Administracinė byla Nr. A62-1113/2011
Teismo proceso Nr. 3-61-3-00973-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aido Triaušio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aido Triaušio skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Aidas Triaušys kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 10-TE-133 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus miesto 3 PK) Prevencijos skyriaus (toliau – ir PS) viršininko pareigose. Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyrius atliko jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir 2010 m. kovo 15 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-9 (toliau – ir Išvada). Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 10-TE-133 paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl to, kad jis patvirtino tyrėjos G. V. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neįvertino to, kad tyrėja surašiusi nutarimą neva neatliko nei vieno veiksmo, todėl tokie jo veiksmai, pasireiškę pareigybės aprašymo reikalavimų nevykdymu, įvertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas ir netinkamas vadovaujamo padalinio veiklos organizavimas bei pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių vykdymo kontroliavimas, kartu ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas. Pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytais kaltinimais, taip pat su Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu nesutiko. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia tarnybinio nusižengimo sąvoką ir požymius, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad pareigūnas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus: nustatyti pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį pareigūną, aplinkybes, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareigūno kaltę. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu atliktame tarnybiniame patikrinime nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: nenustatyta kaltė, priešingi teisei veiksmai, sukeltos neigiamos pasekmės. Šiuo atveju pagal tarnybinio patikrinimo išvadą jo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad jis netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus (tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo prasme tai laikytina netinkamu pareigų atlikimu), jog jis netinkamai organizavo bei koordinavo jam pavaldžios pareigūnės darbą. Pažymėjo, kad šios formuluotės yra bendrojo pobūdžio, todėl bet kokio jose išvardintų teisės aktų (konkrečiai nenurodytų) pažeidimo skyriuje faktas savaime negali būti traktuojamas kaip skyriaus viršininko pareigų netinkamas atlikimas arba jų neatlikimas. Pažymėjo, kad analogiškai, sprendimu panaikindamas pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11-l78/2005. Taip pat nurodė, kad 2009 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK buvo užregistruota bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos kortelė apie tai, kad iš pirmajame aukšte esančios įmonės (pavadinimo pranešėjas nežino) darbuotojai šiuo metu nelegaliai prekiauja kuru, kurį perpila iš plastikinių bakelių į automobilius. Kuras laikomas rūsio sandėliuke. Pranešėjas yra kaimynas, kuris neprisistatė, savo buto numerio nenurodė. Į įvykio vietą atvykęs patrulis pirkimo-pardavimo fakto nematė, rado garažo savininką, o garaže 3 tuščias kanistras. AP-34 tarnybinį pranešimą pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK. Vilniaus apskrities VPK PR trečiosios kuopos trečiojo būrio vyriausiasis patrulis E. F. pristatytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2009 m. spalio 16 d., apie 17.41 val., kartu su kitu pareigūnų budėtojo nurodymu atvyko į kiemą, esantį adresu Šopeno g. 6, Vilnius, kur turėjo vykti prekyba degalais. Jiems atvykus, degalais niekas neprekiavo. Garažas buvo užrakintas. Nustatė, kad garažas priklauso UAB „Anari“ ir juo naudojasi pilietis G. B., kuris paaiškino, kad pylė degalus į draugo automobilį, bet juo neprekiavo. Atidaręs garažo duris parodė keturias tuščias plastmasines talpas, iš kurių sklido degalų kvapas. Jis buvo įspėtas dėl priešgaisrinių taisyklių laikymosi. Priėmęs pranešimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK OVP BG specialistas E. J., vadovaudamasis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK viršininko pavaduotojo 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 10-14-V-13 „Dėl įgaliojimų suteikimo užrašant rezoliuciją“, pavedė tyrėjai G. V. patikslinti šio įvykio aplinkybes. Tyrėja G. V. 2009 m. lapkričio 6 d. pateikė jam nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant šiuo konkrečiu atveju pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 ir 167 straipsnių sudėties, kadangi nebuvo užfiksuoti kuro pirkimo-pardavimo faktai bei didelio kiekio laikymas pažeidžiant įstatymo numatytos tvarkos. Medžiagos tvirtinimui pateikimo metu jis klausė, ar ji buvo nuvykusi į kiemą, esantį adresu Šopeno g. 6, Vilnius, patikrinti, ar tokie įvykiai nesikartoja. Tyrėja G. V. žodžiu informavo, kad 2009 m. spalio 22 d. ir 2010 m. spalio 28 d. dienomis, apie 17 val., ji buvo apsilankiusi minėtame kieme, tačiau kadangi garažas buvo užrakintas, o kieme nieko nevyko, tarnybinių pranešimų apie tai ji nerašė. Pažymėjo, kad nebuvo informuoti apie tai, jog gyventojai skambino Bendrajam pagalbos centrui dėl degalų prekybos 2009 m. rugpjūčio mėn., pirmą kartą 2009 m. spalio mėn. buvo informuoti apie tuo metu ir konkrečioje (Šopeno g. 6, Vilnius) vietoje galimai vykstančią nelegalią prekybą degalais. Kadangi kuro pirkimo-pardavimo faktas užfiksuotas nebuvo, taip pat nebuvo įrodymų apie panašaus pobūdžio pažeidimus, 2009 m. lapkričio 9 d. patvirtino nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos būtent pagal šį konkretų atvejį (nuvykę patruliai šio fakto nenustatė). Pažymėjo, kad ATPK 297 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas skundų dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tik teismas gali konstatuoti, jog nutarimas yra surašytas nepagrįstai ir neteisėtai. Todėl pareigūnas, kuris atliko tarnybinį patikrinimą, neturėjo teisės konstatuoti, jog nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra surašytas neteisėtai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad niekam, nei nukentėjusiems, nei pripažintiems kaltais asmenims nebuvo sudaryta galimybė apskųsti nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Pažymėjo, kad į Bendrąjį pagalbos centrą dėl minėto įvykio skambino neprisistatęs asmuo, todėl nesuprantama, kas šiuo atveju, kaip nukentėjusysis asmuo, turėjo būti informuotas apie nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, kurioje yra numatyta, kad skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005 nurodė, jog taikant pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas (pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus), bet ir subjektyvus pagrindas, t. y. galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, anot pareiškėjo, šio tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi tuo metu jo atlikti veiksmai, nebuvo vertinamas jo darbo krūvis, kontroliuojamų pareigūnų skaičius ir jų darbo krūvis. Dėl šių priežasčių Vilniaus apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada vertino kaip vienpusišką ir neobjektyvią, o šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo – kaip priimtą pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kuris turi būti panaikintas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK dirba beveik neturintys patirties asmenys. Todėl šiuo metu jiems reikalingos intensyvios konsultacijos. Beveik visą darbo dieną jis turi konsultuoti pareigūnus dėl medžiagų vykdymo procedūros bei patarti kitais tarnybos reikalais, privalo nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, savo tiesiogiai priskirtus darbus priverstas atlikti po darbo laiko. Jis negali tinkamai planuoti savo darbo laiko, pavyzdžiui, skirti pareigūnų konsultacijoms tik 2 valandas, o priverstas tam reikalui skirti visą darbo dieną, kadangi nesuteikus konsultacijos pareigūnui, neturinčiam darbo patirties, jo darbas visai sustotų arba būtų atliktas neteisingai (naujai atėjęs darbuotojas turi dažnai perrašinėti savo raštus ir pan.) Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 3 PK prižiūrima teritorija dėl teritorijos ypatumų yra žmonių didelio srauto, aktyvios veiklos, pramogų ir poilsio centras. Tai labai sudėtinga bei reikalaujanti didelio darbo krūvio prižiūrima teritorija. Prevencijos skyriaus apylinkių inspektorių darbo krūvis, lyginant su kitų Vilniaus apskrities VPK struktūrinių padalinių apylinkių inspektorių darbo krūviu, yra 2-3 kartus didesnis. Dėl esamo didelio darbo krūvio apylinkių inspektoriai realiai prižiūrimoje teritorijoje prevencinį darbą atlieka minimaliai. Apylinkės tyrėjai, siekdami nepažeisti medžiagų nagrinėjimo nustatytų terminų, nuolat dirba įtemptu darbo krūviu. Akivaizdu, kad tai padaryti per 8 darbo valandas yra neįmanoma, todėl tyrėjai praktiškai dirba kasdien savanoriškai viršydami darbo dienos laiko normą. Šis įtemptam darbui skirtas viršvalandinis laikas nėra visiškai apmokamas, kadangi jis vertinamas kaip tyrėjo nesugebėjimas laiku atlikti privalomus darbus, susijusius su pareiškimų, skundų, prašymų ir kitų medžiagų nagrinėjimu, neatsižvelgiant į nagrinėjamų medžiagų kiekį ir darbų apimtį. Net ir tas pareigūnas, kuris gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius jo darbą, yra gerai organizuotas, moka greitai ir kokybiškai vykdyti su jo darbu susijusius procesinius veiksmus, yra savo darbo žinovas ir profesionalas, bet vis tiek dėl minėto didelio darbo krūvio fiziškai negali išnagrinėti visų priskirtų medžiagų kiekio. Todėl pareigūnas, ieškodamas išeities iš susidariusios padėties, medžiagas nagrinėja paviršutiniškai, minimaliai, nes priešingu atveju jis pažeis nustatytus medžiagų nagrinėjimo terminus ir bus patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tokios nenormalios darbo sąlygos stipriai slegia pareigūnus bei jų vadovus, psichologiškai bei fiziškai juos alina, dėl ko jie būna išsiblaškę ir daro žymiai daugiau klaidų ir įgauna nepilnavertiškumo jausmą. Pareigūnų kiekiui mažėjant, krūvis žymiai padidėja likusiems apylinkių inspektoriams, t. y. kiekvienam pareigūnui padidėja nagrinėjamų medžiagų kiekis bei budėjimų skaičius komisariato budėtojų poskyryje ir taip pat vykdomų prevencinių priemonių kiekis, dalyvavimas teritorijoje vykstančiuose renginiuose, prižiūrint viešąją tvarką (dėl teritorijos ypatumų, joje žymiai daugiau būna renginių nei kitų Vilniaus miesto komisariatų teritorijose), kas dar labiau komplikuoja susidariusią blogą padėtį. Pažymėjo, kad apie tokią Prevencijos skyriaus padėtį komisariato vadovybė informavo Vilniaus apskrities VPK viršininką pranešimais, tačiau reikšmingos pagalbos sulaukta nebuvo. Nurodė, jog tyrėja G. V. tarnybą vidaus reikalų sistemoje bei užimamose pareigose pradėjo nuo 2009 m. kovo 18 d., ji yra įgijusi Vilniaus pedagoginio universiteto socialinių mokslų bei M. Romerio universiteto viešojo administravimo specialybes, kurios nėra priskiriamos teisiniam išsilavinimui. Per šį trumpą darbo laikotarpį tyrėja G. V. išnagrinėjo 386 pranešimus, pareiškimus, priėmė 102 nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašė 192 administracinių teisės pažeidimų protokolus. Kadangi tyrėja turi mažą darbo patirtį, o darbo krūvis labai didelis, tai neabejotinai atsispindi medžiagų nagrinėjimo spartume bei kokybėje. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Prevencijos skyriuje šiuo metu yra 13 apylinkės inspektorių, iš jų 10 dirba pirmus metus kaip ir tyrėja G. V.. Taip pat pažymėjo, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinis patikrinimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį tarnybinį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, pareigūno kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka šių reikalavimų. Tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai visiškai nenagrinėjo jo kaltės, kuri yra viena iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių ir be kurios tarnybinė atsakomybė yra negalima.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo Aido Triaušio skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2010 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta patikrinti namo, esančio Vilniuje, V. Šopeno g. 6, gyventojų kolektyviniame pareiškime išdėstytus teiginius, t. y., kad minėto namo bute Nr. 19A įsikūrusi UAB „Anari“ saugo ir nelegaliai prekiauja degalais. Bendrovė savo veiklą įvardino kaip nekilnojamojo turto agentūra, tačiau jau apie pusę metų visos šią firmą reklamuojančios reklamos nuo durų nukabintos, tačiau darbuotojai dirba visą savaitę. Dabartinė firmos veikla – nelegali prekyba degalais, kuriais jie prekiauja nuolat. Degalai laikomi bute Nr. 19A, kieme esančiame metaliniame garaže, taip pat po namu esančiame rūsyje, todėl kelia ypač didelį susirūpinimą ir pavojų viso namo gyventojams. Degalais prekiaujama nuolat, per dieną atvažiuoja nuo 5 iki 10 automobilių, kurių vairuotojai degalus pilasi į automobilių bakus arba kitas talpas. Šalia perpilamų degalų dažnai rūkoma, gyventojai nuolat jaučia aštrų degalų kvapą. Nelegalią prekybą degalais UAB „Anari“ darbuotojai pradėjo 2009 m. rugpjūčio mėn. ir prekiauja iki šiol (pareiškimas registruotas 2009 m. gruodžio 29 d.). Namo gyventojai geranoriškai bandė kalbėti su firmos darbuotojais, tačiau norimo rezultato nepasiekė. UAB „Anari“ darbuotojai pradėjo gyventojams grasinti, todėl keletą kartų buvo kviesta policija, tačiau pareigūnai nieko nepadarė, nors ir matė asmenis, pilančius degalus į automobilių bakus. Minėto namo gyventojai jaučiasi itin nesaugiai. Pareiškime nurodytas aplinkybes pavesta nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK. Apibendrinus tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d., 17.58 val., iš Bendrojo pagalbos centro į Vilniaus apskrities VPK OVS elektroniniu paštu buvo persiųsta įvykio Nr. 09149769 ataskaitos kortelė, kurioje nurodyta, kad Vilniuje, V. Šopeno g. 6, namo kieme, iš medinio sandėliuko nelegaliai prekiaujama degalais. Patikrinti informaciją buvo nusiųstas Patrulis-34, kurio sudėtyje dirbo Vilniaus apskrities VPK vyriausiasis patrulis E. F. ir kitas pareigūnas, kurie nurodytu adresu esančiame sandėliuke rado apie 100 l degalų ir apie tai informavo Vilniaus apskrities VPK OVS vyresnįjį specialistą. Apie įvykį (nelegalią degalų prekybą) pranešęs asmuo pareiškimą rašyti atsisakė. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK nebuvo informuotas apie įvykį. Bendrasis pagalbos centras 2009 m. spalio 16 d., 17.22 val., į Vilniaus apskrities VPK OVS elektroniniu paštu persiuntė įvykio Nr. 09183412 ataskaitos kortelę, kurioje nurodyta, kad Vilniuje, V. Šopeno g. 6, namo kieme nelegaliai prekiaujama degalais. Šis įvykis 2009 m. spalio 16 d. registruotas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK (ROIK 0109000437412). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK PS tyrėja G. V., 2009 m. lapkričio 3 d. vadovaudamasi vyriausiojo patrulio E. F. tarnybiniame pranešime pateikta informacija ir ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurį patvirtino pareiškėjas Aidas Triaušys. Dėl pareiškėjo Aido Triaušio veiksmų organizuojant, kontroliuojant bei koordinuojant pareigūnų veiklą nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 10-V-736 patvirtintame Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK VP PS viršininko pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas), su kuriuo Aidas Triaušys supažindintas pasirašytinai, numatyta, kad viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja, organizuoja, kontroliuoja bei koordinuoja Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK VP PS pareigūnų ir darbuotojų veiklą (13 p.), nagrinėja policijai žinybingas administracinių teisės pažeidimų bylas (14 p.), organizuoja ir kontroliuoja pareiškimų, prašymų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą Prevencijos skyriuje, esant būtinumui nagrinėja sudėtingus gyventojų pareiškimus, skundus ar prašymus, priima sprendimus dėl administracinės procedūros (16 p). Nurodė, kad G. V. 2009 m. lapkričio 6 d. pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK PS viršininkui Aidui Triaušiui dėl informacijos apie F. Š. g. 6-to namo kieme vykstančią nelegalią prekybą degalais surinktą medžiagą (Bendrojo pagalbos centro įvykio kortelė ir E. F. tarnybinis pranešimas) ir 2009 m. lapkričio 3 d. surašytą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurį vadovas patvirtino savo parašu, nors G. V. priėmė sprendimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neatlikusi nei vieno veiksmo šiai informacijai patvirtinti ar paneigti. Faktiniai duomenys byloja, kad Aidas Triaušys, kaip Prevencijos skyriaus viršininkas, savo parašu patvirtino tyrėjos G. V. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neįvertinęs to, kad tyrėja surašiusi šį nutarimą, neatliko nei vieno veiksmo. Tokie Aido Triaušio veiksmai, pasireiškę Pareigybės aprašymo 13, 14. ir 16 punktų reikalavimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, anot atsakovo, vertinami kaip aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas ir netinkamas vadovaujamo padalinio veiklos organizavimas bei pavaldiems pareigūnams pavestų užduočių vykdymo kontroliavimas bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas. Pažymėjo, kad Aido Triaušio pateikti teiginiai apie pakankamai mažą darbo patirtį turinčią pavaldinę, negali būti jo nepakankamą kontrolę pateisinanti priežastis, nes jis, pagal Pareigybės aprašymą, būdamas Prevencijos skyriaus vadovu, asmeniškai atsako už skyriaus pareigūnų ir darbuotojų veiklos planavimą, organizavimą bei kontroliavimą. Vertinant Aido Triaušio veiksmus tarnybinio nusižengimo aspektu, atkreipė dėmesį į tai, kad būtent jo, kaip skyriaus vadovo, privalančio organizuoti ir kontroliuoti pareiškimų, prašymų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą, pareiga yra ne tik pačiam preciziškai laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, bet ir užtikrinti, kad šių reikalavimų laikytųsi pavaldūs pareigūnai ir tuo būtų užtikrinti į policijos įstaigą besikreipiančių asmenų teisėti interesai ir lūkesčiai. Be to, pareiškėjo Aido Triaušio teiginiai, jog G. V. priimtas ir jo patvirtintas nutarimas įsiteisėjo, nebuvo apskųstas ir panaikintas, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, vertintini kritiškai, kadangi surinktos medžiagos pakanka konstatuoti, jog tikrinant informaciją nebuvo nustatyti nukentėjusieji ir administracinį teisės pažeidimą galbūt padarę asmenys, o apskųsti priimtą nutarimą gali tik asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas), todėl niekam (nei nukentėjusiems, nei pripažintiems kaltais asmenims) nebuvo sudaryta galimybė šį sprendimą skųsti. Aido Triaušio veiksmus, kuomet jis matydamas, kad gauta informacija nebuvo tikrinama, 2009 m. lapkričio 9 d. patvirtino G. V. priimtą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kurie pasireiškė nerūpestingu tarnybinių pareigų vykdymu, vertino kaip tarnybinį nusižengimą, už kurį jam skirtina tarnybinė nuobauda. Taip pat pažymėjo, kad tokiais Aido Triaušio veiksmais sudaromos sąlygos pavaldiems pareigūnams netinkamai rinkti jiems pavestas nagrinėti medžiagas bei priimti nepagrįstus sprendimus. Be to pažymėjo, kad 2009 m. dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK PS viršininko Aido Triaušio netinkamo pavaldžių pareigūnų darbo organizavimo ir kontrolės buvo atlikti keturi tarnybiniai patikrinimai. Pirmuoju atveju pareiškėjas Aidas Triaušys buvo griežtai įspėtas, antruoju skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, dviem paskesniais atvejais buvo įspėtas. Tačiau akivaizdu, jog šios priemonės buvo nepakankamai veiksmingos ir nepasiekė norimų ir siekiamų tikslų. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. balandžio 13 d. VRM Personalo departamente patvirtintoje išvadoje Nr. 2VL-44 dėl Aido Triaušio skundo tyrimo konstatuota, kad 2010 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-9 padarytos išvados Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Prevencijos skyriaus viršininko Aido Triaušio atžvilgiu dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo iš esmės yra teisingos, jos pagrįstos patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 10-TE-133 Aidui Triaušiui skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), yra adekvati jo padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl teisinio pagrindo siūlyti ją naikinti nėra. Taip pat nurodė kad visi pažeidimai buvo išsamiai aprašyti 2010 m. kovo 15 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10-7-IS-9, kurioje ir buvo konkrečiai nurodyta, kokius pažeidimus pareigūnai padarė. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o minėto statuto 26 straipsnis įtvirtina, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų. Akcentavo, kad dėl pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 10-TE-133 pareigūnui tarnybinę nuobaudą (papeikimą) paskyrė, įvertinęs visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo Aido Triaušio skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgė į Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, nuostatas, ir pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Prevencijos skyriaus tyrėja G. V., vykdydama jai rezoliucija „patikslinti įvykio aplinkybes“ pavestą atlikti Bendrosios pagalbos centre 2009 m. spalio 16 d., 17.22 val., registruoto pranešimo apie įvykį tyrimą, jokių veiksmų, kuriais būtų patikslintos su registruotu įvykiu susijusios aplinkybės, neatliko. Įvykio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jos jau tarnybinio patikrinimo metu tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. kad ji, tikrindama panešimą, apžiūrėjo garažą, esantį prie namo V. Šopeno g. 6, Vilniuje, tokie duomenys neatsispindi jos priimtame nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kuris, kaip teismas sprendė iš motyvuojamosios dalies turinio, priimtas įvertinus vien tik Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. F. 2009 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis. Nurodė, kad nors dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų veiksmų, kuriuos, tyrėjo nuomone, G. V. turėjo atlikti, tačiau neatliko tikrindama 2009 m. spalio 16 d. pranešimą, apimties pagrįstumo gali kilti abejonių, kadangi tyrimo perspektyvumas būtų paaiškėjęs atlikus bent keletą iš jų, tačiau akivaizdu, kad, atsižvelgiant į įvykio ataskaitoje nurodytus duomenis, kad tai jau ne pirmas pranešimas apie prekybą šioje vietoje kuru, G. V. turėjo pasidomėti apie anksčiau registruotus pranešimus ir įvertinti juose esančius duomenis, apklausti bent dalį namo gyventojų, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti pranešime nurodytas aplinkybes dėl prekybos kuru, asmenį ar asmenis, kurie įtariami užsiimantys tokia veikla, be to, jau vertinant įvykius retrospektyviai, netgi 2009 m. 10-11 mėn. nesurinkus pakankamai duomenų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turėjo būti užvesta „kaupiamoji“ byla, kadangi iš V. Šopeno g. 6, Vilniuje, gyventojų kolektyvinio pareiškimo matyti, kad prekyba degalais šioje vietoje galėjo būti vykdoma iki 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjo teiginiai, susiję su aplinkybe, kad pranešimas buvo anoniminis, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, apskritai neturėjo būti tiriamas, o 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra galiojantis, atitinkamai – nėra pagrindo konstatuoti su pareiškimo tyrimu susijusių veiksmų neteisėtumo, anot teismo, yra nepagrįsti: Bendrosios pagalbos centre 2009 m. spalio 16 d., 17.22 val., registruotas pranešimas apie įvykį, turintį administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ne administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o administracinės procedūros pradėjimą, tame tarpe skundo nenagrinėjimą, jam esant anoniminiu, netaikytinos. Be to, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad anoniminiai skundai tik „gali būti” nenagrinėjami, o šiuo atveju pranešimas buvo nagrinėjamas. Aplinkybė, kad 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos įstatymų nustatyta nėra pripažintas nepagrįstu ir negaliojančiu, savaime neužkerta kelio vertinti, ar nagrinėjant medžiagą, kurioje jis priimtas, nebuvo padaryti pažeidimai, reglamentuojantys tokio tyrimo atlikimą. Anot teismo, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Prevencijos skyriaus tyrėja G. V., vykdydama Bendrosios pagalbos centre 2009 m. spalio16 d., 17.22 val., registruoto pranešimo apie įvykį tyrimą, nesilaikė Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, nuostatų, reglamentuojančių pareiškimų dėl veikų, turinčių administracinių teisės pažeidimų požymių, tyrimo, dėl ko, iš esmės nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių administracinio teisės pažeidimo buvimą, buvo priimtas 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, galima teigti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK prevencijos viršininkas Aidas Triaušys, patvirtinęs šį nutarimą, aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas, numatytas Prevencijos skyriaus viršininko Pareigybės aprašymo 13-14, 16 punktuose, t. y. organizuoti pareiškimų nagrinėjimą Prevencijos skyriuje, kadangi dėl šio įvykio nebuvo užvesta „kaupiamoji“ byla, kas daroma su prevencijos padalinio vadovo nurodymu (rezoliucija) ir asmeniškai kontroliuojant gautos informacijos tikslinimo eigą bei terminus, kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų veiklą ir tinkamai nagrinėti policijai žinybingas administracinių teisės pažeidimų bylas. Atitinkamai, anot teismo, tarnybinė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, sukeltus padarinius, kaltę, duomenis, charakterizuojančius asmenį (pažeidimo padarymo metu, kaip matyti iš Aido Triaušio tarnybos bylos, turėjo galiojančią nuobaudą – pastabą), individualizuota tinkamai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su Aido Triaušio kaltės dėl padarytų pažeidimų nebuvimu, yra nepagrįsti: aplinkybė, kad pareiškėjo darbo krūvis dėl atliekamo darbo apimčių, pavaldžių pareigūnų trūkumo ir esamų patirties stokos, yra didelis, būtų reikšmingas tuo atveju, jei padarytų pažeidimų pobūdis būtų susijęs su nesavalaikiu, o ne netinkamu pareigų atlikimu, be to, šiuo atveju akivaizdu, kad veiksmai, kuriuos turėjo atlikti pareiškėjas tam, kad užtikrintų tinkamą pareiškimo išnagrinėjimą (atlikto tyrimo įvertinimas ir nurodymų atlikti papildomą aplinkybių tyrimą pavaldžiam pareigūnui davimas), atsižvelgiant į jo patirtį vidaus tarnyboje, išsilavinimą, neužimtų daug laiko. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 19 punkte numatytą terminą. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pažeistas itin nežymiai ir niekaip neįtakojo objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo, todėl naikinti ginčijamo įsakymo dėl minėto pažeidimo nematė pagrindo.
III.
Pareiškėjas Aidas Triaušys apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 10-TE-33 1 punktą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia skundo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, motyvais. Pažymi, kad visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tyrėja G. V. neatliko jokių veiksmų prieš surašant nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nurodo, kad 2009 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo PK Prevencijos skyriaus tyrėja G. V. pateikė jam nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant šiuo konkrečiu atveju pažeidimų, numatytų ATPK 173 ir 167 straipsniuose sudėties, kadangi nebuvo užfiksuoti kuro pirkimo-pardavimo faktai bei didelio kiekio laikymas pažeidžiant įstatymo numatytą tvarką. Medžiagos tvirtinimui pateikimo metu jis pasiteiravo tyrėjos G. V., ar ji buvo nuvykusi į Šopeno g. 6, Vilniuje, kiemą patikrinti, ar tokie įvykiai nesikartoja. Tyrėja G. V. žodžiu informavo, kad 2009 m. spalio 22 d. ir 2010 m. spalio 28 d. dienomis, apie 17 val., ji buvo apsilankiusi minėtame kieme, tačiau kadangi garažas buvo užrakintas, o kieme nieko nevyko, tarnybinių pranešimų apie tai ji nerašė. Akcentuoja, kad nebuvo informuoti apie tai, jog gyventojai skambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl degalų prekybos 2009 m. rugpjūčio mėn. Atkreipia dėmesį, kad „kaupiamoji“ byla yra užvedama tik turint įtikinamų duomenų, kad vykdoma neteisėta veikla, o ne pagal vienkartinį anoniminį pranešimą, pagal kurį nustatyta, kad asmuo draugui į automobilį įpylė degalų. Akcentuoja ir tai, kad Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, 8 punktas įpareigoja apylinkės inspektorius vykdyti bendrąją prevenciją (reguliarios tikslinės priemonės, skirtos nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams, ypač susijusiems su nelegalia alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, tabako, narkotinių ar psichotropinių priemonių apyvarta, išaiškinti ir pašalinti priežastis bei sąlygas tokiems pažeidimams atsirasti; darbas su policijos rėmėjais, saugios kaimynystės grupėmis ir kitu visuomenės aktyvu, gyventojų konsultavimas ir kitos organizacinės priemonės formuojant saugesnę prižiūrimos teritorijos aplinką), kurios metu yra vykdomas tokių pažeidimų išaiškinimas nepriklausomai, ar turi registruotų pranešimų apie tai, ar neturi. Taigi nurašant minėtą Bendrojo pagalbos centro kortelę ir priimant nutarimą nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos tik pagal vienkartinį konkretų atvejį, niekas neatleido apylinkės inspektoriaus nuo pareigos vykdyti bendrąją prevenciją minėtame kieme išaiškinant tokio pobūdžio pažeidimus. Akcentuoja, kad tik teismas gali konstatuoti, jog nutarimas yra surašytas nepagristai ir neteisėtai. Todėl pareigūnas, kuris atliko tarnybinį patikrinimą, neturėjo teisės vertinti nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoti, jog nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra surašytas neteisėtai. Pakartotinai akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi tuo metu jo atlikti veiksmai, nebuvo vertinamas jo darbo krūvis, kontroliuojamų pareigūnų skaičius ir jų darbo krūvis. Dėl šių priežasčių Vilniaus apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada yra vienpusiška ir neobjektyvi. Tai, anot pareiškėjo, sąlygoja, kad šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjo Aido Triaušio apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto analogiškus argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo Aido Triaušio skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 10-TE-133 1 punkto, kuriuo pareiškėjui Aidui Triaušiui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 31, I t.), pagrįstumas ir teisėtumas. Minėtas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į 2010 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-9 (b. l. 7-20, I t.), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi.
Pareiškėjas Aidas Triaušys yra Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininkas – statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 101-102, I t.), todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (byloje aktuali 2008 m. lapkričio 14 d. redakcija Nr. X-1820) (toliau – ir Statutas, Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 (byloje aktuali 2009 m. lapkričio18 d. redakcija Nr. 1V-612) patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.
Pareiškėjo Aido Triaušio veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojų pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Konstatuota, kad pareiškėjas Aidas Triaušys netinkamai vykdė šiuose Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 10-V-736 patvirtintos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo punktuose apibrėžtas funkcijas – planuoti, organizuoti, kontroliuoti bei koordinuoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus pareigūnų ir darbuotojų veiklą (13 p.), nagrinėti policijai žinybingas administracinių teisės pažeidimų bylas (14 p.), organizuoti ir kontroliuoti pareiškimų, prašymų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą Prevencijos skyriuje, esant būtinumui nagrinėti sudėtingus gyventojų pareiškimus, skundus ar prašymus, priimti sprendimus dėl administracinės procedūros (16 p.).
Vertinant pareiškėjo Aido Triaušio padarytą tarnybinį pažeidimą konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste, matyti, jog pareiškėjo veikos neteisėtumas konkrečiu atveju pasireiškė tuo, kad jis, kaip Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininkas, savo parašu patvirtino tyrėjos G. V. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neįvertinęs to, kad tyrėja, surašydama minėtą nutarimą, neatliko nei vieno veiksmo.
Tarnybinio patikrinimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad Bendrasis pagalbos centras 2009 m. spalio 16 d., 17 val. 22 min., į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių elektroniniu paštu persiuntė įvykio Nr. 09183412 ataskaitos kortelę, kurioje nurodyta, kad Vilniuje, V. Šopeno g. 6, namo kieme nelegaliai prekiaujama degalais (b. l. 83, I t.). Į įvykio vieta nuvyko patruliai, kurių vienas, t. y. pareigūnas E. F., surašė tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kad prekybos degalais fakto nenustatė, nes garažas buvo uždarytas, degalais niekas neprekiavo, jų niekas nepylė, garažo savininkas nurodė, kad degalus yra pylęs į draugo automobilį, buvo rastos keturios tuščios talpos kurui laikyti, nuo kurių sklido degalų kvapas (b. l. 87, I.). Šis įvykis 2009 m. spalio 16 d. registruotas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, o įvykio ataskaitą rezoliucija pavesta patikslinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjai G. V. (b. l. 88, I t.). Minėta tyrėja 2009 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 86, I t.). Iš šio nutarimo nematyti, kad tyrėja G. V., vykdydama jai rezoliucija pavestą atlikti Bendrosios pagalbos centre 2009 m. spalio 16 d., 17.22 val., registruoto pranešimo apie įvykį tyrimą, būtų atlikusi papildomus veiksmus, nutarimas iš esmės paremtas tik pareigūno E. F. tarnybiniu pranešimu, tačiau pareiškėjas Aidas Triaušys minėtą nutarimą patvirtino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad tvirtindamas tyrėjos G. V. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matė, jog pateiktoje medžiagoje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių tyrėjos atliktus papildomus veiksmus, tačiau esą pasitikėjo tyrėjos žodiniais paaiškinimais, kad ji du kartus buvo nuvykusi prie garažo, esančio V. Šopeno g. 6, Vilniuje, bet nieko nerado. Teigė, kad G. V. žodiniai paaiškinimai įtarimų nesukėlė, nes tarnybiniai pranešimai, kai nenustatomas pažeidimas, dažnai nesurašomi (b. l. 167, I t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis paaiškinimas tik įrodo, kad pareiškėjas, tvirtindamas G. V. pateiktą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, savo, kaip Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininko, atsakingo už jam pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę, interesantų pareiškimų vadovaujame skyriuje nagrinėjimo organizavimą ir kontrolę, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai reiklus jam pavaldžiai pareigūnei, pritarė netinkamai praktikai dėl tarnybinių pranešimų nesurašymo. Pažymėtina, kad nors Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas informaciją apie galimai nelegalią prekybą garaže, esančiame V.Šopeno g. 6, Vilnius, gavo pirmą kartą, 2009 m. spalio 16 d. Bendrosios pagalbos centro ataskaitoje, persiųstoje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui, aprašant apie įvykį, pažymėta, kad pranešimas gaunamas ne pirmą kartą (b. l. 88, I t.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas nurodė, jog tyrėja G. V. neturi teisinio išsilavinimo, jos darbo patirtis nedidelė. Šie faktai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas, tvirtindamas tyrėjos G. V. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, turėjo būti ypatingai atidus ir kruopščiai tikrinti pateiktą medžiagą, nesant jokių duomenų, kad realiai buvo atlikti veiksmai įvykio aplinkybėms patikslinti, nepasitikėti vien tik žodiniai tyrėjos paaiškinimais. Tačiau pareiškėjas Aidas Triaušys pasirinko priešingą elgesio modelį, akivaizdžiai prieštaraujantį Išvadoje nurodytoms Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Pareigybės aprašymo nuostatoms, todėl Išvadoje teisingai konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o skundžiamu Įsakymu pagrįstai jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri, įvertinus tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į padarytą tarnybinį pažeidimą, jo asmenybę ir tarnybinę veiklą charakterizuojančią medžiagą, nelaikytina per griežta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.), tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo padarytos išvados paremtos įrodymų bei teisės aktų analize ir yra motyvuotos, kaip tai numato ABTĮ 86 ir 87 straipsnyje išvardinti reikalavimai, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia. Pažymėtina, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai yra analogiški išdėstytiems pirminiame skunde. Dėl jų išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, inter alia atsižvelgdama į aukščiau pateiktą faktinių aplinkybių teisinę analizę, palaiko pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus ir jų nebekartoja. Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia jo kaltės dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, yra akivaizdu, kad konkrečiu atveju ne didelis darbo krūvis, o paties pareiškėjo aplaidus požiūris į atliekamas funkcijas lėmė tarnybinio pažeidimo padarymą.
Dėl išdėstytų priežasčių tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Artūras Drigotas