(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Rasai Medveckajai,

dalyvaujant ieškovui V. J.,

atsakovę atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 50 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesustabdė bylos nagrinėjimo ir nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalies pakeitimo 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 konstitucingumą, CPK 338 straipsnio nuostatų po CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimo konstitucingumą, kadangi tik išsprendus minėtus klausimus galėjo priimti nutartis dėl atskirųjų skundų priėmimo ar trūkumų jiems nustatymo. Paaiškino, jog teisėja V. B. spręsdama jo atskirojo skundo priėmimo klausimą jau turėjo žinoti, jog dėl aukščiau nurodytų CPK nuostatų yra pasikreipta į Konstitucinį teismą. Nurodė, jog dėl tokių minėtos teisėjos tyčinių veiksmų t. y. reikalavimo, jog atskirąjį skundą surašytų tik advokatas ir atsisakymo priimti 2017 m. rugsėjo 3 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties jis patyrė 50 Eur žalą. Pažymėjo, jog tokių neteisėtų veiksmų pasekmė taip pat yra jo patirti dvasiniai išgyvenimai t. y. jam padaryta žala, bei nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pablogėjęs miegas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos pablogėjimas, persekiojimo ir bejėgiškumo jausmas, trukdymas jam dirbti pagal verslo liudijimą, laiko gaišinimas kelionėms pas advokatę, atsižvelgiant į tai reikalauja ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertina 2 000 Eur suma.

Atsakovę atstovaujanti institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartyje pateikiamas procesinių teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas, atsižvelgiant į CPK 306 straipsnio 3 dalies reglamentavimą. Nurodė, jog civilinė byla dėl ieškovo pateikto atskirojo skundo buvo nagrinėjama laikantis CPK reikalavimų. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytą nėra pagrindo teigti, kad Kauno apylinkės teismas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Pastebėjo, jog nors ieškovas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą privalėjo kreiptis į Konstitucinį teismas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad priimant aukščiau nurodytą procesinį sprendimą teismui kilo abejonių dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, kas dar kartą patvirtina, jog jokių neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo. Pažymėjo, jog Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai buvo padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nuosekliai laikomasi įstatymo normų.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ieškininį reikalavimą palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo metu jau buvo nusistovėjusi teismų praktika ir teisėjai turėjo būti žinoma, kad teikiant atskirąjį skundą reikalavimas dėl advokato turėjimo nėra taikomas. Mano, jog teismas nustatydamas trūkumus pateiktam atskirajam skundui siekė apriboti jo teises į teisminę gynybą. Papildomai paaiškino, jog buvo pakankamai kvalifikuotas pats surašyti atskirąjį skundą, o po teismo nustatytų trūkumų advokatė iš esmės pasirašė jo parengtą atskirąjį skundą, tačiau už advokatės parašo padėjimą jam teko sumokėti 50 Eur mokestį. Mano, jog kitiems asmenims teismas netaikė reikalavimo dėl advokato turėjimo teikiant atskirąjį skundą, kad jis tikslingai buvo diskriminuojamas tikslu sutrukdyti apsiginti. Taip pat mano, jog teismas kryptingai riboja jo teises ir jį diskriminuoja, o už pasinaudojimą įstatymo laiduojamomis teisėmis jis yra baudžiamas. Dėl susiklosčiusios situacijos patyrė didelę dvasinę žalą, susirgo depresija, kas neigiamai paveikė galimybes dirbti, ilsėtis, gintis nuo neteisėto turto nusavinimo ir kt.

Lietuvos valstybę byloje atstovaujančios institucijos - Teisingumo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir ieškinį prašė atmesti. Atstovas pažymėjo, jog ginčo nutarties priėmimo metu teismas vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, o teismų praktikos pasikeitimas negali sudaryti pagrindo vertinti ankstesnius teismo veiksmus kaip neteisėtus. Taip pat nurodė, jog rūpesčiai dėl teismo proceso savaime negali būti pripažįstami kaip sukeliantys neturtinę žalą, nebent buvo ypatingų aplinkybių ar proceso pažeidimų.

Ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš ieškovo paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) ir išreikalautos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-14171-528/2017 medžiagos nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės.

Ieškovas V. J. 2017 m. balandžio 13 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį atsakovams S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems asmenims Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., Policijos departamentui, Policijos generaliniam komisarui dėl garbės ir orumo gynimo.

Ieškinio priėmimo stadijoje civilinėje byloje Nr. 2-14171-528/2017 teismas kelis kartus taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, jų tarpe ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties ieškovas 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui atskirąjį skundą. 

2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes atskirąjį skundą turi teisę surašyti advokatas, kuris su skundą paduodančiu asmeniu turi jį ir pasirašyti.

2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuriame pareiškė prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimo atitikimo konstitucijai.

Teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. rezoliucija ieškovo atskirąjį skundą priėmė ir išsiuntė bylą Kauno apygardos teismui. Civilinė byla Kauno apygardos teisme gauta 2017 m. rugsėjo 13 d.

2017 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo ir advokatės K. R. pasirašytas atskirasis skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties. Atskirasis skundas priimtas teisėjos 2017 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija ir išsiųstas Kauno apygardos teismui. 

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį, nurodydamas, jog įvertinus tai, kad nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai, bei į tai, jog atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą, profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese nėra būtinas.

Remdamasis minėta 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 50 Eur turtinę žalą, patirtą dėl kreipimosi į advokatę dėl atskirojo skundo surašymo, bei 2 000 Eur neturtinę žalą.

Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog žalą, (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodyti neteisėti veiksmai dėl žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą, gali būti susiję su civilinio ieškinio priėmimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teismo sprendimo priėmimu, jo vykdymu, civilinės bylos užbaigimu nenagrinėjus ieškinio iš esmės ir pan.

Deliktinės civilinės valstybės atsakomybės, atsirandančios CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, ypatumas yra tas, jog žala atlyginama tik kai nustatyta teisėjo ar teismo kaltė, t. y. atsakomybei kilti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos bei kaltė. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kasacinėje praktikoje nurodoma, jog sprendžiant teisėjo kaltės klausimą būtina nustatyti, kad teisėjas netik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip.

Kaip faktinį savo ieškinio pagrindą ieškovas nurodė Kauno apylinkės teismo teisėjos V. B. veiksmus, kuomet  2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teisėja įpareigojo ieškovą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kad pastarasis atitiktų CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus t. y. kad skundas būtų surašytas advokato, nes duomenų, kad pats ieškovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ieškovas nepateikė. Ieškovas mano, jog teisėja tyčia nustatė jam neteisėtą ir nepagrįstą įpareigojimą dėl trūkumų šalinimo, dėl ko jis nepagrįstai patyrė 50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

Nagrinėjamu atveju teisėja priimdama 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį vadovavosi CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

CPK 306 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d.) numatė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, CPK 306 straipsnio 3 dalis 2020 m. sausio 14 d. įstatymu Nr. XIII-2778 nuo 2020 m. sausio 30 d. neteko galios.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi tik nuo aukščiau nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo antikonstitucine pripažinta CPK 306 straipsnio 3 dalies norma negalėjo būti taikoma, o ginčo nutarties priėmimo metu – 2017 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo ginčo redakcijos įsigaliojimo, ši norma, reikalavusi, kad apeliacinį skundą surašytų ar pasirašytų advokatas, o tokio advokato parašo nebuvimas galėjo būti laikomas apeliacinio skundo ir atskirojo skundo trūkumu (CPK 338 straipsnis).

Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas išaiškinimą, kad CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimai, jog apeliacinį skundą surašo advokatas arba jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir jis pats, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) netaikytini atskirųjų skundų padavimui ir surašymui pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas tokį išaiškinimą pateikė 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikindamas ginčo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Į Konstitucinį Teismą Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl ginčo normos atitikimo Konstitucijai kreipėsi 2018 metais. Atitinkamai įvertinus paminėtas aplinkybes matyti, jog ginčo nutarties priėmimo metu nebuvo nusistovėjusios teismų praktikos dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo atskiriesiems skundams, todėl 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teismas pasivadovavęs įstatymo normomis ir nustatęs ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Ieškovo apeliavimas į tai, kad teisėja nesikreipė į Konstitucinį teismą taip pat nesudaro prielaidų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Viena vertus toks prašymas buvo pareikštas ieškovo atskirajame skunde, kurį teismas priėmė ir išsiuntė apeliacinei instancijai, antra vertus, tokio prašymo pareiškimas savaime neįpareigoja teismo jį tenkinti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-735-264/2017).

Atskirai pažymėtina, jog ieškovui 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikus atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties ir jame pareiškus prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, teismas šį ieškovo atskirąjį skundą priėmė ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, todėl ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į advokatę ir pakartotinai – 2017 m. rugsėjo 15 d. teikti antrą atskirąjį skundą, kol neišnagrinėtas anksčiau pateiktas.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadą visetą, konstatuotina, jog nenustatyta būtinų sąlygų Lietuvos valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, nes nenustatyta teisėjos V. B. neteisėtų veiksmų, todėl teismas ieškinį atmeta, nepasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. 

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 15,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,69 Eur (penkiolika eurų ir 69 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok