Pranešėja E.Misiūnienė
Civilinė byla Nr. 2S-511-524/2007
Teisėja
V.Kralikienė Procesinio
sprendimo kategorija 129.4; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. gegužės 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius,
Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka
išnagrinėjo skolininkės akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos
Daugirdienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos kranai“ dėl vykdymo išlaidų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
pareiškėja antstolė V.Daugirdienė pareiškimu prašė teismo iš AB „Klaipėdos kranai“ priteisti 26404,50 Lt vykdymo išlaidų bei 214 Lt vykdymo išlaidų išieškotojui UAB „Saurida“ (b.l. 2). Nurodė, kad 2005-11-25 antstolių kontorai buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismo įsakymas dėl 632208,96 Lt įsiskolinimo išieškojimo iš AB „Klaipėdos kranai“. Užbaigus vykdomąją bylą, 2007-02-09 buvo išsiųstas siūlymas dėl 26404,50 Lt vykdymo išlaidų sumokėjimo antstolei V.Daugirdienei, tačiau skolininkė per nustatytą terminą
vykdymo išlaidų nesumokėjo.
2007 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi antstolės V.Daugirdienės pareiškimą tenkino iš dalies – iš skolininkės AB „Klaipėdos kranai“ priteisė 26404,50 Lt vykdymo išlaidų antstolei V.Daugirdienei (b.l. 5-6), kitoje dalyje pareiškimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 214 Lt vykdymo išlaidos, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, iš skolininkės yra išieškotos, todėl prašymas priteisti jas iš skolininkės atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad iš pateiktos
vykdomosios bylos Nr. 0004/05/02251 medžiagos matyti, jog antstolė
V.Daugirdienė atliko vykdymo veiksmus pagal Šiaulių apygardos teismo 2005-10-24 įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės AB „Klaipėdos kranai“
išieškotojai UAB „Saurida“ ir patyrė vykdymo išlaidas, kurių dydis,
atsižvelgiant į išieškotiną sumą ir vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, yra pagrįstas, todėl pareiškėjos prašymas dėl jų priteisimo tenkintinas.
Atskiruoju skundu (b.l. 11-13) suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos kranai“ prašo pakeisti 2007-03-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta,
nes dalį skolos AB „Klaipėdos kranai“ sumokėjo per CPK 659 str. 1 d. nustatytą
terminą, todėl nuo sumokėtos sumos vykdymo išlaidos neturėjo būti
skaičiuojamos. Pažymi, kad antstolės V.Daugirdienės nurodyta vykdymo išlaidų
suma yra apskaičiuota pažeidžiant LR CPK nuostatas. Konstatuoja, kad savo
veiksmais antstolė V.Daugirdienė pažeidė LR CPK 634 str. 2 d. reikalavimą
aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir imtis visų teisėtų priemonių
sprendimams kuo greičiau įvykdyti, nes tris mėnesius disponavo AB „Klaipėdos
kranai“ lėšomis, nepateikdama prašymo teismui jas priteisti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V.Daugirdienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 31-32). Nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 661 str.,
vykdant teismo įsakymus raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, priverstiniai vykdymo veiksmai pradedami teismo įsakymui įsiteisėjus, todėl laikyti, kad skolininkė teismo įsakymą vykdė geruoju, nėra pagrindo. Pažymi, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimas atliktas vadovaujantis LR CPK
nuostatomis, LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vykdymo procesas
yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų,
todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas,
išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo
tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti
greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises
ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamoje
byloje ginčas kilo dėl antstoliui mokėtino atlyginimo dydžio – skolininkė
pripažįsta, kad turi sumokėti antstoliui vykdomosios bylos administravimo
išlaidas, faktiškai atliktų atskirų veiksmų vykdymo išlaidas, tačiau nesutinka
mokėti priteisto dydžio atlyginimo antstoliui, teigdama, kad dalį vykdomojo
dokumento įvykdė pati, todėl antstolė neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už
visą vykdomojo dokumento įvykdymą. Antstolė, reikalaudama priteisti jai
atlyginimą už visą vykdomojo dokumento įvykdymą, remiasi CPK 661 str. 2 p.,
kuriame nurodyta, kad raginimas vykdant teismo įsakymus nėra siunčiamas, o priverstinio vykdymo veiksmai pradedami iškart pasibaigus sprendime nurodytam
terminui (teismo įsakymui įsiteisėjus), ir reikalauja atlyginti visas jos patirtas išlaidas, tame tarpe ir antstolio atlyginimą.
Kolegijos
nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei
skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito
su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, nes
priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią
griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato
valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu
susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti
atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra
pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai.
Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio
pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas
neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Tas faktas, kad
priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip
atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė
vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio
vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad
antstolis faktiškai neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo
išieškotinos sumos. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik
faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės
vykdymo sąnaudos, t.y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio,
kaip fizinio asmens, uždarbio, todėl tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik
turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t.y. negautų
atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją
efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus, taigi teisėtų lūkesčių principo
pažeidimas turėtų neigiamą poveikį sprendimų vykdymo efektyvumui.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo
dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį
dokumentą – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t.y.
savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Išieškotojos UAB „Saurida“ 2005-11-25 prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui nurodyta, kad 632 208,96 Lt įsiskolinimas pagal 2005-10-24 teismo įsakymą užfiksuotas iki 2005-11-22. Šis vykdomasis dokumentas pateiktas
vykdyti 2005-11-25, o vadovaujantis LR CPK nuostatomis ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo bylose dėl teismo sprendimų vykdymo (2007-02-05 nutartis 3K-7-5/2007) formuojama praktika, raginimas vykdant teismo įsakymą nesiunčiamas, todėl priverstinio vykdymo veiksmai buvo pradėti nuo to momento, kai
vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Vykdomosios bylos medžiaga
įrodyta, kad šis teismo įsakymas priimtas vykdyti 2005-11-25, o raginimas šioje byloje neturi teisinės reikšmės. 2005-11-24 skolininkė AB „Klaipėdos kranai“ sumokėjo 30 000 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad antstolio atlyginimas turi būti skaičiuojamas nuo vykdomojo dokumento priėmimo
vykdyti, realiai išieškotina suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ir
antstolio atlyginimas, sudarė ne 632 208,96 Lt, o 602 208,96 Lt. Taigi, atitinkamai mažintinas ir priteistinas antstolio atlyginimo dydis, nuo 25 888 Lt iki 24 088,36 Lt, o bendras vykdymo išlaidų dydis – iki 25 204,86 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino
ir taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei Civilinio proceso kodekso
normas, todėl priimta teismo nutartis pakeistina – iš skolininkės AB
„Klaipėdos kranai“ antstolei V.Daugirdienei priteistų vykdymo išlaidų dydis
sumažintinas iki 25 204,86 Lt .
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutartį pakeisti.
Sumažinti iš skolininkės AB „Klaipėdos kranai“
antstolei Vidai Daugirdienei priteistų vykdymo išlaidų dydį iki 25 204,86 Lt.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė
Erika Misiūnienė
Kolegijos teisėjai
Žydrūnas Bertašius
Virginija Nijolė Griškevičienė