VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei
atsakovui G. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Verkių būstas“ ieškinį atsakovui G. A. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Verkių būstas“ teikė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2012-08-31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1707 „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“ pagrindu.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, negyvenamoji patalpa (patalpai nebuvo suteiktas pilnas adresas), esanti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui G. A.. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą patalpą ir jam taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-01 už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiai negyvenamajai patalpai yra 405,25 Eur. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 405,25 Eur skolą, procesines metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovai gviešiasi pinigų bet kuria kaina. Prašė iškviesti į teismo posėdį lietuvių kalbos atstovą, kad jam būtų išaiškintas „negyvenamosios patalpos“ reikšmė. Reikalavo į teismo posėdį kviesti prezidentūros ir vyriausybės teisininkus, kad jie tvarkytų daugiabučių patalpų administravimą nacionaliniu mastu. Pažymėjo, kad ieškovas be įspėjimo nutraukė elektros tiekimo įvadą į jo asmenines patalpas ir mano, kad turi atlyginti nuostolius. Nurodo, kad jam kelia abejonių ieškovo elgesys pakeitus rūsio langus, tačiau atsakovo rūsio langai liko nepakeisti. Paaiškina, kad jis gyvena kitur, todėl mokestis už šiukšlių išvežimą reikalaujamas neteisėtai. Mano, kad jis įsigydamas rūsio patalpas turi mokėti tik už pastato techninę priežiūrą. Kaupiamųjų lėšų reikalavimas jam kelia abejonių, nes sąskaitų sumos skiriasi, be to, nesinaudoja pirmuoju aukštu, o tik negyvenamosiomis patalpomis. Be to, patalpose netiekiamas karštas vanduo ir patalpos nėra šildomos, todėl mano, kad už tokias paslaugas neturėtų mokėti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovas, nesutiko su ieškiniu iš esmės atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo skolos reikalavimo teisės laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovo teigimu patalpos nėra šildomos, netiekiamas karštas vanduo, jis negeneruoja šiukšlių, todėl atsisako mokėti ieškovo pateikiamas sąskaitas.
CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Teismų praktikoje kritiškai vertinami šalių paaiškinimai dėl tam tikrų veiksmų atlikimų žodžiu, jeigu teigiančioji šalis negali savo parodymų pagrįsti ir įrodyti.
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).
Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Atsakovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su jo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Nagrinėjamu atveju, ieškovui reikalaujant priteisti iš atsakovo skolą už suteiktas paslaugas, tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, o atsakovui ginčijant suteiktų mokesčių paskaičiavimą tenka pareiga įrodyti, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai.
Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija.
Byloje yra neginčijamas faktas, kad pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), administruoja ieškovas pagal 2012-08-31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1707 „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“, įsakymas pakeistas 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30- 3871/18(2.1.1E-TD2).
Ieškovas, siekdamas įrodyti reikalavimo pagrįstumą, pateikė apyvartos žiniaraštį iš kurio matosi laikotarpis, priskaičiuota suma ir skolos likutis, išrašą iš buto sąskaitos apie priskaičiuotus mokesčius, iš kurio matosi, kad atsakovo valdomai patalpai kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojamos kaupiamosios lėšos bendrojo naudojimo patalpų remontui, pastato techninė priežiūra, administravimo paslaugos bei šiukšlių išvežimas; atskirose sąskaitose nurodytos sumos už kitus darbus: avarijos likvidavimą, šilumokaičio keitimą, kenkėjų naikinimą, laiptinių valymą, pastato tvarkymo darbus, vandentiekio vamzdyno remontą, fekalinės kanalizacijos remontą (ir kiti vienkartiniai darbai).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatų) 8.1. papunktį administratorius proporcingai patalpų savininkų dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką. Nurodytame 2018-12-19 įsakyme dėl patalpų administravimo numatytas maksimalus administravimo tarifas, kurio ieškovas, apskaičiuodamas prašomą priteisti skolą, neviršijo.
Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Nuostatų 8.8 papunktį mėnesines kaupiamąsias įmokas administratorius apskaičiuoja pagal Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauktų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytą kaupiamosios įmokos tarifą ir teisės aktus, nustatančius lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti). Pagal Aprašo 11.1 papunktį daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv.m. tarifas yra 0,05 Eur/kv.m./mėn.; pagal 11.2 papunktį daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas 3 000 kv.m. ir daugiau tarifas yra 0,03 Eur/kv.m./mėn. Šiuo atveju, įvertinus ieškinyje reikalaujamą priteisti skolą dalyje dėl kaupiamųjų lėšų, darytina išvada, kad šios lėšos, skirtos daugiabučio namo bendrosioms patalpoms (jų remontui), apskaičiuotos tinkamai ir ieškovas turi jų reikalavimo teisę.
Ieškovas kas mėnesį skaičiavo ir Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros mokestį, kuris iki 2019 m. balandžio 30 d. apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką. Teismas, įvertinęs pateiktus tarifus daro išvadą, kad jie atitinka metodiką ir yra teisėti bei pagrįsti, taip pat atsakovas turi atlyginti ir pastato techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymo išlaidas.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura).Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad rinkliava už šiukšlių išvežimą taikoma bet kuriam nekilnojamajam turtui, t.y. ne tik gyvenamosioms, bet ir negyvenamosioms patalpoms, kokias valdo nagrinėjamoje byloje atsakovas. Todėl teismo nuomone, ieškovas, prašydamas mokėti už šiukšlių išvežimą proporcingai turto valdomai daliai, yra teisus ir atsakovas tokias lėšas turi mokėti.
Šiuo atveju, įvertinus šalių pasisakymus akivaizdu, kad atsakovo valdomos patalpos nėra atidalintos kaip atskiras nuosavybės objektas, izoliuotos nuo daugiabučio namo laikančių bei kitų bendrų konstrukcijų, todėl atsakovui kaip bendros dalinės nuosavybės savininkui kyla pareiga išlaikyti bendras pastato konstrukcijas ir kitą bendros nuosavybės turtą.
CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės bendrasavininkui apmokėti turto išlaikymo išlaidas išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinti STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąja nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį, <...> (2 punktas). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis). Šiuo atveju atlikti darbai: balkonų remonto, smulkūs elektros darbai, fekalinės kanalizacijos remonto darbai, kenkėjų naikinimas, smulkūs durų remonto ar smulkūs staliaus remonto darbai vertintini kaip susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymu, atnaujinimu, bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimu, higienos palaikymu bei kitų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimu, o šias išlaidas kaip bendrasavininkas turi atlyginti atsakovas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga sudaro bendrąją pastato inžinierinę sistemą. Todėl nustatyta aplinkybė, kad buvo atlikta šilumos punkto įrenginių priežiūros darbai, iš kurių patalpoms (nekalba apie atsakovo nešildomas rūsio patalpas, bet apie bendrojo naudojimo patalpas) tiekiama šiluma, sudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas privalo apmokėti išlaidas, susijusias su šilumos punkto ir šilumokaičio remontu.
Teismas pažymi, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nepriklausomai nuo to, ar šalys yra sudariusios rašytinę sutartį, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-515/2009). Todėl šiais argumentais atmestini atsakovo atsikirtimai, jog jis nėra bendrijos narys ir jam esą nepriklauso mokėti jokių renkamų mokesčių.
Vis dėlto, teismo nuomone, įvertinus teismų praktiką, laiptinės valymo išlaidos susijusios su turto naudojimo asmeninėmis išlaidomis. Kadangi atsakovas pastate nevaldo jokio buto, į rūsio patalpas patenkama atskirai ne per valomą laiptinę, todėl darytina išvada, kad nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gruodžio reikalaujamos priteisti laiptinės valymo išlaidos (1,80 Eur sumai kiekvieną mėnesį) ir nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. laiptinės valdymo išlaidos (1,88 Eur sumai kiekvieną mėnesį) iš atsakovo reikalaujamos priteisti nepagrįstai, todėl jos atmestinos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat nėra pateikęs detalizacijos, kokią avariją 2017 m. birželio mėn. ir 2017 m. liepos mėn. sąskaitoje likvidavo UAB Grinda. Todėl teismas neturi galimybės įsitikinti, kad avarija susijusi su bendrosiomis patalpomis ir šią sumą turi atlyginti atsakovas. Šioje dalyje (0,15 Eur ir 0,31 Eur sumai) ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.
Kadangi konstatuota, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos (išskyrus aukščiau teismo sprendime atmestąsias) būtų neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nekokybiškai, konstatuoja, kad ieškovas turi teisę reikalauti patirtų 366,11 Eur išlaidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., o atsakovo – pareigą jas apmokėti (CK 4.82 straipsniai 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai dėl reikalavimo užklausti lietuvių kalbos institutą, į teismo posėdį kviesti prezidentūros ir vyriausybės teisininkus yra atmestini bei nebuvo svarstyti teisme dėl savaime suprantamų priežasčių – atsakovas nepateikė priešieškinio, todėl atsiliepimu negali būti keliami reikalavimai šaliai ar kitoms šalims.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (pagrindinę skolą) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (90 proc.). Ieškovas sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį bei patyrė kitas 1,15 Eur būtinąsias išlaidas, susijusias su registrų išrašu ir paieška. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, 14,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovui yra priteistinos.
Ieškovas neprašo atlyginti teisinės pagalbos išlaidas, todėl ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies pastarosios proporcinga dalimi iš atsakovo nepriteisiamos.
Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas teismui nepateikė prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai, pastarosios nėra priteisiamos iš ieškovo.
CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo priteistinos teismo patirtos išlaidos (proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimo daliai), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos viršija minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo UAB „Verkių būstas“, juridinio asmens kodas 302813393, ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo G. A., gim. (duomenys neskelbtini), 366,11 Eur (trys šimtai šešiasdešimt šeši eurai 11 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 366,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,54 Eur (keturiolika eurų 54 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. A., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 12,04 Eur (dvylika eurų 4 centai) pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis