Baudžiamoji byla Nr. 1-277-517/2020m.

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01379-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020m. vasario 17d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,

gynėjui V. G.,

nukentėjusiajai D. B.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (dumenuys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (dumenuys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. rugsėjo 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2) 2019m. rugpjūčio 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 138 str. 2d. 3p., pritaikius LR BK 641 str.,-1m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 3) 2019m. rugpjūčio 21d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-viešaisiais darbais aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, 2019m. spalio 03d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, 2019m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus teismo baudžiamuosius sprendimus, t.y. 2019m. rugpjūčio 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmerės rūmų nuosprendį ir 2019m. rugpjūčio 21d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, taikant LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ ir 2d. papunkčio „ b “ nuostatas, galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 30d. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, du paskutiniai teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis M. J., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. padarė kvalifikuotą fizinio skausmo sukėlimą, o būtent:

2020m. sausio 06d. apie 1705 val., vakare, kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose adresu: (dumenuys neskelbtini), kur jis gyvena, per išgertuves kilusio tarpusavio konflikto su sugyventine-pil. D. B. metu, pastarąją užsipuolęs, praeidamas, tyčia sėdinčiai virtuvėje nukentėjusiajai D. B. vieną kartą iš kojos įspyrė į kairės pusės apatinę žando sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. B. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis M. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, kad tai buvo pirmadienis, galimai 2019m. sausio 06d., kada jis su sugyventine-pil. D. B. ir jos dėde-pil. V. R. buvo namuose, esančiuose: (dumenuys neskelbtini).  Lauke dar buvo šviesu, kai pas juos į svečius atėjo jų bendra pažįstama, kaimynė-pil. R. I., kuri su savimi atsinešė vieną pakuotę(6 vnt. po 1,0 l talpos) ir kelis palaidus plastikinius butelius alaus. Namuose vyko išgertuvės, tik iš kompanijos viena jo sugyventinė D. su jais negėrė, kuri gėrė kažkokį nealkoholinį gėrimą, kurio pavadinimo neatsimena. Kadangi buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoohlio, prigulė pamiegoti. Prabudus, jis su sugyventine D. dėl kažkokios priežasties, kurios dabar pasakyti negali, susipyko. Kilus konfliktui, sugyventinė D. pagrasinusi, kad iškvies policiją. Tai išgirdęs, jis labai stipriai supyko ir, nuėjęs į virtuvę, iš kamaros paėmė striukę, nes norėjo išeiti iš namų. Ką darė išeidamas, jis dabar neatsimena. Kad iš kojos spirtų sugyventinei D., jis negali pasakyti, jis neatsimena, bet būdamas supykęs, gal ir galėjo taip pasielgti. Jam išėjus iš namų, po kurio tai laiko kaime jį sulaikė policijos pareigūnai, po ko jį nuvežė į Ukmergės raj. PK. Kada jis buvo paleistas, namuose R. I. jau neberado, kambaryje buvo tik jo sugyventinė D. ir pastarosios dėdė V. Sugyventinė D. jam papasakojo, kad namuose kilusio konflikto metu jis, būdamas supykęs, kambaryje nuspaudė elektros skaitliuko mygtuką ir išjungė namuose šviesą, o išeidamas iš namų, iš kojos jai(sugyventinei D. B.) įspyrė veidą, pataikydamas į kairės pusės žando apačią. Sugyventinė D. jam rodė toje vietoje patinusį žandą. Tai buvo jau nebe pirmas smurtavimo prieš sugyventinę D. atvejis.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu byloje esantiems įrodymams patikrinti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios D. B. ir liudytojo V. R. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 23-24, 43-44), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01379-20 pradėjimo(b.l. 1-6), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 12-13) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 16-19), asmens apžiūros protokolu(b.l. 34) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 37-39) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis M. J. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu(LR BPK 291 str. 2d.).

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios D. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2020m. sausio 06d., apie 1200 val., kaimynystėje gyvenanti pil. R. I. pasiūlė pažaisti kortomis ir atsigerti alaus. Sakė, kad turi pinigų ir gali pavaišinti. Paprašė, kad ji su sugyventiniu-pil. M. J. paimtų krepšelį alui ir ateitų iki parduotuvės „ Ežys “, nes taip jos vadina Ukmergės raj. vartototjų kooperatyvo parduotuvę, kur anksčiau buvo įsikūrusi komercinė parduotuvė pavadinimu „ Ežys “. Parduotuvėje R. I. nupirko dvi pakuotes(12 vnt.po 1,0 l talpos) 7,5% stiprumo alaus „ Savas“, o jai dar nupirko 4 vnt. skardinių nealkoholinio gėrimo „ Fasbraus “, nes ji jau nuo 2019m. lapkričio 21d. alkoholio nevartoja. Iš parduotuvės jie trise parėjo iki jos(nukentėjusiosios D. B.) namų adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose vyko išgertuvės, kur prie jų kompanijos prisijungė ir kartu su ja gyvenantis dėdė-pil. V. R.. Iki to laiko visi buvo blaivūs. Girtavo jie kambaryje, kuris yra iš karto nuo įėjimo, prie stalo, kur gėrė alų ir žaidė kortomis. Ji gėrė savo nealkoholinį gėrimą, o visi kiti iš nedidelio vieno puodelio paeiliui, t.y. ratu, gėrė alų. Apie 1430 val. jos M. J., jau būdamas pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į šalia esančią lovą pamiegoti, o jie trise toliau žaidė kortomis. Tuo metu jau buvo išgerta viena pakuotė alaus. Pamiegojęs gal kokį pusvalandį, jos sugyventinis M. atsikėlė ir ėmė reikalauti, kad R. I. jam dar įpiltų alaus. Kadangi antradieniais jos sugyventiniui M. J. reikia lankytis probacijos tarnyboje, nes pastarasis yra teistas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje prieš jos asmenį 2019m. rugpjūčio 07d., todėl R. I. jos sugyventiniui atsisakė duoti alaus, sakydama, kad šis po to nebenuvažiuos į probacijos tarnybą. Jos sugyventinį M. tai labai sunervino, kuris ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais tiek ant jos, tiek ir ant R. I., po ko tyčia išjungė elektros saugiklius, dėl ko kambaryje dingo šviesa. Išėjusi į lauką, ji sugyventiniui M. pasakė, kad, jeigu šis nenurims, ji iškvies policiją. Po to kurį tai laiką lauke ji buvo viena, o jai sugrįžus į namo vidų, kambaryje šviesa jau degė. R. I. buvo kambaryje, kur žaidė kortomis, o jos dėdė V. R. tuo metu virtuvėje rūkė. Ji irgi nuėjo į virtuvę, kur, atsisėdusi priešais savo dėdę tarp stalo ir dujinės, irgi užsirūkė. Jos sugyventinis matomai pagalvojo, kad ji jau iškvietė policiją, nors policijos ji dar nebuvo kvietusi. Nuėjęs į sandėliuką, esantį šalia virtuvės, jos sugyventinis M. pasiėmė striukę ir, išeidamas iš namų, jai sėdinčiai ant kėdės tyčia vieną kartą iš dešinės kojos spyrė į kairę apatinę žando sritį. Nuo gauto smūgio ji susirietė, aiktelėjo ir susiėmė rankomis už žando, nes jai skaudėjo, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ispyręs, sugyventinis M. J. pro duris išbėgo į lauką. Kada skausmas aprimo, ji paėmė telefoną ir apie smurtą pranešė policijai. Visą įvykį matė priešais sėdėjęs V. R., o R. I. tuo metu buvo gretimame kambaryje ir paties smūgio nematė, kuriai apie tai, kas įvyko, ji papasakojo tik vėliau. Nuo suduoto smūgio iš kojos jai buvo ištinęs kairės pusės žandas(b.l. 23-24). Nukentėjusiosios D. B. sumušimo faktą patvirtina ir 2020m. sausio 09d. vykusios apklausos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose metu atlikta pastarosios asmens apžiūra, šį procesinį veiksmą fotografuojant, kurio metu, apžiūrint nukentėjusiosios veidą, buvo konstatuota, kad ant kairės, apatinės smakro dalies yra matoma rausva 5 mm ilgio ir 3 mm pločio ovalo formos kraujosruva, o kairės pusės žandas yra truputį patinęs, matyti, jog kairtė žando pusės yra didesnė už dešiniąją(b.l. 34-39). Nukentėjusioji D. B., 2020m. sausio 06d. gavusi užduotį atlikti objektų tyrimą, t.y. medicininę jos asmens apžiūrą, vykti pas teismo medicinos ekspertą raštiškai atsisakė(b.l. 31-31).

Iš teisme paskelbto liudytojo V. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2020m. sausio 06d., tikslaus laiko pasakyti negali, kiek atsimena, vakare jis buvo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Namai, kuriuose jis gyvena, priklauso jo dukterėčiai-pil. D. B.. Tą dieną namuose buvo jo dukterėčia D. B., pastarosios sugyventinis-pil. M. J., kuris irgi gyvena kartu, ir kaimynystėje gyvenanti pil. R. I.. Tą vakarą jų namuose vyko išgertuvės, kur jų kompanija pirmame kambaryje žaidė kortomis ir gėrė alų, tik jo dukterėčia D. alaus negėrė. M. J. tame pačiame kambaryje buvo atsigulęs ant lovos pamiegoti, kuris po kurio laiko prabudęs, prašė R. I. jam dar įpilti alaus. R. I. alaus nedavė, sakydama, kad užteks gerti, nes M. J. sekančią dieną reikėjo eiti į Probacijos tarnybą. Tą vakarą jie trise turėjo nusipirkę dvi pakuotes(12 vnt. po 1,0 l talpos) stipraus alaus, kurio nemažai jau buvo išgėrę. Kadangi M. J. daugiau alaus niekas gerti nedavė, šis, atsikėlęs iš lovos, išjungė elektros skaitiklio saugiklį, dėl ko namuose buvo dingusi šviesa. Tada jo dukterėčia D. B. pradėjo šaukti, kad įjungtų šviesą. Atsiradus šviesai, jis su dukterėčia D. B. nuėjo į virtuvę, kuri yra šalia kambario, parūkyti, o M. J. ir R. I. liko kambaryje. Nuėjus į virtuvę, dukterėčia D. B. atsisėdo ant kėdės arti kambario durų, o jis-ant kėdės virtuvės gale, prie pečiaus. Jiems besėdint virtuvėje, atėjo M. J., kuris pradėjo triukšmauti, kėlė piktumus dėl alaus, po ko atsidarė sandėliuko duris ir pasiėmė striukę. Berėkaudamas, M. J. priėjo prie ant kėdės sėdinčios dukterėčios D. B., kuriai iš dešinės kojos spyrė į galvos sritį, pataikydamas į kairį žandą. D. B. pasakius, kad kviečia policiją, nes prieš ją smurtauja, M. J. su striuke, avėdamas tik šlepetėmis, išbėgo į lauką. Matė, kaip po suduoto smūgio iš kojos dukterėčiai D. B. patino žandas, už kurio ji buvo užsiėmusi su ranka, suprasdamas, kad dukterėčiai skauda. Matydamas primuštą D. B., jis pastarajai pasakė: „, užteks skambink policijai “. R. I. visą tą laiką buvo kambaryje ir nesikišo, tačiau paties įvykio, kaip M. J. iš kojos spyrė dukterėčiai D. B., kaimynė nematė. Jo dukterėčia D. B. ir pastarosios sugyventinis M. J. namuose dažnai apsipyksta, kuris anksčiau ne vieną kartą buvo primušęs dukterėčią, tačiau po to vis atsiprašydavo ir policija kviečiama nebuvo(b.l. 43-44).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2019m. sausio 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01379-20 pradėjimo matyti, kad minėtą dieną, 0920 val., pakartotinio pataikrinimo metu apsilankius pil. D. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), iš pastarosios, kaip nuknetėjusio asmens, aiškinamų aplinkybių buvo nustatyti 2019m. sausio 06d. šiuose namuose galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2d., požymiai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas(b.l. 1-6).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra medinis dviejų dalių vieno aukšto gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini), kurio viena dalis priklauso pil. D. B.. Įėjus į namą nuo pagrindinės Laisvės gatvės pusės, patenkama į prieangį, o iš ten pro dešinėje pusėje esančias duris-į gyvenamojo namno dalį, kuri susideda iš trijų kambarių, virtuvės ir sandėliuko. Apžiūroje dalyvaujanti D. B. parodė vietą, t.y. virtuvėje, prie lango stovinčią kėdę, esančią tarp dujinės ir spintelių, kur ji, sėdėdama, buvo sumušta. Apžiūrint įvykio vietą, grumtynių ar kitų nusikalstamos veikos požymių, nerasta(b.l. 12-19).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2020m. sausio 06d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis M. J., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš sugyventinę-nukentėjusiąją D. B., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas), kaltinime patikslinant dėl aiškaus rašymo apsirikimo klaidingai nurodytus nusikaltimo padarymo metus.

Spręsdamas kaltinamojo M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo M. J. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam M. J. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas tris kartus už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir už smurtavimą artimoje aplinkoje prieš nukentėjusiosios D. B. asmenį, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir LR BPK 347 str. nustatyta tvarka nustatytos galutinės bausmės pagal 2019m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį vykdymo atidėjimo metu padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai, t.y. vėl smurtaudamas prieš šeimos narį(sugyventinę) artimoje aplinkoje(b.l. 77-94, 114-117). Visa tai rodo kaltinamojo M. J. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis M. J., kaip recidyvistas, t.y. asmuo, turintis neišnykusį teistumą, jam inkriminuojamą veiką padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šias abi aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis kaltinamojo atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis M. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo M. J. smurtavimo prieš šeimos narius atvejis, už ankstesnes analogiškas veikas paskyrus alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis,-viešuosius darbus, kuris paskutinį kartą už fizinio smurto panaudojimą 2019m. sausio 30d. buvo nuteistas lygtinai, kaltinamojo nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis artimoje aplinkoje ir toliau smurtauja, todėl laikytina, kad kaltinamasis M. J. savo netinkamu elgesiu ne tik ignoruoja visuomenėje priimtas socialines normas, bet ir nuolatos kelia diskomfortą šeimoje, nes kaltinamojo šeimos narys(sugyventinė), gyvendama kartu, dėl pastarojo nenuspėjamo ir agresyvaus elgesio, esant neblaiviam, pastoviai jaučiasi nesaugi, patirdama nuolatinį stresą, vidinę įtampą ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, šiuo metu oficialiai niekur nedirbančio ir registruoto Užimtumo tarnyboje kaltinamojo M. J. asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmės paskyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų efektyvus ir pasiektų baudžiamojo įstatymo numatytus tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis M. J. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo A. Š. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam M. J., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, šioje baudžiamojoje byloje už padarytą nusikaltimą žmogaus sveikatai yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu(LR BK 50 str.). Šiuo nuosprendžiu paskirtina bausmė yra bendrintina su 2019m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi LR BPK 347 str. nustatyta tvarka paskirta galutine bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą(LR BK 64 str. 3d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. J. asmenybę, jo, kaip bedarbio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p. ir 3d., 722 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

n u s p r e n d ė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. 

LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam M. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 3d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2019m. rugsėjo 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi LR BPK 347 str. nustatyta tvarka nustatytos didesnės galutinės subendrintos bausmės pridėti šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo, galutinę bausmę paskirti vienerius metus tris mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo M. J. sulaikymo dienos, jį suimant, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpius nuo 2019m. sausio 30d., 1240 val., iki 2019m. sausio 31d., 1500 val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis M. J. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą pagal 2019m. rugpjūčio 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, kuris buvo subendrintas 2019m. rugsėjo 24d. Ukmergės rūmų nutartimi, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikotarpį 2019m. gegužės 23d., 1955 val., iki 2019m. gegužės 24d., 1116 val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis M. J. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą pagal 2019m. rugpjūčio 21d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuris buvo subendrintas 2019m. rugsėjo 24d. Ukmergės rūmų nutartimi, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. 

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam M. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius po laisvės atėmimo bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam M. J. baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                           Rinaldas Adamonis