tėvų pasiskolintas lėšas –124 246,99 Eur (429 000 Lt), kurių atsakovas iki šiol negrąžino savo tėvui ir liko skolingas 124 246,99 Eur sumą. Šį faktą patvirtina 2015 m. sausio 26 d. teismo sprendimo 6.6 punktas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2015 m. sausio 26 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė ir atsakovas buvo skolingi atsakovo tėvams visą 2021 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sumokėtą turto pardavimo kainą – 124 246,99 Eur. Ginčo šalių dalytino turto balansą sudarė (Sutarties 5.1.1–5.1.3 punktai, 6.6 punktas): 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė kadastro vertė sudarė 1 199,61 Eur (4 142 Lt)); 15/68 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)s (vidutinė kadastro vertė sudarė 9 710,67 Eur (33 529 Lt)); 1/2 dalis namo, adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė kadastro vertė sudarė 113 241,43 Eur (391 000 Lt)); prievolė grąžinti atsakovo tėvui 124 246,99 Eur sumą už 2021 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sumokėtą visą turto įsigijimo kainą. Taigi iš viso turto – 124 151,71 Eur; iš viso skolų – 124 246,99 Eur; iš viso turto (atėmus skolas) – minus 95,28 Eur; 1/2 dalis turto sudarė minus 47,64 Eur. Dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei natūra atiteko iš viso turto už 39 220,64 Eur. Dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui natūra atiteko iš viso turto už 28 310,36 Eur, iš viso skolų –124 246,99 Eur; iš viso turto (atėmus skolas) atiteko minus 95 936,63 Eur; 1/2 dalis dalytino turto už minus 47,64 Eur. Atsakovas nurodė, kad dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei natūra atiteko turto už 39 220,64 Eur, o atsakovui už minus 95 936,63 Eur. Įvertinus kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančias santuokoje įgyto turto dalis, ieškovės atsakovui mokėtina piniginė kompensacija už atsakovui natūra atitekusią mažesnę turto dalį sudarė 91 172,63 Eur. Tačiau Sutartimi sulygtą ieškovės atsakovo naudai mokėtina kompensacija sudarė tik 57 924 Eur (200 000 Lt), t. y. atsakovė sumokėjo atsakovui 33 248,63 Eur mažiau nei turėjo sumokėti. Akivaizdu, kad ginčo šalys sutartimi nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai, t. y. ieškovei atiteko turto 33 248,63 Eur daugiau nei jai priklausė 1/2 dalis dalytino turto vertės ir ji negalėjo perleisti jokios turto dalies vaikams. Jei ginčo šalys nebūtų susitariusios, kad atsakovui priklausanti 1/4 dalis namo nebus skiriama vaikams kaip papildomas atsakovo skiriamas išlaikymas vaikams konkrečiu turtu, ieškovė privalėtų sumokėti atsakovo naudai 124 246,99 Eur sumą (lygią skolos atsakovo tėvui sumai), o ne dvigubai mažesnę kompensaciją – 57 924 Eur sumą.

8.2.                      Atsakovo teigimu, ginčo šalys, atsižvelgdamos į tai, jog ieškovei atiteko turto už 39 220,64 Eur, o atsakovui neatiteko joks turtas, o tik prievolė grąžinti savo tėvams 124 246,99 Eur skolą, į tai, jog ieškovė neturėjo finansinių galimybių kompensuoti atsakovui 124 246,99 Eur įsiskolinimo F sumos, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, jog 1/4 dalis namo ir žemės sklypai atitenka ieškovei, o ji sumoka ieškovui 57 924 Eur (200 000 Lt) kompensaciją, likusi 1/4 dalis namo atsakovo bus skiriama vaikams kaip papildomas išlaikymas konkrečiu turtu. Faktą, jog ieškovė neturėjo finansinių galimybių sumokėti visos kompensacijos, patvirtina sutarties 6.1.4 punktu sulygta sąlyga, kad dalis mokėtinos kompensacijos (90 000 Eur) bus dengiama per 5 metų laikotarpį iš atsakovo nepilnamečiams vaikams sutarties 4.1 punkte numatytos mokėtinos išlaikymo sumos iki 2019 m. lapkričio 30 d. (1 500 Lt/mėn. 60 mėn.). Pažymi, kad sutuoktinių tarpusavio mokėtinos kompensacijos negali būti įskaitomos vaikams mokėtino išlaikymo sumomis ir tokios sąlygos teismas privalėjo netvirtinti kaip pažeidžiančios nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovės atsakovo naudai mokėtinos 57 924 Eur (200 000 Lt) piniginės kompensacijos nepakako padengti atsakovo įsiskolinimo tėvui likusios 66 322,98 Eur (229 000 Lt) sumos, todėl ginčo šalys sutarė, kad šią sumą įskaitys atsakovui skiriant vaikų išlaikymui konkretų turtą – 1/4 dalį ginčo namo. Šiuo sutarimu ginčo šalys pasidalijo turtą ir ieškovė išvengė prievolės kompensuoti atsakovo tėvui visą 2021 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sumokėtą dalytino turto įsigijimo kainą – 124 246,99 Eur, kurią atsakovas Sutarties 6.6 punktu įsipareigojo asmeniškai grąžinti savo tėvui. Ieškovė, sumokėdama atsakovui 57 924 Eur (200 000 Lt) piniginę kompensaciją, pripažino faktą, jog visas santuokoje įgytas dalytinas nekilnojamasis turtas buvo įgytas už atsakovo pasiskolintas iš tėvo pinigines lėšas.

8.3.                      Kadangi atsakovui atiteko pareiga asmeniškai grąžinti tėvams skolą, ieškovei teko pareiga sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimo argumentai, jog šalys sutartyje nurodė neturintys dalytinų kreditinių įsipareigojimų, prieštarauja Sutarties 6.6 punktu sulygtam atsakovo įsipareigojimui asmeniškai grąžinti savo tėvams skolą. Teismas netinkamai aiškino sutarties turinį, faktines aplinkybes dėl dalytino turto įsigijimo ir kainos sumokėjimo. Akivaizdu, kad Sutartimi atsakovo perleista 1/4 dalis namo vaikams yra skirta būtent vaikų papildomam išlaikymui konkrečiu turtu iki jų pilnametystės ir šio turto perleidimo paskirtis negali būti kitokia. Turto perleidimas vaikams negali būti laikomas dovanojimo sandoriu, nes tokiems sandoriams yra privaloma notarinė forma, ir reikalavimas neatlygintinai perleisti vaikų nuosavybėn nekilnojamąjį turtą santuokos nutraukimo byloje negali būti keliamas. Priešingas sutarties sąlygų aiškinimas lemtų, kad dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui neatiteko joks turtas, tik prievolės grąžinti skolą. Atsakovo iš ieškovės gauta piniginė kompensacija buvo 66 322,99 Eur suma mažesnė nei privalėjo gauti, taigi teismui turėjo kilti abejonė ir pareiga netvirtinti imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujančios ir atsakovo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančios sutarties.

8.4.                      Atsakovas nurodo, kad Sutartimi jis kiekvienos nepilnametės dukros išlaikymui iki pilnametystės skyrė: po 217,22 Eur (750 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; konkretų turtą – po 1/8 dalį namo, adresu (duomenys neskelbtini) (1/8 dalies turto vertė sudarė 14 155,18 Eur (28 310,36 Eur (97 750 Lt) / 2), tai iki kiekvienos dukros pilnametystės sudaro po 71,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (14 155,18 Eur / 197 mėn. iki vaikų pilnametystės)). Šiuo metu atsakovo kiekvienam vaikui skirtos 1/8 dalies namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro rinkos vertė sudaro 53 500 Eur sumą (428 000 Eur x 1/8 dalis), taigi iki kiekvienos dukros pilnametystės sudaro po 271,57 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (53 500 Eur / 197 mėn. iki vaikų pilnametystės). Šiuo metu kiekvieno vaiko išlaikymui su pritaikyta indeksacija atsakovas moka po 323 Eur, tai bendrai po 646 Eur per mėnesį, t. y. atsakovo teikiamas išlaikymas dėl indeksacijos padidėjo nuo 217,22 Eur (750 Lt) iki 323 Eur sumos (padidėjo 105,78 Eur). Taigi iš atsakovo priteistas išlaikymas su priskaičiuota indeksacija kiekvienai dukrai sudaro 594,57 Eur (323 Eur periodinės išmokos + 271,57 Eur konkrečiu turtu). Taip pat atsakovas bendravimo su vaikais metu patiria papildomų išlaidų vaikų maistui, laisvalaikio praleidimui, drabužiams, kelionėms ir kitiems vaikų poreikiams tenkinti. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo vaikams dydžio, o ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

8.5.                      Teismo sprendimo išvados, neva abiejų tėvų turtinė padėtis yra gera ir nėra teisinio pagrindo taikyti tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, yra nepagrįstos. Teismas nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo gautas visas pajamas, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo pajamos išlaikymo vaikams priteisimo metu buvo 870 Eur, neatskaičius mokesčių. Nurodė, kad ieškovės gaunamos pajamos padidėjo nuo 3 153,78 Eur (2015 m.) iki 15 528,02 Eur (2021 ir 2022 m.) ir ji gauna net 79,69 proc. daugiau nei išlaikymo vaikams priteisimo metu. Atsakovo gaunamos pajamos nežymiai padidėjo nuo 1 808,85 Eur (2015 m.) iki 1 994,74 Eur (2021 ir 2022 m.) ir jis gauna tik 185,88 Eur daugiau nei išlaikymo vaikams priteisimo metu. Ieškovės turtinė padėtis, pagal gaunamas pajamas, pagerėjo iš esmės. Atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams dėl indeksacijos padidėjo nuo 217,22 Eur (750 Lt) iki 323 Eur, t. y. padidėjo 105,78 Eur, tai abiem vaikams bendrai per mėnesį sudaro 211,56 Eur sumą. Taigi, atsakovo padidėjusių pajamų neužtenka padengti padidėjusių įmokų vaikų išlaikymui. Atsakovas kas mėnesį moka 653,49 Eur dydžio būsto kredito įmokas bankui, dėl to atsakovo gaunamos pajamos mažintinos 653,49 Eur kredito įmokų suma ir sudaro 1 341,25 Eur (1 994,74 Eur – 653,49 Eur), neatskaičius mokesčių. Taigi atsakovo turtinė padėtis pagal gaunamas pajamas pablogėjo iš esmės.

8.6.                      Teismo išvados dėl atsakovo komandiruočių ir galėjimo išsimokėti dividendus yra nepagrįstos. Teismas, neturėdamas tam specialių žinių dėl darbo užmokesčio ir komandiruočių išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo taisyklių, neteisingai vertino rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, neva atsakovo gaunamos pajamos neatitinka „Sodros“ išrašuose nurodytų duomenų ir neva atsakovas gauna neoficialių pajamų. Tai, kad atsakovas komandiruočių metu derina darbą ir laisvalaikį bei pramogas tuo pačiu metu, nepatvirtina jo papildomų pajamų gavimo ir (ar) geresnės turtinės padėties nei teismui pateikti oficialūs įrodymai apie jo gaunamas pajamas ir turimą turtą. Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus, iš kurių matomos visos jam pervestos lėšos – 90 160,56 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 3 d., tai vidutiniškai sudarė po 1 288,01 Eur/mėn. (90 160,56 Eur / 70 mėn.). Šių duomenų teismas nevertino. Taip pat teismas netenkino atsakovo reikalavimo įpareigoti ir ieškovę pateikti jos bendrovių sąskaitos išrašus apie ieškovei pervestas lėšas, ieškovės sąskaitos išrašų byloje nėra. Taip pat teismas nustatė tik atsakovo komandiruočių duomenis, o ieškovės visiškai nevertino ir nepareikalavo jos pateikti analogiškus įrodymus dėl komandiruočių. Atsakovas turi tik (duomenys neskelbtini) akcijų ir nėra (duomenys neskelbtini) savininkas. Tai, kad „Sodros“ sistemoje yra išlikę seni duomenys, nereiškia, jog atsakovas iki šiol yra (duomenys neskelbtini) savininkas, be to, nėra jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Teismas neobjektyviai ir šališkai ieškovės naudai vertino pavienius rašytinius įrodymus, o ne jų visumą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, neva atsakovas gauna neoficialių pajamų.

8.7.                      Atsakovas ir (duomenys neskelbtini) yra atskiri asmenys, teismas negali vertinti įmonės turto ir konstatuoti, jog šis turtas priklauso atsakovui ir dėl to jo turtinė padėtis yra gera. Akcijų nominali vertė yra 2 500 Eur, jos ieškovė nepaneigė rašytiniais įrodymais, neprašė skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti. Dėl to teismo išvados dėl atsakovui priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų vertės yra nepagrįstos rašytinais įrodymais. Teismas neturi specialiųjų verslo valdymo žinių, dėl to sprendimo išvados dėl atsakovo galėjimo išsimokėti didesnius dividendus panaikintinos kaip nepagrįstos rašytiniais įrodymais.

8.8.                      Atsakovo turimo turto vertė padidėjo nežymiai nuo minus 95 936,63 Eur iki 86 414,05 Eur. Atsakovo turtinė padėtis turimo turto atžvilgiu iš esmės nepasikeitė, o ieškovės iš esmės pagerėjo nuo 47 315,90 Eur iki 610 388,47 Eur sumos. Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra net 92,05 proc. didesnės už atsakovo gaunamas pajamas, ieškovės turimo turto vertė yra net 87,59 proc. didesnė už atsakovo turimo turto vertę. Ieškovės turtinė padėtis, pagal turimą turtą ir gaunamas pajamas, vidutiniškai net 89,82 proc. (92,05 proc. + 87,59 proc. / 2) geresnė nei atsakovo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsniu, ieškovė privalo teikti 89,82 proc. lėšų vaikų išlaikymui, o atsakovui tenkanti dalis sudaro 10,18 proc. lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui.

8.9.                      Teismas netenkino atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius išlaikymo vaikams priteisimo metu buvusius vaikų poreikius, viršijančius tuometinį minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, nors tai padaryti ieškovė privalėjo. Teismas visą įrodinėjimo naštą dėl vaikų poreikių pasikeitimo pagrįstumo be teisinio pagrindo perkėlė atsakovui. Dėl teismo šališkumo ieškovės atžvilgiu byloje nėra duomenų, patvirtinančių vaikų konkrečių poreikių pasikeitimą ir pasikeitimo apimtį. Išvados, neva vaikų poreikiai iš esmės padidėjo, nepagrįstos rašytiniais įrodymais ir paremtos prielaidomis.

8.10.                      Byloje nėra ginčo ir ieškovė patvirtino faktą, kad ji vienašališkai parenka ugdymo įstaigas ir būrelius vaikams ir jų parinkimo bei kainos nederina su atsakovu, atsakovas niekada nepritarė privačių ugdymo įstaigų lankymui. Ieškovė nenurodė nė vienos priežasties, kodėl vaikams būtina lankyti privačią gimnaziją, kurios mėnesio mokestis prilygsta MMA dydžiui. Ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų dėl vaikų privačios gimnazijos lankymo pagrįstumo, nederino ir negavo atsakovo sutikimo, dėl to teismas be teisinio pagrindo perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, sprendime nurodydamas, neva atsakovas nepateikė įrodymų, pavirtinančių prieštaravimą, kad dukros lankytų privačią mokyklą. Pažymi, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovė nereikalavo iš atsakovo papildomai mokėti už vaikų privačių ugdymo įstaigų ir būrelių lankymą. Vaikų poreikiai lankyti privačią gimnaziją yra neprotingi, neracionalūs, išlaidos yra neprotingai didelės ir šias išlaidas privalo dengti pati ieškovė. Dėl to vaikų poreikiai mažintini 641 Eur per mėnesį.

8.11.                      Sudėjus ieškovės nurodytas išlaidas būreliams susidaro 390 Eur suma, o ne teismo sprendime nurodyta 455 Eur suma. Be to, vaikai būrelius lanko tik 10 mėnesių per metus, todėl išlaidos būreliams neviršija 325 Eur (390 Eur x 10 mėn. / 12 mėn.). Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą ir su juo geranoriškai nederino vaikų leidimo į privačius būrelius bei būrelių kainos. Atsakovas niekada nesutiko ir nepritarė ieškovės vienašališkiems sprendimams leisti vaikams lankyti privačius būrelius, kurių paslaugų kainos nepagrįstai didelės, dėl to šių išlaidų didžiąją dalį privalo dengti ieškovė. Atsakovo nuomone, racionalios ir protingos išlaidos būreliams negali viršyti 200 Eur sumos per mėnesį.

8.12.                      Ieškovė teigia, neva būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 330 Eur sumą, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Kadangi vaikams priklauso tik po 1/8 dalį namo, todėl vaikams tenkanti pagrįsta būsto išlaidų suma sudaro 41,25 Eur sumą (330 Eur x 1/8 dalis), o ne teismo nustatyta įrodymais nepagrįsta 110 Eur suma.

8.13.                      Atsakovas nurodo, kad racionalios ir pagrįstos išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį neviršija 726 Eur sumos (maistui namuose ir mokykloje 163,50 Eur; aprangai 80 Eur; sveikatai 40 Eur; dienpinigiams 50 Eur; higienos prekėms 30 Eur; išlaidoms laisvalaikiui 30 Eur; stovykloms 40 Eur; mokyklos lankymui ir kanceliarinėms prekėms 30 Eur; uniformai 10 Eur; būreliams 200 Eur, papildomoms matematikos pamokoms 52,50 Eur). Atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui dalis (10,18 proc.) sudarytų tik 73,90 Eur. Iš atsakovo priteistas vaikų išlaikymas su apskaičiuota indeksacija kiekvienai dukrai sudaro po 594,57 Eur (323 Eur periodinės išmokos + 271,57 Eur konkrečiu turtu). Akivaizdu, kad atsakovo teikiamas išlaikymo dydis užtikrina net 81,90 proc. vaikų visų protingų ir racionalių poreikių tenkinimą ir nėra pagrindo didinti vaikams priteisto išlaikymo dydžio.

8.14.                      Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo stabdymo, dėl to atsakovas, vykdydamas sprendimą, pasiskolino iš savo motinos 12 000 Eur ir sumokėjo ieškovei 12 616 Eur vaikų išlaikymo skirtumą, susidariusį tarp priteisto išlaikymo sumos ir atsakovo mokėto priteisto vaikams išlaikymo sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo. Kadangi skundžiamas sprendimas panaikintinas, atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 12 616 Eur už skubiai įvykdytą teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo vaikams.

9.       Atsiliepimu ieškovė A prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1.                      Ieškovė nesutinka tiek su apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo pagrindo padidinti vaikų išlaikymo sumos, tiek ir su atsakovo nurodyta suma vaikų išlaikymui per mėnesį. Byloje pateikta pakankamai duomenų, kad vaikų poreikiai po sprendimo priėmimo pasikeitė – iš esmės padidėjo. Nurodė, kad egzistuoja dar Sutartyje abiejų šalių nustatytas pagrindas peržiūrėti atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydį, be kita ko, dėl vaikų amžiaus pasikeitimo. Vaikai paaugo ir jų poreikiai objektyviai padidėjo, t. y. vaikai pradėjo lankyti mokyklą ir būrelius, atsirado papildomų laisvalaikio išlaidų ir kt. Vien išlaikymo indeksavimas pagal CK 3.208 straipsnį nepanaikina pagrindo padidinti vaikui teikiamo išlaikymo sumą, kai objektyviai padidėja jo poreikiai. Atsakovas nutyli, kad savo pareigos indeksuoti išlaikymą jis geranoriškai nevykdė. Atsakovo teiginius, kad vaikų poreikiai nuo sprendimo priėmimo nepadidėjo, paneigia jo paties apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko poreikiams reikiamos sumos – atsakovas nurodo vieno vaiko poreikių sumą, kuri yra 291,56 Eur didesnė nei buvo sprendimo priėmimo metu, remiantis sprendime nustatytu išlaikymo dydžiu.

9.2.                      Atsakovas nerodo ir anksčiau nerodė susidomėjimo vaikų poreikiais, susijusiais su jų ugdymu ir lavinimu, todėl ir susiklostė situacija, kad būtent dėl atsakovo vangumo ir nusišalinimo nuo šių klausimų sprendimo ieškovei teko tai daryti vienai. Pažymi, kad vaikai visada lankė tik privačias ugdymo įstaigas. Atsakovas paaiškino, kad yra daugiau nei pusę metų mokėjęs už dukrų mokymąsi (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad ieškovė informavo apie tai, jog dukros keis ugdymo įstaigą. Atsakovas tinkamai nevykdė pareigos komunikuoti su ieškove ir domėtis dukrų mokslais ir pasiekimais bei dėti visas pastangas, siekdamas užtikrinti geriausias sąlygas dukroms mokytis, lavintis. Atsakovas išreiškia nepagrįstą kritiką, kad vaikai lanko matematikos užsiėmimus. Atsakovas apeliacinio skundo 60 punkte pripažino, kad vaikai turi poreikį lankyti matematikos korepetitorių, ir šio poreikio neginčija.

9.3.                      Atsakovas nenurodė, kaip konkrečiai įrodinėjimo pareiga dėl pasikeitusių vaikų poreikių buvo perkelta jam. Atsakovas, nurodydamas, kad racionalios ir pagrįstos išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį neviršija 726 Eur, šios sumos nepagrindė įrodymais ir nenurodė, kuo remiasi ją nustatydamas, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai per dideli. Atsakovo nurodytas vieno vaiko poreikių dydis (726 Eur) yra mažesnis už teismų praktikoje suformuluotą orientacinį kriterijų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur). Taigi vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 777 Eur suma, o atsakovas nurodė 726 Eur – mažiau už minimalią sumą, kuri priteistina iš minimalias pajamas gaunančių tėvų.

9.4.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vaikams priklauso po 1/8 dalį gyvenamojo namo, todėl jiems tenkanti komunalinių mokesčių išlaidų suma turėtų sudaryti 41,25 Eur (330 Eur x 1/8). Toks apskaičiavimas yra klaidingas, nes išlaidų už komunalinius mokesčius dalis, tenkanti vaikams, nustatoma ne pagal vaikams priklausančią gyvenamojo būsto dalį, o pagal būste gyvenančių asmenų skaičių. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena 3 asmenys (ieškovė ir vaikai), todėl vaikams tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro 110 Eur (330 Eur / 3).

9.5.                      Nepadidinus atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydžio ieškovė ir toliau gerokai didesne dalimi nei atsakovas prisidėtų prie vaikų poreikių tenkinimo, tai pažeistų CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų teisių ir pareigų vaikams lygybės principą, nuo kurio šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti. Teismas pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas pakeisti Sutartyje nustatą išlaikymo vaikams dydį dėl iš esmės padidėjusių vaikų poreikių.

9.6.                      Ieškovė nesutinka su argumentais, kad nėra pagrindo padidinti išlaikymo vaikams dydžio dėl šalių turtinės padėties. Iš objektyvių įrodymų teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pagerėjo ir yra pakankamai gera, kad atsakovas lygiomis dalimis su ieškove prisidėtų prie vaikų poreikių tenkinimo, o išlaikymo vaikams dydis dėl šių priežasčių pagrįstai padidintas. Pažymi, kad atsakovas 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti skundžiamo sprendimo dalies dėl išlaikymo vaikams skubų vykdymą. Prašyme nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 14 d. gavo 20 112,45 Eur pajamų, atskaičius mokesčius, tai per mėnesį sudaro po 2 011,24 Eur. Taigi, atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį nuo santuokos nutraukimo momento padidėjo daugiau nei trigubai (nuo 870 Eur neatskaičius mokesčių (apie 660 Eur atskaičius mokesčius) iki 2 011,24 Eur, atskaičius mokesčius). Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad nedirba pagal savo specialybę, neieško papildomų pajamų ar uždarbio, jog galėtų tenkinti vaikų poreikius, todėl atsakovo pasiteisinimai dėl nepakankamų pajamų nėra aktualūs sprendžiant dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Atsakovas įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį prisiėmė savo valia ir trečiųjų asmenų neverčiamas, tai jis padarė savo naudai ir interesais, o ne vaikų.

9.7.                      Atsakovas yra jaunas, dirbantis, išsilavinęs, įgijęs paklausią specialybę, turi įgijęs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, pats nusistato sau atlyginimą ir išmokamų dividendų dydį, kitų išlaikytinių neturi. (duomenys neskelbtini) yra pelninga, tai lemia galimybes atsakovui, kaip vieninteliam įmonės akcininkui, išsimokėti sau nemažo dydžio dividendus. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį prestižinėje vietoje, įsiskolinimo už šį turtą nėra, jis neapsunkintas hipoteka. (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonių – automobilių „Mercedes-Benz Evito“ ir „Porsche Taycan 4S“ valdytoja bei motociklo „KTM 350 EXC-F“ savininkė. Nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu įmonė įgijo automobilių valdymo teisę, tačiau jų rinkos kaina nėra maža. Į klausimą, kaip prabangaus automobilio „Porsche Taycan 4S“ nuoma ir pajamos iš šios veiklos bei motociklo „KTM 350 EXC-F“ įsigijimas yra susiję su (duomenys neskelbtini) veikla – (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimu, atsakovas teismo posėdžio metu neatsakė. Atsakovas nurodo, kad minėtas įmonės turtas jam asmeniškai nepriklauso, tačiau teismui posėdžio metu patvirtino, kad automobiliu „Porschie Taycan 4S“ jis naudojasi visą parą, o už automobilio įkrovimą moka (duomenys neskelbtini) lėšomis; laisvalaikiu naudojasi įmonei priklausiančiu motociklu „KTM 350 EXC‑F“. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis faktiškai yra geresnė nei atsispindi viešuosiuose registruose ir „Sodros“ pažymose, kuriose neatsispindi nei atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas itin likvidus nekilnojamasis turtas, nei galimybė naudotis (duomenys neskelbtini) priklausančiu turtu ir dėl to patirti mažesnes asmenines išlaidas. Atsakovas derina laisvalaikį su darbu komandiruočių metu. Šį faktą teismas tinkamai įvertino. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas derina darbą ir poilsiavimą komandiruočių metu, o komandiruotės finansuojamos (duomenys neskelbtini) lėšomis. Ieškovės vertinimu, būtent tai yra esminės aplinkybės, kurias tinkamai nustatė teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį. Atsakovo pateiktų (duomenys neskelbtini) duomenų ir „Sodra“ pateiktų duomenų galimas nesutapimas nekeičia fakto, kad atsakovo turtinė padėtis dėl įvairių iš (duomenys neskelbtini) gaunamų naudų (tiek dėl galimybės keliauti ir derinti darbą su poilsiu, tiek dėl galimybės naudotis įmonės vardu registruotu turtu, be kita ko, laisvalaikiui) yra daug geresnė nei atsispindi iš atsakovo „Sodra“ deklaruojamo darbo užmokesčio.

9.8.                      Ieškovės turtinė padėtis nors ir nėra bloga, nemažina atsakovo pareigos išlaikyti savo vaikus lygiomis dalimis kartu su ieškove, nes jo turtinė padėtis tai leidžia. Ieškovės galimybės niekaip neeliminuoja atsakovo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tai jo finansinė padėtis leidžia, nepriklausomai nuo atsakovo bylai teikiamų spekuliatyvių apskaičiavimų ir duomenų. Apeliaciniame skunde nurodytos šalių vaikams teiktino išlaikymo proporcijos procentais (atitinkamai 89,82 proc. ieškovei tenkanti dalis ir 10,18 proc. atsakovui tenkanti dalis) yra ne tik nepagrįstos, tačiau ir pažeidžia proporcingumo principą, neatitinka atsakovo po teismo sprendimo pagerėjusios turtinės padėties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių turėtų tenkinti vos 10,18 proc. vaikų poreikių, o ieškovė net 89,82 proc. Tokių proporcijų nustatymas neatitiktų CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų teisių ir pareigų vaikams lygybės principo. Teismas pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas pakeisti Sutartyje nustatą išlaikymo vaikams dydį dėl iš esmės pagerėjusios atsakovo turtinės padėties.

9.9.                      Atsakovo paaiškinimai dėl Sutartimi nustatyto kompensacijos už ieškovei atitenkantį turtą dydžio ir išlaikymo vaikams teikimo turtu nepagrįsti. Atsakovas perleido savo 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 6.1.2–6.1.3 punktai) vaikams, nes turėjo arba šią dalį išsipirkti, arba perleisti ieškovei, bet to padaryti nenorėjo, todėl perleido ją vaikams. Ieškovė sumokėjo 57 924 Eur kompensaciją atsakovui už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, o likusi turto dalis (1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atsakovo perleista vaikams ir, atsižvelgiant į tai, kad 1/4 dalis gyvenamojo namo perleista vaikams, buvo sutarta, kad išlaikymas vaikams bus teikiamas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. (Sutarties 4.1 punktas). Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nutraukiant santuoką ieškovė būtų privalėjusi sumokėti atsakovui 124 246,99 Eur kompensaciją už 1/4 dalį nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau tokios kompensacijos nemokėjo dėl išlaikymo vaikams suteikimo turtu (1/4 dalies žemės sklypo; 1/4 dalies gyvenamojo namo), yra nepagrįsti. 

9.10.                      Sutarties IV dalyje „Vaikų išlaikymas“ nėra nurodyta, kad išlaikymas yra teikiamas turtu. Sutarties 4.1 punkte aiškiai nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja vaikams „teikti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį“. Sutarties 6.1.2 ir 6.1.3 punktuose šalys susitarė, kad 1/4 dalis pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atitenka vaikams. Tačiau niekur nenurodyta, kad tai išlaikymas vaikams, teikiamas turtu. Dėl kitokio išlaikymo būdo šalys nesusitarė. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas anksčiau, per beveik 10 metų nuo santuokos nutraukimo, būtų ieškovei nurodęs, jog jis dukroms išlaikymą teikia / teikė ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir nurodytu turtu. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarydamos Sutartį naudojosi profesionalių teisininkų pagalba. Jei šalys būtų sutarusios, kad atsakovas teiks išlaikymą ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir turtu, šalys Sutartyje tai konkrečiai būtų ir nurodžiusios. Taip pat šalys tokiu atveju turėjo nurodyti, kokia vaikams teikiama išlaikymo turtu suma, nurodyti už kokį laikotarpį išlaikymas teikiamas turtu ir kokia jo suma būtų per mėnesį, t. y. nustatyti išlaikymo turtu laikotarpį ir sumą; tokio susitarimo šalys nesudarė. Pagal Sutarties 6.1.4 punktą, ieškovė įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt (57 924 Eur) kompensaciją atsakovui už jam atitenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį tiek pinigais (110 000 Lt (31 858,20 Eur)), tiek 90 000 Lt (26 065,80 Eur) suma, nes vaikams teikiamas išlaikymas tik nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teikia išlaikymą vaikams turtu (t. y. 1/8 dalies vaikams priklausančio turto vertė yra 53 500 Eur (428 000 Eur x 1/8 dalis); iš viso po 271,57 Eur kas mėnesį (53 500 Eur / 197 mėn. iki vaikų pilnametystės)). Dėl išlaikymo turtu nebuvo susitarta ir atsakovo nurodytas laikotarpis bei išlaikymo turtu suma per mėnesį nebuvo nurodyti Sutartyje. Atsakovas nepagrįstai interpretuoja Sutartį, kurioje išlaikymo vaikams forma periodinėmis išmokomis aiškiai nustatyta, t. y. Sutarties turinys paneigia atsakovo teiginius.

9.11.                      Ieškovė su atsakovo prašymu dėl skundžiamo sprendimo skubaus įvykdymo atgręžimo nesutinka, nes mano, kad apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, todėl atitinkamai netenkintinas ir atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui jo sumokėtą 12 616 Eur sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12.       Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė pakeisti (padidinti) ankstesniu teismo sprendimu pagal teismo patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.

Dėl ginčo esmės

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų C ir D tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ir teismo patvirtinta Sutartimi šalys sutarė, kad atsakovas B teiks minėtoms nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 750 Lt (217,22 Eur).

14.       Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

15.       Ieškovė ieškiniu prašė teismo padidinti atsakovo teiktino išlaikymo dydį kiekvienai dukrai iki 1 004,50 Eur per mėnesį. Ieškovė savo reikalavimą dėl atsakovo šalių nepilnametėms dukroms teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo grindė argumentais, kad per daugiau kaip aštuonerius metus iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, o atsakovo turtinė padėtis pagėrėjo. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė (padidino) ankstesniu teismo sprendimu pagal teismo patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisdamas iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymą po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu priteisto išlaikymo formos

16.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurias teismas atmetė atsakovo argumentus dėl Sutartimi sulygto išlaikymo vaikams teikimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir papildomai vaikų išlaikymui skiriant 1/4 dalį nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Sutarties sąlygų visumos, dalytino turto balanso ir tikrosios ginčo šalių valios, nepasisakė dėl to, kas ir kokiu pagrindu perleido vaikams 1/4 dalį ginčo namo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2‑5407-726/2015, patvirtintos šalių sudarytos Sutarties sąlygų visumą ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu patvirtinta Sutartimi nustatytos nepilnamečių vaikų išlaikymo formos netinkamo įvertinimo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17.       Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta Sutartimi jis vaikų išlaikymui papildomai skyrė 1/4 dalį (po 1/8 dalį kiekvienam vaikui) namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir todėl nepilnamečiams vaikams atsakovo skiriamo išlaikymo apimtis iš esmės yra didesnė nei kas mėnesį mokamos periodinės išmokos. Apeliantas teigia, kad Sutartimi jis kiekvienos dukros išlaikymui iki pilnametystės skyrė po 217,22 Eur (750 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir taip pat konkrečiu turtu po 1/8 dalį namo, adresu (duomenys neskelbtini), o tai, pagal nekilnojamojo turto vertę, tuo metu sudarė po 71,85 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, o šiuo metu, pagal namo kadastro rinkos vertę, sudaro po 271,57 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas su apskaičiuota indeksacija kiekvienai dukrai sudaro po 594,57 Eur sumą (323 Eur periodinės išmokos + 271,57 Eur konkrečiu turtu).

18.       Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu patvirtintoje šalių sudarytoje Sutartyje vaikų išlaikymo klausimas (IV dalis), taip pat bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas ir bendros prievolės (turto balansas) (V dalis), bendrosios jungtinės nuosavybės turto ir bendrų prievolių padalijimo klausimas (VI dalis) aptarti atskirose Sutarties dalyse. Minėtu teismo sprendimu patvirtintos Sutarties IV dalyje „Vaikų išlaikymas“ esančiame 4.1 punkte numatyta, kad B įsipareigoja nepilnamečiams vaikams C ir D iki jų pilnametystės teikti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 750 Lt/mėn. (217,22 Eur); išlaikymas vaikams mokamas iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos sumokant lėšas į A sąskaitą; nurodytas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamas nuo 2019 m. gruodžio 1 d., laikantis Sutarties 6.1.2 punkte numatyto įskaitymo. Sutarties VI dalyje esančioje 6.1.2 punkto sąlygoje numatyta, kad šalys susitaria, jog 1/4 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atitenka nepilnamečiams vaikams C ir D, o vaikų motina A turi teisę uzufrukto teise valdyti tą turto dalį, kol vaikai sulauks pilnametystės.

19.       Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino apelianto akcentuojamus jo argumentus dėl Sutartyje numatyto dalytino turto balanso ir bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto bei bendrų prievolių padalijimo. Priimant skundžiamą teismo sprendimą įvertintas apelianto akcentuojamas Sutarties 5.1 punkte numatytas šalių nurodytas bendras nekilnojamasis turtas, kuris priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dalytas Sutartimi (1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei 15/68 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), taip pat Sutarties 5.2 punkte nurodyta viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusio turto vertė – 428 671 Lt (124 151,70 Eur). Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių paaiškinimus, kad kita pusė (1/2 dalis) turto priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir santuokos nutraukimo byloje nebuvo tarp sutuoktinių dalytinas turtas. Apeliantas taip pat nurodo, kad 1/2 dalis nekilnojamojo turto komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o likusi 1/2 dalis priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

20.       Nustatyta, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo įvertinta Sutarties 6.1 punkto sąlyga dėl ieškovei A asmeninės nuosavybės teise atiteksiančio turto (1/4 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalies pastato – gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei 15/68 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) ir Sutarties 6.1.2 bei 6.1.3 punktų sąlygose įtvirtintas šalių susitarimas, kad 1/4 dalis pastato – gyvenamojo namo ir 1/4 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atitenka šalių nepilnametėms dukroms, o vaikų motina turi teisę uzufrukto teise valdyti tą turto dalį, kol vaikai sulauks pilnametystės. Taigi buvo įvertinta tai, kad atsakovui priklausiusi bendro turto dalis (1/4 dalis) atiteko šalių nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad Sutarties 6.1.2 ir 6.1.3 punktuose nenurodyta, kad tokiu būdu yra nustatomas papildomas išlaikymas vaikams, teikiamas būtent kaip išlaikymas turtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų Sutarties sąlygų visumos įvertinimas taip pat neteikia pagrindo padaryti išvadą apie buvusį būtent tokio pobūdžio šalių susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos.

21.       Apeliantas nurodo, kad dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui atiteko ir prievolė grąžinti jo tėvui 124 246,99 Eur sumą už 2021 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sumokėtą visą turto įsigijimo kainą, ir akcentuoja Sutarties 6.6 punktą, kuriame šalys susitarė, kad tuo atveju, jei B tėvai E ir (ar) F ateityje pareikštų reikalavimą A dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nupirkimo, grąžinimo, tokį piniginį reikalavimą besąlygiškai įsipareigojo grąžinti B Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino atsakovo nurodytus argumentus, jog pinigus įsigyti 1/2 daliai namo paskolino jo tėvai ir kad visas santuokos nutraukimo metu dalytinas turtas buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, ir tokius argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad Sutarties V dalyje šalys aiškiai nurodė turto balansą santuokos nutraukimo metu ir Sutartimi dalytiną bendrą turtą. Be to, Sutarties 6.5 punkte šalys pareiškė, kad neturi jokių kreditinių įsipareigojimų ir kitokių finansinių prievolių tretiesiems asmenims. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Sutarties 6.1.4 punkto sąlygas ir atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad Sutarties 6.1.4 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei 6.1 punktu atitekusią nekilnojamojo turto komplekso dalį. Paminėtu aspektu reikšminga tai, kad Sutarties 6.1.4 punkte numatyta, jog ieškovė B būtent už jam priklausiusią turto dalį įsipareigojo sumokėti šalių sutartą piniginę kompensaciją tokia tvarka: 1) 90 000 Lt (26 065,80 Eur) dydžio kompensacija padengiama iš nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo sumos, kaip tai numatyta Sutarties 4.1 punkte, mokėtinos iki 2019 m. lapkričio 30 d. (1 500 Lt/mėn. x 60 mėn.); 2) 110 000 Lt (31 858,20 Eur) dydžio kompensacija sumokama iki 2015 m. vasario 28 d. į B sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu įvertinti ir tai, jog Sutarties 6.1.4 punkte nurodytas paties atsakovo B patvirtinimas, kad kompensacijos suma yra pagrįsta, protinga ir sąžininga, įvertinant turto likvidumą, paklausą rinkoje ir nepilnamečių vaikų interesus.

22.       Taigi nagrinėjamu atveju su šalių nepilnamečių vaikų išlaikymu susiję klausimai buvo konkrečiai aptarti Sutarties IV dalyje. Iš Sutarties nuostatų matyti, kad šalys buvo aiškiai nustačiusios atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo formą periodinėmis išmokomis po 750 Lt (217 Eur) kiekvienai dukrai, taip pat buvo nustatytas šalių susitarimas, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis bus mokamas nuo 2019 m. gruodžio 1 d., laikantis Sutarties 6.1.2 punkte numatyto įskaitymo. Tačiau Sutarties nuostatų visumos įvertinimas neteikia pagrindo konstatuoti, kad joje šalių buvo aiškiai susitarta būtent dėl atsakovo išlaikymo vaikams teikimo ir turtu. Sutartyje nebuvo nustatytas atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas išlaikymo turtu laikotarpis (iki vaikų pilnametystės) ir nebuvo nurodytos apelianto pažymimos išlaikymo turtu sumos per mėnesį ar jų apskaičiavimo būdas (po 71,85 Eur kas mėnesį (14 155,18 Eur / 197 mėn.); po 271,57 Eur kas mėnesį (53 500 Eur / 197 mėn.)).

23.       Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl teismo patvirtintos Sutarties sąlygų turinio, pažymi, kad šiuo atveju byloje yra negarinėjamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo klausimas. Šalys teismui patvirtinti pateiktos Sutarties sąlygose pačios nusistatė savo teises ir pareigas (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad sudarydamos Sutartį šalys naudojosi profesionalių teisininkų pagalba. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑5407‑726/2015, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis su šalių bendru sutarimu nustatytomis sąlygomis, nebuvo šalių apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs 10 metų. Apeliantas nenurodo duomenų, kad per laikotarpį nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta Sutartis, įsiteisėjimo būtų kreipęsis į ieškovę, teigdamas, kad jis dukroms išlaikymą teikia ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir turtu. Taigi visą šį laiką klausimas dėl Sutarties sąlygų turinio ar jų kitokio vertinimo tarp šalių nebuvo keliamas.

24.       Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių valios išraišką Sutarties sąlygų visumos kontekste, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis. Ištyrus Sutarties sąlygų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo šalys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu patvirtintoje Sutartyje susitarė dėl apelianto nurodomo papildomo išlaikymo vaikams teikimo turtu.

Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo ir teiktino išlaikymo proporcingumo

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento iki ieškinio pateikimo šioje byloje pagerėjo iš esmės. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, kad jo turtinė padėtis gaunamų pajamų atžvilgiu pablogėjo iš esmės, o jo turimo turto vertė padidėjo nedaug.

26.       Vertinant apelianto teiginius, kad jo turtinė padėtis gaunamų pajamų atžvilgiu pablogėjo, pažymėtina, jog vertinant asmens turtinę padėtį vertinamos ne tik jo gaunamos pajamos, tačiau ir visuma kitų aplinkybių bei duomenų apie turimą turtą ir finansinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį.

27.       Byloje esantys „Sodros“ duomenys apie atsakovo draudžiamąsias pajamas patvirtina tai, kad atsakovo darbo užmokestis nuo santuokos nutraukimo momento 2015 m. iki 2024 m. padidėjo, t. y. nuo 870 Eur (neatskaičius mokesčių) iki 1 586 Eur (neatskaičius mokesčių). Šių aplinkybių dėl darbo užmokesčio dydžių apeliantas neginčija. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jo pajamų pradinio išlaikymo vaikams priteisimo metu, pažymi deklaruotas pajamų sumas 2015 m. mokestinio laikotarpio metinėje pajamų deklaracijoje (21 706,25 Eur) (t. 3, b. l. 14–16), pajamų mokesčio deklaracijoje už 2021 m. (22 636,06 Eur) (t. 3, b. l. 170–172) ir pajamų mokesčio deklaracijoje už 2022 m. (25 237,64 Eur) (t. 3, b. l. 17–19). Pastebėtina tai, kad, net ir pagal apelianto nurodytus duomenis, atsakovo gautos pajamos (neatskaičius mokesčių) nuo 2015 m. padidėjo (t. y. 2015 m. – vidutiniškai 1 808,85 Eur/mėn. (21 706,25 Eur /12 mėn.), 2021 m. – vidutiniškai 1 886,34 Eur/mėn. (22 636,06 Eur / 12 mėn.) ir 2022 m. – vidutiniškai 2 103,14 Eur (25 237,64 Eur / 12 mėn.), nors apeliantas apeliaciniame skunde remiasi bendru 2021 ir 2022 metais savo gautų pajamų (neatskaičius mokesčių) vidurkiu ir nurodo mažesnę sumą – 1 994,74 Eur ((22 636,06 Eur + 25 237,64 Eur) / 24 mėn.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo gauti dividendai už 2022 m. sudarė 8 000 Eur sumą, tai per mėnesį (neatskaičius mokesčių) sudaro 666,67 Eur. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų duomenų apie atsakovui B išmokėtas sumas (darbo užmokestį, dividendus) matyti, kad atsakovo gautos pajamos 2023 m. sudarė 23 785,42 Eur (iš jų 10 000 Eur dividendai), tai vidutiniškai per mėnesį sudarytų 1 982,12 Eur (23 785,42 Eur / 12 mėn.); laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 14 d. atsakovo gautos pajamos sudarė 20 112,45 Eur (iš jų 10 200 Eur dividendai), tai vidutiniškai per mėnesį sudarytų po 2 011,25 Eur (20 112,45 Eur / 10 mėn.).

28.       Apeliantas remiasi argumentais, kad jo padidėjusių pajamų neužtenka padengti dėl indeksavimo padidėjusių įmokų vaikų išlaikymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo gaunamas pajamas, pagrįstai įvertino bylos duomenis, kad atsakovas yra vienintelis pelningai veikiančios įmonės akcininkas ir direktorius, taip pat atsakovo bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, jog jis pats nustato sau mokėtiną atlyginimą ir jis sprendžia, kokio dydžio dividendus išsimokės, taip pat tai, kad atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl jo, kaip įmonės vadovo, atlyginimas, pagal viešai skelbiamus įmonės duomenis ((duomenys neskelbtini)), yra mažesnis nei įmonės darbuotojų atlyginimų vidurkis. Taigi atsakovo pajamų dydžiui įtakos turi ir paties atsakovo sprendimai. Be to, atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra darbingas ir nenurodo argumentų, kad neturi realių galimybių ieškoti geriau mokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą. 

29.       Apeliantas pažymi tai, kad jis kas mėnesį moka 653,49 Eur dydžio būsto kredito įmokas bankui ir šia suma mažintinos jo gaunamos pajamos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, šį atsakovo argumentą motyvuotai įvertino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 32 punktas). Taigi nors atsakovas patiria išlaidų būsto kredito įmokoms mokėti, tačiau ši aplinkybė nelaikytina iš esmės bloginančia jo turtinę padėtį ilgalaikėje perspektyvoje. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl jo turtinės padėties gaunamų pajamų atžvilgiu pablogėjimo atmestini kaip nepagrįsti.

30.       Apeliantas nurodo, kad jo turto pokytis nuo 2015 m. sudarė nuo minus 95 936,63 Eur (skolos tėvams) iki 86 414,05 Eur sumos (304 578,84 Eur (buto ir dalies automobilių stovėjimo aikštelės vertė) – 93 917,80 Eur (kreditinis įsipareigojimas bankui pagal būsto kredito sutartį) – 124 246,99 Eur (skola tėvams)). Byloje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas įgijo nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), yra jos vienintelis akcininkas (100 proc. akcijų) ir vadovas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad atsakovo turimo turto vertė padidėjo nežymiai.

31.       Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės ir nekilnojamasis turtas nepriklauso atsakovui, o įmonės akcijų vertė yra nominali ir sudaro 2 500 Eur sumą. Tačiau reikšminga įvertinti ir tai, kad įmonė, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas, turi turto ir jos veikla yra pelninga. Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam buvo išmokami dividendai, dividendų išmokėjimą 2023 ir 2024 metais patvirtina ir anksčiau paminėti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų duomenys apie atsakovui išmokėtas sumas. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad įmonės komandiruočių metu jis derina darbą ir laisvalaikį bei pramogas, taip pat aplinkybių, kad atsakovas visą parą naudojasi įmonei priklausančiu elektriniu automobiliu „Porschie Taycan 4S“, įmonė moka už automobilio įkrovimą, taip pat atsakovas naudojasi įmonei priklausiančiu motociklu savo laisvalaikiui. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl atsakovo komandiruočių apmokėjimo, taip pat galėjimo išsimokėti dividendus yra nepagrįstos, nes atsakovo gaunamos pajamos atitinka „Sodros“ išrašuose nurodytus duomenis, o dividendai akcininkams išmokami pagal galimybes ir tik įvertinus visas rizikas, tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl atsakovo per jo įmonę gaunamų ir kitų naudų, kad atsakovas turi galimybę naudotis įmonės transporto priemonėms, nepatirti tam tikrų išlaidų.

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, jo turimą turtą, per jam priklausančią ir jo paties valdomą įmonę gaunamas pajamas ir naudą, turimas sąlygas ir gyvenimo būdą, atsižvelgiant ir į tai, kad abejonės dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog reali atsakovo turtinė padėtis faktiškai yra geresnė nei vien tik deklaruojama viešuosiuose registruose ir viešai gaunamu darbo užmokesčiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

34.       Ištyrusi bylos duomenų visumą ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie atsakovo realią turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento pagerėjo iš esmės, yra pagrįsta byloje esančių įrodymų visumos vertinimu, dėl to pripažintina padaryta pagrįstai (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nors ir nėra tokia pat gera kaip ieškovės, tačiau yra iš esmės pagerėjusi palyginti su jo turtine padėtimi, buvusia 2015 m., ir yra pakankamai gera.

35.       Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo išvados, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra gera ir nėra teisinio pagrindo taikyti tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, yra nepagrįstos. Apeliantas pažymi tai, kad pagerėjo ir ieškovės turtinė padėtis (padidėjo pajamos ir turimas turtas), ir nurodo, jog CK 3.192 straipsnio pagrindu ieškovė privalo teikti 89,82 proc. piniginių lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui, o atsakovui tenkanti vaikų išlaikymui reikalingų piniginių lėšų dalis sudaro 10,18 proc.

36.       CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kadangi nuo lygių dalių principo skirstant išlaikymo pareigą tarp tėvų galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, tai nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-243/2010).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų visuma, vertinant ginčo šalių, kaip tėvų, galimybes teikti jų nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą, nesudaro pagrindo konstatuoti labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties šiuo aspektu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vien apelianto akcentuojama aplinkybė, kad šalių turtinė padėtis nėra identiška, savaime nelemia to, kad nagrinėjamu atveju šalys prie savo nepilnamečių vaikų poreikių turi prisidėti ne po lygiai. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių turtinė padėtis yra gera ir objektyviai leidžia prisidėti prie faktinių vaikų poreikių tenkinimo, daro išvadą, kad apelianto argumentai ir pateikiami apskaičiavimai dėl abiejų tėvų teiktino išlaikymo proporcijų yra teisiškai nereikšmingi, dėl to juos atmeta kaip nesudarančius pagrindo padaryti priešingų išvadų dėl iš esmės egzistuojančių abiejų tėvų lygių galimybių prisidėti prie reikiamo dydžio vaikų išlaikymo teikimo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, CK 3.192 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo

39.       Apeliantas nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados, jog vaikų poreikiai iš esmės padidėjo, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais ir paremtos prielaidomis. Apeliantas savo poziciją grindžia argumentais, kad byloje nėra duomenų, kokie išlaikymo priteisimo metu vaikų poreikiai buvo maistui, higienai, lavinimui, būsto išlaikymui ir kt., t. y. nėra duomenų, patvirtinančių vaikų konkrečių poreikių pasikeitimą ir pasikeitimo apimtį. Apelianto teigimu, teismas visą įrodinėjimo naštą dėl vaikų poreikių pasikeitimo pagrįstumo be teisinio pagrindo perkėlė atsakovui. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

40.       Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo, jai teko procesinė pareiga pagrįsti faktines aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, tarp jų – esminį vaikų poreikių padidėjimą kaip vieną iš išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų (CPK 178 straipsnis, CK 3.201 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

41.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5407-726/2015 patvirtintos šalių sudarytos Sutarties 4.4 punkte šalys numatė, kad, pasikeitus situacijai dėl vaikų amžiaus (ikimokyklinės įstaigos, mokyklos, vėlesnių studijų, būrelių, stovyklų ir pan. išlaidos), atsakovo teikiamo materialinio išlaikymo dydis bus atitinkamai peržiūrimas geranorišku šalių susitarimu. Taigi vaikų amžiaus pokytį ir jo nulemtą vaikų privalomojo ir papildomo ugdymo, užimtumo ir kitų poreikių užtikrinimo pokytį šalys numatė kaip reikšmingą aplinkybę peržiūrėti atsakovo vaikams teikiamo materialinio išlaikymo dydį.

42.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5407-726/2015 priėmimo gerokai pasikeitė vaikų amžius – nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų, mergaitės lanko mokyklą. Nors apeliantas teigia, kad vieni vaikų poreikiai išnyksta ir yra pakeičiami naujais poreikiais (pvz., darželio išlaidos pakeičiamos mažesnėmis mokyklos lankymo išlaidomis), tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog per praėjusį 10 metų laikotarpį iš esmės pasikeitė nepilnamečių mergaičių poreikiai, jos tuoj bus paauglės. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑491/2013). Neabejotinai dėl šalių nepilnamečių dukrų amžiaus natūraliai padidėjo lėšų poreikis jų maistui, aprangai, mokymo ir ugdymo priemonėms bei veikloms ir kitiems būtiniems jų poreikiams. Vaikams augant platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, socialiniams ryšiams užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.

43.       Be to, per praėjusį 10 metų laikotarpį padidėjo prekių ir paslaugų kainos, pasikeitė ir MMA dydis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad MMA nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), ir pagrįstai pažymėjo, jog, vertinant šį orientacinį kriterijų, vaiko būtinųjų minimalių poreikių patenkinimui reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 353 Eur suma. Pastebėtina tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, jog jo teikiamas išlaikymas dėl indeksacijos nuo 217,22 Eur (750 Lt) padidėjo iki 323 Eur, t. y. nesiekia nurodytos 353 Eur sumos. Pastebėtina ir tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalusis mėnesinis atlyginimas yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovės nurodoma kaip vaikų poreikiams reikalinga išlaikymo suma (apie 2 009 Eur) ir ieškovės nurodoma vien minimaliems vaikų poreikiams patenkinti reikiama suma (840 Eur) viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą, kurios nereikia detaliai įrodinėti, pagal kasacinio teismo praktiką, dėl to atskirai įvertino konkrečius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir bylos duomenis apie išlaidas šiems vaikų poreikiams patenkinti.

44.       Atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5407-726/2015 patvirtintos šalių sudarytos Sutarties 4.4 punktą, į byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečių vaikų padidėjusių poreikių pobūdį, vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir ši aplinkybė byloje yra įrodyta.

Dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio

45.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikyti po 750 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra identiška, tačiau tai nelemia, kad šalys prie savo nepilnamečių vaikų poreikių turi prisidėti ne po lygiai. Taigi iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kaip pagrįstą vieno vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sumą iš esmės įvertino apie 1 500 Eur sumą, prie kurios lygiomis dalimis turėtų prisidėti abu vaikų tėvai.

46.       Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad nesutinka, jog nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti pagrįstos išlaidos sudaro po 1 500 Eur sumą, ir teigia, kad racionalios ir pagrįstos išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį neviršija 726 Eur sumos (maistui namuose ir mokykloje 163,50 Eur; aprangai 80 Eur; sveikatai 40 Eur; dienpinigiams 50 Eur; higienos prekėms 30 Eur; išlaidoms laisvalaikiui 30 Eur; stovykloms 40 Eur; mokyklos lankymui ir kanceliarinėms prekėms 30 Eur; uniformai 10 Eur; būreliams 200 Eur, papildomoms matematikos pamokoms 52,50 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, teigdamas, jog racionalios ir pagrįstos išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį neviršija 726 Eur sumos, į nurodytą sumą neįtraukia 41,25 Eur sumos, kurią, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nurodyta 110 Eur būsto išlaikymo išlaidų suma, pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo kaip pagrįstą būsto išlaidų sumą.

47.       Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

48.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

49.       Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo nesutikimo argumentus dėl 641 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) lankymui, 455 Eur išlaidų būrelių lankymui, 200 Eur per mėnesį išlaidų maistui namuose ir 110 Eur būsto išlaikymo išlaidų pagrįstumo.

50.       Apeliantas teigia, kad vaikų poreikiai lankyti (duomenys neskelbtini) yra neprotingi, neracionalūs, išlaidos yra neprotingai didelės ir šias išlaidas privalo dengti pati ieškovė, nes ji vienašališkai parenka ugdymo įstaigas ir būrelius vaikams, jų parinkimo ir kainos nederina su atsakovu ir atsakovas niekada nepritarė privačių ugdymo įstaigų lankymui, dėl to vaikų poreikiai mažintini 641 Eur per mėnesį suma. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina tai, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog 641 Eur per mėnesį ugdymo mokestis mokykloje mokamas už 10 mėnesių, taigi per metus vidutiniškai sudaro 534,17 Eur/mėn. (641 Eur x 10 mėn. / 12 mėn.).

51.       Reikšminga tai, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Taigi klausimas dėl šalių vaiko išsilavinimo turi būti sprendžiamas bendru šalių sutarimu. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalių dukros lankė tik privačias ugdymo įstaigas ir tokios sąlygos joms sudaromos nuo mažens ir yra įprastos. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog mokėjo už vaikų mokymąsi (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad jis Sutartimi sutartą vaikų išlaikymo sumą būtent ieškovės reikalavimu pervesdavo ne ieškovei, bet tiesiogiai ugdymo įstaigoms, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma apie vaikų ugdymą būtent privačioje ugdymo įstaigoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, kad ieškovė su juo nederino privačios vaikų ugdymo įstaigos parinkimo, kartu įvertina tai, kad atsakovas 2024 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam žinoma ir apie pakeistą vaikų mokymo įstaigą, ieškovė jį informavo, jog mergaitės lanko (duomenys neskelbtini), nes ji arčiau namų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas paaiškino, kad dėl ugdymo įstaigos turėtų būti vertinamos galimybės, šiuo klausimu reikia bendrauti, skaičiuoti. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, jog yra išreiškęs ieškovei aiškų prieštaravimą, kad dukros lankytų privačią mokyklą, siūlęs konkrečius sprendimus vaikus leisti į valstybinę mokyklą. Apeliantas nenurodo, kad teikė konkrečius pasiūlymus dėl vaikų ugdymo įstaigos parinkimo ar pakeitimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju esamomis aplinkybėmis vidutinės 534,17 Eur/mėn. išlaidos, susijusios su vaikų privalomuoju ugdymu, tinkamai įvertintos kaip pagrįstos.

52.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovės nurodyta kiekvienai dukrai tenkanti apie 110 Eur išlaidų nekilnojamajam turtui išlaikyti (komunalinių išlaidų) suma yra pakankama ir pagrįsta. Apeliantas nesutikimą su 110 Eur išlaidų būsto išlaikymui sumos pagrįstumu grindžia argumentais, kad vaikams priklauso tik po 1/8 dalį namo, todėl vaikams tenkanti pagrįsta būsto išlaidų suma sudaro 41,25 Eur sumą (330 Eur x 1/8 dalis). Nors apeliantas pažymi, kad ieškovė teismui nepateikė nurodyto dydžio išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau pats apeliantas, atlikdamas skaičiavimus, kitos sumos taip pat nenurodė ir remiasi ieškovės nurodyta 330 Eur suma. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad gyvenamasis namas yra pakankamai didelis (apie 316 kv. m) ir ieškovė viena moka visus mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kurio dalis priklauso ir šalių dukroms. Akivaizdu, kad būstui išlaikyti reikalinga elektra, vanduo, dujos ir kitos komunalinės paslaugos. Atsižvelgdama į tai, kad komunalinės paslaugos tenkina būste gyvenančių asmenų poreikius, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad vaikams tenkanti pagrįsta būsto išlaidų suma turėtų būti apskaičiuota pagal vaikams priklausančią namo dalį, ir sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, jog 110 Eur išlaidų suma nekilnojamam turtui išlaikyti, tenkanti kiekvienam vaikui, yra pagrįsta.

53.       Apeliantas nurodo, kad teismo sprendime nurodyti vaiko poreikiai maistui vien tik namuose po 200 Eur per mėnesį yra nepagrįsti, prieštarauja ieškovės pateiktoms pažymoms apie vaikų maitinimą gimnazijoje. Apeliantas teigia, kad išlaidos vaikų maistui sudaro 5,45 Eur (120 Eur / 22 d. d.) ir per mėnesį neviršija 163,50 Eur sumos (5,45 Eur x 30 d.) išlaidų maistui namuose ir ugdymo įstaigoje. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jis neginčija aplinkybės, kad vaikai gimnazijoje valgo pusryčius, pietus ir pavakarius, tai vidutiniškai per mėnesį sudaro 120 Eur sumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų apie vaikams teikiamą maitinimą, kuriais remiasi apeliantas (t. 1, b. l. 65, 66), matyti, jog pusryčiai nebuvo tiekiami ir ugdymo dienomis teiktos maitinimo paslaugos apėmė pietus ir pavakarius. Tokias aplinkybes, kad pusryčius vaikai valgo namuose ir tam reikalingos išlaidos (40 Eur), nurodė ir atsakovas bylai pateiktuose 2024 m. gegužės 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Taigi ugdymo proceso laikotarpiu vaikams namuose turi būti užtikrinamas vaikų poreikių maistui patenkinimas rytais ir vakarais, taip pat vaikų maitinimas savaitgaliais. Be to, turi būti užtikrinamas vaikų maitinimas visą dieną ir vasaros mėnesiais, kai vaikai ugdymo įstaigos nelanko. Šios aplinkybės apelianto pateiktuose apskaičiavimuose tinkamai neįvertintos, dėl to apelianto argumentai, kad vaikų maistui pakankamos išlaidos namuose ir ugdymo įstaigoje neviršija 163,50 Eur per mėnesį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vidutinė 200 Eur/mėn. išlaidų suma maistui namuose yra pagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad 120 Eur išlaidos maitinimui ugdymo įstaigoje (mokama 10 mėn.), kurių dydžio apeliantas neginčija, per metus vidutiniškai sudaro 100 Eur/mėn. (120 Eur x 10 mėn. / 12 mėn.).

54.       Apeliantas nurodo, kad nesutinka su 455 Eur išlaidų būrelių lankymui pagrįstumu, ir nurodo, jog racionalios ir protingos išlaidos vaikų būrelių lankymui negali viršyti 200 Eur sumos per mėnesį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio reikia atsižvelgti ir į protingus vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad šalių dukros lanko įvairius būrelius, yra papildomai ugdomos, lavinami jų gabumai įvairiose srityse (tenisas, gimnastika, fortepijono ir gitaros pamokos, keramika ir kt.). Teisėjų kolegija, vertindama bylai ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus apie išlaidas vaikų papildomam ugdymui ir apelianto argumentus, kad sprendimus leisti vaikus lankyti privačius būrelius priima viena ieškovė, nesikreipdama į atsakovą ir su juo nederindama būrelių kainos, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog parenkant papildomo ugdymo būrelius turi būti derinama šalių valia, vaikų norai ir abiejų tėvų finansinės galimybės teikti papildomą ugdymą vaikams. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir tai, kad apeliaciniame skunde pats apeliantas, teigdamas, jog racionalios ir pagrįstos išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį neviršija 726 Eur sumos, į nurodytą sumą įtraukia ir 200 Eur išlaidas būreliams. Apeliantas iš esmės neginčija 200 Eur dydžio išlaidų vaikų būreliams būtinumo ir pagrįstumo.

55.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo kaip pagrįstų pripažintų išlaidų aprangai – 80 Eur, sveikatai – 40 Eur, dienpinigiams – 50 Eur; higienos prekėms – 30 Eur, išlaidoms laisvalaikiui – 30 Eur, stovykloms – 40 Eur, mokyklos lankymui ir kanceliarinėms prekėms – 30 Eur, uniformai – 10 Eur, papildomoms matematikos pamokoms – 52,50 Eur. Apeliantas taip pat neginčija išlaidų maistui ugdymo įstaigoje, vidutiniškai sudarančių apie 100 Eur/mėn. (120 Eur x 10 mėn. / 12 mėn.), pagrįstumo. Nurodytos apelianto neginčijamos išlaidos sudaro 462,50 Eur. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, pagrįstomis taip pat pripažintos apie 534,17 Eur/mėn. išlaidos, susijusios su vaikų privalomuoju ugdymu, 110 Eur/mėn. išlaidos būsto išlaikymui, 200 Eur/mėn. išlaidų suma maistui namuose, iš viso sudarančios 844,17 Eur. Taigi įvertinus tai, kad apeliantas neginčija 200 Eur dydžio išlaidų vaikų būreliams būtinumo ir pagrįstumo, byloje nustatyta pagrįsta vieno vaiko poreikiams patenkinti reikiama suma per mėnesį sudaro apie 1 506,67 Eur (462,50 Eur + 844,16 Eur + 200 Eur) ir gerokai viršija apelianto nurodomą 726 Eur sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad pagrįstos išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį neviršija 726 Eur sumos, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

56.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadas dėl vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio padarė atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų poreikius ir tai siejo su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamą reikiamą materialinį aprūpinimą vaikų poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijose teismas tinkamai įvertino vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporciją, taip pat abiejų tėvų galimybes teikti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą, dėl to tinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikyti po 750 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pagrindo nustatyti mažesnį išlaikymo dydį atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisėjų kolegija nenustatė.

57.       Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

58.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir visapusiškai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59.       Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl sprendimo skubaus įvykdymo atgręžimo

60.       Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymą įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 12 616 Eur už skubiai įvykdytą teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo vaikams.

61.       CPK 760 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, nesant CPK 760 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, nėra pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, dėl to šis apelianto prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Atmesti atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Teisėjai                                                                        Aurimas Brazdeikis

Marius Dobrovolskis

Milda Skersienė